Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-59-601/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-19
Bylos Nr.: e2A-59-601/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12815-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“, R., R. M.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dargita tau“

Kategorijos

2.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-59-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12815-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.8.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ ir R. M, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2580-947/2020 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ ir R. M. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dargita tau“ dėl administracinio teisės akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dargita“ ir R. M., patikslinusios reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštą „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ Nr. (33.200)2-1745 ir priimti naują sprendimą dėl 2019 m. balandžio 8 d. prašymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovės nurodė, kad jos 2019 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo, naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį, taip pat Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susiekimo komunikacijų ir kitų statinių žemės sklypo nuomos sutartį bei duoti R. M. rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą žemės sklypą UAB „Dargita“. Tačiau atsakovė skundžiamu raštu atsisakė tenkinti 2019 m. balandžio 8 d. prašymą sudaryti Kauno miesto susiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį. Ieškovių nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nurodė reikalavimą, kad pateikta projektinė dokumentacija turėjo būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo bei Miesto planavimo ir architektūros skyrių darbuotojais.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškovių reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad skundžiamas raštas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens bei nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė sudaryti sutartį, nes ieškovės nepateikė duomenų, pagrindžiančių savo turimas daiktines teises į statinį-parduotuvę (paviljoną), dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus, nepateikė šio pastato projektinės dokumentacijos ir jo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat buvo atsižvelgta ir į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kuriuo Nekilnojamojo turto registre ieškovės UAB „Dargita“ vardu įregistruoti statiniai yra pripažinti neteisėtais ir turi būti nugriauti.

4. Trečiasis asmuo UAB „Dargita tau“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atmetė ieškovių UAB „Dargita“ ir R. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. (33-200)2-1745 „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl ieškovių 2019 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovių UAB „Dargita“ ir R. M. po 21,25 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

6. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (33.200)2-1745 „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ savo forma ir turiniu visiškai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl šį skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (33.200)2-1745 „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ yra pasirašytas jį priėmusio administracijos direktoriaus pavaduotojo P. K. (rašto rengėjas – J. B.). Apie priimtą sprendimą pareiškėja UAB „Dargita“ buvo tinkamai ir laiku informuota. Rašte yra nurodyta šio akto apskundimo tvarka. Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad formos prasme skundžiamas raštas atitinka jam keliamus reikalavimus.

7. Vertindamas skundžiamo rašto turinį, t. y. vertindamas rašte nurodytus argumentus, įrodymus, teisinį pagrindą, teismas pažymėjo, kad pagrindinis argumentas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, yra tai, kad pagal projekte pateiktą informaciją UAB „Dargita“ siekia įteisinti jau įrengtus statinius, kurie yra skirti jau pastatyto pastato – maisto prekių parduotuvės – aptarnavimui, tačiau su prašymu nepateikti duomenys, pagrindžiantys UAB „Dargita“ turimas daiktines teises į esamą statinį, dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi su 2019 m. birželio 10 d. prašymu pateiktus dokumentus, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį, remdamasi aplinkybe, kad UAB „Dargita“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktines teises (valdymo, naudojimo, disponavimo) į statinį – parduotuvę, dėl kurios siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus. Be to, anot teismo, Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą raštą, turėjo pagrindą remtis ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu dėl ginčo statinių statybos neteisėtumo ir atitinkamai motyvuoti, kad daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus neturėjimas yra esminė teisinė kliūtis sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartis. Ieškovėms neįrodžius, kad jos turi daiktines teises į statinius, dėl kurių buvo kreiptasi į savivaldybę dėl sutarties sudarymo, taip pat nesant valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo dėl statinių ant ginčo žemės sklypo, taip pat esant galiojančiam Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimui nugriauti ginčo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, teismas konstatavo, kad savivaldybės sprendimas atsisakyti sudaryti sutartį buvo pagrįstas ir teisėtas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad daiktinių teisių į žemės sklypą turėjimą, kaip teisingai nurodė atsakovė, imperatyviai reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-618 patvirtinto Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6.1 punktas. Todėl, teismo įsitikinimu, šiuo atveju teisinės reikšmės netenka Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. informacinio pobūdžio atsakyme Nr. 43-2-340 pateikta informacija, kad siekiamos su savivaldybe sudaryti sutarties parengimui reikalinga pateikti tikslų darbų aprašą ir aiškią objekto schemą, suderintą su Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo bei Miesto planavimo ir architektūros skyrių atsakingais darbuotojais. Ši informacinio pobūdžio informacija 2019 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (33.200)2-1745 buvo pateikta tik kaip nuoroda į dar 2019 m. gegužės 6 d. Miesto tvarkymo skyriaus raštą Nr. 43-2-340, bet ne kaip argumentas atmesti prašymą. Tokį 2019 m. birželio 27 d. rašto vertinimą, anot teismo, suponuoja tiek rašte nurodytų argumentų sisteminė analizė, tiek rašto rezoliucinė dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dargita“ apeliacinės instancijos teismo prašo:

9.1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį, t. y. panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštą „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ Nr. (33.200)2-1745 ir įpareigoti atsakovą su ieškovėmis sudaryti sutartis, nurodytas 2019 m. balandžio 8 d. prašyme:

Žemesnės instancijos teismas

- sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini), Kaune), išplėtimo ir naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį;

- sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini), Kaune), žemės sklypo nuomos sutartį;

- ieškovei R. M. duoti rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susiekimo komunikacijų ir kitų statinių žemės sklypą ieškovei UAB „Dargita“ arba pateikti motyvuotą atsisakymą.

9.2. Priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (33.200)2-1745 „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ savo forma ir turiniu visiškai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus. Apeliančių įsitikinimu, kadangi minėtame rašte nenurodyta jokia viešosios teisės norma, laikytina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su teisės normomis, todėl nėra aiškus atsisakymo tenkinti ieškovių prašymą sudaryti sutartį teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad toks raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų;

10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju priimant skundžiamą raštą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Priešingai, teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, kai pritarė, kad daiktinių teisių į žemės sklypą turėjimą imperatyviai reglamentuoja Tvarkos aprašo 6.1 punktas. Tuo tarpu ieškovės įsitikinusios, kad minėto Tvarkos aprašo 6.1 punkte nustatyta norma yra dispozityvi, nes joje nurodoma, kad prie prašymo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių į žemės sklypą, kuriame suprojektuotas statinys, dėl kurio yra būtina išplėsti esamus ar įrengti naujus statinius, įregistravimą (jei toks yra). Taigi, tuo atveju, jeigu šioje normoje nurodyto dokumento nėra, jis nepateikiamas, t. y. jeigu subjektas, pateikiantis prašymą, neturi dokumento, patvirtinančio daiktinių teisių į žemės sklypą, kuriame suprojektuotas statinys, dėl kurio yra būtina išplėsti esamus ar įrengti naujus statinius, įregistravimą, jis tokio dokumento neprivalo pateikti;

10.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad Tvarkos aprašo 6 punkto papunktis nenumato, jog objekto schema turi būti suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo bei Miesto planavimo ir architektūros skyrių darbuotojais. Toks derinimas nenustatytas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnyje „Statinio projektas“. Šiame SĮ straipsnyje nustatytas derinimas tik tada, kai statinio projektas susijęs specialiaisiais reikalavimais (SĮ 2 straipsnio 47 dalis, 24 straipsnio 4 dalis). Priešingai – teismas priėjo išvados, kad šiuo atveju teisinės reikšmės netenka Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. informacinio pobūdžio atsakyme Nr. 43-2-340 pateikta informacija, jog siekiamos su savivaldybe sudaryti sutarties parengimui reikalinga pateikti tikslų darbų aprašą ir aiškią objekto schemą, suderintą su Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo bei Miesto planavimo ir architektūros skyrių atsakingais darbuotojais. Anot apeliančių, tokia išvada rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstus atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. rašto ir skundžiamo akto reikalavimus, kurių pagrindu atsakovė atsisakė sudaryti sutartis, pripažįsta neturinčiais teisinės reikšmės, bet patį skundžiamą aktą pripažįsta teisėtu, nes remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytomis teisės normomis (teismo sprendime nėra nurodytos jokių materialinės teisės normų), konstatuojama, kad nepagrįstais ir neteisėtais laikomi ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės skundžiamą aktą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą, o apeliančių R. M. ir UAB „Dargita“ apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio teisės akto teisėtumą, jo formos bei turinio atitiktį tinkamai įvertino visas esamas faktines aplinkybes, tai, kad ginčijamo sprendimo turinys išdėstytas aiškiai bei motyvuotai, taip pat tai, kad papildomų teisės aktų nurodymas iš esmės nekeistų pačio sprendimo esmės, o teisės aktų įtraukimas nesuteiktų teisinio pagrindo pritarti apeliančių prašymui sudaryti sutartis dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo. Nors apeliantės savo pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovės pateiktame sprendime nėra nurodytų teisės aktų, tačiau visiškai ignoruoja faktą, kad vienas esminių sprendime nurodytų pagrindų atsisakyti sudaryti sutartis su apeliantėmis yra nuosavybės teisę įrodančių dokumentų trūkumas. Apeliantės iki šiol nėra pateikusios jokių argumentų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų, jog apeliantės ar bent kažkuri viena iš jų yra pastato, dėl kurio yra siekiama išplėsti esamas komunikacijas ar įrengti naujas, savininkė, taip pat šiai dienai nėra pateikti pastato teisėtumą patvirtinantys duomenys. Taigi, bendras skundžiamo rašto turinio vertinimas nekeičia fakto, kad apeliantės iki šiol nėra pateikusios jokių duomenų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių savo turimas daiktines teises į statinį. Juolab, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra pastatyti neteisėtai, o šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

11.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo skundžiamą raštą bei jo argumentus, ir teisingai išaiškino, kad nepateiktas objekto schemos derinimas su Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo bei Miesto planavimo ir architektūros skyrių atsakingais darbuotojais nebuvo pagrindinis motyvas atsisakant sudaryti apeliančių pageidaujamas sutartis. Anot atsakovės, statiniai, kuriems aptarnauti apeliantės siekia sudaryti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbų sutartis, yra pastatyti savavališkai ir neteisėtai (įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės neteisėtai pastatytus prekybos pastatus bei neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę yra įpareigotos nugriauti), taip pat nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl sutartis dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo negali būti sudaroma;

Šalies argumentai

11.3. Apeliantės prašo įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį bei duoti rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą žemės sklypą, tačiau pastebėtina, jog apeliančių nurodytas žemės sklypas nėra ir niekada nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka, nėra aiškios jų ribos ir koordinatės, todėl toks žemės sklypas negali būti laikomas tinkamu civilinių teisių objektu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad laikini statiniai minimame žemės sklype yra pastatyti neteisėtai ir negali būti naudojami ateityje, nes privalo būti pašalinti. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas negalės būti naudojamas statinių eksploatacijai. Juolab, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 buvo patvirtintas apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detalusis planas, pagal kurį suformuoti atskiri sklypai ir patikslintos Marijampolės plento inventorinės ribos. Kadangi dalis reikalaujamos teritorijos yra suplanuota detaliuoju planu, o Marijampolės pl. ribos yra nustatytos, atlikti bei įregistruoti jos kadastriniai matavimai, nėra jokių teisinių pagrindų, kad reikalaujama gatvės dalis būtų išnuomota ar kitaip perleista apeliantėms.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliančių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2580-947/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

12.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išdėstytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos byloje, taip pat įvertintos aplinkybės, kurios nurodytos procesiniuose dokumentuose bei paaiškintos žodžiu bylos nagrinėjimo metu. Teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo teisės instituto taikymo. Trečiojo asmens nuomone, ieškovių patikslinto ieškinio ir apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto ir teismo skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikinti. Ieškovės nenurodė ir neįrodė, kad ginčijamas raštas neatitinka VAĮ reikalavimų;

12.2. UAB „Dargita“ pateiktame projektuotojos mažosios bendrijos „Grameda“ parengtame techninio darbo projekte „Stovėjimo aikštelės (p.12), (duomenys neskelbtini), Kaune, supaprastintas statybos projektas“ yra nurodyta, kad jis parengtas esamų aikštelių prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), Kaune, įteisinimui, taip pat nurodyta, kad parduotuvėje (prekybos paviljone) vykdoma maisto prekių prekyba, o aikštelės projektuojamos prekybos paviljone vykdomai veiklai aptarnauti. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registre ieškovės UAB „Dargita“ vardu įregistruoti prekybos pastatai (prekybos paviljono dalis) yra teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pripažinti neteisėtais ir turi būti nugriauti. O likusi, neįregistruota ir neatsiejama prekybos paviljono dalis yra Inspekcijos savavališkos statybos aktu Nr. 80 pripažinta savavališkai pastatyta ir dėl jos padarinių šalinimo yra nagrinėjamas ginčas byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos nuomone, teismas, vertindamas administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto turinį, pagrįstai konstatavo, kad „pagrindinis argumentas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, yra tai, kad pagal projekte pateiktą informaciją UAB „Dargita“ siekia įteisinti jau įrengtus statinius, kurie yra skirti jau pastatyto pastato – maisto prekių parduotuvės – aptarnavimui, tačiau su prašymu nepateikti duomenys, pagrindžiantys UAB „Dargita“ turimas daiktines teises į esamą statinį, dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

15. Apibrėžiant apeliacijos dalyką, pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)), išplėtimo ir naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį (toliau – sutartis); 2) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo nuomos sutartį; 3) ieškovei R. M. duoti rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių žemės sklypą ieškovei UAB „Dargita“. Dėl šių reikalavimų 2020 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį - tenkinti ieškovių prašymą atsiimti šiuos reikalavimus ir paliko juos nenagrinėtais. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, šie reikalavimai nebuvo (ir negalėjo būti) nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl tokių reikalavimų nagrinėjimas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme.

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovių reikalavimai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. (33-200)2-1745 „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ (toliau – skundžiamas aktas) panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Ginčo esmė - ar pagrįstai atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė sudaryti Kauno miesto susisiekimų komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį su apeliantėmis.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinio atmetimą grindė tuo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi su 2019 m. birželio 10 d. prašymu pateiktus dokumentus, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį, remdamasi aplinkybe, kad UAB „Dargita“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktines teises (valdymo, naudojimo, disponavimo) į statinį – parduotuvę, dėl kurios siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad 1) tiek skundžiamame akte, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas pagrindinis argumentas (pateikti duomenis, pagrindžiančius turimas daiktines teises į esamą statinį) nepagrįstas jokia viešosios teisės norma, kas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo „Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo“, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-618 (toliau – tvarkos aprašas) 6.1 ir 6.2 punktus, nes šiuose teisės normose nėra reikalavimo pateikti duomenis, pagrindžiančius turimas daiktines teises į esamą statinį.

20. Nustatyta, kad ieškovės 2019 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo, naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 10 d. gavo apeliantės UAB „Dargita“ prašymą prijungti prie 2019 m. balandžio 8 d. prašymo projektuotojo MB „Grameda“ parengtą techninį darbo projektą „Stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), Kaune, supaprastintas statybos projektas. Įteisinimas.“ (toliau – projektas). 2019 m. birželio 27 d. raštu (skundžiamu administraciniu aktu) atsakovė nurodė, kad vadovaujantis tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktais, prie prašymo turi būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių į žemės sklypą, kuriame suprojektuotas statinys, dėl kurio yra būtina išplėsti esamus ar įrengti naujus statinius, įregistravimą (jei toks yra), taip pat pateikiama statinio, dėl kurio yra būtina atlikti komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus, projektinė dokumentacija. Skundžiamame akte nurodė, jog atsisako sudaryti sutartį, nes ieškovės nepateikė duomenų, pagrindžiančių savo turimas daiktines teises į statinį-parduotuvę (paviljoną), dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus, nepateikė šio pastato projektinės dokumentacijos ir jo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat buvo atsižvelgta ir į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kuriuo apeliantė UAB „Dargita“ įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius: prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, bei sutvarkyti statybvietę.

21. Ieškovės, siekdamos panaikinti skundžiamą aktą, iš esmės siekia šio teisinio rezultato – sudaryti su Kauno miesto savivaldybe Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį, t. y. pastatyti (įteisinti) aikšteles ir pėsčiųjų takus prie parduotuvės. Ieškovų siekiamos sutarties sudarymą reglamentuoja jau minėtas tvarkos aprašas, kuriame numatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys savo lėšomis atlikti įrengimo darbus, pateikia savivaldybei prašymą sudaryti sutartį. Prašyme turi būti nurodyta, kuo įrengimo darbai prisidės prie miesto įvaizdžio gerinimo ir miestiečių gerovės kūrimo (5 punktas). Prie prašymo pateikiama: 1) dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių į žemės sklypą, kuriame suprojektuotas statinys, dėl kurio yra būtina išplėsti esamus ar įrengti naujus statinius, įregistravimą (jei toks yra) (6.1 punktas); 2) statinio, dėl kurio yra būtina atlikti įrengimo darbus, projektinė dokumentacija (6.2 punktas) <...>.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas jokia viešosios teisės norma. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jame remiamasi tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktais, todėl skundžiamas sprendimas, priešingai nei nurodo apeliantai, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

24. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktus, nes šiuose teisės normose nėra reikalavimo pateikti duomenis, pagrindžiančius turimas daiktines teises į esamą statinį. Pažymėtina, kad atsisakymas sudaryti sutartį grindžiamas tuo, kad apeliantės nepateikė duomenų, pagrindžiančių savo turimas daiktines teises į statinį-parduotuvę (paviljoną), dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus, nepateikė šio pastato projektinės dokumentacijos ir jo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Kaip jau minėta, tam, kad galima būtų sudaryti su Kauno miesto savivaldybe Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį, būtina prie prašymo pateikti statinio, dėl kurio yra būtina atlikti įrengimo darbus, projektinę dokumentaciją (tvarkos aprašo 6.2 punktas). Tvarkos aprašo 6.2 punktas lemia tai, kad apeliantai turi nurodyti statinį, dėl kurio būtina (kuriam aptarnauti reikalingi įrengimo darbai) statyti apeliantų rašomus statinius (aikšteles, pėsčiųjų takus) bei pagrįsti šio statinio statybos teisėtumą. Jeigu statinys, dėl kurio būtina atlikti įrengimo darbus, yra neteisėtas statinys, neatsiranda (ir negali atsirasti) būtinumas atlikti įrengimo darbus, nes negalima remiantis neteisėtais veiksmais reikalauti teisėtų sprendimų.

25. Be to, apeliantai nėra įvykdę tvarkos aprašo 6.2 punkto reikalavimo dėl statinio, dėl kurio yra būtina atlikti įrengimo darbus projektinės dokumentacijos pateikimo, t. y. ji nepateikta. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantės pateikė ne vieno, o kelių statinių, dėl kurių būtina atlikti įrengimo darbus, projektinę dokumentaciją. Apeliantai pateikė aikštelių ir pėsčiųjų takų projektą, t. y. įrengimo darbų projektus, bet ne statinio, dėl kurio yra kilęs būtinumas atlikti šiuos darbus.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės skundžiamame sprendime nurodyti atsisakymo sudaryti sutartį motyvai (nepateikė duomenų, pagrindžiančių savo turimas daiktines teises į statinį-parduotuvę (paviljoną), dėl kurio yra siekiama atlikti esamų komunikacijų išplėtimo ar naujų komunikacijų įrengimo darbus, nepateikė šio pastato projektinės dokumentacijos ir jo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų) yra tinkami ir pagrįsti. Tai, kad atsakovė, kaip vieną iš argumentų atmesti apeliančių prašymą, nurodė nepateikimą dokumentų apie turimas daiktines teises į statinį, nors tiesiogiai tvarkos apraše to nėra reikalaujama, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu, neatitinkančiu jam keliamų reikalavimų, nes tokiu būdu atsakovė nurodė konkrečias (aiškesnes) aplinkybes, kurios neleidžia įsitikinti įrengimo darbų būtinumu (ar teisėtas statinio valdymas, naudojimas, ar disponavimas).

27. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos iš apeliančių, nes jos yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė