Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei O. J., jos atstovei V. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir O. J., tretieji asmenys R. G. S., A. S. ir L. G. dėl žemės sklypo ribų atstatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nurodytoje byloje kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Teismas išaiškino, kad šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo, nenustato asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-304-695/2019).

Kaip anksčiau minėta ir ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, atsakovei O. J. priklausančio 0,7056 ha žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų pakeitimai patvirtinti 2022 m. kovo 15 d. NŽT sprendimu, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir galioja nuo 2022 m. balandžio 12 d. Pakeitimai atlikti( žemės sklypas suformuotas) pagal matininkės L. G. parengtą elektroninę kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.85). Tuo tarpu ieškovei O. Z. priklausantis žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus( įrašas galioja nuo 2017-01-10)

Šiuo konkrečiu atveju, atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkė L. G.. Pažymėtina, kad atsakovės žemės sklypas ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1994 m. nuosavybės teise priklausė J. S. pagal (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994 m. gruodžio 8d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė iš J. S. žemės sklypą nuosavybėn nupirko 2019 m. vasario 21 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, parengto 2008 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto iki kadastrinių matavimų O. J. žemės sklypo plotas buvo 0,80 ha., o po kadastrinių matavimų plotas sumažėjo iki 0,7056 ha( O. J. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenys, 1 lapas ). Tai įrodo, kad O. J. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo 944 kv. m., dėl to ieškovės teiginiai neva po kadastrinių matavimų jos žemės sklypo plotas sumažėjo, o atsakovės sklypo plotas atitinkamai padidėjo yra visiškai niekuo nepagrįstas.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto matyti, kad nuosavybės teisės į 3,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) J. S. atstatytos ir žemė grąžinta natūra 1994 m. gruodžio 2 d. ( b.l.97, 2 tomas). (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994 m. gruodžio 28 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo, įrodo, kad J. S. suteikta teisė naudotis žeme į kurią atstatyta nuosavybės teisė ( b.l. 96, 2 tomas). Iš Laikinojo žemės sklypo plano M1:10000) ( b.l.95, 2 tomas ), parengto 1997 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nesiskyrė nuo Abrise pažymėtų ribų. 2008 m. balandžio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ parengė J. S. priklausančio žemės sklypo planą ( b.l.43, 3 tomas), pagal kurį žemės sklypo ribos pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Šiame plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos vietoje pagal 1993 m birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą . Iš to seka, kad 2008 m. planas buvo parengtas vadovaujantis 1993 m. birželio 26 d. atlikto paženklinimo rezultatais ir iš naujo žemės sklypas nebuvo ženklinamas, todėl matininkė L. G., atlikdama dabartinei savininkei O. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi būtent 1993 m. birželio 26 d. parengtu žemės sklypo abrisu ir jame pateiktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš NŽT atstovės paaiškinimo matosi, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, tikrindamas matininkės L. G. parengtus atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis vertino, ar matininkė pamatavo žemės sklypą tomis pačiomis ribomis, kuriomis šis žemės sklypas perleistas privačion nuosavybėn pirmajai savininkei J. S.. Kaip minėta, bylos duomenys įrodo, kad atsakovės žemės sklypas pamatuotas ir natūra grąžintas pirmajai savininkei anksčiau nei suformuotas ir valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi parduotas šiuo metu ieškovės valdomas žemės sklypas jo pirmajai savininkei A. Š.. Žemės sklypas, kurio dalį dabar valdo nuosavybės teise ieškovė( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl suprojektuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo (duomenys neskelbtini) rajone“ priedo „Žemės (miško) sklypų, kuriems nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai (duomenys neskelbtini) rajone, sąrašas“ 67 eilutės matyti, kad patvirtinti 3,00 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys ir šį žemės sklypą leista parduoti A. Š.). Įrodymų, kad pirmajai savininkei A. Š. priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ant dalies J. S. žemės sklypo byloje nėra. Nėra įrodymų ir dėl to, kad A. Š. parduoto žemės sklypo dalis kaip nors kirto J. S. žemės sklypą, ar būtų kilę kokių nors problemų tarp savininkių dėl naudojamų žemės sklypų bendros ribos. Iš 1993 m. birželio 26 d. Abriso matosi, kad nuo išlikusio medinio kryžiaus iki atsakovės valdomo žemės sklypo ribos buvo 254 metrai( 24+230).

Teismo posėdyje matininkė nurodė, kad išstudijavusi ankstesnių metų ortofotografinę medžiagą, kuri patvirtino atsakovės teiginį, kad bendrą žemės sklypų ribą skyrė žaliuojanti krūmų eilė, vadovaudamasi vietovėje parengtais teritorijų planavimo dokumentais, savininko( atsakovės) bei gretimybėje esančių sklypų planais ir abrisais ji padarė išvadą, kad vietovėje esantys stabilūs elementai kryžius ir žaliuojantis krūmas yra išlikę natūroje, todėl riboženklius įtvirtino vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad vietovėje paženklintos privačios Žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Sutiktina, kad būtent nuo natūroje išlikusio objekto( kryžiaus) ir turėjo būti atidedamas atstumas, kad nustatyti nuo kelio pusės O. Z. ir O. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bendrą ribą žymintį riboženklį. Iš atsakovės kadastrinių matavimų byloje esančių matininkės L. G. raštų NŽT ir pridedamų situacijos brėžinių, matosi, kad matininkė yra išnagrinėjusi atsakovės žemės sklypo ir su juo besiribojančių kitų, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, taip pat tolimesnių žemės sklypų plotus, pateikė savo manymą dėl ko atsirado žemės sklypų persidengimas. Matininkė, teikdama raštus- paklausimus NŽT nurodė, kad pagal turimą medžiagą ( žemės sklypų) schemą atsakovės žemės sklypo riboženklis, įtvirtintas prie kelio už 254 m. nuo vietovėje esančio kryžiaus, tačiau sklypo pločio linijos ilgis palei kelią nurodytas 92 m., todėl įvertinusi plane ir Abrise nurodytus sklypo linijų ilgius ir plotą, kurį šie ilgiai formuoja ir į vietovėje nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą bei šiaurės vakarinėje dalyje esančius, kadastriniai matavimais pamatuotus sklypus, padarė išvadą, kad ženklinamo atsakovės žemės sklypo pločio linijos ilgis pagal kelią, įvertinus kelio išlinkį pirminiuose dokumentuose nustatytas klaidingi. Kaip anksčiau minėta, NŽT pateikė matininkei privalomuosius atsakovės žemės sklypo ženklinimą atlikti vadovaujantis nuosavybės dokumentų ( Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini) ) sprendiniais. Iš atsakovės kadastrinių matavimų byloje esančio matininkės aiškinamojo rašto( kad. byla) matosi, kad atsakovės žemės sklypas paženklintas vadovaujantis žemės sklypo schema, žemės sklypo planu, gretimybėje esančių žemės sklypų planais ir abrisais bei sklypo faktine padėtimi vietovėje. Po matavimų gautas žemės sklypas 0,7056 ha. Iš aiškinamojo rašto be kita ko matosi, kad šiaurės vakarinė ženklinamo( t.y. atsakovės) sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalis gretimybėje ribojasi su žemės sklypais ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai, o pietinėje dalyje ženklinamo sklypo yra vietinės reikšmės kelias, kuriam yra atlikta inžinerinio statinio inventorizacija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Rytinėje ženklinamo žemės sklypo dalyje yra žemės sklypas ( t.y. ieškovės, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra atlikti preliminarūs matavimai. Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad Abriso Nr. (duomenys neskelbtini)ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini)pietinė kraštinė nurodyta 92 metrai, kuri formuoja trikampį žemės sklypą, įvertinus žemės sklype esančias gretimybes bei tai, kad vietovėje esantis kelias formuoja lanką, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)pietinė kraštinė glaudžiant sklypą prie kelio šiek tiek prailgėja.

Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Ieškovės argumentai, kad atsakovei atliktų kadastrinių matavimų metu buvo sumažintas ieškovės žemės sklypo plotas, o atsakovės – padidėjo dėl anksčiau teismo sprendime aptartų aplinkybių, laikytinas nepagrįstu, nes kaip minėta atsakovės žemės sklypas netgi sumažėjo. Be to, naudojant tikslesnes matavimo priemones preliminarūs žemės sklypų duomenys gali pasikeisti ir tokia galimybė yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Kaip teismo posėdžio metu nurodė matininkė bei NŽT atstovė, žemės sklypų ribos nustatomos atsižvelgiant ne tik į vietovėje esančius objektus, tvoras ir pan., tačiau taip pat ir į besiribojančių žemės sklypų anksčiau nustatytas ribas, atlikus tų sklypų kadastrinius matavimus, dėl kurių ginčo sklypo besiribojančios kraštinės jau negali būti kitokios nei nustatyta šių kadastrinių matavimų metu (šiuo atveju kadastriniai matavimai jau yra atlikti dviem su atsakovės sklypu besiribojantiems žemės sklypams, be to, pietinėje atsakovės žemės sklypo dalyje yra vietinės reikšmės kelias, kuriam yra atlikta inžinerinio statinio inventorizacija), todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės akcentuojamas jos ir atsakovės sklypų „ persidengimas“, kai atsakovės sklypui kol kas yra atlikti tik preliminarūs matavimai, nesudaro pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, pateiktus įrodymus, pasirinktą savo teisių gynimo būdą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė prašo panaikinti NŽT sprendimą bei kadastrinius matavimus remdamasi tik subjektyviais argumentais, nes nepateikė pakankamai neabejotinų bei pagrįstų įrodymų, apie tai, kad atsakovės žemės sklypo ribos ar plotas turėtų būti kitokie nei šiuo metu kadastriniais matavimais yra nustatyta.

Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendrą ribą pagal AB “ (duomenys neskelbtini)” 2004 m. vasario 23 d. sudarytą ieškovės žemės sklypo planą.

CK 4.45 straipsnyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Svarbu pažymėti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. vasario 23 d. sudarytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra parengtas atliekant preliminarius matavimus. Be to, pagal 2004 m. vasario 23 d. sudarytą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą žemės sklypas paženklintas iš viso 16 vnt. riboženklių, pateiktos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės tik penkių taškų: (duomenys neskelbtini) (X (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (X (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Posūkio taško Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatė net nenurodyta, todėl sutiktina su NŽT atstovės nuomone, kad iš ieškinio reikalavimo visiškai neaišku, kur tiksliai prašo ieškovė ribą nustatyti. Iš NŽT atstovės paaiškinimo matosi, kad įvedus taško (duomenys neskelbtini) (X (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) koordinatę programoje Geomatininkas, koordinatė patenka ant savivaldybei priklausančio kelio, nors ant tokio kelio privataus žemės sklypo ribos posūkio taškas negali būti nustatomas.

Ieškovė į bylą pateikė matininkės G. V. parengtą kadastro duomenų bylą ( b.l. 116-218, 2 tomas), kurioje yra 2021 m. liepos 7 d. parengtas 30004 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (pagal 2021 m. liepos 7 d. atliktą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą). Būtent šiuo planu ieškovė įrodinėja, kad jos žemės sklypas sumažintas 0,1132 ha dėl atsakovei atliktų kadastrinių matavimų ir kad NŽT nepagrįstai nesuderino ieškovės pateiktos kadastro duomenų bylos, kurioje jos sklypo ribos nurodytos būtent 2021m. liepos 7 d. plane, kad pagal G. V. matavimą sklypų ribos atitiko taip kaip ir buvo nusipirkę(nei žemės sklypo plotas sumažėjo, nei persidengė su kitu žemės sklypu), kad šiame plane vieta, kur pažymėtas prūdas, neginčijamai priklauso jai ir kad būtent pagal šį planą antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė ir apžiūrėjo į ieškovės sklypo ribas patenkančius vietovės elementus (pievą, medžius, prūdą ir kt.).

Vienok, nustatyti bendrą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribą pagal matininkės G. V. parengtą ieškovės žemės sklypo planą, ieškovė neprašo, nors kaip minėta, matininkės L. G. matavimais nustatytą ribą kaip ir visus matavimus laiko neteisingais.

Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. vasario 23 d. žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taško Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatė patenka į kelią, o taško Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės - nenurodytos, bendra ieškovės ir atsakovės sklypų riba pagal šias koordinates negali būti nustatoma.

Teismas, ieškinį dalyje dėl žemės sklypo ribų paženkinimo ir kadastrinių matavimų plano panaikinimo, nutraukė. Pažymėtina, kad šie dokumentai yra labai reikšmingi priimant sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiuos dokumentus ruošia matininkas, kuris pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalį yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus; pagal šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Nors ieškovė ieškiniu reikalavo šiuos matininkės rengtus dokumentus panaikinti, tačiau kaip matosi iš NŽT atstovės paaiškinimų, atliekant visos kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, priešingu atveju kadastrinių matavimų pakeitimai nebūtų buvę patvirtinti sprendimu. Jokių objektyvių įrodymų dėl esminių pažeidimų rengiant minėtus dokumentus ieškovė nepateikė ir teisme ginčydama NŽT sprendimą.

Taigi, apibendrinant, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, imant domėn aplinkybę, jog atsakovės žemės sklypas( pirmajai savininkei J. S.) buvo suformuotas pirmiau, kad ieškovė pirko preliminariais matavimais pamatuotą žemės sklypą, su tuo sutiko ir tokį sklypą iš pardavėjo priėmė, taip pat įvertinus tai, jog atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, tikrinant pateiktą kadastrinių matavimų bylą bei priimant ginčijamą 2022 m. kovo 15 d. sprendimą nebuvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo, kadastrinių matavimų bylų tikrinimo ir derinimo bei sprendimų priėmimo tvarką normos, o ieškovė konkrečių pažeidimų nedetalizavo ir neįvardijo, tik aiškino, kad po atsakovės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo jos( ieškovės) žemės sklypo plotas, o atsakovės padidėjo, kad atsakovas NŽT nepagrįstai netvirtino ieškovės matininkės G. V. atliktų kadastrinių matavimų, tokie ieškovės teiginiai yra labiau deklaratyvūs nei teisingi. Šiuos teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė nesinaudojo teise skųsti matininkės L. G. sprendimus kadastrinių matavimų eigoje( b.l.19-20, 1 tomas), nors apie atsakovės atliekamus kadastrinius matavimus jai buvo žinoma. Neskundė ieškovė nei jos atstovas ir Nacionalinės žemės tarnybos ieškovei į jos rašytinius prašymus teikiamų atsakymų ir sprendimų( b.l.13-14, 23-25, 1 tomas), kuriais buvo atsisakyta tvirtinti matininkės G. V. ieškovės žemės sklypui parengtų kadastrinių matavimų, nors teigė, kad būtent G. V. atlikti matavimai yra teisingi, atitinka ieškovės nupirko sklypo ribas ir plotą. Daug dėmesio ieškinyje skirdama matininkės G. V. atliktiems kadastriniams matavimams, ieškovė vistik nustatyti bendrą ribą tarp sklypų prašė ne pagal matininkės G. V. parengtą planą, o pagal 2004 m. planą, nors toks reikalavimas, kuris suformuluotas ieškinyje, jį patenkinus būtų neįgyvendinamas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Atskirai pažymėtina, ką nurodė ir atsakovai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas su trūkumais, nors ieškovę atstovavo advokatas, bet trūkumai buvo tik iš dalies pašalinti, dalis bylos dokumentų( byla ne elektroninė) pateikti kaip nuasmenintos kopijos( b.l.35-81, 1 tomas) ir įrodomosios reikšmės bylai neturėjo, planų ištraukos ir kopijos pateiktos nepilnos( b.l.11), iškreipiant dokumento turinį ( su ieškovo atstovo padarytomis pastabomis), reikalavimai tikslinti 3 kartus, visa tai apsunkino bylos nagrinėjimą, atsakovų ir trečiojo asmens galimybę laiku ir tinkamai pateikti teismui motyvuotus atsikirtimus.

Esant minėtoms aplinkybėms, remiantis nurodytais motyvais ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais laikytinas neįrodytu ir negali būti tenkinamas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų -pinigų priėmimo kvito, sąskaitos- faktūros( b.l.37-38, 2 tomas) matyti, kad atsakovė O. J. šioje byloje patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų( atstovavimo), todėl ieškinį atmetus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 66,56 Eur. Ieškinį atmetus, remiantis CPK 96 straipsniu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti civilinę bylą dalyje pagal ieškovės O. Z. ieškinio reikalavimus panaikinti matininkės L. J.-G. 2021 m. spalio 21 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ribų paženklinimo-parodymo aktą ir panaikinti matininkės L. J. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)parengtą kadastrinių matavimų planą kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje ieškovės O. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti iš O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. J. 800 ( aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 66,56 Eur ( šešiasdešimt šešis eurus 56 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.