Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad teismo sprendimu iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistas 100 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui per mėnesį negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaikų poreikius. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir vaikų poreikius, Tarnybos manymu, išlaikymo dydis turėtų būti patenkinantis nepilnamečių vaikų šiuo metu nusistovėjusius poreikius bei neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,00 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, motyvuodama tuo, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 11 m. ir 5 m., per tą laiką padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis bei pakitusiais šalių nepilnamečių vaikų poreikiais ir aplinkybe, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams.

24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad galėtų mokėti po 200 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų apie šiuo metu vaikams teikiamą išlaikymą ir apie aplinkybes, dėl kurių ieškinyje prašomas priteisti išlaikymas turėtų būti sumažintas. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad teismo sprendimu iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistas 100 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui per mėnesį negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaikų poreikius. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir vaikų poreikius, Tarnybos manymu, išlaikymo dydis turėtų būti patenkinantis nepilnamečių vaikų šiuo metu nusistovėjusius poreikius bei neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis.

25. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

26. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

28. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą žemiau MMA vidurkio.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

30. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovę, apie jos pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju, atsakovui buvus pasyviam procese, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

31. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius, teismo priteistas išlaikymo dydis (po 100 Eur kiekvienam vaikui) šio sprendimo priėmimo momentu nebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat vaikų poreikių ir teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimai: 1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-35158-614/2013 priteisto materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečiam vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-31269-1102/2019, priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečiam vaikui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 3. Nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. J., tenkintini.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

33. Nepilnamečių vaikų dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė G. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 81 Eur žyminio mokesčio suma (300 ×12 mėn. × 3proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

36. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 4,04 Eur ir neviršija 8 Eur, šios išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-35158-614/2013 priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 10 d. į G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-31269-1102/2019, priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 10 d. į G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ieškovę G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.