- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- eA-1275-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00824-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Žygimantų 12"
- Pareiškėjas
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žygimantų 12“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2D-1933 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ fiksuoti savavališkos statybos atvejį ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073; buvęs kodas – U1P) teritoriją. Vilniaus senamiestis Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 Vilniaus senamiestis paskelbtas kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, įsakymo 1.4 papunktyje nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase (pagal NKPAĮ 8 straipsnio 9 dalį pasas – Kultūros vertybių registro duomenų išrašas) nurodytas vertingąsias savybes.
2.2. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014 nuspręsta patikslinti nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio – duomenis. Vėliau vertybės duomenys buvo tikslinti Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais Nr. KPD-RM-2014/1, Nr. KPD-RM-2014/2, Nr. KPD-RM-2014/3, Nr. KPD-RM-2014/4, Nr. KPD-RM-2014/5, Nr. KPD-RM-2014/6, Nr. KPD-RM-2014/7, Nr. KPD-RM-2014/8, Nr. KPD-RM-2014/9 bei Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. rugsėjo 5 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/10.
2.3. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai), nebuvo registruoti kultūros vertybių registre kaip savarankiškos kultūros vertybės, tačiau pateko į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – teritoriją. Be to, pagal Akto 7.2.2.1 punktą pastatai yra susiję su Vilniaus senamiesčio vertingąją savybe: tūrinės erdvinės struktūros sandara. Pagal Akto 7.2.2.1 punktą, tūrinės erdvinės struktūros sandara – daugialypė tūrinė-erdvinė struktūra, sudaryta iš nekilnojamojo kultūros paveldo bei vertingųjų savybių požymių turinčių objektų, taip pat urbanistinės struktūros statinių, reikšmingų savo vieta ir tūriu. Pastatai kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statiniai, taigi jie yra susiję su vertingąja savybe – tūrinės erdvinės struktūros sandara – ir yra šios vertingosios savybės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015 yra konstatavęs, jog nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 17 dalį kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu <...>. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą. Atsižvelgiant į pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, pastatai yra kultūros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 20 dalimi, yra ypatingieji statiniai.
2.5. Pastatų griovimui nebuvo parengti kultūros paveldo statinių – ypatingųjų statinių –griovimo projektas ir toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius, todėl pastatų griovimas buvo neteisėtas. Be to, kadangi tai kultūros paveldo statiniai, pagal NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jų griovimas yra draudžiamas.
2.6. Reikalavimai žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-49, ketvirtoje dalyje. Pastatams griovimo darbai pagal kvartalo Nr. 1 detalizuotą tvarkymo ir naudojimo režimą nėra galimi. Tuo tarpu kitiems žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai. Dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento teisinės galios ir taikymo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2174-442/2016. Be to, Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. V11-67(6.5) pateikė išvadą, kad pastatai negali būti priskiriami neypatingiems statiniams, kurių griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Inspekcija atsiliepime nurodė:
3.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žygimantų 12“ statybos darbams, adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius dokumentus turėjo, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) fiksuoti savavališkos statybos atvejį bei taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, kaip to reikalauja pareiškėjas. Tiek pats pareiškėjas (2017 m. spalio 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-549), tiek atsakovas Inspekcija (2017 m. spalio 4 d. patikrinimo akte), atlikę statybvietės patikrinimus, nustatė, jog pastatai nugriauti, vyksta šiukšlių išvežimas, teritorijos tvarkymo darbai. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pastatų griovimui parengti ir suderinti griovimo aprašai (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą), todėl Inspekcija negali statytojui surašyti savavališkos statybos akto ir pateikti privalomąjį nurodymą – atstatyti nugriautą statinį ar išardyti statinio dalis.
3.2. Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, skundžiamu 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-1933, taip pat 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2D-17668 ir 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2D-14909 Kultūros paveldo departamentui ne kartą atsakė, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklype vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių (pastatų) griovimo darbai, kuriems nereikia leidimo griauti. Pastatas, buvęs (duomenys neskelbtini), lietėsi prie esamo pastato (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo bendros sienos, kitų bendrų konstrukcijų, jo laikančios konstrukcijos nebuvo atremtos ir neperdavė apkrovų gretimo pastato konstrukcijoms, todėl atsakovas mano, kad tai buvo atskiras statinys, kurio griovimo, konstrukcijų ardymo atveju gretimo namo konstrukcijos nesilpninamos, nestiprinamos, griovimas nesukėlė neleistinų gretimo pastato fizinės būklės pokyčių ir nedarė įtakos gretimo pastato esminiams reikalavimams – mechaniniam patvarumui ir pastovumui. Nugriauti statiniai neturėjo bendrų inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų. Inspekcija teisingai įvertino faktinę situaciją ir ginčo teisiniams santykiams taikė teisės normą, kuri numato išimtį dėl leidimo griauti statinį turėjimo privalomumo atskirai stovinčiam neypatingam statiniui.
3.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata, pagal kurią visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal 2017 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo pastatai buvo neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatai, 1940 m. statybos pradžios ir 1940 m. statybos pabaigos, 40 iki 50 proc. statybos baigtumo. Taigi šie, nebaigtos statybos pastatai, pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra laikomi neypatingos kategorijos statiniais, kurie nėra kultūros paveldo statiniai, kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas savo skunde. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 papunktyje nurodytas neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) net nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną).
3.4. Statytojas UAB „Žygimantų 12“, Inspekcijai atliekant statybos (griovimo darbų) patikrinimą, pateikė UAB „Delfa“ 2017 m. parengtus griovimo darbų aprašus, pagal kuriuos vykdomi griovimo darbai. Ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinio būklės tyrimo akte Nr. 8/24 nurodyta, kad ginčo pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugos naudojimo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Šių pastatų konstrukcijų būklė yra avarinė. Statinį, neatitinkantį esminiams statinio reikalavimams, numatyta griauti žemės sklypo valdytojo sprendimu.
3.5. Pareiškėjo skunde nėra pagrįstų motyvų dėl skundžiamo Inspekcijos Sprendimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėtumo, taip pat dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
4. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Inspekcijos atsiliepime minimas 2008 m. balandžio 10 d. statinio būklės tyrimo aktas Nr. 8/24 nėra statinio ekspertizė. Pastatų ekspertizė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikta, pastatų avarinė būklė nebuvo nustatyta ir statinio ekspertizės aktas nebuvo surašytas. Pareiškėjas mano, kad atsiliepimo teiginiai, jog pastatų būklė buvo avarinė, yra nepagrįsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, UAB „Žygimantų 12“ nepateikė duomenų, įrodančių, kad statybos techninio reglamento nustatyta tvarka būtų buvusi atlikta pastatų ekspertizė, konstatuota pastatų avarinė būklė. UAB „Žygimantų 12“ nepranešė Kultūros paveldo departamentui apie pastatų avarinės grėsmės atsiradimą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių būtinumą ir galimumą nugriauti pastatus. Priešingai, pareiškėjas mano, kad tai (pastatų griovimą) UAB „Žygimantų 12“ atliko savavališkai, neparengęs pastatų griovimo projekto, tokio projekto nepateikęs už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai patikrinti, negavęs statybą leidžiančio dokumento pastatų griovimui. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalis, pagal kurią specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi bet kokie statybos ar griovimo darbai kultūros paveldo vietovėje – Vilniaus senamiestyje (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 16073) yra tvarkomieji statybos darbai, kuriems taikytina NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 16 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 patvirtino, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga įtraukimo į apskaitą būdu apima ne tik į Kultūros vertybių registrą įtrauktus kultūros paveldo objektus, bet ir kitus galimus kultūros paveldui priskirtinus kūrinius bei daiktus. Duomenų apie galimus nekilnojamajam kultūros paveldui priskirtinus kūrinius ir kitus daiktus užfiksavimas ir įtraukimas į apskaitą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte suteikia minimalią apsaugą apskaitomiems objektams. Taip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių nuostatos, įpareigojančios išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą. Konkrečiam urbanistinės struktūros objektui taikoma įstatyme nustatyta apsauga ir jos apimtis priklauso nuo to, ar tas objektas turi vertingųjų savybių, ar jis yra susijęs su kitomis vertingosiomis savybėmis. Pareiškėjas mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-2019/2015 ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018, konstatuotina, jog nugriauti pastatai yra kultūros paveldo statiniai, kurie buvo įtraukti į apskaitą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte ir kuriems buvo taikoma apsauga bei kurių griovimui pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktą turėjo būti rengiamas griovimo projektas. Griovimo projektas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį turėjo būti pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui ir tokiam projektui Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą privalėjo būti gautas leidimas nugriauti pastatus.
6. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 4 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vadovaujantis įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019 nustatytais prejudiciniais faktais konstatuotina, jog buvo nugriauti ypatingieji statiniai, kuriems neturėjo būti taikoma skundžiamame Inspekcijos Sprendime nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta išimtis. Atlikti ginčo pastatų griovimo darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte išdėstytą savavališką statybą. Pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcija neteisingai taikė statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus, kas suponavo Inspekcijos neveikimą – nagrinėjamu atveju Inspekcija privalėjo fiksuoti savavališkos statybos atvejį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
7. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bylai reikšmingas LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 80–82 ir 84 punktuose pateiktas išaiškinimas dėl pastatų griovimo Vilniaus senamiestyje.
Atsiliepimas
8. Atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atlikusi patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Inspekcija nenustatė savavališkos statybos darbų pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį ar kitų teisės aktų pažeidimų, todėl Inspekcijos atsakyme Kultūros paveldo departamentui (Inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. raštas Nr. 2D-14909) buvo argumentuotai ir teisės normomis pagrįstai nurodyta, kad žemės sklype (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių, kurių unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo darbai. Pažymėjo, jog statybvietės tikrinimo metu statytojas pateikė teisės aktų nustatyta tvarka suderintus statinių griovimo darbų aprašus, statybą leidžiantį dokumentą, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo, vadovaujantis Priežiūros įstatymu ir STR 1.05.01:2017, fiksuoti savavališkos statybos atvejį bei taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras. Pagal 2017 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo pastatai yra nebaigtos statybos ir fiziškai nusidėvėję statiniai, laikomi neypatingos kategorijos statiniais, kurie nėra kultūros paveldo statiniai. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 papunktyje nurodytas neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) net nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Ginčo statiniai ir Nekilnojamojo turto registre nurodyti kaip neypatingos kategorijos statiniai, kurie nebuvo įregistruoti Kultūros vertybių registre, nebuvo pripažinti saugomais, turinčiais nustatytas vertingąsias savybes, fiziškai pažeisti ir kt., todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu, kaip teigė pareiškėjas, Inspekcija privalėjo fiksuoti savavališkos statybos atvejį žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:
10. Ginčo pastatai nėra pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėmis ir nebuvo atitinkamai apsaugoti NKPAĮ prasme. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2013 m. kovo 21 d. raštu Nr. (7.12.-V)2V-397 patvirtino, kad pastatai nėra įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą, taip pat šios nuomonės laikėsi Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo taryba, dar 2011 m. gruodžio 23 d. nagrinėdama pastatų įtraukimo / neįtraukimo į minėtą registrą klausimą. Nuo 2011 metų iki šios bylos iškėlimo (ir pastatų nugriovimo) dienos, pastatų būklė nesikeitė nei faktine prasme (neatlikus remonto, jų nerekonstravus ir jų neatnaujinus), nei kultūros paveldo apsaugos požiūriu (nenustačius, jog pastatai turėtų vertingųjų savybių ir / ar būtų įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą). Pastatams netaikytina NKPAĮ 23 straipsnio 8 dalis, nes pastatai nėra kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo statiniai.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog pastatai yra kultūros paveldo statiniai, kad pastatų atžvilgiu buvo nustatyta teisinė apsauga, reglamentuojama NKPAĮ nuostatomis. Pažymėjo, kad nei iki pastatų nugriovimo, nei jų griovimo metu, pastatai nebuvo įrašyti Kultūros vertybių registre ir šiame registre nebuvo įrašyta ar nustatyta jokių pastatų vertingųjų savybių. Taip pat pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog pastatai yra Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, kadangi nei 1998 m., nei 2005 m. urbanistinės struktūros statiniai nebuvo laikomi Vilniaus senamiesčio vertingosiomis savybėmis. Jie buvo įtraukti į Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių sąrašą tik 2016 m., tačiau ši vertingoji savybė ir atnaujintas Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių sąrašas niekada nebuvo iš naujo pripažintas nei valstybės saugomu, nei kultūros paminklu, nei kitaip patvirtintos naujos vertingosios savybės. Vien tik statinių pažymėjimas „urbanistinės struktūros statiniais“ apskaitos dokumentacijoje, nesuteikia šiems statiniams apsaugos. Be to, NKPAĮ įtvirtina griežtą, į kelis etapus suskirstytą procedūrą, kurios metu kultūros paveldo vietovei, objektui ir jų vertingosioms savybės yra suteikiama kultūros paveldo apsauga. Pareiškėjas niekuomet neįgyvendino savo pareigos tinkamai pasirūpinti pastatų teisiniu statusu bei neinicijavo pastatų, kaip saugomų kultūros paveldo statinių, statuso išviešinimo nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašuose, kuriuose pastatai visuomet buvo nurodomi kaip neypatingieji statiniai, taigi jų statusas niekuomet nebuvo prilyginamas kultūros paveldo statinių statusui. Pareiškėjas nepasinaudojo pradinės apsaugos institutu ir sutiko su statinių griovimu, atlikdamas Projektinių pasiūlymų derinimą 2014 m. liepos 3 d. bei išduodamas Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604 daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype projektui rengti. Pareiškėjas niekada nepranešė trečiajam suinteresuotam asmeniui apie pradinės apsaugos taikymą, jo laikotarpį ir nevykdė savo pareigos per 15 dienų inicijuoti skelbimą saugomu – pradėti antrąjį apsaugos suteikimo etapą. Pareiškėjui nevykdžius šios pareigos turi būti laikoma, kad pradinė apsauga nustojo galioti remiantis NKPAĮ 9 straipsnio 6 dalimi. Dėl nugriautų pastatų avarinės būklės pažymėjo, jog dar 2008 m. balandžio 10 d. UAB „Tyrimai ir projektai“ pastatų būklės patikrinimo akte Nr. 8/24 buvo konstatuota, kad visi pastatai yra avarinės būklės ir nėra tinkami naudojimui. Nuo minėtos ekspertizės atlikimo iki pastatų griovimo momento pastatai nebuvo nei remontuoti, nei atnaujinti, nei kitaip pritaikyti naudojimui, bent iš dalies atkuriant jų būklę. Aplinkybę, jog pastatai yra avarinės būklės, patvirtina ir NTR duomenys, kuriuose nurodoma, jog pastatai yra fiziškai pažeisti, o jų nusidėvėjimo procentas viršijo 60 procentų. Pastatai neturėjo vertingųjų savybių, nebuvo pripažinti kultūros paveldo statiniais, jų statusas, kaip neypatingų statinių, buvo išviešintas NTR. Galiojantis teisinis reguliavimas ir NTR išrašo duomenys nesuteikė pagrindo pastatus laikyti ypatingais, vertingais kultūrine prasme.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Kultūros paveldo departamento skundą dėl Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 2D-1933 panaikinimo, o kitą administracinės bylos dalį nutraukė. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žygimantų 12“ iš pareiškėjo 762,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą – vadovaujantis Priežiūros įstatymu ir STR 1.05.01:2017 fiksuoti savavališkos statybos atvejį ir taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, gavęs pareiškėjo pareiškimą dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo ir nustatęs, kad administracinės bylos dalies nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad iš teismui pateikto Vilniaus senamiesčio (16073, U1P) apibrėžtų teritorijos ribų plano, 3 lapo, matyti, kad nugriauti ginčo pastatai buvo priskiriami kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statiniams. Pastatai nebuvo įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės.
16. Įvertinęs viešo registro duomenis teismas nurodė, kad aptariami nugriauti statiniai priskiriami neypatingų statinių kategorijai, nurodytas jų fizinio nusidėvėjimo procentas. Teismas darė išvadą, kad ginčijamu raštu (Sprendimu) Inspekcija, patikrinusi ginčo žemės sklypą vietoje, taip pat duomenis nekilnojamojo turto registre ir Kultūros paveldo departamento pateiktą informaciją, kad ginčo pastatai nėra įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą, pateikė Kultūros paveldo departamentui teisingą ir pagrįstą atsakymą pagal viešuose registruose esančią ir patikrinimo metu surinktą informaciją.
17. Teismas nurodė, kad Kultūros paveldo centras 1998 m. nutarė ginčo pastatų neįrašyti į kultūros vertybių registrą, Kultūros paveldo departamentas 2013 m. kovo 21 d. raštu patvirtino dėl ginčo pastatų neįrašymo į registrą. Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-604, neprieštaraujant dėl planuojamų griovimo darbų ir planuojamos statybos ginčo objekte. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019 dėl ginčo pastatų nurodė, kad „nustatyta vertingoji Vilniaus senamiesčio savybė savaime nepaneigia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo galimybės, derinant naujai projektuojamus statinius su (duomenys neskelbtini) gatvės perimetriniu užstatymu taip, kad jie nekenktų Vilniaus senamiesčio panoramai ir neužstotų šios panoramos istorinių dominančių.“
18. Teismas akcentavo, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl pastatų, kurie nebuvo registruoti kultūros paveldo vertybių registre kaip savarankiškos kultūros vertybės, kurie pateko į kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiesčio teritoriją – nugriovimo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakomybės už pastatų nugriovimą, tačiau vertinamas Inspekcijos pateiktas atsakymas į Kultūros paveldo departamento pateiktą prašymą konstatuoti savavališką statybą pagal NKPAĮ ir Statybos įstatymo teisinį reglamentavimą.
19. Dėl pareiškėjo prašymo vadovautis civilinėse bylose nustatytais prejudiciniais faktais, teismas pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. spalio 3 d. priėmė įsakymą Nr. Į-203 „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ ir 2017 m. spalio 4 d. reikalavimą Nr. 106 UAB „Žygimantų 12“ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasirašymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius UAB „Žygimantų 12“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė UAB „Žygimantų 12“ ieškinį dėl anksčiau minėtų Kultūros paveldo departamento įsakymo ir reikalavimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 paliko nepakeistą. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme skundą buvo atsisakyta priimti, Kultūros paveldo departamentui pripažinus netekus galios 2017 m. spalio 4 d. reikalavimą Nr. RV-106. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nedalyvavo nurodytoje civilinėje byloje. Be to, civilinėje byloje bei šioje administracinėje byloje sprendžiami klausimai skiriasi. Civilinėje byloje, remiantis buvusia faktine situacija ir teisiniu reguliavimu, buvo nuspręsta, kad Kultūros paveldo departamentas pagrįstai priėmė reikalavimą ir įsakymą. Šioje byloje sprendžiama dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų ir teisinio reguliavimo, pareiškėjas yra pats įgaliotas priimti administracinius sprendimus, nustatęs NKPAĮ pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims pašalinti padarytus pažeidimus. Šiuo atveju pats Kultūros paveldo departamentas ėmėsi veiksmų, nustatęs NKPAĮ pažeidimus ir UAB „Žygimantų 12“ pateikė reikalavimą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. atstatyti nugriautus pastatus. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja, kad Inspekcija taip pat konstatuotų savavališką statybą dėl NKPAĮ pažeidimo, kai šiuo atveju būtent pareiškėjas yra specialaus įstatymo pagrindu įgaliota kompetentinga institucija nustatyti NKPAĮ pažeidimus ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nesprendžia dėl pastatų statuso ir apsaugos nustatymo ar išplėtimo. Teismas vertino, kad Inspekcija, priimdama ginčijamą Sprendimą, rėmėsi aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pateikė įvertintas faktinės situacijos aplinkybes dėl ginčų pastatų, nurodė atliktus veiksmus bei savo kompetencijos ribose padarė atitinkamas išvadas (pritarta Vilniaus departamento išvadai, kad griovimui taikoma Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatyta išimtis dėl neprivalomo leidimo griauti), apie jas informuodama pareiškėją.
21. Teismas pabrėžė, kad Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2021 m. kovo 29 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/25 patikslino kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16073) apskaitos duomenis ir priėmė sprendimą, kad pastatai žemės sklype nežymimi Vilniaus senamiesčio urbanistinės struktūros statiniais reikšmingais savo tūriu ir vieta. Pareiškėjas 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. TS-69-(3.28) civilinėje byloje e3K-3-158-248/202 informavo, kad pripažino netekusiu galios savo 2017 m. spalio 4 d. reikalavimą Nr. 106, pasikeitus aplinkybėms dėl kultūros paveldo duomenų patikslinimo.
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytoje LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Žygimantų 12“ teisių ir pareigų nugriaunant pastatus, todėl ir pareiškėjo argumentai, susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikimu ar neveikimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sudarantis pagrindą Inspekcijos skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinti kitaip, nei aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, viešų registrų duomenų, surinktų faktinių aplinkybių kontekste.
23. Nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jo nurodytų argumentų pagrindu, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė UAB „Žygimantų 12“ iš pareiškėjo 762,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
24. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2D-1933.
25. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog, jeigu pastatai nebuvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip atskiri objektai ir jeigu nekilnojamojo turto registre buvo įrašas, kad jie neypatingi, todėl jie nebuvo kultūros paveldo statiniai ir jų griovimui leidimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjas į bylą buvo pateikęs 2021 m. gegužės 21 d. raštą Nr. TS 103-(3.28), kuriuo informavo teismą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 jau nustatė nugriautų pastatų teisinį statusą, kad jie buvo kultūros paveldo statiniai. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįsti Inspekcijos ir teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad nugriauti pastatai nebuvo kultūros paveldo statiniais, kadangi nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre kaip atskiri kultūros paveldo objektai, ir Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, kad jie neypatingi. Kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje, pastatai jau nuo 2013 m. NKPVT aktuose (išviešintuose Kultūros vertybių registre) buvo nurodyti kaip kultūros paveldo statiniai Vilniaus senamiesčio urbanistinės struktūros statiniai. Todėl nepagrįsta ir skundžiamo sprendimo išvada, jog Inspekcija pateikė pareiškėjui teisingą ir pagrįstą atsakymą pagal viešuose registruose esančią ir patikrinimo metu surinktą informaciją.
25.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Priešingai, negu teigė pirmosios instancijos teismas, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje pateikti išaiškinimai ir nustatyti faktai, kad nugriauti pastatai buvo kultūros paveldo statiniai, yra aktualūs nagrinėjamai administracinei bylai. Teismas, ignoravęs minėtoje LVAT byloje nustatytus faktus ir pateiktus išaiškinimus, nenustatė reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.
Žemesnės instancijos teismas
25.3. Teismas pasirėmė LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019, tačiau minėtoje byloje ir šioje administracinėje byloje sprendžiami klausimai skiriasi. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019 buvo sprendžiama, ar pagrįstai Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2017 m. rugsėjo 5 d. akte Nr. KPD RM 2014/10 nustatė Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – panoramą nuo pėsčiųjų pasažo, dešiniajame Neries krante, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.
25.4. Pareiškėjas pateikė teismui informaciją, kad šiai bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-635-603/2019. Iš šiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo matyti, jog ginčijamame Inspekcijos Sprendime atsakovas iš esmės klaidingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo nuostatas, sprendimo nepagrindė faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl jis neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
25.5. Teismas buvo sustabdęs šią administracinę bylą, kol įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2017-6), nes tarp šių bylų teismas įžvelgė prejudicinį ryšį. Tačiau teismas, įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, neatsižvelgė į byloje nustatytus faktus ir jų teisinį vertinimą. Teismas nepagrįstai nesirėmė tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis pastatų teisinio statuso ir jų nugriovimo aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu, todėl neatskleidė bylos esmės.
25.6. Inspekcija ginčijamame Sprendime nepagrįstai rėmėsi ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo aktu Nr. 8/24, kaip pagrindžiančiu pastatų griovimą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties matyti, kad atsakovo ginčijamo Sprendimo teiginys, jog pastatų nugriovimo būtinumas buvo pagrįstas ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo aktu Nr. 8/24, yra klaidingas. Bendrosios kompetencijos teismai nurodė, kad pastatų ir jų griovimo projekto ekspertizė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikta, šių statinių avarinė būklė nebuvo konstatuota pagal teisės aktų reikalavimus ir todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo neįrodytas pastatų nugriovimo būtinumas. Taip pat reikšminga aplinkybė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214, 12 punktą nugriautų pastatų ekspertizė turėjo būti atliekama Inspekcijos. Taigi aiškėja ir atsakovo neveikimas, nes jis nepareikalavo STR 1.06.03:2002 nustatyta tvarka atlikti statinio ekspertizės, nors tokius įgaliojimus turėjo.
25.7. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje nustatytus faktus ir išaiškinimus, kad griaunant pastatus negalėjo būti taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtis. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, jog nugriauti pastatai nepateko į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas išimtis, todėl buvo draudžiama griauti minėtus pastatus, neparengus statinio griovimo projekto ir negavus leidimo griauti statinius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nugriautų pastatų, kaip ypatingų, statusą, statinio griovimo projektas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktų reikalavimus turėjo būti pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui. Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo parengęs kultūros paveldo statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti Kultūros paveldo departamentui, nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas nugriauti pastatus, todėl pastatų nugriovimas laikytinas neteisėtu. Be to, ginčo pastatų, kaip kultūros paveldo statinių, griovimas buvo draudžiamas pagal NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
25.8. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Kultūros paveldo departamentas net neturėjo teisės kreiptis į Inspekciją dėl savavališkos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos akto surašymo. Teismas taip pat nepagrįstai atgaline tvarka taikė Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. kovo 29 d. aktą Nr. KPD RM 2014/25 ginčijamam Inspekcijos Sprendimui pagrįsti. Atsižvelgiant į LVAT praktiką, kad individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, todėl Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. kovo 29 d. akto Nr. KPD RM 2014/25 taikymas, sprendžiant dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, yra nepagrįstas.
25.9. Teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, atstovui nereikėjo rinkti nežinomos teismų praktikos, todėl teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėjas prašo sumažinti.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė, priimant sprendimą, vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3013-662/2021 suformuota praktika.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Inspekcija pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl didelio darbo krūvio dėl prasidėjusio kasmetinių atostogų laikotarpio bei užimtumo teisminėse bylose neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).
29. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:
28.1. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos Sprendimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo. Inspekcijos priimtas Sprendimas yra teisėtas iš esmės, neprieštarauja teisės aktams, yra motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
28.2. Pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes UAB „Žygimantų 12“ nugriauti ginčo pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo saugomi. Nugriauti ginčo pastatai nebuvo pripažinti saugomais kultūros paveldo statiniais ir niekada nebuvo pripažinti saugomomis nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėmis, jų atžvilgiu nebuvo nustatyta atitinkama teisinė apsauga, reglamentuojama NKVAĮ nuostatomis. Nei iki ginčo pastatų nugriovimo, nei jų griovimo metu pastatai nebuvo įrašyti Kultūros vertybių registre ir šiame registre nebuvo įrašyta ar nustatyta jokių šių pastatų vertingųjų savybių. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pastatai nebuvo įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės.
28.3. Inspekcija nenustatė, kad UAB „Žygimantų 12“, nugriaudamas ginčo pastatus, būtų pažeidęs Statybos įstatymo reikalavimus, nes ginčo statinių griovimui galiojo Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta išimtis. Inspekcija, atlikusi statybvietės (duomenys neskelbtini) patikrinimus, nenustatė savavališkos statybos atvejo, todėl tinkamai įvertinusi situaciją priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
28.4. Kultūros paveldo departamentas savo 2021 m. gegužės 4 d. prašyme nurodė, jog „įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12624-608/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, kad nugriauti pastatai nebuvo įregistruoti Kultūros vertybių registre“. Nagrinėjamoje byloje Kultūros paveldo departamentas savo pareiškime taip pat pripažino, kad minėti nugriauti statiniai nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre kaip savarankiškos kultūros vertybės. Kultūros paveldo departamentui Kultūros paveldo centro 2017 m. kovo 29 d. adresuotame rašte Nr. (6.1)2-173 „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad išlikusios pastatų, išsidėsčiusių sklype (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės nėra pakankamos minėtų pastatų įrašymui į kultūros vertybių registrą.
28.5. Inspekcija, savo kompetencijos ribose nagrinėdama situaciją, atsižvelgė į faktines aplinkybes, nustatytas atlikus statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje bei Statybos įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Inspekcijos vertinimu, būtent Kultūros paveldo departamentas yra įgaliota, kompetentinga institucija, kuri privalo nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų pažeidimams pašalinti. Inspekcija nevertina ir nesprendžia su kultūros paveldu, jo apsauga, pažeidimų pašalinimu susijusių klausimų, nes tai nėra priskirta Inspekcijos kompetencijai.
28.6. Teismas įvertino pareiškėjo minėtą LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2107-602/2020 ir pagrįstai nustatė, kad „pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Žygimantų 12“ teisių ir pareigų nugriaunant pastatus, todėl ir pareiškėjo argumentai, susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikimu ar neveikimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sudarantis pagrindą Inspekcijos skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinti kitaip nei aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, viešų registrų duomenų, surinktų faktinių aplinkybių kontekste“.
28.7. Inspekcija pareiškėjo minėtose civilinėse bylose (Nr. e2-12624-608/2018 ir Nr. e2A-635-603/2019) jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, todėl nei apelianto minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimas, nei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis neįtakojo Inspekcijos teisių ar pareigų bei netapo Inspekcijai privalomais vykdyti. Apelianto skunde plačiai cituojamų minėtų civilinių bylų argumentų Inspekcija neturėjo jokios galimybės kvestionuoti ir pateikti savo teisinį vertinimą, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis atliekant statybvietės patikrinimus vietoje. Taip pat, bendrosios kompetencijos teismams nebuvo galimybės įvertinti Inspekcijos pozicijos, išdėstytos procesiniuose dokumentuose, nes Inspekcija apskritai nebuvo įtraukta į procesą.
28.8. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad Inspekcija ginčijamame sprendime nepagrįstai rėmėsi ekspertizės rangovo UAB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo aktu Nr. 8/24 kaip pagrindžiančiu pastatų griovimą, nepateikė pagrįstų argumentų ir nepaneigė atliktų ginčo statinių tyrimo teisėtumo. Ginčo pastatai neturėjo vertingųjų savybių, todėl nebuvo laikomi kultūros paveldo statiniais ir jiems nebuvo taikoma apsauga. Lieka neaišku, kodėl ginčo pastatams, kurie nėra kultūros paveldo statiniai, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma kultūros paveldo statinio tvarkymo darbų projekto ekspertizė. Ginčo pastatams, kurie nėra kultūros paveldo statiniai, pakako atlikti statinio būklės tyrimus, o ne kultūros paveldo statinio tvarkymo darbų ekspertizę, nes tai nenumato teisės aktai.
28.9. Kultūros paveldo departamentas pagal kompetenciją turėjo spręsti klausimą dėl ginčo pastatų pripažinimo saugomais, jų įregistravimo Kultūros vertybių registre, statinių kategorijos pakeitimo (iš neypatingos kategorijos į ypatingą) ir atitinkamų duomenų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija neturėjo jokio pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei teisės kvestionuoti ginčo statinių teisinio statuso, kadangi tai pagal teisės aktus nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:
29.1. Teismas teisingai nustatė nugriautų pastatų teisinį statusą ir dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra teisėtas. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis atitinkamomis teisės normomis bei faktine situacija.
29.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad pastatai niekuomet nebuvo saugomi, o tą pripažino ir pačios kultūros paveldo apsaugą įgyvendinančios institucijos.
29.3. Teismas pagrįstai sutiko su Inspekcijos ir UAB „Žygimantų 12“ argumentais, kad pareiškėjo skunde nurodomi įsiteisėję teismų sprendimai bei juose nustatyti faktai negali būti taikomi šioje byloje. Inspekcija civilinėse bylose (Nr. e2-12624-608/2018 ir Nr. e2A-635-603/2019) nedalyvavo jokiu procesinės šalies statusu, todėl teismų priimti sprendimai Inspekcijai negali sukurti teisių ir pareigų.
29.4. Teismas padarė teisingą išvadą spręsdamas, kad pastatai priskiriami neypatingiesiems statiniams, kadangi toks jų statusas visą laiką buvo išviešintas viešuose registruose. Pastatų nugriovimui turėjo būti taikoma Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta išimtis. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad UAB „Žygimantų 12“, nugriaudamas pastatus, nepažeidė NKPAĮ nuostatų.
29.5. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Inspekcija tinkamai veikė savo kompetencijos ribose, tuo tarpu būtent pareiškėjo kompetencijai yra priskiriamas NKPAĮ įtvirtintų pažeidimų konstatavimas bei atitinkamų veiksmų inicijavimas tokių pažeidimų pašalinimui.
Motyvuojamoji dalis
29.6. Teismo sprendimu UAB „Žygimantų 12“ priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-205-463/2021 patvirtino tarp šalių, įskaitant ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą, ginantį viešąjį interesą, bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis). Įvertinus taikos sutarties sąlygas matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl teismo skundžiamo sprendimo panaikinimo neteko prasmės, nes visi tarp šalių buvę ginčai išspręsti įsiteisėjusia taikos sutartimi, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo sutvarkyti Inkorporuojamas vertybes žemės sklype, kuri bus derinama su Kultūros paveldo departamentu, ir kuriai Kultūros paveldo departamentas įsipareigojo pritarti. Todėl nagrinėjamu atveju byla turėtų būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė Kultūros paveldo departamentui pateikti apeliacinio skundo patikslinimą, atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. birželio 30 d. taikos sutartimi ginčas dėl (duomenys neskelbtini), buvusių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo teisėtumo faktiškai yra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė Kultūros paveldo departamentui terminą iki 2022 m. gruodžio 15 d. apeliacinio skundo patikslinimui pateikti ir pasiūlė Kultūros paveldo departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir UAB „Žygimantų 12“ nagrinėjamą bylą baigti taikos sutartimi.
4. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad palaiko savo apeliacinio skundo reikalavimą. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje eI3-205-463/2021 patvirtino taikos sutartį tarp Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, UAB „Žygimantų 12“, Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Šios nutarties 1.2 papunktyje nurodyta, kad UAB „Žygimantų 12“ įsipareigojo keisti UAB „Žygimantų 12“ ketinamų statyti pastatų A ir B korpusus šalia (duomenys neskelbtini), fasaduose išskiriant pirmą aukštą, koreguoti karnizo vietą, o ketinamus statyti pastatų vidinius korpusus C ir D pažeminti tiek, kad šių kiemo korpusų aukštis, žvelgiant iš panoramos apžvalgos taško, neiškiltų virš projektuojamo pastato konstrukcijų, adresu (duomenys neskelbtini). Nutarties 1.4 nustatyta, jog UAB „Žygimantų 12“ įsipareigoja sumokėti 351 980,65 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai gaus Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento derinimą (pritarimą) UAB „Žygimantų 12“ ketinamų statyti pastatų techninio projekto „A“ laidai ir, jei reiks, UAB „Žygimantų 12“ gaus naują „A“ laidos statybą leidžiantį dokumentą bei pateikti prokurorui ir Kultūros paveldo departamentui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, nuostolių atlyginimas yra susietas su šia sąlyga – techninio projekto naujos „A“ laidos parengimu ir suderinimu, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1518-430/2021 (Nr. e2-584-430/2022) nutarė sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento ieškinį atsakovui UAB „Žygimantų 12“ dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo nagrinėjimą. Nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, UAB „Žygimantų 12“ prognozuotu terminu, t. y. iki 2022 m. rugsėjo-spalio mėn. nespėjo pagal taikos sutartį parengti ir suderinti techninio projekto „A“ laidos. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-584-430/2022 pakartotinai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiai dienai taikos sutartis UAB „Žygimantų 12“ nėra įvykdyta, nuostoliai, padaryti nugriovus pastatus (351 980,65 Eur), nepervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, o prokurorui bei Kultūros paveldo departamentui sumokėjimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Taigi, ginčas dėl pastatų nugriovimo ir nuostolių atlyginimo nėra galutinai išspręstas. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčas dėl pastatų nugriovimo ir nuostolių atlyginimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-584-30/2022, kurioje UAB „Žygimantų 12“ remiasi Inspekcijos pozicija, jog pastatai buvo nugriauti teisėtai, ir byloje įrodinėjamas pastatų nugriovimo neteisėtumas, dar nėra galutiniai išspręstas, pareiškėjas teigė, kad turi interesą ir siekia panaikinti Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2D-1933. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 2D-1933 „Dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini)“ pažeidžia ir viešą interesą, nes skundžiamas Inspekcijos Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai dėl atskirai stovinčių kultūros paveldo statinių, neįrašytų į Kultūros vertybių registrą, tačiau esančių Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo vietovių vertingosiomis savybėmis, teisinio statuso bei nugriovimo be statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes ir sudarytą taikos sutartį akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo neteko prasmės. Visi tarp šalių buvę ginčai, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, buvo išspręsti įsiteisėjusia taikos sutartimi, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo sutvarkyti Inkorporuojamas vertybes žemės sklype, kuri bus derinama su pareiškėju, ir kuriai pareiškėjas įsipareigojo pritarti. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra aišku, kokias teises ar teisėtus interesus gina pareiškėjas, prašydamas panaikinti Inspekcijos Sprendimą, nesukeliantį jokių teisinių pasekmių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar bus panaikintas šis sprendimas ar ne, taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turės būti vykdomi. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis jis grindžia prieštaravimą teismų praktikai, buvo priimtos tik praėjus keletui metų po skundžiamo Inspekcijos Sprendimo priėmimo. Sprendimo priėmimo metu atsakovas negalėjo ir neturėjo žinoti būsimos teismų praktikos. Atitinkamai ir savo Sprendimą Inspekcija privalėjo motyvuoti tik pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir buvusią teismų praktiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 2D-1933, kuriuo nustatyta, jog UAB „Žygimantų 12“ priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatą, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimas laikomas teisėtu, nes nugriauti pastatai pateko į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas išimtis, pagrįstumo ir teisėtumo.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Žygimantu 12“ nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso 0,2878 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad UAB „Žygimantų 12“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 1940 m. statybos pastatai – gyvenamieji namai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. liepos 7 d. ir nuo 2017 m. spalio 17 d. įregistruoti juridiniai faktai, jog pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Pastatai neypatingi. UAB „Žygimantų 12“ Inspekcijai 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešė apie griovimo darbus. Pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), UAB „Žygimantų 12“ 2017 m. rugsėjo 30 d. pradės vykdyti neypatingų, fiziškai pažeistų, avarinės būklės pastatų griovimą. Inspekcija 2017 m. spalio 2 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario prašymą Nr. SN-S-1002/2017 imtis veiksmų, kad nebūtų sunaikinta Vilniaus senamiesčio panorama, nes 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo nugriauti keli pastatai ties (duomenys neskelbtini), kurių vietoje planuojama statyti daugiabutį namą. Kultūros paveldo departamentas 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. (1.1.13)2-2285 „Dėl griovimo darbų adresu (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo“ kreipėsi į Inspekciją. Rašte nurodė, jog iš visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusios informacijos ir 2017 m. spalio 2 d. atlikus apžiūrą vietoje nustatė, kad minėtoje vietovėje 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo vykdomi griovimo darbai, kuriems Kultūros paveldo departamentas nėra pritaręs. Inspekcija atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. spalio 4 d. surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, jog nenustatyta savavališkos statybos darbų pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį ar kitų teisės aktų pažeidimų. Nurodyta, kad žemės sklype (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra vykdomi gyvenamosios paskirties neypatingų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo darbai. Griovimo darbų užsakovas (statytojas) – UAB „Žygimantų 12“. Šiems griovimo darbams UAB „Žygimantų 12“ turėjo statybą leidžiančius dokumentus. Inspekcija 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2D-14909 „Dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini)“ informavo Kultūros paveldo departamentą, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Kultūros paveldo departamentas, nesutikdamas su anksčiau minėtu raštu, dar kartą kreipėsi į Inspekciją, kuriuo prašė panaikinti raštą ir priimti naują sprendimą. Inspekcija 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2D-17668 „Dėl griovimo darbų (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad nugriautas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atskirai stovintis statinys, kuris neturi bendrų laikančių ir nelaikančių konstrukcijų su greta stovinčiu pastatu (duomenys neskelbtini). Taip pat šie statiniai neturi bendrų inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų. Nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra atskirai stovintis statinys, kurio griovimui statybos leidimas nereikalingas. Kultūros paveldo departamentas 2018 m. sausio 15 d. pateikė skundą Inspekcijai, prašydamas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalimi ir Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 56.5 papunkčiu, tinkamai išnagrinėti Kultūros paveldo departamento skundą ir priimti naują sprendimą. Inspekcija skundžiamame 2018 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 2D-1933 laikėsi ankstesnės pozicijos, kad nugriautiems pastatams nereikėjo leidimo griauti, nes jie pateko į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą išimtį, kuria vadovaujantis neprivalomas leidimas griauti.
33. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 29 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 10 dalies 20 punkto nuostatomis, 2018m. sausio 31 įsakymu Nr. Į-32 sudarė komisiją sužalotos kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073) vertingųjų savybių, adresu (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti, 2018m.liepos 12 aktu Nr. RG-44 konstatavo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatų griovimo darbai buvo atliekami neteisėtai, tuo pažeidžiant Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes, pastatų griovimo darbais kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms padaryta nuostolių už 351980, 62 Eur. UAB „Žygimantų 12“ nesutikus atlyginti pareiškėjo nurodytos 351980,62 Eur sumos, pareiškėjas 2021m. sausio 5d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-584-430/2022 pateikė ieškinį priteisti iš UAB „Žygimantų 12“ valstybės naudai 351980,62 Eur visuomenei padarytiems nuostoliams, atsiradusiems nugriovus pastatus, atlyginti.
34. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-205-463/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03624-2018-9) 2021m. rugpjūčio 12d. nutartimi patvirtino pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žygimantų 12“ 2021 m. birželio 30 d. pasirašytą taikos sutartį. Šios sutarties turinys tvirtina, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja naujų statinių statybai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklype, kuriame buvo nugriauti pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kad UAB „Žygimantų 12“ įsipareigoja sumokėti 351 980,65 EUR į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, t.y. pinigų sumą, kurios Kultūros paveldo departamentas civiliniu ieškiniu reikalauja iš UAB „Žygimantų 12“ civilinėje byloje e2-584-430/2022 kaip dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
36. Aptarti taikos sutarties sprendiniai suponuoja išvadą, jog ginčas dėl (duomenys neskelbtini), buvusių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo teisėtumo de fakto ir de jure yra išspręstas statytojui UAB „Žygimantų 12“ įsipareigojus sumokėti 351 980,65 EUR žalos atlyginimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatyta tvarka ginamų asmens pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų samprata ne vieną kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pateikta administracinėse bylose (pvz., administracinėje byloje Nr. A143-443/2005, administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, administracinėje byloje Nr. A502-279/2010). Taikydamas šios sampratos aiškinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
38. Nagrinėjamo administracinio ginčo specifika yra tai, kad Kultūros paveldo departamentas, siekdamas griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtais bei atitinkamai siekdamas neteisėtos statybos (griovimo) darbų pasekmių pašalinimo, raštais kreipėsi ne tik į atsakovą, tačiau ir pats vykdė jo kompetencijai priskirtus veiksmus - 2018m. liepos 12 aktu Nr. RG-44 įvertino žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatų griovimo darbų teisėtumą, teismui pateikė civilinį ieškinį teismui (civilinė byla e2-584-430/2022) reikalaujant iš UAB „Žygimantų 12“ žalos atlyginimo dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos, pasirašė 2021 m. birželio 30 d. taikos sutartį (administracinė byla Nr. eI3-205-463/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03624-2018-9), kuria statytojas UAB „Žygimantų 12“ įsipareigojo sumokėti pareiškėjo reikalaujamą 351 980,65 EUR žalos atlyginimą. Nurodytais veiksmais Kultūros paveldo departamentas iš esmės įgyvendino visus savo keliamus tikslus, kiek tai sietina su pastatų griovimo darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažinimu neteisėtais ir dėl to byloje ginčijamas atsakovo 2018 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 2D-1933 tampa nebeaktualus, nes jo panaikinimas ar palikimas galioti niekaip neįtakoja nei paties Kultūros paveldo departamento teisių ir pareigų nei departamento ginamų interesų. Todėl teismo kolegija daro išvadą, kad ABTĮ taikymo požiūriu skundžiamas atsakovo sprendimas nelaikytinas pareiškėjo teismo ginamų teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu.
39. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žygimantų 12“ nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepagrįstumo. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, iš esmės yra apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Žygimantų 12“ teisės, kuris įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 201,12 Eur išlaidas, kurias grindžia: 1) 2021 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS21-3111, Ataskaita, kurioje matyti suteiktų paslaugų apibūdinimas – atsiliepimo rengimas, sugaištas laikas bei sumokėta suma – 1 270,50 Eur; 2) 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra WLS22-4555, Ataskaita, kurioje matyti, kad rašytinių paaiškinimų rengimas užtruko 5,4 val. ir kainavo 894 Eur + PVM, taip pat 2022 m. lapkričio 9 d. Swedbank mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu PVM sąskaitos faktūros WLS22-4555 apmokėjimą; 3) 2023 m. sausio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WLS23-023, kurioje nurodytas mokėtinas 852,51 Eur dydžio mokestis už teisines paslaugas.
45. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nustatytas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas – 0,1. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.).
46. Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniam teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikdamas 2023 m. sausio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WLS23-023, kartu su ja nepateikė duomenų įrodančių, jog šioje sąskaitoje nurodyta suma buvo apmokėta. Kadangi nebuvo pateikti mokėjimo nurodymai, spręstina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog prašomas priteisti 852,51 Eur bylinėjimosi išlaidas iš tikrųjų patyrė. Pateikta 2023 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pagal ją buvo atsiskaityta.
47. Ginčo atveju aktualus 2021 m. II ketvirčio ir 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 566,40 Eur ir 1 780,50 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 270,50 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (1 566,40 x 1,3 = 2 036,32 Eur), todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje WLS22-4555 nurodyta 894 Eur + PVM suma už 2022 m. lapkričio 8 d. rašytinių paaiškinimų rengimą neatitinka Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytos maksimalios sumos (1 780,50 x 0,4 = 712,20 Eur) ir turi būti atitinkamai mažintina.
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 982,70 (1 270,50 + 712,20) Eur sumą, kuri yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žygimantų 12“ iš pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1 982,70 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.