- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- A-2174-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01699-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl planavimo sąlygų panaikinimo ir pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) pateikė skundą, kuriame prašė įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) panaikinti 2014 m. gruodžio 12 d. teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 (toliau – ir Planavimo sąlygos).
Paaiškino, kad į Inspekciją kreipėsi Užupio bendruomenė. Inspekcija nustatė, kad vienas iš Planavimo sąlygose nurodytų tikslų yra suformuoti sklypą skvero ir požeminės stovėjimo aikštelės įrengimui, taip pat inžinerinės infrastruktūros (T) naudojimo būdo ir susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdžio nustatymas. Planavimo sąlygų 7 punkto 5 dalyje nurodyta, kad, rengiant teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių (Užupio skvero) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) projektą, būtina vadovautis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas), kuriame planuojamai teritorijai suteiktas 75B kvartalo numeris. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente pateiktą detalizuotą kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimų lentelę Užupio skverui nustatyta: 1) tvarkymo režimas, galimi tvarkymo darbai – restauravimas, atkūrimas ir remonto darbai; 2) naudojimo režimas, galimos paskirtys – ribos naudojimas (galima paskirtis – bendro naudojimo želdynai). Vadovaujantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento sprendiniais, Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje nauja statyba negalima. Reglamente statybos sąvoka neapibrėžta, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pažymėjo, kad tokią pat poziciją, t. y., kad Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje nauja statyba negalima, išdėstė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2014 m. birželio 11 d. rašte Nr. S2-1494 ir 2015 m. sausio 20 d. rašte Nr. S2-152. Todėl Planavimo sąlygose nurodyti tikslas ir uždaviniai, kurie leidžia naujos požeminės stovėjimo aikštelės statybą, prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Departamento Vilniaus skyrius) pateikė teismui atsiliepimą į Inspekcijos skundą, kuriame prašė minėtą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė vadovautis Departamento Vilniaus skyrius skunde, pateiktame nagrinėjamoje byloje, nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) pateikė atsiliepimą į Inspekcijos skundą, kuriame prašė ginčą spręsti atsižvelgus į ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus.
Paaiškino, kad teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių Detaliuoju planu keičiama Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, kurį Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą tvirtinimo“ patvirtino kaip detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Detalusis planas bei planavimo sąlygos prieštarautų senamiesčio apsaugos tikslams. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 270.2 punktą atskiruose sklypuose galima reglamentuota nauja statyba, vadovaujantis būdingais zonai erdvių organizavimo dėsniais, jų struktūra ir masteliu, išsaugant vertingus užstatymo elementus, juos konservuojant, restauruojant. Inspekcija nepateikė įrodymų, kad požeminės aikštelės įrengimas turėtų įtakos vertingiems užstatymo elementams ir kad minėta aikštelė suplanuota, nesivadovaujant būdingais zonai erdvių organizavimo dėsniais, jų struktūra ir masteliais. Detaliuoju planu nustatyti tikslai ir uždaviniai atitinka Vilniaus senamiesčio reglamente nustatytą Užupio priemiesčio viešųjų erdvių tvarkymo ir naudojimo režimą. Detaliuoju planu nekeičiamos amžiaus bėgyje susiformavusios Užupio, Polocko ir Krivių gatvių trasos, nekeičiamos senamiesčio kvartalų ir posesijų ribos, nepažeidžiama planinė struktūra, nekeičiamos senamiesčio vidinės erdvės, vizualiniai ryšiai, nekeičiamas reljefas, nekeičiamas miestovaizdis ir panorama, prieš vykdant statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka bus atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Miesto plėtros departamentas pabrėžė, kad detaliojo planavimo procese, vadovaujantis archeologinių tyrimų išvadomis, gali būti (arba turės būti) koreguojami sprendiniai, siekiant išsaugoti dar nežinomas vertybes, jei jos bus atrastos.
Šalies argumentai
Departamento Vilniaus skyrius pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Inspekcijos 2015 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-100 dalį, kuria reikalaujama panaikinti Departamento 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas Nr. SSV-31 teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, detaliajam planui rengti (toliau – ir Nurodymas).
Departamento Vilniaus skyrius teigė, kad Inspekcija atliko tik formalų patikrinimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos paaiškinimais, kurie net nebuvo adresuoti pačiai Inspekcijai, tačiau nenagrinėjo teritorijų planavimą ginčo teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų visumos ir jų turinio. Vilniaus senamiesčio specialusis planas, patvirtintas Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 314 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 (toliau – ir Specialusis planas), nustato, kad Specialiojo plano sprendiniuose patikslinami sklypų plano sprendiniai atskirose vietose koreguojami. Iki šiol minimo Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano korektūrų nebuvo daryta. Minimas Specialusis planas visa apimtimi perkeltas į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. 4.4.4 punkte nustatyta, kad Vilniaus senamiesčio tvarkyba ir atgaivinimas vykdomi pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymus, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ir Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą. Departamento Vilniaus skyriaus nuomone, ginčo Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai neprieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos tikslams bei teritorijos planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Detaliuoju planu nustatyti tikslai ir uždaviniai neturės neigiamos įtakos, o būtent atitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nustatytą Užupio priemiesčio viešųjų erdvių tvarkymo ir naudojimo režimą. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas rengtas Vilniaus senamiesčio antžeminei daliai: gatvėms, statiniams, aikštėms, želdynams ir pan. Dėl po žeme esančių darinių reglamentavimas išdėstytas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento V dalyje, kurioje Vilniaus senamiestis vertinamas kaip archeologijos objektas kultūrinio sluoksnio apsaugos atžvilgiu, t. y. intervencijos atvejais nustatytas būtinumas atlikti archeologinius tyrimus. Šio ginčo atveju, jau realizuojant Detaliojo plano sprendinius, būtų privalomas teritorijos archeologinis ištyrimas, teritoriją pritaikant automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente vartojama naujos statybos sąvoka nėra tapati Statybos įstatyme vartojamai sąvokai. Minėtas reglamentas nustato antžeminės statybos (tvarkybos) (esančių ar statomų naujų statinių) tvarkymo ir naudojimo sąlygas. Tokia pati situacija ir Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos, ir sklypų plano reglamentavime. Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planas bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas reglamentuoja naujos statybos atvejus tik antžeminei daliai. Kultūros vertybių registre Užupio skvero želdiniai nenurodyti kaip vertingi, šiuo atveju želdynams nebūtų taikomas restauravimo-regeneravimo režimas. Apibendrindamas Departamento Vilniaus skyrius teigė, kad planuojamo Detaliojo plano uždaviniai nedaro žalos Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms.
Atsiliepimas
Inspekcija pateikė atsiliepimą į Departamento Vilniaus skyriaus skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir Inspekcijos skunde teismui nagrinėjamoje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Miesto plėtros departamentas pateikė teismui atsiliepimą į Departamento Vilniaus skyriaus skundą, kuriame prašė ginčą spręsti atsižvelgus į ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus. Iš esmės pateikė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į Inspekcijos skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Inspekcijos skundą tenkino – panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo 2014 m. gruodžio 12 d. patvirtintas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31. Pareiškėjo Departamento Vilniaus skyriaus skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Planavimo sąlygų 7 punkto 5 dalyje numatyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai), be kita ko, taikomi Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano sprendiniai. Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintas kaip detalusis planas, todėl galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).
Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje teritorijoje (t. y. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente (žr. http://www.heritage.lt/vln_regl/index.htm) pažymėta 75B kvartalu), priešingai nei kitose Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu reglamentuojamose teritorijose, nauja statyba nėra įteisinta. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Tvarkymo režimų plane nurodyta, kad Užupio skvero teritorija, pažymėta 75B, nepatenka į teritoriją, kuri apibrėžta kaip ta, kurioje galima reglamentuota naują statybą. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento bendrosios dalies 5 punkte nustatyta, kad Senamiesčio apsaugos reglamente vartojami apibrėžimai bei sąvokos atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme ir kituose kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (buvęs Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas) naujos statybos sąvoka nėra numatyta, tačiau pateiktos nuorodos į Statybų įstatymą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkto nuostatas, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002), 8 punkte, reglamentuojančiame naujo statinio statybą, nustatyta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais.Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nėra nurodyta, kad jis reglamentuoja naują statybą tik antžeminei daliai. STR 1.01.08:2002 8 punkte pateiktos sąvokos apima tiek antžeminio, tiek požeminio naujo statinio statybą. Todėl teismas konstatavo, kad Užupio skvere nauja statyba nėra leidžiama. Vadinasi, Planavimo sąlygų 6 punkte nustatyti planavimo tikslas ir uždaviniai bei numatoma veikla (suplanuoti sklypą skvero ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nustatyti inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdį) prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkto nuostatoms. Nustatęs, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, teismas konstatavo, jog ginčo Planavimo sąlygos negalėjo būti išduotos.
Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, nustačiusi Planavimo sąlygų neatitikimą teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, turėjo pareigą duoti Nurodymą. Konstatavus, kad Planavimo sąlygos neturėjo būti išduotos, Inspekcija pagrįstai pateikė Nurodymą Departamento Vilniaus skyriui. Pabrėžė, kad, panaikinus Planavimo sąlygas, Departamento Vilniaus skyriaus skundo nėra pagrindo tenkinti. Teismo vertinimu Nurodymas ginčijamoje dalyje išduotas teisėtai ir pagrįstai, todėl Departamento Vilniaus skyriaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliantas Departamento Vilniaus skyrius pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento Vilniaus skyriaus skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai neprieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos tikslams bei teritorijos planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 dalį kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose veikla plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas šiuo metu dar nėra patvirtintas. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir pagal galiojantį įstatyminį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą nėra nustatytas kaip dokumentas, taikytinas kultūros paveldo vietovių apsaugai. Nurodo, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas yra netekęs galios, tačiau pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nevertino. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą grindė išimtinai Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, nepaisant to, kad tame pačiame Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nėra nustatyto draudimo statyti požeminio statinio, o požeminė statyba niekaip neturi įtakos antžeminės dalies regeneravimui ar atkūrimui. Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija, sklypų planas ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas reglamentuoja naujos statybos atvejus, o ginčo teritorijoje nėra nustatytas draudimas statyti požeminį statinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ketvirta dalimi, kadangi ginčo sklypo 75B reglamentavimas šioje dalyje iš viso nenustatytas, čia kalbama apie sklypą 75, o tai yra bendra teritorija, kurioje galima taip reglamentuota statyba, todėl sklypui 75B taikytinos bendrosios nuostatos, numatytos Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 270.2 punkte. Pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje tik Departamentui suteikta speciali kompetencija kultūros paveldo apsaugos administravimo srityje, tačiau tokia kompetencija nėra suteikta Inspekcijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino taikomų paveldosaugos reikalavimų Vilniaus senamiesčiui aiškinimą ir taikymą, taip pat nepagrįstai vadovavosi išimtinai Inspekcijos teikiamais argumentais, grindžiamais tik Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, kurio 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos nesuteikia šiai institucijai teisės vertinti paveldosauginių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnyje nustatytų imperatyvių draudimų Departamento Vilniaus skyriaus išduotos Planavimo sąlygos nepažeidė. Kultūros vertybių registre Užupio skvero želdiniai nenurodyti kaip vertingi, todėl, Departamento Vilniaus skyriaus nuomone, šiuo atveju želdynams gali būti taikomas restauravimo-regeneravimo režimas po to, kai būtų pastatytas požeminis statinys. Taigi planuojamo Detaliojo plano uždaviniai nedaro žalos Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms.
Atsiliepimas
Inspekcija pateikė atsiliepimą į Departamento Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Inspekcija teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijantis apeliantas nurodo su ginčo išsprendimu nesusijusius argumentus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo reikalavimą. Inspekcija nustatė, kad numatytas rengti Detalusis planas neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nėra nurodyta, kad jis reglamentuoja naują statybą tik antžeminei daliai. STR 1.01.08:2002 8 punkte pateiktos sąvokos apima tiek antžeminio, tiek požeminio naujo statinio statybą. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius dokumentus, teisės aktus, susijusius su Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, pagrįstai nustatė, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas yra galiojantis, taigi juo privaloma vadovautis, kas, be kita ko, yra nurodyta ir pačiose Planavimo sąlygose. Nagrinėjamame ginče svarbi aplinkybė yra ta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė buvo apeliantą (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių) įpareigojusi iki 2015 m. vasario 20 d. įvykdyti Inspekcijos Nurodymą. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos centrinis padalinys yra kitos nuomonės dėl Planavimo sąlygų teisėtumo nei apeliantas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Miesto plėtros departamentas pateikė teismui atsiliepimą į Departamento Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą, kuriame prašo ginčą spręsti atsižvelgus į ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Detalusis planas bei Planavimo sąlygos prieštarautų senamiesčio apsaugos tikslams. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 270.2 punktą atskiruose sklypuose galima reglamentuota nauja statyba, vadovaujantis būdingais zonai erdvių organizavimo dėsniais, jų struktūra ir masteliu, išsaugant vertingus užstatymo elementus, juos konservuojant, restauruojant. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, kad požeminės aikštelės įrengimas turėtų įtakos vertingiems užstatymo elementams ir kad minėta aikštelė suplanuota nesivadovaujant būdingais zonai erdvių organizavimo dėsniais, jų struktūra ir masteliais. Pabrėžia, kad požeminė aikštelė skirta tenkinti visuomenės interesus. Todėl Detaliuoju planu nustatyti tikslai ir uždaviniai neturės neigiamos įtakos Užupio saugomai teritorijai. Atkreipia dėmesį, kad Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos Lietuvoje nacionalinis komitetas 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2014-05-28/1 (rašto kopija yra byloje) nustatė, kad Detaliojo plano sprendiniuose nenumatoma grėsmė Vilniaus istoriniam centrui, kadangi Detaliuoju planu nekeičiamos amžiaus bėgyje susiformavusios Užupio, Polocko ir Krivių gatvių trasos, nekeičiamos senamiesčio kvartalų ir posesijų ribos, nepažeidžiama planinė struktūra, nekeičiamos senamiesčio vidinės erdvės, vizualiniai ryšiai, nekeičiamas reljefas, prieš vykdant statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka bus atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Administracija pažymi, kad detaliojo planavimo procese, vadovaujantis archeologinių tyrimų išvadomis, gali būti (arba turės būti) koreguojami sprendiniai, siekiant išsaugoti dar nežinomas vertybes, jei jos bus atrastos. Apibendrindamas trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas pagrįstai nenustatė Užupio skvero detalaus planavimo uždavinių imperatyvaus prieštaravimo teisės aktų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Vilniaus padalinio išduotų 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2015 m. vasario 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-100 dalies, kuria reikalaujama panaikinti minėtas KPD Vilniaus padalinio 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas Nr. SSV-31 teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, detaliajam planui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamas KPD Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 nustatęs, kad šių planavimo sąlygų 6 punkte nustatyti planavimo tikslas ir uždaviniai bei numatoma veikla (požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatoms. Reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2015 m. vasario 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-100 teismas atmetė.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde KPD Vilniaus skyrius teigia, kad 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 panaikintos nepagrįstai. Pasak apelianto KPD Vilniaus skyriaus, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas išduodant 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas Nr. SSV-31 nebegaliojo, be to, remiantis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatomis, požeminės statyba ginčo teritorijoje yra galima.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento patvirtinimo“ Nr. ĮV-490.
Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2005 m. balandžio 19 d. įsakymo „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pavyzdinio apsaugos reglamento patvirtinimo“ Nr. ĮV-154 2.3 punkte be kita ko nustatė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintas apsaugos reglamentas galioja tiek, kiek jo nuostatos neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms iki bus patikslintas arba parengtas šio objekto specialusis planas, bet ne ilgiau kaip iki 2005 m. spalio 1 d.
Šio įsakymo 2.3 punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-404, nustatant, kad 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas galioja iki bus patikslintas arba parengtas šio objekto specialusis planas, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. vasario 1 d.
Dar kartą 2005 m. balandžio 19 d. įsakymo „Nr. ĮV-154 2.3 punktas pakeistas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-68, nustatant, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas galioja iki bus patikslintas arba parengtas šio objekto specialusis planas.
Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. ĮV-96 pripažino netekusiais galios, be kita ko, minėtus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. ĮV-154, 2005 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. ĮV-404 ir 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-68.
Taigi Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymai, kuriais buvo nustatyti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtinto Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento galiojimo terminai, buvo pripažinti netekusiais galios. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento patvirtinimo“ Nr. ĮV-490 yra galiojantis, jis nebuvo pripažintas netekusiu galios. Pačiame 2003 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. ĮV-490 nėra nustatyti jokie juo patvirtinto Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento galiojimo terminai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas nebuvo panaikintas ir galioja, yra teisėta ir pagrįsta.
Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 9 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalie 6 ir 7 punktuose įtvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija tikrinti, ar planavimo sąlygos išduotos teisės aktų nustatyta tvarka ir ar jų turinys atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ar planavimo tikslai ir uždaviniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus.
Iš minėto teisinio reglamentavimo aišku, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama teritorijų planavimo priežiūrą ir gavusi Užupio bendruomenės 2014 m. lapkričio 6 d. skundą dėl Teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių detaliojo plano atitikties Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui, buvo kompetentinga tikrinti, ar KPD Vilniaus padalinio 2014 m. gruodžio 12 d. išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ar planavimo tikslai ir uždaviniai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams
Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2389 redakcija), apsaugos reglamentas – tai yra dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai. Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų planavimą reglamentuojančio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-549 redakcija) 2 dalis nustato, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama: 1) kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka; 2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai prilyginami kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento patvirtinimo“ Nr. ĮV-490 buvo patvirtintas Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo apsaugos reglamentas, kuris įgyvendina Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas ir nustato 1995 metais į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto bei 1998 metais kultūros paminklu paskelbto Vilniaus senamiesčio sudėtinių dalių priežiūros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus (Bendrosios dalies 1 punktas).
Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Bendrosios dalies 4 punkte numatyta, kad veiklos Vilniaus senamiestyje sąlygos, kurios nustatomos Teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymais, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais ar kitais teisės aktais bei dokumentais, turi būti suderintos su senamiesčio apsaugos reglamentu nustatytais reikalavimais. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 11 punktas nustato, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos, priežiūros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato šis Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, o veiklos Vilniaus senamiestyje sąlygos nustatomos Teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymais, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais ir kitais teisės aktais bei dokumentais, suderintais su šiuo Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu nustatytais reikalavimais.
Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 29 punkte įtvirtinta, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, kaip pagrindinis Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo dokumentas, nurodomas sąlygose teritorijų planavimo dokumentams rengti bei savivaldybės išduodamame statinio projektavimo sąlygų sąvade. Be to, pagal reglamento 30 punktą, ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimamų aktų, kurie gali turėti įtakos Vilniaus senamiesčio saugojimui, taip pat teritorijų planavimo dokumentų, statinių projektų bei kitų veiklą Vilniaus senamiestyje nustatančių dokumentų nuostatos ir/ar jais nustatomos veiklos Vilniaus senamiestyje ir jo apsaugos zonose sąlygos neturi prieštarauti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu nustatytiems reikalavimams.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Vilniaus senamiestis turi būti tvarkomas ir veikla jame plėtojama pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nustatyti reikalavimai yra privalomi rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Be to, apsaugos reglamentas taip pat turi būti nurodomas sąlygose teritorijų planavimo dokumentams rengti.
Nagrinėjamu atveju teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, detalusis planas turi būti rengiamas privalomai atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatas. Todėl išduodant ginčijamas 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas Nr. SSV-31 teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, detaliajam planui rengti į jas pagrįstai įtrauktas ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.
2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 6 punkte nurodyta, kad teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla yra, be kita ko, suplanuoti sklypą skvero ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui.
Vertinant, ar pagrįstai planavimo sąlygose buvo numatytas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, pažymėtina, kad Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Bendrosios dalies 5 punktas nustato, jog Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente vartojami apibrėžimai bei sąvokos atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme ir kituose kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme naujos statybos sąvoka nėra nurodyta. Tačiau apibrėžiant tokias sąvokas kaip „kultūros paveldo statinio remontas“ ar „tvarkomieji statybos darbai“ yra nukreipiama į Statybos įstatymą (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 dalies 16 ir 37 punktai). Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas statybą apibrėžia kaip veiklą, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Nurodoma, kad ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.
Apeliantas KPD Vilniaus skyrius, teigdamas, kad planuojamoje teritorijoje požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba yra galima, remiasi Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Trečiosios dalies „Reikalavimai paskiroms Senamiesčio istorinėms dalims (1 Senamiesčio teritorijos zonų), vidaus erdvėms ar jų sekoms saugoti, naudoti bei tvarkyti“ „Užupio priemiesčio” – III E 1 senamiesčio zonos tvarkymo ir naudojimo sąlygų 270.2 punktu, kuris nustato, kad atskiruose sklypuose (žr. Reglamento IV dalį) galima reglamentuota nauja statyba, vadovaujantis būdingais zonai erdvių organizavimo dėsniais, jų struktūra ir masteliu, išsaugant vertingus užstatymo elementus, juos konservuojant, restauruojant.
Kaip matyti, minėtas 270.2 punktas nukreipia į Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Ketvirtąją dalį „Reikalavimai pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims“, kurioje nurodyti detalizuoti kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimai. Teritorijoje III E esantis kvartalas 75 yra padalintas į kvartalą 75A ir 75 B. 75B kvartale esančiam Užupio skverui nustatytas tvarkymo režimas, galimi tvarkymo darbai – restauravimo, atkūrimo, remonto darbai; naudojimo režimas, galimos paskirtys – ribotas naudojimas; galima paskirtis – bendro naudojimo želdynai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje teritorijoje, priešingai nei kitose Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodytose teritorijose, nauja statyba nėra įteisinta, o reglamento Tvarkymo režimų plane nurodyta, kad Užupio skvero teritorija (75B) nepatenka į teritoriją, kuri apibrėžta kaip ta, kurioje galima reglamentuota nauja statyba (zona III). Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog teritorijoje, kuriai išduotos ginčijamos planavimo sąlygos ir kuri Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente pažymėta 75B kvartalu, nauja statyba nėra galima.
Taigi KPD Vilniaus padalinio 2014 m. gruodžio 12 d. išduotuose planavimo sąlygose Nr. SSV-31 nurodyti planavimo tikslas ir uždaviniai bei numatoma veikla (suplanuoti sklypą skvero ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nustatyti inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdį) neatitinka Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktu, nustatančiu, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos, priėjo pagrįstos išvados, jog ginčijamos planavimo sąlygos negalėjo būti išduoti, todėl jos naikintinos.
Kaip minėta, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus.
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Vilniaus skyrius, nustatęs, kad 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSV-31 neatitinka teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatų, teisėtai ir pagrįstai surašė 2015 m. vasario 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-100 panaikinti minėtas KPD Vilniaus padalinio 2014 m. gruodžio 12 d. planavimo sąlygas Nr. SSV-31 teritorijos tarp Krivių ir Užupio gatvių, Vilniuje, detaliajam planui rengti.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei faktines bylos aplinkybes, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.