Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „E. s.“ dėl permokos už faktiškai neatliktus darbus grąžinimo ir baudos pagal rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12633,03 Eur permoką ir 15600 Eur baudą, iš viso 28233,03 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad sudarius sutartį, pirminis projektų įrengimo sprendinys buvo įrengti pamatus iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovė turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,9, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį. Pradėjus darbus paaiškėjo, jog galimai atsakovė, skaičiuodama pamatų įrengimo kainą, netinkamai įsivertino žemės darbus, todėl tam, kad atsakovė nepatirtų nuostolių, ieškovė pasiūlė pakeisti pamatų įrengimo sprendinį. Be to, paaiškėjo, jog po esamu pastatu yra seni pamatai, kurių ardyti nereikėjo, kas taip pat nepadidino ardomų konstrukcijų ar kitų darbų kiekio. Nauju sprendiniu atsakovei reikėjo mažiau sutankinti gruntą (nuo koeficiento 0,9 sumažinta iki 0,7), gruntui sutankinti nebereikia naudoti skaldos, sumažėjo HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), įrengiami juostiniai pamatai, naudojant betoną. Naudojantis oficialia statybos darbų kainos skaičiavimo programa Sistela atlikti atestuoto specialisto skaičiavimai (lokalinė sąmata) pagal naują sprendinį patvirtina, jog pakeitus sprendinį ir sumažėjus pamatų įrengimo darbų bei medžiagų, faktiškai atsakovė pamatų įrengimo darbus, net jeigu kaina būtų skaičiuota ne 2021 m. balandžio mėn., o 2022 m. balandžio mėn. kainomis turėjo būti 33700,07 Eur be PVM. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti pamatų įrengimo darbus už 68163,51 Eur be PVM, o faktiškai pagal skaičiavimus pakeitus sprendinį darbai turėjo kainuoti tik 33700,07 Eur be PVM. Tačiau atsakovė 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei sąmatą, kur sumažėjus darbų ir medžiagų kiekiui, atsakovė nepagrįstai siekė pamatų įrengimo kainą padidinti iki 86204,83 Eur be PVM. Jokių naujų papildomų darbų atsakovei atlikti nereikėjo, priešingai darbai ir kaina sumažėjo. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, papildomai ieškovė pateikia vaizdo įrašą, kuris buvo atliktas antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu UAB „V.“ atstovas apėjo visą objektą ir nurodė ginčui svarbias faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovė nei vienų darbų neatliko iki galo, jų neperdavė, statybinių atliekų laužo nepašalino ir pan. Antstolis taip pat fiksavo, jog net ir esant tarp ieškovės ir atsakovės deryboms dėl pamatų įrengimo kainos pakeitus sprendinį, atsakovė galėjo vykdyti sutartyje numatytus darbus: HAUS blokų tarp buitinių sienų mūrijimo darbus antrame aukšte (5355,54 Eur be PVM), užsakyti metalines konstrukcijas (47058,16 Eur be PVM), vykdyti balkonų konstrukcijų įrengimo darbus (19969,18 Eur be PVM), įrengti gelžbetoninių laiptų maršas su aikštele (5254,62 Eur) ir baigti visus ardymo darbus (19305,65 Eur be PVM), tačiau to nedarė.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba UAB „E. s.“ gamybos vadovu. Pagal sutartį su ieškove atsakovė (duomenyes neskelbtini) turėjo atlikti konstrukcinius darbus. Darbai buvo pradėti gal 2022 m. sausio mėnesio gale nuo aikštelės paruošimo, senų pamatų pašalinimo, naujų pamatų paruošimo, gelžbetoninių konstrukcijų pašalinimo. Sutartinių santykių vykdymo metu atsakovė atliko dalį šių darbų. Į jo darbines funkcijas buvo įtrauktas bendravimas su užsakovu, dalyvavimas gamybiniuose pasitarimuose. Objekte nebuvo paskirtas statybos darbų vadovas, jo funkcijas atliko laikinai paskirtas brigadininkas. Iš pradžių darbas vyko sklandžiai. Problemos atsirado, kai buvo pakeistas pamatų įrengimo sprendinys. Iš pradžių buvo nuspręsta pamatams naudoti Haus blokelius, po projekto pakeitimo numatyta naudoti gelžbetonines konstrukcijas. Be to, vienoje objekto pusėje buvo atkasti seni pamatai – gelžbetoninės konstrukcijos. Dalį tų pamatų reikėjo „apeiti“, dalį pašalinti. Dėl šių ir kitų nežymių papildomų darbų buvo parengta nauja lokalinė sąmata 5000 Eur ar 6000 Eur sumai, tačiau ieškovės ji nebuvo patvirtinta. Nurodytų darbų atsakovė realiai ir neatliko, pamatai buvo tik atkasti. Byloje esančiose fotonuotraukose pavaizduoti nurodyti atkasti pamatai. Sutartinių santykių pasibaigimą įtakojo nesutarimas dėl nurodytos lokalinės sąmatos ir aplinkybės, kad dėl projekto pakeitimo apie 2 ar 3 savaites atsakovė negalėjo atlikti darbų. Kiek buvo įmanoma tuo laikotarpiu kažkokie darbai gal ir buvo atliekami. Pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas pagreitino ir supaprastino šių darbų atlikimą. Negali tiksliai pasakyti, kad dėl to, jog pagal pirminį projektą nepavyko grunto tankinimas, buvo daryti projekto pakeitimai. Grunto tankinimas tikrai vyko, nes pamena, kaip buvo vežami grunto tankinimo aparato pateikti duomenys. Pats nedalyvavo šiame procese, todėl negali pasakyti, ar buvo pasiekti sutartyje numatyti grunto tankinimo rodikliai. Matuojant grunto tankinimą gauti duomenys turėtų būti saugomi statybos darbų žurnale. Atliktus darbus užfiksuodavo atliktų darbų aktais, kuriuos turėjo pasirašyti abi pusės. Statybos darbų žurnalas, kuriame realiai turi atsispindėti visi objekte atlikti darbai, nebuvo vedamas. Statybos darbų žurnalą turi pildyti statybos darbų vadovas. Atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 surašyti darbai buvo atlikti, tačiau jų ieškovė nepriėmė. Dėl šios priežasties buvo iškviestas antstolis fiksuoti atliktus darbus. Dalyvaudamas gamybiniuose pasitarimuose būdavo supažindintas su jų protokolais. Į pastabas buvo atsakoma žodžiu, ne raštu. Pasitarimuose jie taip pat buvo išsakę pastabų dėl projekto pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2022 m. sausio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Š/ST/PAM/DĖŽ/2022/01/18, pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. atlikti konstrukcijų įrengimo darbus pagal 2021/05-TDP-SK savo jėgomis ir resursais atliekant paruošiamuosius darbus pagal technologinius reikalavimus, prisitaikant prie esamų konstrukcijų būklės objekte, esančiame (duomenyes neskelbtini), projekte „(duomenyes neskelbtini) “, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.

2022 m. sausio 23 d. atsakovei perduota statybvietė darbams vykdyti ir projektinė dokumentacija.

2022 m. sausio 21 d. ieškovė pervedė atsakovei 7000 Eur, 2022 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei pervedė 20000 Eur avansą.

2022 m. sausio 28 d. dienos elektroniniu laišku ieškovė įspėjo atsakovę, jog objekte nedirba paskirtas statybos vadovas, tuo pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punktas; atsakovė nepateikė metalo konstrukcijų tiekėjo ir montuotojo (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), atsakovė nepateikė technologinių kortelių konstrukcijų griovimo ir ardymo darbams (pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi duomenų apie rangovės civilinės atsakomybės draudimą, atsakovė nėra įforminusi paskyrų-leidimų vykdomiems darbams pagal darbų saugos reikalavimus.

2022 m. vasario 3 d. ieškovės darbuotojui buvo atsiųstas pakeistas pamatų įrengimo sprendinys elektroniniame laiške įvardintas kaip „pamatų korektūra“, kuris tą pačią dieną persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S.. Susirašinėjime tarp adresatų nurodyta, kad „žodišką sutikimą konstruktorius kaip ir davė apeiti senus pamatus“.

Iš lokalinių sąmatų ir brėžinių matyti rangos sutarties vykdymo metu įvykę pamatų įrengimo sprendinių pokyčiai. Pagal pirminį pamatų įrengimo sprendinį buvo numatyta pamatus įrengti iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovas turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,9, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį, pirminėje sąmatoje nurodyta, kad šių darbų kaina yra 68163,51 Eur be PVM. Nauju sprendiniu atsakovei reikėjo mažiau sutankinti gruntą, nuo koeficiento 0,9 iki 0,7, gruntui sutankinti nebereikia naudoti skaldos, sumažėja HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), įrengiami juostiniai pamatai naudojant betoną. Naudojantis oficialia statybos darbų kainos skaičiavimo programa Sistela, ieškovė paskaičiavo, kad pagal naują sprendinį pamatų įrengimo kaina turėjo būti 33700,07 Eur be PVM. Atsakovė 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei sąmatą, kurioje nurodyta, jog pasikeitus pamatų įrengimo sprendiniui šių darbų kaina yra 86204,83 Eur be PVM.

Vaizdo įraše (2 dalys) užfiksuotas antstolio Jono Petriko atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, objekte antstoliui bylai reikšmingas aplinkybes nurodo ieškovės atstovas.

Pagal 2022 m. kovo 7 d. ieškovės su UAB „V.“ sudarytą statybos rangos sutartį rangovas UAB „V.“ statybos objekte, esančiame (duomenyes neskelbtini), atliko gelžbetoninių pamatų išardymo, žemės kasimo, grunto tankinimo ir kt. darbus.

2022 m. kovo 15 d. raštu ieškovė atsakė į atsakovės atstovės 2022 m. kovo 9 d. raštą, papildomai pateikdama duomenis apie priimtus darbus, pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo d. grąžinti ieškovei 12633,03 Eur permoką (sumokėtą avansą) ir įspėjo teisę reikalauti iš atsakovės 31200 Eur dydžio baudos sumokėjimo.

Iš PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. liepos 14 d., matyti, kad ieškovė iš tiekėjo įsigijo armatūros strypų už 12941,32 Eur.

Dėl apmokėjimo už statybos rangos darbus

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė (užsakovė) nurodo, kad atsakovei kyla pareiga grąžinti dalį sumokėto avanso, nes ne visi atliktų darbų aktuose nurodyti pamatų įrengimo darbai buvo atlikti. Pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimo, tarp jų ir atkastų senų pamatų išardymo. Atsakovė (rangovė) teigia, kad visus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose, ji atliko, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti dalį avanso yra nepagrįstas. Dėl pamatų įrengimo sprendinio pakeitimo atsirado papildomi darbai, susiję su senų pamatų išardymu ir išvežimu iš objekto, tačiau ieškovė atsisakė už šiuos darbus mokėti.

Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2022 m. sausio 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. atlikti konstrukcijų įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenyes neskelbtini), o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Šalių sutartiniai santykiai baigėsi 2022 m. kovo 13 d., ieškovei vienašališkai nutraukus statybos rangos sutartį. Atsakovė (rangovė) siekdama atsiskaitymo už atliktus darbus ieškovei (užsakovei) pateikė atliktų darbų aktus Nr. 14 ir Nr. 15 bei jų pagrindu parengtas sąskaitas faktūras Nr. BOG2227 (7713,50 Eur be PVM), Nr. BOG2226 (22616,84 Eur be PVM), bendrai 30330,34 Eur sumai be PVM. Ieškovė grąžino atsakovei minėtus atliktų darbų aktus ir sąskaitas su pastabomis, paprašė perrašyti sąskaitas faktūras pagal užsakovės atliktuose darbų aktuose pateiktas pastabas, t. y. sąskaitą faktūrą išrašyti tik už faktiškai užsakovės priimtus darbus. Atliktų darbų akte Nr. 14 pateiktos ieškovės atstovo pastabos, kad faktiniai darbų kiekiai neatitinka atliktų darbų akte nurodytų kiekių, užsakovė priima darbų už 14366,97 Eur be PVM. Atliktų darbų akte Nr. 15 nurodyta, kad šį aktą užsakovė atmeta, nes akte nurodyti darbai nėra įtraukti į sąmatą prie pasirašytos statybos rangos sutarties.

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas, ar ieškovė (užsakovė) pagrįstai atsisakė sumokėti už atsakovės (rangovės) atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus ir kaip statybos rangos sutartimi sutartų darbų apimtis ir terminus įtakojo sutarties vykdymo metu pakeistas pamatų įrengimo sprendinys ir papildomi darbai, susiję su senų pamatų pašalinimu.

Vadovaujantis prie tarp šalių sudarytos rangos sutarties esančia lokaline sąmata, sutarties sudarymo metu buvo numatyta 68163,51 Eur be PVM pamatų įrengimo darbų kaina. Iš ieškovės pateikto brėžinio ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad pagal pradinį pamatų įrengimo sprendinį buvo nuspręsta pamatus įrengti iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovė (rangovė) turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,9, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį. Ieškovės teigimu, pamatų įrengimo sprendinio pakeitimą nulėmė aplinkybė, kad pradėjus statybos rangos darbus, paaiškėjo, jog atsakovė netinkamai įsivertino darbų kainą, todėl siekiant bendradarbiauti ir kad atsakovė nepatirdama nuostolių įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, buvo būtini pakeitimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį gruntą reikėjo sutankinti iki 0,7, gruntui sutankinti nebereikėjo naudoti skaldos, sumažėjo HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), turėjo būti įrengti juostiniai pamatai, naudojant betoną. Atsakovė šias išdėstytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas įvyko ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Priešingai, liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas pagreitino ir supaprastino šių darbų atlikimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei pradėjus vykdyti pamatų įrengimo darbus buvo atkasti seni pamatai, apie kuriuos nebuvo žinoma nei užsakovei, nei rangovei. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, kad rangovė atliks papildomus darbus, išardys senus pamatus, išveš senas atliekas iš objekto, o užsakovė už juos sumokės, tačiau kai darbai buvo atlikti, atsakovė pateikė naują sąmatą, tačiau ieškovė atsisakė ją priimti ir grąžino su pastabomis. Ieškovė teigia, kad pakeitus pamatų įrengimo sprendinį nuspręsta, kad senų pamatų nereikia ardyti. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės teiginiai dėl senų pamatų pašalinimo yra nepagrįsti. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 3 d. ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovės darbuotojas laiške nurodė, kad „žodišką sutikimą konstruktorius kaip ir davė apeiti senus pamatus“. Prie nurodyto susirašinėjimo pridėta fotonuotrauka, tikėtina, iliustruojanti, kaip tuos senus pamatus „apeiti“. Aplinkybę, kad nebuvo būtinybės šalinti senų pamatų iš dalies patvirtina ir 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųsta lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad atsakovė pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį paskaičiavo didesnę pamatų įrengimo kainą (78472,30 Eur be PVM) nei numatyta prie statybos rangos sutarties pridėtoje pirminėje sąmatoje (68163,51 Eur be PVM), tačiau lokalinėje sąmatoje pažymėta ieškovės darbuotojo pastaba, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neturi įtakos kainos pabrangimui lyginant su pradine sąmata. Iš liudytojo A. S. atsakovei siųstų ir ieškovės darbuotojui persiųstų fotonuotraukų matyti, kad juose pavaizduoti, ne išardyti, o atkasti seni pamatai. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats liudytojas A. S..

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą, kurie patektų į ieškovės ir atsakovės sutartų darbų apimtį. Kita vertus, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad dalį pamatų išardymo darbų, kurie buvo numatyti iš anksto, atsakovė atliko ir šie darbai ieškovės buvo priimti.

Pažymėtina, jog aplinkybę, kad atsakovė atliko ne visus atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš atliktų darbų akto Nr. 14 matyti, kad jis pasirašytas su išlygomis, t. y. iš 22616,84 Eur be PVM sumos, priimta darbų už 14366,97 Eur. Nurodytame akte ieškovės atstovas pažymėjo pastabas ties atliktų pamatų įrengimo darbų, t. y. grunto tankinimas vibroplokštėmis, gelžbetoninių pamatų mūrinių k-jų išardymas, papildomi darbai – kelio įrengimas, g/b konstrukcijų, paruošimo ir kt. d., kiekiais. Vertinant šių pastabų pagrįstumą, pažymėtina, kad antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ant sutankinto pagrindo įrengti pamatų klojiniai (protokolo 5 lapas). Identiškas darbo rezultatas pažymėtas ir antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (fotonuotraukos nuo Nr. 30 iki Nr. 39). Visgi, iš prie antstolio J. Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad ieškovės darbuotojas T. L. komentuojant ant sutankinto pagrindo įrengtus pamatų klojinius pažymėjo, kad gruntas buvo iki galo nesutankintas ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti (vaizdo įrašo 1 dalies 00.02.06-00.02.26, 2 dalies 00.05.04-00.05.13). Kaip nurodyta prieš tai, pakeitus pamatų įrengimo sprendinį, gruntas turėjo būti sutankintas iki 0,7 koeficiento. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad grunto tankinimas tikrai vyko, tačiau pats nedalyvavo šiame procese, todėl negali pasakyti, ar buvo pasiekti sutartyje numatyti grunto tankinimo rodikliai. Liudytojas paaiškino, kad matuojant grunto tankinimą gauti duomenys turi būti saugomi statybos darbų žurnale. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei atliekant statybos rangos darbus nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Įvertinus šias aplinkybes ir byloje nesant objektyvių duomenų apie grunto sutankinimo rezultatus, laikytina, kad ieškovės pastabos dėl atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų pamatų įrengimo darbų, apimančių grunto tankinimą vibroplokštėmis, kiekių yra pagrįstos. Taip pat antstolio J. Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtame vaizdo įraše užfiksuoti nebaigti pamatų ir konstrukcijų išardymo darbai (protokolo fotonuotrauka Nr. 47, nuo Nr. 51 iki Nr. 53, vaizdo įrašo 1 dalies 00.03.30-00.03.52). Anstolės V. Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šių aplinkybių nepaneigia. Sugretinus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad šie nebaigti išardyti pamatai nėra „seni pamatai“, apie kuriuos sudarant statybos rangos sutartį nebuvo žinoma ir kurių pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį nereikėjo išardyti. Pažymėtina ir tai, kad nors prie šalių pasirašytos rangos sutarties priede pridėtoje lokalinėje sąmatoje numatyti kelio įrengimo darbai, tačiau pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad atsakovė faktiškai būtų įrengusi kelią.

Iš atliktų darbų akto Nr. 15 matyti, kad jame nurodyti darbai, t. y. smėlio-skaldos pagrindas po pamatais paduodant medžiagas kranu, pamatų ir g/b konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas, smulkių metalinių k-jų montavimas, ieškovės buvo atmesti, pažymint, kad jie nebuvo numatyti prie šalių pasirašytos statybos rangos sutarties esančioje lokalinėje sąmatoje. Byloje esančioje 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo elektroniniu paštu atsakovei atsiųstoje pakoreguotoje pamatų įrengimo lokalinė sąmatoje prie akte Nr. 15 nurodytų darbų ieškovės atstovas pažymėjo, kad šie darbai nesusiję su pamatų įrengimo sprendinio pakeitimu. Išanalizavus byloje esančius antstolių V. Daugirdienės ir J. Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir vaizdo įrašą, darytina išvada, kad jie nepatvirtina nurodytų darbų atlikimo. Atliktų darbų akte Nr. 15 pažymėti pamatų įrengimo darbai taip pat nenumatyti ir pradinėje prie statybos rangos sutarties esančioje lokalinėje sąmatoje. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą ir nepaneigtas faktines aplinkybes, kad statybos objekte nebuvo paskirtas statybos darbų vadovas ir nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, kuriame būtų užfiksuoti kasdien objekte atlikti darbai, jų kiekis, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus.

Apibendrinant, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai priėmė darbų tik už 14366,97 Eur, todėl atsakovei kyla pareiga grąžinti dalį avanso (permoką), t. y. 12633,03 Eur (27000 Eur-14366,97 Eur), todėl iš jos priteistina ieškovei 12633,03 Eur permoka (CK 6.38 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo

Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovės sudaryta statybos rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis, ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 31200 Eur dydžio baudos, tačiau sutinka sumažinti sutartyje numatytą baudą ir reiškia reikalavimą dėl 15600 Eur baudos priteisimo. Atsakovė teigia, kad suprato, jog dėl ieškovės kaltės nepavyks produktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, todėl sutiko nutraukti sutartį, tačiau akcentavo, jog nesutinka su ieškovės atliktu vienašališku rangos sutarties nutraukimu, kadangi laiko, kad esminio pagrindo vienašališkam sutarties nutraukimui nebuvo ir nėra. Pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje atsakovei nėra būtina reikšti priešieškinį, nes šiuo atveju nei viena šalis nesiekia tęsti sutartinių santykių, ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (baudos), todėl atsakovė mano, kad nepareiškus priešieškinio teismas gali konstatuoti, jog prievoliniai šalių tarpusavio santykiai pasibaigė bendru susitarimu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo (atsakovo) reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovei net neginčijant sutarties vienašališko nutraukimo, teismas turi nagrinėti ir vertinti aplinkybes dėl sutarties vykdymo ir spręsti dėl sutarties nutraukimo padarinių taikymo atsakovei pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalis statybos rangos sutartiniai santykiai siejo nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. kovo 13 d. 2022 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku ieškovė įspėjo atsakovę, jog objekte nedirba paskirtas statybos vadovas, tuo pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punktas; atsakovė nepateikė metalo konstrukcijų tiekėjo ir montuotojo (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), atsakovė nepateikė technologinių kortelių konstrukcijų griovimo ir ardymo darbams (pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi duomenų apie rangovės civilinės atsakomybės draudimą, atsakovė nėra įforminusi paskyrų-leidimų vykdomiems darbams pagal darbų saugos reikalavimus. 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 22 d. gamybiniuose protokoluose užfiksuoti tie patys nurodyti pažeidimai ir papildomai, kad nevykdomi darbai atskiruose darbų frontuose (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktas), nepildomas atliktų statybos darbų žurnalas ir kita privaloma dokumentacija (sutarties bendrųjų sąlygų 8.3. punktas). 2022 m. vasario 24 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog atsakovė vykdo darbus nesilaikydama techninio darbo projekto reikalavimų bei pateikė tai patvirtinantį defektinį aktą, įspėjo apie vėlavimą atlikti darbus sutartyje numatytais terminais ir toliau vykdomus aukščiau nurodytus sutarties pažeidimus, pareikalavo nedelsiant pašalinti visas išvardintas neatitiktis, o jeigu iki 2022 m. kovo 1 d. nebus pradėtas pamatų betono pylimas, prieš tai pridavus techniniam prižiūrėtojui pagal projektą paruoštą pamatų grunto pagrindą, tinkamai įrengto armatūros karkaso bei tinkamai sutvirtintų klojinių su užpildyta privalomąja technine dokumentacija, atsakovei bus taikomos sutartyje numatytos sankcijos. 2022 m. kovo 7 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis vienašališkai nuo 2022 m. kovo 13 d. nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė nesutinka, kad ieškovės užfiksuoti sutarties vykdymo pažeidimai yra pagrįsti ir esminiai, visi nurodyti trūkumai yra formalūs ir nesusiję su sutarties vykdymo esme. Teigia, kad pati ieškovė pažadėjusi sumokėti už papildomus darbus ir to nepadariusi bei pakeitusi pamatų įrengimo sprendinį, dėl ko atsakovė negalėjo dirbti 3 savaites, padarė esminius sutarties pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį nutraukė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3., 11.3.6., 11.3.7. punktais, kurie numato, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu rangovas ilgiau kaip 30 dienų ne dėl užsakovės kaltės vėluoja baigti darbus (darbų etapą); rangovas nevykdo kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesiima jokių veiksmų pašalinti savo darbo trūkumus pagal užsakovo ar užsakovo atstovo pareikštas pastabas; rangovas nevykdo gamybinių pasitarimų sprendimų ar kitų sutarties sąlygų ar užsakovo atstovo nurodymų.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliekant statybos rangos darbus nebuvo paskyrusi statybos darbų vadovo, nepateikė metalo konstrukcijų tiekėjo ir montuotojo, technologinių kortelių konstrukcijų griovimo ir ardymo darbams, duomenų apie civilinės atsakomybės draudimą, nebuvo įforminusi paskyrų-leidimų vykdomiems darbams pagal darbų saugos reikalavimus, statybos objekte nebuvo nepildomas atliktų statybos darbų žurnalas ir kita privaloma dokumentacija. Dėl nurodytų statybos rangos sutarties pažeidimų atsakovė ne kartą buvo informuota, tačiau jokių įrodymų, kad atsakovė taisė ar bandė taisyti nustatytus sutarties pažeidimus, byloje nėra pateikta. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kodėl šie sutarties pažeidimai negali būti pripažinti esminiais, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas sprendžia, kad pažeidimų visuma ir lėmė, kad ieškovė, kaip užsakovė, iš atsakovės (rangovės) negavo statybos rangos sutartimi siekiamo rezultato – kokybiškai ir laiku atliktų statybos rangos darbų. Nors atsakovė nurodo, kad dėl jos sutartinių įsipareigojimų kalta ir ieškovė, nes dėl pamatų įrengimo sprendinio keitimo buvo vėluojama atlikti sutartyje numatytus darbus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad pamatų įrengimo sprendinys buvo pakeistas iš esmės atsakovės naudai. Kaip minėta, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. 2022 m. vasario 3 d. ieškovės darbuotojui buvo atsiųstas pakeistas pamatų įrengimo sprendinys elektroniniame laiške įvardintas kaip „pamatų korektūra“, kuris tą pačią dieną persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S.. Nors byloje taip pat yra pateiktas 2022 m. vasario 8 d. ieškovės darbuotojui elektroniniu paštu atsiųstas laiškas, kuriame nurodyta, kad siunčiami „(duomenys neskelbtini) pamatai“, „nauja patobulinta versija su geologiniu pakeitimu“ ir kuris 2022 m. vasario 10 d. persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S., nurodant, kad siunčiami dalies pamatų pakoreguoti brėžiniai, patvirtinti konstruktoriaus, tai nereiškia, kad 2022 m. vasario 3 d. atsakovei nebuvo žinoma apie pamatų įrengimo sprendinio pakeitimus. Vadovaujantis tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartimi, pamatų įrengimo darbai buvo numatyti atlikti nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Pamatų pagrindo skaldos užpylimas ir sutankinimas numatytas atlikti nuo 2022 m. vasario 4 iki 2022 m. vasario 7 d., monolitiniai pamatai – nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. vasario 17 d., pamatų mūrijimas ir betono užpylimas – nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. kovo 14 d. Akivaizdu, kad pamatų įrengimo darbai iš esmės galėjo būti atlikti pagal nustatytą grafiką, nepaneigiant tikimybės, kad nedidelis neatitikimas pagal grafiką galėjo būti. Įvertinus šias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, susijusių su vėlavimu atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus.

Pagal CK 6.189 str. 1 d. sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemią sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai vykdė statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pagal sutarties nuostatas su atsakove sutartį nutraukė.

Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Tačiau mažindamas netesybas, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Nagrinėjamu atveju statybos rangos sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės remiantis statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3, 11.3.6, 11.3.7 punktais, tokiu atveju ieškovė pagal sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punktą turi teisę reikalauti 10 procentų dydžio baudos nuo sutarties kainos be PVM. Sutarties specialiųjų sąlygų 8.1.1 punkte numatyta, kad statybos darbų kaina be PVM 312000 Eur, taigi netesybų (baudos) suma šiuo atveju galėtų sudaryti 31200 Eur. Ieškovė prašo priteisti pusę numatytos baudos, t. y. 15600 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė nemažinti prašomos priteisti baudos, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutartis buvo nevykdoma dėl ieškovės kaltės. Vis dėlto, teismas įvertindamas aplinkybes, kad šalių teisiniai santykiai truko neilgai (apie 1,5 mėnesio), per šį laikotarpį numatytų darbų apimtis nebuvo didelė lyginant su visa numatomų darbų apimtimi, atsakovė nors ir pažeisdama sutarties sąlygas, tačiau dalį darbų atliko, dėl priimtų darbų kokybės ieškovė atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, naujas rangovas tęsė MB „E. s.“ nebaigtus daryti darbus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais, siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti netesybas kaip aiškiai per dideles iki 3 procentų dydžio. Dėl to, ieškinio dalis dėl netesybų priteisimo tenkintina iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 9360 Eur baudą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 4872,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 635 Eur žyminis mokestis, 205,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 4031,42 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė patyrė 1895 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 495 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, ir 1400 Eur už advokato teisinę pagalbą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovės ieškovei priteistina 78 procentai patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3800 Eur, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovei priteistina 22 procentai šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 417 Eur. Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovei priteistina 3383 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „E. s.“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“, kodas (duomenys neskelbtini), sumokėto avanso permoką 12633,03 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt tris Eur 3 ct), baudą 9360 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 3383 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.