- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-269-468/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12314-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. (J. V.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutarties, kuria subendrintos jam atskirtais teismų baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-04-29 ir buvo atiduotas vykdyti.
2. J. V. taip pat pripažintas kaltu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas J. V. priklausantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-05-15 ir buvo atiduotas vykdyti.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutartimi buvo tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuteistojo J. V. atžvilgiu priimtų teismo baudžiamųjų įsakymų vykdymo tvarkos ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalimis, nuteistajam J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme visiškai jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirtos BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje, 72 straipsnio 2, 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir J. V. priklausančio automobilio „Peugeot“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutartį ir: 1. jam skirtingais teismų sprendimais paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu; 2. netenkinus pirmojo prašymo paskirti jam bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra.
5. Nuteistasis nurodo, jog šiuo atveju skirtingais teismų baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos taikant ne visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą, o apėmimo būdą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi mažą vaiką, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, padarytas nusikalstamas veikas pripažino pilnai ir nori kuo greičiau pradėti dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą. Mano, jog šiuo atveju, nepaskyrus švelnesnės bausmės, jo atžvilgiu bausmės tikslai taip pat galėtų būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir nustatant intensyvią priežiūrą.
Atsiliepimas
6. Skundas nagrinėtas rašytine tvarka. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis numato, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
8. Nagrinėjamu atveju J. V. atžvilgiu yra priimti šie nagrinėjamam klausimui reikšmingi teismų procesiniai sprendimai: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. pripažintas kaltu 2023-07-05 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausme. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-04-29 ir buvo atiduotas vykdyti; 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu J. V. pripažintas kaltu 2024-04-01 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-05-15 ir buvo atiduotas vykdyti.
9. Apylinkės teismas yra teisingai pažymėjęs, jog bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, bei tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-08-05 nutartimi teisingai konstatavo, jog J. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistasis už nusikalstamą veiką, padarytą iki baudžiamojo įsakymo priėmimo pirmojoje byloje, dėl ko teismų sprendimais paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.
10. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021, 2A-3-788/2022).
11. Iš tiesų, nors baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę pasirinkti bausmių bendrinimo būdą, taikant dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, tačiau kartu įpareigoja laikytis ir kitų bausmių bendrinimo taisyklių. Šiuo atveju nuteistasis prašo jam skirtingais teismų sprendimais paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi jis yra jauno amžiaus, turi mažą vaiką, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, be to padarytas nusikalstamas veikas pripažino pilnai. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu tenkinti šio nuteistojo prašymo nėra teisinio pagrindo.
12. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimas taikomas, kai: 1. yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2. arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3. arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
13. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos neatitinka idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sąlygų, kadangi ji konstatuojama tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.
14. Nuteistasis savo atskirais veiksmais, skirtingu laiku ir vietose padarė skirtingas nusikalstamas veikas, kurių abi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Šiuo atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pagal kategorijas viena nuo kitos nesiskiria, ir nors padarytos esant skirtingoms kaltės formoms, ypatingai nesiskiria ir pagal savo pavojingumą. Nuteistajam aptariamais teismų sprendimais taip pat nėra paskirta ir dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė, o jo nurodomos aplinkybės dėl šeiminio gyvenimo sprendžiant bausmių bendrinimo būdo (taikant bausmių apėmimą) pasirinkimo klausimą nėra numatytos įstatyme. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pagrindo svarstyti dėl paskirtų bausmių bendrinimo taikant bausmių apėmimo būdą šiuo atveju nėra.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutartimi pagrįstai pasirinkta nuteistajam J. V. skirtingais teismų sprendimais paskirtas arešto bausmes subendrinti taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalimis. Pažymėtina tai, jog bausmių sudėjimo būdo (visiško ar iš dalies) parinkimas yra teismo diskrecijos klausimas, todėl šiuo atveju teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-05 teismo baudžiamąjį įsakymą, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nors iš skundo turinio matyti, jog nuteistojo manymu tokia galutinė bausmė yra per griežta, tačiau nuteistasis aptariamas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas (iš viso, kartu su aptariamais 2024-04-05 ir 2024-04-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais – 12 kartų) jais sukėlė žalą kitų asmenų turtui, sveikatai, eismo saugumui ar net asmenų gyvybei, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl mažesnio bausmės dydžio nustatymas tiek jam, tiek visai visuomenei formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, dėl ko bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos.
16. Nuteistasis skundu taip pat prašo, netenkinus jo prašymo parinkti kitą bausmių bendrinimo būdą, paskirti bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra. Vis tik pažymėtina, jog šis klausimas svarstomas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir gali būti apeliacijos dalyku, teikiant apeliacinį skundą. Šiuo gi atveju, įsiteisėjus aptariamiems teismų sprendimams, teismas negali svarstyti klausimo, kuriuo iš esmės būtų keičiama galutinio teismo sprendimo esmė. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas plačiau dėl šios skundo dalies nepasisako.
17. Teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl J. V. atskirtais teismų baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. V. (J. V.) skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-05 nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.