- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1691-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03677-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 511,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 90 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašė ieškovo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo K. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovas K. M. ir jo atstovas V. K. į 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį neatvyko, pateisinamos neatvykimo priežasties nenurodė. Teismo vertinimu, pateiktame prašyme atidėti teismo posėdį nurodyti valstybėje esantys apribojimai dėl COVID-19 pandemijos nėra taikomi teisminiams procesams, kai ieškovas reikalauja žodinio tiesioginio proceso, o jo atstovas nuotolinio.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad pakartotinis ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, vertintinas kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
6.1. teismui buvo pateiktas prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį dėl paskelbto Lietuvoje karantino dėl pandemijos;
6.2. teismui buvo pranešta, kad ieškovas pageidauja pats dalyvauti procese ir negali jungtis prie teismo posėdžio per ZOOM programa nuotoliniu būdu nes neturi tam techninių galimybių – neturi kompiuterio. Ieškovas informavo teismą, kad siekia realizuoti savo teisę dalyvauti procese asmeniškai nes suinteresuotas ne tik proceso baigtimi, bet ir duoti teismui savo paaiškinimus dėl ginčo esmės;
6.3. ieškovas vadovavosi teismo išaiškinimu duotu parengiamojo proceso metu, kas teismo posėdis bus atidedamas, kol nebus atšauktas paskelbtas karantinas;
6.4. karantino dėl epidemiologinės padėties paskelbimas yra pakankamas pagrindas asmeniškai nevykti į teismą dėl saugos ir rūpinimosi ne tik asmenine sveikata, bet ir teismo saugumu. Teismas negali reikalauti iš ieškovo nesilaikyti keliamų reikalavimų karantino laikotarpiui. Paskelbto posėdžio 2021 m. balandžio 12 dienai karantino sąlygos nebuvo švelninamos;
6.5. ieškovo teiktas prašymas atidėti teismo posėdį nulemtas ne siekiu vengti proceso, bet savo ir aplinkinių sveikatos apsauga;
6.6. ieškovo prašyme atidėti teismo posėdį aiškiai nurodoma neatvykimo priežastis – paskelbtas karantinas ir kompiuterio dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu neturėjimas.
Atsiliepimas
7. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. ieškovas ir jo atstovas šioje byloje ignoruoja CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą dalyvaujančiųjų byloje asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis;
7.2. praėjus daugiau nei 1 m. nuo bylos iškėlimo, byla vis dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės dėl priežasčių, susijusių su ieškovu. Nei ieškovas, nei jo atstovas kelis kartus iš eilės neatvyksta į teismo posėdžius, tik prieš pat posėdžių pradžią atsiųsdami formalius prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, apie kuriuos atsakovų atstovai sužino tik atvykę į teismą;
7.3. tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir jo atstovas, neatvykdami į teismo posėdžius, minėtos pareigos įrodyti, kad įprastomis aplinkybėmis jie objektyviai neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, neįvykdė;
Šalies argumentai
7.4. ieškovas, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą dėl tebesitęsiančio karantino, jokių konkrečių duomenų apie savo ar jo atstovo sveikatos būklę, jiems taikomus saviizoliacijos ar kitus karantino ribojimus, neleidžiančius dalyvauti teismo posėdžiuose, nepateikė, ieškovui ir jo atstovui apie abu paskirtus teismo posėdžius, į kuriuos jie neatvyko, buvo žinoma ilgą laiką (atitinkamai daugiau nei 1,5 ir 2 mėnesius po teismo posėdžių datų paskyrimo), per kurį ieškovas ir jo atstovas konkrečių prašymų, pageidavimų, pasiūlymų dėl alternatyvių teismo posėdžių organizavimo būdų per protingą terminą savalaikiai taip pat nereiškė;
7.5. ieškovo ir jo atstovo procesinio elgesio modelis prieš pat teismo posėdžius remtis karantinu šiuo atveju laikytinas formaliu „dangstymusi“ pandemijos situacija, kas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vertintina kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, bylos vilkinimas.
Atsiliepimas
8. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo ieškovo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
8.1. ieškovas privalėjo nurodyti ne tik neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir pateikti įrodymus dėl sveikatos būklės, taip pat įrodymus, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėjo galimybės atvykti. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Byloje nustatyta, kad teismo posėdis jau buvo atidėtas prašant ieškovui, todėl pakartotinį ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį, nesant pateiktų įrodymų, kad į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl pateisinamų priežasčių, teismas pagrįstai vertino kaip veikimą prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei bylos vilkinimą;
8.2. ieškovo atstovo teismui pateiktas užimtų darbo dienų sąrašas įrodo, kad jis dalyvauja bylose, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimui Nr. 1226. Pažymėtina, kad valstybėje esantys apribojimai dėl Covid-19 pandemijos nėra taikomi teisminiams procesams, kai ieškovas reikalauja žodinio tiesioginio proceso, o jo atstovas nuotolinio. Todėl ieškovo motyvai dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, dėl kurio jis ir jo atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, yra nepagrįsti;
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. vasario 10 d., byloje surengti trys parengiamieji posėdžiai, kurie atidėti prašant ieškovui ar jo atstovui. Ieškovui ir jo atstovui tinkamai pranešus apie 2021 m. balandžio 12 d. posėdžio laiką ir vietą, jie į posėdį neatvyko, o prieš pat teismo posėdį buvo gautas ieškovo atstovo prašymas jį atidėti, motyvuojant bendraisiais valstybėje esančiais apribojimais dėl Covid-19 pandemijos, bei nurodant, kad ieškovas pageidauja žodinio tiesioginio proceso, o jo atstovas – nuotolinio;
Šalies argumentai
9.2. ieškovo atstovas kartu su prašymu pateikė ir užimtų darbo dienų sąrašą, parodantį, jog jis, nepaisant pandemijos apropojimų tiesiogiai dalyvauja kitose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.
11. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
12. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad ieškovas ir jo atstovas į 2021 m. balandžio 12 d., 9.00 val. teismo posėdį byloje neatvyko be pateisinamos priežasties.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo procesinis elgesys šiuo atveju nėra nesąžiningas ar pasyvus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas aktyviai dalyvauja teisminiame procese: tikslino ieškinio reikalavimus, siekia tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. 2020 m. gruodžio 14 d. parengiamojo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovui K. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. K., be kita ko, teismas nutarė pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti teismo posėdį 2021 m. vasario 3 d., 9.00 val. Bylos šalys, tame tarpe ieškovas ir jo atstovas pasirašė, kad apie 2021 m. vasario 3 d., 9.00 val. teismo posėdį jiems pranešta. Ieškovo atstovas V. K. 2021 m. vasario 2 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje. Ieškovas K. M. 2021 m. vasario 2 d. taip pat pateikė prašymą atidėti paskirtą 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdį. Ieškovas informavo teismą, kad negalės atvykti į teismo posėdį dėl paskelbto karantino saugumo sumetimais, o pasijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu negali dėl techninių kliūčių – neturi tam skirto įrenginio. 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė patenkinti ieškovo atstovo prašymą ir atidėti posėdį 2021 m. balandžio 12 d., 9.00 val. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį motyvavo tuo, kad paskelbtas Lietuvoje karantinas dėl COVID-19 pandemijos neatšauktas, karantino sąlygos Vilniuje ir Vilniaus apskrityje nesušvelnintos, registruojamų susirgimų COVID-19 skaičius Vilniuje nemažėja, ir nei ieškovas K. M., nei jo atstovas advokato padėjėjas V. K. nepraėjo vakcinacijos, todėl siekiant išvengti galimo susirgimo, užtikrinant savo bei teismo darbuotojų saugumą nuo galimo užkrėtimo, iki kol nebus atšauktas paskelbtas karantinas teismo posėdis turėtų būti atidėtas. Pažymėjo, kad ieškovo K. M. atstovas advokato padėjėjas V. K. galėtų dalyvauti teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu, tačiau ieškovas K. M. prieštarauja tokiam atstovavimui dėl to, kad neturi kompiuterio, ir neturi galimybės jungtis prie posėdžio nuotoliniu būdu, nori dalyvauti teismo posėdyje būdamas teismo salėje, kai bus atšauktas karantinas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatvykimas į 2021 m. balandžio 12 d. 9.00 val. teismo posėdį, pateikus prašymą paskirtą 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį atidėti iki kol nebus atšauktas paskelbtas dėl COVID-19 pandemijos karantinas, nesudaro pagrindo tokį ieškovo elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar konstatuoti proceso vilkinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš ieškovo pozicijos, jis yra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdamas apginti savo galbūt pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą. Ieškovui iš naujo kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai užsitęs bylos nagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti veiksmus, kurie šioje byloje jau atlikti, t. y. išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims, pareikšti atsiliepimai į ieškinį, byla nagrinėta teismo posėdžiuose, tokiu būdu atitinkamai didinamos ir proceso dalyvių bei teismo išlaidos. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju bylos procesas pažengęs, jau pereita iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės.
16. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinama toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) ieškovo K. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.