Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-470-1109/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-14
Bylos Nr.
1-470-1109/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45509-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
R. V., R. P., J. J.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-470-1109/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45509-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajai E. J., jos gynėjui advokatui Arūnui Rudzinskui,nukentėjusiosioms R. V., R. P., jų atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,nukentėjusiojo J. J. įstatyminiam atstovui A. J.,galimam laiduotojui A. Š.,civilinio atsakovo, ADB atstovybės „Compensa Vienna Insurance Group“, atstovui J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. 2023 m. lapkričio 27 d., apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 p. ir 136.3 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kirto ištisinę siaurą horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusia transporto priemone – automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu jos vairuoto automobilio keleivis mažametis J. J., gim. 2011 m., patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė R. P. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir vairuotoja R. V. patyrė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamoji E. J. kalta prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. ryte kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno važiavo automobiliu, vežė vaiką į mokyklą. Buvo spūstis. Atsimena šviesas iš priešais, vaiko klyksmą ir daugiau nieko nepamena. Neatsimena, kaip viskas įvyko. Paskui atsimena ligoninę. Pripažįsta, kad važiavo, bet lenkimo veiksmo neatsimena. Buvo kamštis – priešais ją, ta kryptimi, kaip ir ji važiavo, važiavo mašinų virtinė. Greičio nebuvo. Visi važiavo apie 40 km/h greičiu. To lenkimo neturėjo būti. Kodėl ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, negali atsakyti. Buvo tamsu, kelio danga nebuvo labai gera, buvo lyg šlapdriba. Sūnus sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Daugiau keleivių jos automobilyje nebuvo. Sūnus sušuko, tiesiog suklykė. Savo veiksmų tuo metu ji neatsimena. Atsimena, kad prabudo ligoninėje, kai kirpo rūbus nuo jos. Kas nutiko įvykio vietoje, nieko neatsimena. Pripažįsta, jog pažeidė KET punktus, kurie nurodyti. Tuo keliu važinėja kiekvieną dieną – važiuoja į darbą ir pakeliui sūnų į mokyklą nuveža. Jos vairavimo stažas nuo 2000 m. – 24 metai. Turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Tai jos pirmas toks eismo įvykis. Po įvykio matė, kad jos automobilio visas priekis sulankstytas. Važiavo prisisegusi saugos diržus, sūnus sėdėjo be specialios kėdutės, nes ji jam jau nereikalinga. Sūnus patyrė raktikaulio sužalojimą, o jai lūžo 5 šonkauliai, raktikaulis, dubens kaulai, buvo vidinis kraujavimas. 2023 m. gruodžio 8 d. buvo išleista iš ligoninės ir toliau buvo ruošiama kitai operacijai. Vasarį turėjo transplantaciją ir po jos, po kurio laiko paskambino nukentėjusiosioms, nes iki to laiko neturėjo tam jėgų nei psichologiškai, nei fiziškai. Po įvykio tuo metu jau buvo praėję gal 2-3 mėnesiai. Nukentėjusiųjų atsiprašė telefonu. Dėl žalos atlyginimo joms buvo skambinta, siūlyta atlyginti žalą. Joms skambino advokatas, tačiau jos nesutiko, po to tas pasiūlymas nebegaliojo. Žalą, kiek žino, draudimo kompanija turėtų pilnai atlyginti. Labai gailisi dėl įvykio, nes jai pačiai tai labai didelis stresas. Sutiktų atlyginti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas. Galimas laiduotojas yra jos tėtis, jis apie įvykį sužinojo iš jos vyro, nes ji po operacijos, po įvykio atsigavo tik po dviejų dienų, tik tada kažkiek galėjo bendrauti. Tėtis jai artimiausias asmuo, jis jai daro didelę įtaką, kuri yra teigiama.

Galimas laiduotojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad E. J. yra jo dukra. Apie įvykį sužinojo praktiškai tą pačią dieną. Jam pranešė sūnus, o sūnui pranešė žentas. Jis su dukra iš karto apie įvykį nekalbėjo, nes ją į ligoninę vežė. Su dukra kalbėjo tik kai ji pasveiko. Su dukra bendrauja labai dažnai, kaip šeima. Jų santykiai nuoširdūs, geri, be jokių problemų. Dažnai susiskambina, pasimato po kelis kartus per savaitę, kadangi jo žmona neįgali, jai reikia padėti, pavežti, o jis jau nelabai pajėgus, todėl jam padeda dukra. Dukra pasidalina su juo bėdomis, rūpesčiais. Tikisi, kad dukrai jis yra autoritetas, kad dukra juo pasitiki. Dukra vairuoja puikiai, juos su žmona vežioja, jokių problemų nebūna. Dukra vairuoja jau labai seniai, per tą laiką jokių panašių įvykių nebuvę. Jis absoliučiai dukra pasitiki. Dukros sukeltą avariją skaudžiai išgyvena iki pat dabar. Mano, kad gali daryti dukra įtaką morališkai, žodiškai, kadangi pats yra turėjęs panašų įvykį. Šiuo metu gauna 800 eurų pensiją. Žmona irgi pensiją gauna. Prašo laidavimo be užstato.

Nukentėjusioji R. V., apklausta dėl civilinio ieškinio, teismo posėdžio metu parodė, kad prašo priteisti 6 000 eurų neturtinei žalai ir apie 1 800 eurų turtinei žalai atlyginti. Automobilis, kuriuo važiavo, buvo pirktas mažiau nei 1,5 metų. Jo pirkimo kaina – 4 900 eurų, pora šimtų registravimo mokestis ir prieš avariją buvo atliktas remontas už 1 000 eurų. Pirko automobilį sau, ne rinkos kaina. Taip pat dalį turtinės žalos sudaro kojos įtvaras, kurio kaina 64 eurai. Draudimo kompanija jai yra atlyginusi 800 eurų neturtinės žalos. Po įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau jai čiurną skauda beveik nuolat, o kelį skauda priklausomai nuo to, ką daro, bet mato, kad tokį skausmą nuolat jaus. Čiurna ir dabar patinusi, skausminga. Jaučiamas skausmas, koja nebe tokia lanksti. Jeigu norėtų sportuoti ar daryti tempimo pratimus, tai tą galėtų daryti tik per skausmą ar nepadaryti iki galo. Dėl įvykio, dėl sužalotos kojos buvo nedarbinga apie 5 mėn. Dėl avarijos jai porą savaičių skaudėjo visą kūną, nuo diržų ir nuo smūgio. Jautė stresą. Kilo prisiminimai dėl įvykio, baimė, kas bus toliau, pergyvenimas dėl sveikatos, dėl automobilio. Ir šiai dienai jaučia baimę, retai pati važinėja, nes baisu, kad vėl kažkas atsitiks. Jeigu pati vairuoja, kelyje jaučia įtampą ir stresą. Dėl pablogėjusios būklės, dėl streso, įtampos jai išslinko plaukai. Emocijas nuo aplinkinių stengiasi slėpti, neapkrauti kitų Kaltinamoji jai paskambino labai vėlai, maždaug praėjus 4 mėnesiams po įvykio, nes tyrėjas siūlė susitaikymo procedūrą. Labai ilgai nežinojo, kodėl niekas nesidomi jos sveikata. Kaltinamosios atsiprašymas buvo trimis žodžiais ir sakė, kad visą žalą atlygins draudimas. Buvo „sausas“ atsiprašymas. Žalos atlyginimą siūlė tada, kai advokatas pasiūlė, likus gal savaitei iki posėdžio. Ji su tuo nesutiko. Kadangi remontavo automobilį, mano, kad jo vertė kilo, kai kurios detalės buvo keistos naujomis. Per 1,5 metų galėjo nuvertėti nebent 200-300 eurų. Į turtinę žalą įskaičiavo registracijos mokestį, nes kai pirko automobilį, jį reikėjo mokėti.

Nukentėjusioji R. P., apklausta dėl civilinio ieškinio, teismo posėdžio metu dėl neturtinės žalos parodė, kad jai tęsiasi nugaros ir kelio skausmai. Jaučia kelio tirpimą, lyg badymą. Ilgiau pavaikščiojus, pasėdėjus apatinėje nugaros dalyje jaučia diegimą. Dėl skausmų turi gerti vaistus. Jai buvo nustatytas krūtinės ląstos lūžis, dviejų šonkaulių lūžiai, nugaros slankstelių lūžis ir kelio kremzlės suminkštėjimas. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko. Buvo atliekami tyrimai, gėrė vaistus, vėliau skirtas gydymas namuose. Nedarbingumas buvo ilgiau nei pusę metų – nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki birželio mėnesio. Pirmus mėnesius negalėjo vartytis, buvo sunku atsikelti. Atsiribojo nuo kitų, viską darydavo pati, neprašė kitų pagalbos. Atmintyje vis iškildavo avarijos vaizdai. Atsirado baimė kelyje, baimė būti net pėsčiąja, būdama keleivio pusėje irgi jaučiasi nesaugiai. Operacijų, įtvarų jai nereikėjo. Įsigijo kelio įtvarą, nes žino, kad atšalus orams vėl gali pradėti skaudėti kelį. Iš kaltinamosios skambučio sulaukė 2023 m. kovo 27 d., pokalbis buvo trumpas – minutę ar porą. Kaltinamoji pasakė, kad paskambino atsiprašyti ir kad tyrėja siūlė susitaikyti. Nuoširdaus atsiprašymo nebuvo, apie jos sveikatą kaltinamoji nesiteiravo. Dėl kelio girnelės suminkštėjimo paaiškino, jog ilgą laiką kelis buvo pilnai nutirpęs, po pusės metų pusė kelienio atitirpo, o kita pusė ne. Ar tai patinimas ar tai skysčių kaupimasis, negali pasakyti. Visas nemokamas reabilitacijas ji praėjo. Kai padarė tyrimus ligoninėje, buvo pasakyta, kad jai lūžęs krūtinkaulis, šonkauliai ir po kurio laiko dar pastebėjo nugaros slankstelio lūžį. Dėl kelio tuo metu niekas nebuvo diagnozuota, tačiau ėjo pas šeimos gydytoją, jai išrašė siuntimą pas traumatologą ir tyrimas parodė kremzlės suminkštėjimą. Pirminiais duomenimis, jai įvardino krūtinkaulio lūžį ir šonkaulių lūžius.

Civilinio atsakovo, ADB atstovybės „Compensa Vienna Insurance Group“, atstovas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad turtinė žala dėl nukentėjusiosios R. V. įsigyto įtvaro turi būti priteista, tik šiai dienai ji nėra neatlyginta. Dėl automobilio, pagal teisės aktus nesvarbu, kada žmogus įsigijo turtą, kiek sumokėjo, bet turi būti nustatoma vertė pagal įvykio dieną. Čia atsižvelgiama į viską, į komplektaciją, į ridą, ir toks apskaičiavimo būdas yra griežtai reguliuojamas. Per 1,5 metų ir rida didesnė, tos detalės irgi dėvėjosi. Per pusę mažinama ta sąskaita ir ji jau įtraukta į galutinę automobilio vertę ir skaičiavimą. Automobilio vertę draudikas apskaičiavo vadovaudamasis teisės aktais – pridėjo remontą, atėmė liekanų vertę ir gavosi tokia suma. Į registracijos mokestį atsižvelgia, jeigu būna prieš pat įvykį keli mėnesiai, o šiuo atveju automobiliu naudojosi 1,5 metų. Kadangi tai yra mokesčiai, į žalą jie neįskaičiuojami.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.20 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g., keliu Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančius automobiliu „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su drauge R. P., 26 m., į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji pati, o R. P. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę „MAXIMA“, adresu (duomenys neskelbtini), po kiek laiko, tikslaus atstumo negali įvardinti, staiga pamatė, kai į jos kelio juostą įvažiavo pilkos spalvos automobilis prieš ją iš priešpriešinės eismo juostos, t. y. kuris važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) k. link Kauno m., ir jai nespėjus sustabdyti ar išvengti smūgio su minėtu automobiliu, trenkėsi į jį kaktomuša. Po smūgio iššoko saugos oro pagalvės. Kas vyko toliau, dėl patirto šoko neatsimena. Kokiu būdu jos automobilis nuvažiavo į griovį, taip pat negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Kelio kryptimi nuo Kauno m. link Lapių k. važiavo iki 60 km/h greičiu. Koks galėjo būti automobilio, išvažiavusio į priešpriešinę eismo juostą, greitis, negali pasakyti. Taip pat nežino daugiau duomenų minėto automobilio, atsimena tik tai, kad jis buvo pilkos spalvos, kas jį vairavo, taip pat nežino. Po eismo įvykio, kadangi jos vairuotojo durelės buvo užsikirtę, jas padėjo atidaryti atvykę į įvykio vietą PGT pareigūnai. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad buvo blaivi, o atvykę GMP medikai apžiūrėję ją ir jos draugę nusprendė jas abi pristatyti į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, kadangi ji skundėsi stipriu kairės kojos skausmu, o R. P. skundėsi stipriu krūtinės skausmu. LSMUL KK SPS apžiūrėję medikai nustatė sumušimus ir kairės kojos kelio žaizdą, kurią susiuvo keturiomis siūlėmis ir nenustatę jokių lūžių, paleido ją namo, t. y. gydytis ambulatoriškai, tačiau jokio išrašo ji negavo. Kiek jai yra žinoma, jos draugei R. P. nustatė krūtinės ląstos ir šonkaulių lūžius, dėl ko ji yra gydoma stacionariai. Važiavimo metu saugos diržus buvo abi užsisegę. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturi. Kokia kito automobilio vairuotojo būklė nežino, kadangi nežino nei kas vairavo automobilį, išvažiavusį priešpriešą, nei kiek asmenų ten buvo. Po eismo įvykio prie jos ir draugės buvo priėję asmenys, tačiau nežino, ar jie matė eismo įvykį ar ne. Eismo įvykį turėjo matyti asmenys, važiavę kryptimi nuo Lapių k. link Kauno miesto, kadangi ten buvo didelis srautas automobilių, o ar už jos eismo įvykio metu kažkas važiavo, nepamena, lyg ne. Kadangi ji buvo LSMUL KK SPS, jos automobiliu „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirūpino jos draugas M. M., gim. 1983 m., kurį nutransportavo (1 t., b. l. 85–88).

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.20 val. važiavo draugės R. V. vairuojamu automobiliu „VW Touran“ Kauno r., keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vyko su kolege į darbą. Buvo dar tamsus paros metas, nelijo ir nesnigo. Važiavo 50-60 km/h greičiu, nes buvo rytinis eismo piko metas. Jai žinoma, kad šiame kelio ruože leistinas maksimalus važiavimo greitis 70 km/h. Staiga netikėtai iš priešingos krypties eismo pusės išvažiavo lengvasis automobilis ir trenkėsi į jų automobilį. Nuo smūgio buvo nublokštos dešinėn pagal važiavimo kryptį nuo kelio į laukus. Į jas trenkęsis automobilis liko važiuojamojoje dalyje. Po susidūrimo diegė aštrus skausmas krūtinėje, dešiniajame kelyje ir kairėje alkūnėje. Netrukus prie jų pribėgo vyriškis, paklausė, ar sunkiai sužalotos. Pamatęs situaciją, skambino savo mobiliuoju telefonu. Manytina, į bendrosios pagalbos centrą. Susirinko daugiau žmonių. Ji liko sėdėti automobilyje, o jos draugė Ramunė (vairuotoja) taip pat negalėjo išlipti, nes po smūgio užstrigo vairuotojo durelės. Netrukus atvyko ugniagesiai, po jų - greitosios medikai, kiek vėliau – policija. Ji buvo medikų apžiūrėta, nuvesta į greitosios automobilį ir nuvežta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Atlikus tyrimus, jai nustatyta 2 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo slankstelio lūžis, o taip pat dešinės kojos kelio kremzlės suminkštėjimas. Savaitę buvo gydoma Kauno klinikų stacionare, vėliau tęsė gydymą ambulatoriškai namuose. Jos supratimu, kategoriškai dėl eismo įvykio sukėlimo kalta į jas atsitrenkusio automobilio vairuotoja, kadangi kelyje, kuriame abejomis važiavimo kryptimis yra po 1 eismo juostą, kirto draudžiamą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su jų priešpriešais savo eismo pusėje tiesiai važiavusiu automobiliu. Sužalojo ją ir automobilio vairuotoją R. V.. Taip pat eismo įvykio metu buvo sudaužyti jos regos korekciniai akiniai, todėl vėliau turėjo nusipirkti analogiškus akinius iš savo lėšų (1 t., b. l. 112–113).

Nukentėjusysis mažametis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.20 val. važiavo keleiviu mamos E. J. vairuojamu automobiliu „VW Touran“, Kauno r., keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo dar tamsus paros metas, nelijo ir nesnigo. Jį mama vežė į mokyklą, o pati turėjo vykti į darbą. Jų krypties eismo pusėje buvo kolona lengvųjų automobilių, tarp kurių jie ir važiavo. Kolonoje važiavo gana lėtai, greičio negali pasakyti. Kažkuriuo momentu mama išvažiavo kairiau, lyg darydama lenkimą, ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Jų automobilis po susidūrimo liko stovėti važiuojamoje dalyje, o kitas, į kurį atsitrenkė, nuvažiavo į laukus. Jis ir mama buvo sunkiai sužaloti. Jam gėlė aštrus skausmas dešinįjį petį, kairįjį kelią, susimušė kaktą. Mama ir jis išliko sąmoningi. Pradėjo rinktis žmonės, kurie iškvietė medikus ir policiją. Po įvykio išlipo iš automobilio, žmonės jam padėjo atsisėsti ant kelio atitvarų. Tada paskambino tėčiui A. J., pasakė, kad jie su mama pateko į avariją, yra sužeisti. Kadangi tuo metu tėtis buvo gydomas Kauno klinikų stacionare ir negalėjo atvykti, jis paskambino mamos broliui A. Š. ir paprašė jo atvykti į eismo įvykio vietą ir pasirūpinti jų automobiliu. Jį ir mamą medikai nuvedė iki savo automobilio, apžiūrėjo, sutvarstė ir nuvežė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Medikai jam nustatė dešiniojo raktikaulio lūžį, sumušimus kairiajame kelyje, kaktoje, taip pat dešinio inksto sumušimą. Mama patyrė daugiau ir sunkesnių sužalojimų, todėl ji tęsė gydymą Kauno klinikų stacionare. Savo motinai jokių pretenzijų dėl eismo įvykio metu sukeltų sužalojimų neturi ir ateityje neturės (1 t., b. l. 118–119).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.23 val. jam paskambino jo sesers E. J., gim. 1976 m., sutuoktinis A. J., daugiau duomenų nežino, kuris jam pasakė, kad jam paskambino jo sūnus J. J., ir pasakė, kad kartu su mama, t. y. A. Š. seserimi, papuolė į avariją, bei ar gali jis nuvažiuoti į įvykio vietą, nes jis šiuo metu guli ligoninėje ir nėra kam pasirūpinti automobiliu. Jis tai sužinojęs iš karto nuvyko į įvykio vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini) kelią, (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pamatė, kad jo sesers automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekis yra visas sugadintas, o automobilis stovėjo viduryje kelio, o kitas automobilis „VW Touran“, naujesnis, tačiau daugiau duomenų nepamena, buvo griovyje, kurio priekis taip pat buvo visas sugadintas. Jam nuėjus iki sesers, ji jam apie eismo įvykį nieko nepasakojo, jos sūnaus automobilyje jau nebuvo, jis buvo pas liudininkus nuneštas į automobilį, kad ten galėtų saugiai laukti GMP. Kiek tiksliai kitam automobilyje buvo žmonių, nežino, prie jo nėjo. Kadangi į gydymo įstaigą atvykę medikai išvežė tiek jo seserį E. J., tiek jos sūnų J. J., jis liko saugoti automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais. Iš automobilio seseriai padavė rankinę su jos daiktais bei mobiliojo ryšio telefoną. Dėl ko įvyko avarija nei sesuo, nei jos sūnus jam nepasakojo. Kai įvykio vietoje buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, jam pareigūnai leido pasiimti automobilį, ir jį nusitransportuoti į sesers namus, kur gyvena. Kam tiksliai automobilis priklauso, negali pasakyti. Po eismo įvykio asmeniškai nebendravo su seserimi ir jos sūnumi, kadangi ligoninėje buvo jos sutuoktinis A. J., jis kiek žino, domisi tiek E. J., tiek J. J. sveikatomis. Kiek jam yra žinoma, jo sesers tai buvo pirmas eismo įvykis, anksčiau, kiek jam yra žinoma, ji visuomet laikydavosi kelių eismo taisyklių ir jų nepažeidinėdavo. Kiek jam yra žinoma, jo seseriai yra nustatyta šiuo metu kažkokia liga, dėl ko ji kartais prastai jaučiasi. Jis po eismo įvykio automobilio netvarkė, jo neišnuomojo ar nepardavė (1 t., b. l. 80–82).

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.15 val. Kauno r., važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi link (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo tamsus paros metas, nelijo, nesnigo, eismas intensyvus, nes dauguma važiavo į darbus. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo kolona lengvųjų automobilių su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Staiga pamatė, kaip priekyje važiavęs ta pačia kryptimi automobilis, lenkdamas kitus ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir čia susidūrė su priešpriešais savo puse važiavusiu automobiliu. Jis, privažiavęs arti, sustojo važiuojamoje dalyje, įjungė avarinio stovėjimo šviesos signalus, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad lenkimo manevrą daręs automobilis yra „VW Touran“ modelio. Nuo kelio sankasos nublokštas į laukus stovėjo kitas, taip pat „VW Touran“ modelio automobilis. Buvo pravertos priekinės keleivio durelės. Supratęs, kad abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai po tokio didelio priešpriešinio smūgio yra maksimaliai nukentėję, savo mobiliuoju telefonu iškart skambino į bendrosios pagalbos centrą. Sustojo daugiau automobilių, suprato iš kalbų, kad žmonės jau pranešė apie eismo įvykį ir kad medikai bei policija atvyksta į vietą. „VW Touran“, kuris lenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo pusę, vairavo moteris, o su ja važiavo berniukas. Jie abu buvo sužaloti. Kitas „VW Touran“, kuris važiavo savo eismo puse ir po susidūrimo buvo nublokštas dešinėn pagal savo važiavimo kryptį nuo kelio sankasos į laukus, vairavo moteris ir su ja automobilyje buvo kita jauno amžiaus suaugusi keleivė. Pirmi į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, dar po kelių minučių keli greitosios med. pagalbos ekipažai ir galiausiai policija. Medikai sužeistuosius nunešė iki savo automobilių, berniukas iš lenkimą dariusio „VW Touran“ automobilio pats sugebėjo nueiti iki greitosios automobilio. Pastarojo „VW Touran“ vairuotoja buvo ištikta šoko, priežasčių dėl ko taip neatsargiai išvažiavo lenkti, neaiškino. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad važiavo paskui „VW Touran“, kai šis lenkdamas išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su kitu priešprieša savo puse važiavusiu automobiliu. Pareigūnai jam davė paaiškinimo blanką, jame parašė trumpą paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Jo automobilyje prie priekinio lango buvo įtaisytas vaizdo registratorius. Vėliau tyrėjui pareikalavus šio eismo įvykio epizodą jis iš savo mobilaus telefono persiuntė į nurodytą el. paštą. Akivaizdu, kad eismo įvykis kilo dėl priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „VW Touran“ (vėliau pasitikslino, kad valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos moters kaltės, kadangi prieš lenkimą neįsitikino, kad bus priešingos krypties eismo pusėje laisvas kelias, išvažiavo į priešpriešą, kur susidūrė su kitu savo eismo pusėje važiavusiu „VW Touran“ automobiliu, sukeldama sau ir eismo dalyviams sužalojimus (1 t., b. l. 103–104).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.20 val. Kauno r., važiavo automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiavo automobilių kolonoje, maždaug 40 km/h greičiu. Šioje vietoje maksimalus leistinas važiavimo greitis - 70 km/h. Buvo tamsus paros metas, kelio danga sausa, nelijo ir nesnigo. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo „Opel Signum“, toliau priekyje gausi eilė automobilių. Staiga pamatė, kaip priekyje važiavęs minėtas „Opel Signum“ stabdo. Tada įdėmiau pasižiūrėjęs pamatė, kad kairėje pusėje pagal važiavimo kryptį už kelio, laukuose stovi lengvasis automobilis, kitas tamsus automobilio siluetas stovi važiuojamosios dalies viduryje. Privažiavęs arčiau, įjungė avarinio stovėjimo šviesos signalą, išlipo iš automobilio, priėjo įvykio vietą. Tada pamatė, kad į laukus po susidūrimo nuvažiavo tamsios spalvos „VW Touran“, o kelio viduryje likęs apgadintas automobilis - sidabro spalvos „VW Touran“. Iš pastarojo automobilio jau buvo išlipęs 12-13 metų amžiaus berniukas. Jis sakė, kad mamai pasidarė kažkas blogai ir ji nusuko automobilį į priešingos krypties eismo pusę. Bandė kalbinti šio „VW Touran“ vairuotoją, moterį, bet ji iš skausmo dejavo, nieko neatsakė. Aplink sustojo daug automobilių, rinkosi žmonės. Priekyje ta pačia kryptimi važiavusio „Opel Signum“ vairuotojas sakė, kad neprisiskambina į bendrosios pagalbos centrą. Prisiskambinus, operatorė atsakė, kad pranešimas jau gautas. Prašė nepadėti ragelio, kol neatvyks greitosios medikai, klausė, kiek žmonių sužalota. Tada dar pasižiūrėjęs pamatė, kad kitame „VW Touran“, kuris po susidūrimo nuvažiavo į laukus, priekyje sėdėjo 2 jaunos moterys. Operatorei perdavė visą informaciją. Pirmi į eismo įvykio vietą atvyko ugniagesiai, keliomis minutėmis vėliau, du greitosios medikų ekipažai ir galiausiai – policija. Medikai sužeistuosius nunešė į savo automobilius, paauglys berniukas pas medikus nuėjo pats. Vėliau bendraujant su „Opel Signum“ vairuotoju, jis minėjo, kad į priešingos krypties eismo pusę išvažiavo ant kelio važiuojamosios dalies po susidūrimo likęs „VW Touran“, kitas „VW Touran“, kuris buvo nublokštas į laukus, važiavo savo eismo pusėje. Policijos pareigūnams pasakė, kad važiavo iš paskos, kai įvyko eismo įvykis. Vėliau sustojęs išlipo padėti žmonėms. Pareigūnas davė paaiškinimo blanką, kuriame parašė trumpą paaiškinimą. Medikai sužeistuosius išvežė į gydymo įstaigą. Pareigūnams leidus, nuvažiavo. Paties eismo įvykio nematė, tačiau logiška manyti, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta „VW Touran“, išvažiavusio į priešingos krypties eismo pusę, vairuotoja, kadangi kirto draudžiamą ištisinę ženklinimo liniją, taip pat neįsitikino prieš lenkdama ar lenkimui reikalinga kelio atkarpa priešingos krypties eismo pusėje yra laisva, išvažiavo į šią pusę ir susidūrė su priešpriešais savo puse važiavusiu automobiliu. Sužalojo save ir kitus eismo dalyvius (1 t., b. l. 109–110).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo Dėl eismo įvykio matyti, jog 2023 m. lapkričio 27 d. dirbant su Kauno AVPK Reagavimo valdybos vyriaus patruliu A. M., apie 07.22 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ kelyje, (duomenys neskelbtini) sužaloti 4 asmenys, viena gali būti prispausta, susidūrė 2 lengvieji automobiliai. Nuvykus nurodytu adresu - kelyje „(duomenys neskelbtini)“, rasti 2 susidūrę automobiliai, t. y. VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotoja E. J., gim. 1976, ir keleivis J. J., gim. 2011 m.) ir kitas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotoja R. V., gim. 1984 m. ir keleivė R. P., gim. 1997 m.). Automobilyje VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), sėdėjo vairuotoja R. V., kuri paaiškino, jog važiavo kryptimi nuo Kauno pusės link Lapių k., keliu Nr. 232, ir kitas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J., važiavo priešinga kryptimi, link Kauno pusės, ir staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su R. V. vairuojamu VW Touran. Kartu su R. V. važiavo keleivė R. P., kuri nieko apie situaciją paaiškinti nesugebėjo. R. V. skundėsi kojos skausmais, o R. P. krūtinės skausmais, todėl GMP išgabeno į Kauno klinikų LSMUL SPS. Priėjus prie E. J., ji taip pat skundėsi krūtinės skausmais, apie situaciją nieko paaiškinti negalėjo. Kartu su E. J. važiavo keleivis - mažametis J. J., gim. 2011 m., kuris apie situaciją daug paaiškinti negalėjo, tačiau pasakė, jog galimai, motinai E. J. galėjo sutrikti sveikata. Abu minėti dalyviai su GMP išgabenti į Kauno klinikų LSMUL SPS. Taip pat buvo ir įvykį matę liudytojai T. M., kuris paaiškino, jog matė, kad VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu priešinga kryptimi važiavusiu VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini). Taip pat eismo įvykį matė A. G., kuris antrino T. M.. Iš abiejų liudytojų priimti paaiškinimai apie eismo įvykį. Automobilio VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. V., gim. 1984 m., ir keleivė R. P., gim. 1997 m., patikrintos alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1939305, nustatyta 0,00 promilės. Automobilio VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojos E. J., gim. 1976 m., ir keleivio J. J., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinti alkoholio kiekio matuokliu nepavyko dėl jų sveikatos būklės. Į įvykio vietą atvyko E. J. brolis A. Š., gim. 1997 m., kuris pasirūpino automobiliu VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), ir jį nutransportavo. Taip pat į įvykio vietą atvyko R. V. draugas M. M., kuris pasirūpino automobiliu VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), ir jį nutransportavo. Padarytos eismo įvykio fotonuotraukos. Filmuota Body (1 t., b. l. 14–15).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - kelias Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometras, Kauno r. sav. Šviesus paros metas, natūralus apšvietimas. Kelių eismo įvykio rūšis - automobilių susidūrimas. Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis „DJI Mavic 2 pro S“ Nr. 1633KAD0H1X020, reg. Nr. LTUmlfxsg93khyvd, kurio detalūs matmenys užfiksuoti plane - ortofotomozaikoje. Kelio ženklinimas galiojimo zonoje - siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių srautus. Eismo įvykyje dalyvavo automobiliai VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), po jų apžiūrų grąžinti asmenims. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 17–39).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas A. J., gim. 1978 m., eismo įvykio metu draustas ADB „Compensa Insurance Group“, Lietuvos filialas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), TA galioja nuo 2023-05-15 iki 2025-05-25, fiksuoti automobilio sugadinimai, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 40–56).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), savininkė R. V., gim. 1984 m., eismo įvykio metu draustas ADB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), TA galioja nuo 2022-04-11 iki 2024-04-11, fiksuoti automobilio sugadinimai, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 57–72).

Iš 2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas eismo įvykio, įvykusio 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno r., kelyje (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, kurį pateikė eismo įvykio liudytojas T. M., kuris vairavo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie priekinio lango įtaisytu vaizdo registratoriumi. Eismo įvykis įvyko pateikto vaizdo registratoriaus laiku 08:17:10. (vaizdo registratoriaus laikas skuba 1 valanda). T. M. parodymais, automobiliu jis važiuoja keliu „(duomenys neskelbtini)“ kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tamsus paros metas, intensyvus eismas abejomis kryptimis. Matyti, kaip priekyje ta pačia kryptimi važiuojantis lengvasis automobilis, lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuoja į priešingos krypties eismo pusę ir susiduria su automobiliu. T. M. vairuojamas automobilis priartėja prie apgadinto automobilio ir sustoja. Matyti, kad išvažiavęs lenkimui į priešingos krypties eismo pusę automobilis pagal kėbulo formos ypatumus yra „VW Touran“. Automobilis pasisukęs po susidūrimo kampu į kelkraštį, jo valst. numeris nesimato. Viduje juda vairuotojo siluetas. Savo eismo puse važiavęs lengvasis automobilis po susidūrimo nublokškiamas nuo kelio sankasos dešinėn pagal savo važiavimo kryptį ir čia sustoja pasisukęs priekiu į kelią. Atsidaro priekinės keleivio durelės. Čia pribėga vyriškis iš kito automobilio, rankoje laikydamas telefoną, kažką renka telefone (skambina į bendrosios pagalbos centrą). Taip pat atskuba dar vienas vyriškis, kuris eina link minėto „VW Touran“ automobilio. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė – 60 sekundžių (1 t., b. l. 105–106).

Iš 2024 m. sausio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2725/2023 (02) matyti, kad 1. J. J. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame kelyje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, dešinio inksto sumušimas, dešinio raktikaulio lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio J. J. sveikata sutriko daugiau 10 d. laikotarpiui; 2. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra (1 t., b. l. 143–145).

Iš 2024 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2726/2023 (02) matyti, kad 1. R. P. konstatuota odos nubrozdinimas nosyje, 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžis, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai. Krūtinkaulio lūžis, pakartotinai įvertinus radiologinius vaizdus, nepatvirtintas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžio, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžių R. P. sveikata sutriko daugiau 10 dienų laikotarpiui; 2. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. (1 tomas, b. l. 146-148).

Iš 2024 m. sausio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2727/2023 (02) matyti, kad 1. R. V. konstatuota muštinė žaizda kairiame kelyje. Nesant objektyvių duomenų apie žaizdos gijimą, užtrukusį daugiau nei 10 d., sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 2. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d., R. V. susižalojant į automobilio salono dalis (1 t., b. l. 140–142).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas E. J. pažeidus kelių eismo taisykles ir taip dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo mažamečio J. J. ir nukentėjusiosios R. P. sveikata bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. V. sveikata, pasitvirtino.

Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamosios parodymais, nukentėjusiųjų R. V., R. P., mažamečio J. J., liudytojų A. Š. (kaltinamosios brolio), T. M., A. G., galimo laiduotojo, apklausto liudytoju, A. Š. (kaltinamosios tėčio), parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, specialisto išvadomis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašo medžiaga ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Kelių eismo taisyklių 136.3. punkte numatyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems.

Kaltinamoji kalta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. ryte važiavo automobiliu, vežė vaiką (mažametį J. J.) į mokyklą. Ji vairavo, sūnus sėdėjo priekyje, šalia jos, keleivio vietoje. Priekyje, jos važiavimo juostoje, buvo susidariusi automobilių spūstis. Automobilių greitis buvo ne daugiau kaip 40 km/val., tokiu greičiu važiavo ir ji. Pamena, kaip pamatė šviesas priešais, išgirdo vaiko klyksmą, tačiau daugiau apie įvykį nieko nepamena. Nepamena, kaip išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pamena tik tiek, kad po to atsibudo ligoninėje, kai nuo jos kirpo rūbus. Pripažįsta, jog pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį ir kiti asmenys patyrė sužalojimus. Kaltinamosios sūnus, nukentėjusysis mažametis J. J. patvirtino, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 07.20 val. važiavo keleiviu mamos E. J. vairuojamu automobiliu „VW Touran“, Kauno r., keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jų krypties eismo pusėje buvo kolona lengvųjų automobilių, tarp kurių jie ir važiavo. Kolonoje važiavo gana lėtai. Kažkuriuo momentu mama išvažiavo kairiau, lyg darydama lenkimą, ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Jų automobilis po susidūrimo liko stovėti važiuojamoje dalyje, o kitas, į kurį atsitrenkė, nuvažiavo į laukus. Jis ir mama buvo sunkiai sužaloti. Ten buvę žmonės iškvietė medikus, kurie jį ir mamą (E. J.) išvežė į ligoninę, taip pat atvyko policija. Medikai jam nustatė dešiniojo raktikaulio lūžį, sumušimus kairiajame kelyje, kaktoje, taip pat dešinio inksto sumušimą. Apie tai jis pranešė tėčiui A. J.. Kaltinamosios brolis, liudytojas A. Š., patvirtino, kad apie įvykusią avariją jam pranešė kaltinamosios sutuoktinis A. J., kuriam apie tai pranešė jo sūnus J. J.. A. J. jam pasakė, kad J. J. kartu su E. J. papuolė į avariją, ir prašė jo nuvykti pasirūpinti automobiliu. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad jo sesers automobilio priekis yra visas sugadintas, automobilis stovėjo viduryje kelio, o kitas automobilis „VW Touran“, buvo griovyje, jo priekis taip pat buvo visas sugadintas. Atvykę medikai išvežė tiek jo seserį E. J., tiek jos sūnų J. J. į ligoninę.

Tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji R. V., kuri parodė, kad kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis važiavo automobiliu „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su drauge R. P.. Automobilį vairavo ji pati, o draugė sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Staiga pamatė, kaip iš priešpriešinės eismo juostos į jos kelio juostą įvažiavo pilkos spalvos automobilis ir jai nespėjus sustabdyti ar išvengti smūgio su minėtu automobiliu, trenkėsi į jį kaktomuša. Buvo iškviesta policija, medikai, ji ir draugė nuvežtos į ligoninę, kur jai medikai nustatė sumušimus ir kairės kojos kelio žaizdą, o jos draugei – krūtinės ląstos ir šonkaulių lūžius. Analogiškai parodė ir nukentėjusioji R. P., kuri patvirtino, kad minėtomis aplinkybėmis kartu su R. V. važiuojant automobiliu, staiga netikėtai iš priešingos krypties eismo pusės išvažiavo lengvasis automobilis ir trenkėsi į jų automobilį. Į priešpriešą išvažiavęs automobilis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Nuo smūgio jos buvo nublokštos dešinėn pagal važiavimo kryptį nuo kelio į laukus, o į jas trenkęsis automobilis liko važiuojamojoje dalyje. Įvykio vietoje buvę žmonės iškvietė policiją, medikus, kurie išvežė ją į ligoninę. Atlikus tyrimus, jai nustatyta 2 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo slankstelio lūžis, o taip pat dešinės kojos kelio kremzlės suminkštėjimas. Įvykio metu buvo sužalota ir jos draugė R. V., vairavusi automobilį.

Tai, kad eismo įvykį sukėlė kaltinamoji E. J., vairavusi automobilį „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino ir liudytojas T. M., kuris važiavo už kaltinamosios. Liudytojas parodė, kad su kitais automobiliais judėjo kolonoje, kuomet staiga pamatė, kaip priekyje ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, lenkdamas kitus ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais savo puse važiavusiu automobiliu. Savo puse važiavęs automobilis buvo nublokštas į laukus. „VW Touran“, kuris lenkė išvažiuodamas į priešingos krypties eismo pusę, vairavo moteris, su ja važiavo berniukas. Jie abu buvo sužaloti. Kitą „VW Touran“, kuris važiavo savo eismo puse ir po susidūrimo buvo nublokštas dešinėn pagal savo važiavimo kryptį nuo kelio sankasos į laukus, vairavo moteris ir su ja automobilyje buvo kita jauno amžiaus suaugusi keleivė, kurios taip pat buvo sužalotos. Dėl įvykio buvo iškviesti ugniagesiai, policija, medikai. Analogiškai parodė ir liudytojas A. G., kuris nurodė, jog judėjo automobilių kolonoje, apie 40 km/val. greičiu, už Opel automobilio (kurį vairavo T. M.), kuomet prieš jį ta pačia kryptimi judantis automobilis staiga pradėjo stabdyti. Tuomet pamatė, kad kairėje pusėje pagal važiavimo kryptį už kelio, laukuose stovi lengvasis automobilis, kitas tamsus automobilio siluetas stovi važiuojamosios dalies viduryje. Priėjęs arčiau, pamatė, kad į laukus po susidūrimo nuvažiavo tamsios spalvos „VW Touran“, o kelio viduryje likęs apgadintas automobilis - sidabro spalvos „VW Touran“. Iš pastarojo automobilio jau buvo išlipęs 12-13 metų amžiaus berniukas. Jis sakė, kad mamai pasidarė kažkas blogai ir ji nusuko automobilį į priešingos krypties eismo pusę. Kitame „VW Touran“, kuris po susidūrimo nuvažiavo į laukus, priekyje sėdėjo 2 jaunos moterys. Vėliau bendraujant su „Opel Signum“ vairuotoju, važiavusiu priešais jį, jis minėjo, kad į priešingos krypties eismo pusę išvažiavo ant kelio važiuojamosios dalies po susidūrimo likęs „VW Touran“, kitas „VW Touran“, kuris buvo nublokštas į laukus, važiavo savo eismo pusėje. Liudytojas patvirtino, kad paties eismo įvykio nematė, tačiau logiška manyti, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta „VW Touran“, išvažiavusio į priešingos krypties eismo pusę, vairuotoja, kadangi kirto draudžiamą ištisinę ženklinimo liniją, taip pat neįsitikino prieš lenkdama ar lenkimui reikalinga kelio atkarpa priešingos krypties eismo pusėje yra laisva, išvažiavo į šią pusę ir susidūrė su priešpriešais savo puse važiavusiu automobiliu, taip sužalojo save ir kitus eismo dalyvius.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 27 d. buvo gautas pranešimas, jog apie 07.22 val. „232“ kelyje, (duomenys neskelbtini) sužaloti 4 asmenys, viena gali būti prispausta, susidūrė 2 lengvieji automobiliai. Nuvykus nurodytu adresu - kelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)km, rasti 2 susidūrę automobiliai, t. y. VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotoja E. J., gim. 1976, ir keleivis J. J., gim. 2011 m.) ir kitas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotoja R. V., gim. 1984 m. ir keleivė R. P., gim. 1997 m.). Automobilyje VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), sėdėjo vairuotoja R. V., kuri paaiškino, jog važiavo kryptimi nuo Kauno pusės link Lapių k., keliu Nr. 232, ir kitas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J., važiavo priešinga kryptimi, link Kauno pusės, ir staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su R. V. vairuojamu VW Touran. Kartu su R. V. važiavo keleivė R. P., kuri nieko apie situaciją paaiškinti nesugebėjo. R. V. skundėsi kojos skausmais, o R. P. krūtinės skausmais, todėl GMP išgabeno į Kauno klinikų LSMUL SPS. Priėjus prie E. J., ji taip pat skundėsi krūtinės skausmais, apie situaciją nieko paaiškinti negalėjo. Kartu su E. J. važiavo keleivis - mažametis J. J., gim. 2011 m., kuris apie situaciją daug paaiškinti negalėjo, tačiau pasakė, jog galimai, motinai E. J. galėjo sutrikti sveikata. Abu minėti dalyviai su GMP išgabenti į Kauno klinikų LSMUL SPS. Taip pat buvo ir įvykį matę liudytojai T. M., kuris paaiškino, jog matė, kad VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu priešinga kryptimi važiavusiu VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini). Taip pat eismo įvykį matė A. G., kuris antrino T. M..

Kaltinamosios sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti kiti asmenys, užfiksuotas vaizdo įrašo medžiagoje iš įvykio liudytojo T. M., važiavusio už kaltinamosios automobilio, ant priekinio automobilio lango esančio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įraše matoma, kaip kaltinamosios vairuojamas automobilis, lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuoja į priešingos krypties eismo pusę ir susiduria su kitu automobiliu. Savo eismo puse važiavęs lengvasis automobilis po susidūrimo nublokškiamas nuo kelio sankasos dešinėn pagal savo važiavimo kryptį ir čia sustoja pasisukęs priekiu į kelią.

Tai, kad kaltinamosios E. J. sukelto eismo įvykio metu buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, patvirtina specialistų išvados. Iš jų matyti, kad J. J. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame kelyje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, dešinio inksto sumušimas, dešinio raktikaulio lūžis, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra; R. P. konstatuota odos nubrozdinimas nosyje, 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžis, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra; R. V. konstatuota muštinė žaizda kairiame kelyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d., R. V. susižalojant į automobilio salono dalis.

Nors kaltinamoji negalėjo atsiminti paties lenkimo manevro, tačiau patvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo minimą automobilį, jog kartu su ja automobilyje sėdėjo jos sūnus, mažametis J. J., taip pat pripažino, kad pažeidė KET reikalavimus. Aplinkybes, kad kaltinamoji nesilaikė KET reikalavimų, patvirtina liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašo medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, kad E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kad kirto ištisinę siaurą horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusia transporto priemone – automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., taigi sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo mažamečio J. J. ir nukentėjusiosios R. P. sveikata bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. V. sveikata. Jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga ir būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimų, ji prieš pradėdama lenkti prieš ją važiavusį automobilį, būtų įsitikinusi, kad tai daryti saugu ir leistina, t. y. kad priešingas eismo juostas skiria lenkimo manevrą atlikti leidžianti linija, bei kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tokiu būdu kaltinamosios veika – Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimų pažeidimai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis – nesunkiu nukentėjusiojo mažamečio J. J. ir nukentėjusiosios R. P. sveikatos sutrikdymu bei nežymiu nukentėjusiosios R. V. sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji turėdama teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai žinojo Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punkto reikalavimus. Kaltinamoji, prieš atlikdama lenkimą, turėjo objektyvią galimybę apsidairyti ir įsitikinti, kad lenkimą atlieka leistinoje vietoje, nepažeidžiant KET reikalavimų – nekirsdama ištisinės eismo juostas skiriančios linijos bei, kad priešinga eismo kryptimi nėra transporto priemonių, kurios galėtų jai trukdyti atlikti lenkimo manevrą. Tai patvirtina, jog kaltinamoji nenumatė, jog dėl tokio jos elgesio gali įvykti susidūrimas, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad E. J. 2023 m. lapkričio 27 d., apie 7.20 val., Kauno raj., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 p. ir 136.3 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kirto ištisinę siaurą horizontalaus kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusia transporto priemone – automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu jos vairuoto automobilio keleivis mažametis J. J., gim. 2011 m., patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą bei automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė R. P. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vairuotoja R. V. patyrė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata (šiuo atveju dėl kaltinamosios veiksmų nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonų sveikata ir nežymiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata), požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apie nuoširdų gailėjimąsi teismas sprendžia iš to, kad E. J. niekada neneigė, jog eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, kiek galėjo atsiminti, papasakojo įvykio aplinkybes, savo kaltės nemenkino, po įvykio, turėdama objektyvias galimybes tą padaryti – leidžiant sveikatai, bendravo su nukentėjusiosiomis, jų atsiprašė.

IV Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Š. prašė perduoti dukrą E. J. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti. Prokuroras tam neprieštaravo.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu byloje yra visos sąlygos atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

E. J. praeityje neteista ir byloje nėra duomenų, kad būtų padariusi kitų nusikalstamų veikų, t. y. ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. E. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, savo kaltės nemenkino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl jos atsakomybė šiuo atveju yra subsidiari ir ji turėtų atlyginti tik tą dalį žalos, kurios sutartiniai santykiai su draudimo bendrove neapima. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai R. P. draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 7 012,27 eurų draudimo išmoką, kompensuojant 1 012,27 eurų turtinę ir 6 000 eurų neturtinę žalą, nukentėjusiajai R. V. – 7 407,07 eurų draudimo išmoką, kompensuojant 6 607,07 eurų turtinę ir 800 eurų neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra išpildyta ir sąlyga dėl dalinio žalos atlyginimo. Kaltinamoji dirbanti, turi nepilnametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą. Anksčiau ji niekada nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, administracine tvarka nebausta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, transporto priemonę kaltinamoji vairavo būdama blaivi. Visos šios kaltinamąją ir jos padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji E. J., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas A. Š. yra kaltinamosios tėtis, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jo santykiai su dukra yra geri, nuoširdūs. Su dukra bendrauja labai dažnai, nuolat susiskambina, kelis kartus per savaitę su dukra susitinka, kadangi dukra jam padeda prižiūrėti neįgalią žmoną. Dukra pasidalina su juo bėdomis, rūpesčiais. Mano, kad dukrai yra autoritetas, kad dukra juo pasitiki. Jis taip pat dukra pasitiki. Tai yra pirmasis toks dukros sukeltas eismo įvykis. Tiki, kad dukra daugiau taip nepasielgs. Mano, kad savo elgesiu ir moralinėmis nuostatomis gali daryti dukrai įtaką. A. Š. neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka kelis kartus baustas už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros (2 t., b. l. 51–53), tačiau tai nėra laikytina šiukščiais pažeidimais ir nesudaro pagrindo abejoti laiduotojo patikimumu.

Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, nepriekaištingu elgesiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, juo labiau, kad kaltinamoji su tėčiu nuolat bendrauja, dažnai susitinka, laiduotojas yra pasiruošęs visapusiškai padėti dukrai. Pažymėtina, kad anksčiau teismo sprendimu A. Š. nebuvo pavesta atsakomybė už E. J. elgesį.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, E. J. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji, perduota tėčio A. Š. atsakomybėn, nebedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals.

Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, konkrečias veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, laiduotojo finansinę padėtį, pagrįstai darytina išvada, kad šie tikslai gali būti pasiekti taikant laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams.

V Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo padaryta žala fiziniams asmenims – nesunkiai sutrikdyta mažamečio J. J. ir nukentėjusiosios R. P. sveikata, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. V. sveikata. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, skirti transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekiant, kad būtų užtikrintas teisingumo principas bei pasiekta individuali ir bendra prevencija atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtina, todėl baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

VI Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų – draudimo kompanijos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamosios E. J. 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 72–74).

Ieškinyje nurodo, kad kaltinamosios E. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios. Eismo įvykio metu jai padaryti sužalojimai – 2024 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2726/2023 (02): konstatuota odos nubrozdinimas nosyje, 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžis, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai. Krūtinkaulio lūžis, pakartotinai įvertinus radiologinius vaizdus, nepatvirtintas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžio, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžių R. P. sveikata sutriko daugiau 10 dienų laikotarpiui. Eismo įvykį sukėlusiam automobiliui „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ne ginčo tvarka atlygino turtinę žalą - 1 012,27 Eur ir dalį neturtinės žalos – 6 000 eurų, viso – 7 012,27 Eur. Nors civilinis atsakovas - draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, tačiau išmokėta suma nepadengia patirtų ir iki šiol patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Neturtinę žalą sudaro: emociniai išgyvenimai, patirtas skausmas ir nepatogumai, kadangi iki įvykio buvo visiškai sveika, o po įvykio dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų skauda krutinę, nugarą, jaučia kūno skausmus, jai pastoviai reikalingi vaistai. Atsirado baimė vairuojant automobilį iš priekio važiuojančių mašinų, lenkiančių mašinų. Dėl patirtų sumušimų ir nuolatinių skausmų sunku darbo vietoje atlikti savo pareigas, sunku sėdėti. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad jai padaryta fizinė, materialinė, moralinė žala ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Ji patiria nuolatinę baimę dėl sveikatos ir ateities. Pablogėjo sveikata, iškyla prisiminimai apie įvykį, padidėjo dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi. Sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais, liekamieji reiškiniai jaučiami iki šių dienų. Dėl jai padarytų sužalojimų, patirto fizinio skausmo, nepatogumų, dėl atsiradusių dvasinių išgyvenimų, liekamųjų psichologinių reiškinių, iškęsto skausmo, neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur, tačiau dalį neturtinės žalos – 6 000 eurų, jai atlygino draudimo kompanija ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl prašo likusią neatlygintą neturtinę žalą – 4 000 eurų, priteisti subsidariai iš kaltinamosios E. J. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų – draudimo kompanijos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamosios E. J. 1 843,90 eurų turtinės ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 75–77).

Ieškinyje nurodo, kad kaltinamosios E. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios. Eismo įvykio metu jai padaryti sužalojimai – 2024 m. sausio 18 d Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2727/2023 (02) nustatyta: R. V. konstatuota muštinė žaizda kairiame kelyje. Nesant objektyvių duomenų apie žaizdos gijimą, užtrukusį daugiau nei 10 d., sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykį sukėlusiam automobiliui „VW Touran”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ne ginčo tvarka, atlygino dalį turtinės žalos – 6 607,07 Eur ir dalį neturtinės žalos - 800 Eurų, viso 7 407,07 Eur. Nors civilinis atsakovas - draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino dalį turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos, tačiau išmokėta suma nepadengia visų patirtų išlaidų ir iki šiol patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Neturtinę žalą sudaro: emociniai išgyvenimai, patirtas skausmas ir nepatogumai. Iki įvykio ji buvo visiškai sveika, po įvykio - dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų jaučia čiurnos ir kelio skausmus, dėl traumuoto kelio negali pilnai atlikti tam tikrų judesių ir mankštų, kelio srityje nuo kirstinės žaizdos liko 3 cm randas, kuris jai trukdo jaustis gerai. Atsirado baimė vairuojant automobilį, einant per perėją ir visur kitur, kur vyksta automobilių eismas. Visos anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad jai yra padaryta fizinė, materialinė, moralinė žala ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Dėl šio eismo įvykio, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, teko išeiti iš darbovietės, kurioje tuo metu dirbo. Pasibaigus nedarbingumui į darbą nebegrįžo. Šiuo metu niekur nedirba, viena išlaiko nepilnametį sūnų. Yra nuolatinėje baimėje dėl fizinės, emocinės ir finansinės ateities. Dėl tokios pablogėjusios emocinės būklės jai išslinko plaukai. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, kas yra dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumai ir papildomi rūpesčiai. Dėl to pablogėjo jos sveikata, kyla blogos emocijos prisiminus įvykį, įtampa, nerimas, padidėjo dirglumas, nesaugumo jausmas kelyje, nepasitikėjimas savo ir kitų asmenų vairavimu. Dėl jai padarytų sužalojimų, patirto fizinio skausmo, nepatogumų, dėl atsiradusių dvasinių išgyvenimų, liekamųjų psichologinių reiškinių, iškęsto skausmo, neturtinę žalą įvertina 6 800 Eur, tačiau dalį neturtinės žalos – 800 eurų, jai atlygino draudimo kompanija ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl prašo likusią neatlygintą neturtinę žalą – 6 000 eurų, priteisti subsidariai iš kaltinamosios E. J. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl turtinės žalos nurodo, kad automobilio, kuris nebeeksploatuojamas, vertė – 6 081 eurų, kadangi tiek išlaidų turėjo jį įsigyjant ir remontuojant. Draudimo bendrovė dalį šios turtinės žalos (4 302 eurus) atlygino. Taip pat turtinę žalą patyrė dėl įsigytų įtvarų kojai (64,92 Eur). Viso patirta ir neatlyginta turtinė žala, kurią prašo priteisti subsidiariai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės – 1 843,90 eurų.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, civilinio atsakovo atstovo parodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).

Iš civilinio atsakovo atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad ambulatorinio apsilankymo aprašymuose nurodoma, jog nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi, 2023 m. gruodžio 11 d. išlieka krūtinės skausmai, skausminga palpuojant krūtinės ląstą, stuburas, palpuojant neskausmingas, šonkaulių lūžiai be ženklesnės dislokacijos, skirtas tausojantis režimas, analgetikai pagal poreikį, neskirta jokių medicininių intervencijų ar imobilizacijų, skirta reabilitacija – masažai, šilumos aplikacija ir pan. Po pradinių procedūrų būklė pagerėjo, stebima teigiama judesių dinamika.

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos R. P. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2024 m. lapkričio 26 d. med. įstaigoje apsilankiusi R. P. skundžiasi po įvykio beveik kasdien varginančiais skausmais, labiausiai skauda ilgiau pasėdėjus, stovint. Šiuo metu vartoja vaistus, bet jie nepadeda. Būklės įvertinimas – jutimo sutrikimų neatžymi, krūtininė stuburo dalis palpuojant skausminga, įtempti sprando ir paravertebriniai raumenys jusomeninėje dalyje.

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos R. P. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2024 m. lapkričio 28 d. med. įstaigoje apsilankiusi R. P. skundžiasi po eismo įvykio skaudančiu dešinio kelio sąnariu. Gydymo rekomendacijos: NVNU, FMR, smūginės bangos terapija, hialurono r. inj.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai R. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų E. J. veiksmų nukentėjusiajai buvo konstatuota odos nubrozdinimas nosyje, 12-o krūtininio stuburo slankstelio lūžis, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai, dėl ko R. P. sveikata sutriko daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus – išgąstį, fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – iki šiol jaučia baimę važiuoti automobilyje, nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, dirglumą, baimę dėl sveikatos ir ateities. Byloje rašytiniais įrodymais ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji po įvykio dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų jaučia krūtinės, nugaros, kelio skausmus, jai sunku ilgai vaikščioti, ilgai sėdėti. Dėl įvykio ji savaitę laiko parleido ligoninėje, po ko buvo skirtas gydymas namuose, nedarbingumas tęsėsi ilgiau nei pusę metų. Pirmus mėnesius gydymosi namuose ji negalėjo vartytis, buvo sunku atsikelti. Kels ilgą laiką buvo nutirpęs, po pusės metų atitirpo tik pusė kelio. Tačiau, bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiosios sveikatai gyvybei ir psichikai būtų kilę rimtesni padariniai – nukentėjusioji ligoninėje praleido vos savaitę laiko, po ko savarankiškai gydėsi namuose, jai neprireikė operacijų, medicininių intervencijų jos atžvilgiu nebuvo atlikta, jokių sunkesnių traumų ar komplikacijų nukentėjusioji nepatyrė. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika šiuo atveju padaryta dėl neatsargumo, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad 6 000 eurų neturtinė žala, kurią nukentėjusiajai jau atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nėra per maža, yra teisinga, o nukentėjusiosios prašoma priteisti dar papildomai 4 000 eurų neturtinė žala jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, kuriuo atveju jos neturtinės žalos dydis siektų viso 10 000 eurų, šiuo atveju būtų neproporcinga, neatitiktų teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys atmestinas.

Taip pat teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas tik iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai R. V. atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų E. J. veiksmų nukentėjusiajai buvo konstatuota muštinė žaizda kairiame kelyje. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, stresą, kaip pati nukentėjusioji nurodo, dar iki dabar jaučia skausmus, baimę vairuoti automobilį, baimę dėl ateities, dėl sveikatos, įtampą, nerimą, dirglumą, dėl patiriamo streso jai išsilinko plaukai, dėl kelio skausmo negali pilnai atlikti tam tikrų judesių ir mankštų, kelio srityje nuo kirstinės žaizdos jai liko 3 cm randas. Tačiau, teismas pažymi, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad po įvykio dėl jaučiamo skausmo lankėsi pas gydytojus, kad jai buvo skirtas gydymas, vaistai, mankštos. Nors nukentėjusioji nurodo, kad po įvykio ji jaučia čiurnos skausmą, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad šis skausmas yra susijęs su aptariamu eismo įvykiu, kadangi specialisto išvadoje pasisakoma tik apie kelio sužalojimus, čiurna apskritai nėra minima. Be to, nors nukentėjusioji teigia dėl įvykio susiklosčius tam tikroms aplinkybėms išėjusi iš darbo, 5 mėnesius buvusi nedarbinga, jai išslinko plaukai, tačiau bylos duomenys niekaip nepatvirtina, kad tai kaip nors susiję būtent su eismo įvykiu ir kad tai yra to pasekmė. Nukentėjusiosios R. V. atveju nebuvo nustatyta jokių rimtesnių fizinės ar psichologinės sveikatos problemų, dėl kurių nukentėjusioji turėjo ilgą laiką gydytis, būti operuojama, jos sužalojimai pagal specialisto išvadą – nustatyti tik kelio srityje, jos atžvilgiu taip pat nebuvo atlikta jokių medicininių intervencijų, duomenų apie tai, kad nukentėjusioji po eismo įvykio būtų lankiusis medicinos įstaigoje, byloje apskritai nėra. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad nepaisant teismo medicinos eksperto įvertinto sužalojimo – kaip nežymaus, neturtinės žalos draudimo išmoką draudikas paskaičiavo pagal nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas yra laikoma didesniu, rimtesniu asmens sužalojimu, be to, nurodo, kad sutiktų papildomai nukentėjusiajai atlyginti 1700 eurų neturtinę žalą, tokiu atveju nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteisiama neturtinė žala sudarytų viso 2500 eurų.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas vertina, kad toks nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis nėra per mažas, ypatingai įvertinus tai, kad, kaip ir paminėta draudimo bendrovės atstovo paaiškinimuose, nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą priteista tokia suma, kokia būna priteisiama už dar rimtesnį sužalojimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuojama, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tenkintinas iš dalies – nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina 1 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad įvykio metu nepataisomai sugadintas nukentėjusiosios R. V. automobilis, kurio vertę nukentėjusioji vertina 6 081 Eur. Iš civilinio atsakovo (draudimo bendrovės) atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei rašytinių paaiškinimų, pateiktų byloje, matyti, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala dėl automobilio sugadinimo įvertinta viso 3 902 eurų. Palyginus nukentėjusiosios automobilį (VW Touran, gamybos metai – 2008 m.) su trimis kitais tokio pat tipo automobiliais, įvertinus automobilio ridą, išsilaikymą, remonto, gerinančio transporto priemonės būklę, vertę (9880 Eur), kitus parametrus, nustatyta, kad nukentėjusiosios automobilio vertė – 4220 Eur. Iš šios sumos atėmus 318 eurų, kuriuos, draudimo bendrovės paskaičiavimu, nukentėjusioji būtų gavusi už parduotas likusias nesugadintas automobilio detales, galutinė nukentėjusiajai išmokėta suma už automobilio sugadinimą – 3 902 Eur. Draudimo bendrovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad automobilio vertė pagal teisės aktus nustatoma ne pagal automobilio įsigijimo kainą, o pagal automobilio vidutinę vertę įvykio dieną ir toks apskaičiavimo būdas yra griežtai reguliuojamas. Taip pat nurodė, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už automobilio registracijos mokestį (nukentėjusioji nurodė, kad tai sudarė apie kelis šimtus eurų) yra neatlyginama, kadangi tai yra mokesčiai, jie į žalos sumą neįsiskaičiuoja. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu draudimo bendrovės pateiktu paskaičiavimu, todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl likusios už automobilį neatlygintos sumos – 1 779 eurų, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmetamas. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 64,92 Eur turtinę žalą už kelio įtvarą. Su šiuo reikalavimu civilinio atsakovo atstovas rašytiniuose paaiškinimuose sutiko, todėl ši suma priteistina atlyginti draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, kt.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) paskirtį ir tikslus, TPVCAPDĮ 13 straipsnio ir kitų šio įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje e3K-3-444-611/2015).

Kadangi šiuo atveju žala neviršija įstatyme nurodytos draudimo sumos, neatlygintos žalos dalis nukentėjusiajai R. V. priteitina ne iš E. J., o iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

VII Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje nukentėjusiąsias R. V. ir R. P. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirta advokatė Ingrida Maldeikienė. Teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 441,67 Eur išlaidų už nukentėjusiosios R. V. ir 368,75 Eur išlaidų už nukentėjusiosios R. P. atstovavimą. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios.

Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad iš kaltinamojo gali būti priteisiamos tik paties nukentėjusiojo patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti. Įstatymas nenumato, kad iš kaltinamojo gali būti priteisiamos valstybės patirtos išlaidos, atstovaujant nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąsias R. V. ir R. P., iš kaltinamosios E. J. nepriteistinos.

VIII Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ­– kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. J., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 64,92 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1 700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios E. J. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ­– kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 107), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė