Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6081-1025/2024 pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB ,,Hiruna“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.2 Teismas galėjo bylą nagrinėti paskiriant teismo posėdį, įpareigojant pateikti papildomus įrodymus. Toks teismo veikimas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teismo veiklą, būtų nešališkas bei teisingas. Šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo, deklaratyviai nurodęs, kad nepateikti įrodymai, tačiau byloje nėra argumentų, paneigiančių skolininkės poziciją.

8.3 Teismas, spręsdamas skundo argumentus, pateikė hipotetinį situacijos vertinimą, be konkretaus skundo vertinimo, t. y. nurodant, kas galėjo būti (tačiau į bylą nepateikti tokie duomenys). Samprotauja, kad lėšos, nuo kurių grąžinama sumokėtų mokesčių permoka, galėjo būti ir nesusijusios su darbo užmokesčiu, tačiau tai patvirtinančiu duomenų byloje nėra, nors juos galėjo pateikti VMI.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas priima tik tuos dokumentus, kurie gali įrodyti arba paneigti bylos baigčiai turinčias reikšmės aplinkybes, yra susijusios su ginčo esme.

12. Apeliantės įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties kuria, netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų – antstolei atsisakius grąžinti nuskaičiuotą VMI pareiškėjai pervestą 1 061,20 Eur GPM – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

1) vykdomojoje byloje Nr. 0162/23/01118 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3811-904/2023 dėl 67 562,67 Eur žalos atlyginimo ir 3 304,09 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojai UAB „Hiruna“;

2) vykdomojoje byloje Nr. 0162/23/01816 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3811-904/2023 dėl 1 251,28 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo išieškotojai VMI.

16. VMI 2024 m. balandžio 16 d. į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė 1 061,20 Eur GPM.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Apeliantė nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi VMI atsiliepimu į skundą, kuriame nepateikti bylai reikšmingi duomenys apie išmokėtą GPM permokos dalį, nurodant, už kokio pobūdžio pajamas ši permoka grąžinta. Nepaneigtas faktas, kad permoka grąžinta būtent už su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių permokėjimą. Apeliantės pateikti papildomi įrodymai, susiję su pajamų deklaracija, kurios pagrindu buvo grąžinta GPM permoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

21. CPK 735 straipsnyje nustatyta, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).

22. Tuo atveju, kai kaip priverstinio vykdymo priemonė pasitelkiamas išieškojimas iš skolininko pajamų, skolininkui išmokėti priskaičiuotos sumos, nuo kurių daromos išskaitos, apima ne tik darbo užmokestį, jam prilyginamas pajamas, bet ir visas kitas skolininko pajamų rūšis. CPK 736 straipsnis nustato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį. Kokios skolininko pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui, reglamentuoja CPK 737 straipsnis, kuriame nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, atskaičius nuo jų mokėtinus (sumokėtus) mokesčius; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą; 8) pensijų išmokų.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

24. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.

25. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka nėra atlyginimas, mokamas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, todėl nelaikytina darbo užmokesčiu.

26. Nors apeliantė teigia, kad gyventojo pajamų mokesčio grąžinamos pinigų sumos priskiriamos prie su darbo teisiniais santykiais susijusių lėšų ir šioms pajamoms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir piniginėms lėšoms, susijusios su darbo teisiniais santykiais, bei pateikė VMI pranešimą apie 1 061,20 Eur pajamų mokesčio grąžinimą už 2023 metus, tačiau CPK 737 straipsnio nuostatos nustato baigtinį sąrašą pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui. Tarp jų GPM nenurodytas. Taip pat ir GPMĮ pateikta pajamų sąvoka neapima grąžinto pajamų mokesčio.

27. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka yra darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos; grąžinamo mokesčio permoka nepatenka į CPK 737 straipsnyje įtvirtintą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą, todėl iš šios sumos atlikti išskaitą CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1025-524/2023; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1217-413/2023).

28. Apeliantės teigimu, teismas galėjo bylą paskirti nagrinėti teismo posėdyje ir pareikalauti paildomų įrodymų, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą teismo veiklos nešališkumą ir teisingumą. Teismas bylą išnagrinėjo, deklaratyviai nurodęs, kad nepateikti įrodymai, tačiau skolininkės poziciją paneigiančių argumentų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, dėl to atmetami.

29. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka; teismas turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atitinka civilinio proceso reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui. Apeliantė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, jos nuomone, nebuvo tinkamai nustatytos ar įvertintos. Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

30. Nagrinėjamu atveju iš teismo nutarties yra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-162-8195, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos priverstinai nurašytą VMI pervestą 1 061,20 Eur gyventojų pajamų mokestį.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.