Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-572-781/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: e2A-572-781/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00190-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Litsera“
Trečiasis asmuo: V. S., A. G.-M.

Civilinė byla Nr. e2A-572-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00190-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makey Studio“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Litsera“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alson“, L. B., A. S. ir R. N., dėl skolos priteisimo, pranešimų dėl rangos sutarčių nutraukimo pripažinimo niekiniais, tretieji asmenys – V. S. ir A. G.-M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Makey studio“ (toliau – ir UAB „Makey studio“, ieškovė), patikslinusi reikalavimus, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litsera“ (dabartinis pavadinimas UAB „Literumas“), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Alson“ ir subsidiariai iš L. B., UAB „Litsera“ akcininko A. S. (dabartinė pavardė E.) ir BUAB „Alson“ akcininkės R. N. 1 101 533,29 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų; pripažinti UAB „Litsera“ 2015 m. sausio 9 d. pranešimą apie 2014/08/29 rangos sutarties Nr. LT2014/08/29 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti BUAB „Alson“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimą apie 2014 m. rugsėjo 1 d. rangos sutarties Nr. LT2014/09 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad:

1.1. atsakovės BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. LT2014/08/29 (toliau – ir rangos sutartis Nr. 1). Šios sutarties pagrindu atsakovė BUAB „Alson“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), senosios dalies rekonstrukcijos statybos darbus, o atsakovė UAB „Litsera“ įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti rangos sutarties Nr. 1 pagrindu nustatyta tvarka ir terminais.

1.2. atsakovė BUAB „Alson“ ir ieškovė 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. LT2014/09 (toliau – ir rangos sutartis Nr. 2). Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti rangos sutartyje Nr. 2 nurodytus statybos rangos darbus, o atsakovė BUAB „Alson“ – už juos atsiskaityti rangos sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais.

1.3. Ieškovė pagal rangos sutartį Nr. 2 atsakovei BUAB „Alson“ 2015 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK097 697 875,80 Eur sumai ir 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK096 391 985,70 Eur sumai, viso 1 089 861,50 Eur. Nors darbus atsakovė BUAB „Alson“ faktiškai priėmė, patikrino ir jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau vilkino darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymą. Gavusi išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė BUAB „Alson“ su ieškove neatsiskaitė.

1.4. Atsakovei BUAB „Alson“ neatsiskaičius su ieškove, šias prievoles už atsakovę BUAB „Alson“ pasisiūlė įvykdyti atsakovė UAB „Litsera“. Dėl to atsakovės BUAB „Alson“, UAB „Litsera“ ir ieškovė 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo (toliau – ir trišalis susitarimas), kuriuo susitarė, kad atsakovė BUAB „Alson“ visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 1, ta apimtimi, kiek tai yra susiję su rangovės (ieškovės) atliktais darbais pagal sudarytą rangos sutartį Nr. 2, perdavė ieškovei, įskaitant ir teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus tiesiogiai iš užsakovės UAB „Litsera“ (atsakovės). Šiuo susitarimu ieškovė tapo generaline rangove rangos sutarties Nr. 1 pagrindu.

Šalies argumentai

1.5. Ieškovės teigimu, atsakovė BUAB „Alson“, pasirašydama trišalį susitarimą, savo teises ir pareigas pagal rangos sutartį Nr. 1 perdavė ieškovei, kuri egzistuojančiuose rangos sutartiniuose santykiuose tapo nebe subrangove, bet generaline rangove. Papildomai atsakovė BUAB „Alson“ ieškovei perdavė ir visas teises bei pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 1, tiek kiek jos apima statybos rangos darbus, atliktus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. MAK096 bei Nr. MAK097.

1.6. Ieškovė 2015 m. sausio 19 d. gavo pranešimą apie rangos sutarties Nr. 1 nutraukimą. Atsakovė UAB „Litsera“ neteisėtai ir nepagrįstai nuo 2015 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukė 2014 m. rugpjūčio 29 d. su ieškove sudarytą rangos sutartį Nr. 1. Šiame pranešime nurodyti teiginiai apie tariamą rangos sutarties Nr. 1 ir papildomų jos susitarimų pažeidimą neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių.

1.7. Ieškovė 2016 m. sausio 19 d. gavo atsakovės UAB „Alson“ pranešimą apie rangos sutarties Nr. 2 nutraukimą, t. y. ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai buvo informuota, kad BUAB „Alson“ nuo 2015 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytą rangos sutartį Nr. 2. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad papildomu trišaliu susitarimu šalys susitarė, jog pagrindine rangove tampa ieškovė ir ji perima visas atsakovės BUAB „Alson“ teises ir pareigas, kylančias rangos sutarties Nr. 1 pagrindu, BUAB „Alson“ neturėjo teisės nutraukti sutarties su ieškove.

1.8. Nagrinėjamu atveju atsakovių UAB „Litsera“ ir BUAB „Alson“ vadovui L. B. kreditorių atžvilgiu kilo fiduciarinė pareiga, kadangi, sudarydamas ir vienašališkai, nepagrįstai nutraukdamas sudarytas rangos sutartis, atsakovas L. B. privalėjo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir apdariai bei dėti maksimalias pareigas užtikrinant, kad įmonė įvykdytų visus savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu. Atsakovės negalėjimas įvykdyti prievolę ieškovei yra aiškus ir akivaizdus, nes atsakovei BUAB „Alson“ yra iškelta bankroto byla, o atsakovė UAB „Litsera“, nors nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015 m., tačiau, remiantis valstybinei įstaigai Registrų centras pateiktu balansu, nuo 2014 m. yra faktiškai nemoki. Be to, dėl trišalio susitarimo sudarymo atsakovės UAB „Litsera“ turimi įsipareigojimai padidėjo papildoma 1 101 533, 29 Eur (3 803 374,14 Lt) suma. Nei akcininkas, nei vadovas jokių veiksmų įmonės finansinei būklei gerinti neatliko, priešingai, veikdami nesąžiningai, sudarė trišalį susitarimą su ieškove, tuo metu jau žinodami apie sudėtingą įmonių, atsakovių BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ finansinę padėtį, papildomai didino UAB „Litsera“ turtinius įsipareigojimus, dėl ko kilo reali grėsmė, kad ne tik atsakovė BUAB „Alson“, bet ir atsakovė UAB ,,Litsera“ bus nepajėgios atsiskaityti su ieškove. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovių UAB „Litsera“ ir BUAB „Alson“ vadovo L. B. subsidiarios civilinės atsakomybės taikymo.

1.9. Ieškovė taip pat manė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos dėl atsakovių UAB ,,Litsera“ ir BUAB „Alson“ akcininkų subsidiarios civilinės deliktinės atsakomybės taikymo. Atsakovų A. S. ir R. N. atsakomybė kyla dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pat deliktines civilinės atsakomybės pagrindu, nes tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Nagrinėjamu atveju atsakovių UAB „Litsera“ ir BUAB „Alson“ akcininkai A. S. ir R. N. turėjo galimybę daryti įtaką įmonių veiklai, priimant svarbius sprendimus ar inicijuojant tokių sprendimų priėmimą. Šiuo atveju A. S. ir R. N. arba aplaidžiai nesidomėjo jiems priklausančių įmonių veikla ir turtine padėtimi, arba ignoravo bendrovių finansinius sunkumus. Atsižvelgiant į tai, A. S. neįgyvendino prievolės laiku inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Litsera“ prašė ieškinį (patikslintą ieškinį) atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra išrašytos atsakovei UAB „Alson“, todėl jų pagrindu ieškinys negali būti reiškiamas atsakovei UAB „Litsera“. Be to, ieškinyje minimos sąskaitos yra anuliuotos ir negaliojančios, o tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Alson“ ir/ar tarp atsakovių BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“, o taip pat tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Litsera“ nebuvo pasirašyti jokie darbų perdavimo – priėmimo aktai, atitinkantys rangos sutarčių sąlygas, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi išrašyti PVM sąskaitas faktūras Nr. MAK097 ir Nr. MAK096. Taip pat nėra jokių pasirašytų darbų perdavimo – priėmimo aktų, kurie būtų patvirtinti statybos darbų techninio prižiūrėtojo.

2.2. Šalių pasirašytas trišalis susitarimas reglamentavo ne atsakovės BUAB „Alson“ skolos (prievolės sumokėti atlygį už atliktus rangos darbus) perkėlimą atsakovei UAB „Litsera“, o tam tikrų teisių ir pareigų perdavimą atsakovei UAB „Litsera“ pagal rangos sutartį. Ieškovė atliktų darbų kiekių, kainos, apimčių nei su viena iš atsakovių nesuderino, nes realiai jokie darbai nebuvo atlikti ir darbų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašyti bei patvirtinti statybos darbų techninio prižiūrėtojo.

2.3. Atsakovė UAB „Litsera“ nesutinka ir su ieškovės reikalavimais dėl BUAB „Alson“ solidarios atsakomybės, nes, pasirašius trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo, BUAB „Alson“ įsipareigojimas atsiskaityti su ieškove pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas pasibaigė. Be to, nei trišalis susitarimas, nei joks kitas sandoris, nenumato solidarios BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ atsakomybės už prievolių ieškovei vykdymą.

2.4. Pažymėjo, kad trišalį susitarimą UAB „Litsera“ vardu pasirašė ne šios bendrovės vadovas, atsakovas L. B., o įgaliotas asmuo T. B., todėl atsakovas L. B. neturi atsakyti už sandorį, kurio jis bendrovės vardu nesudarė. Atsakovas L. B. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų jo vadovaujamų bendrovių kreditorių interesus, nes UAB „Litsera“ finansinė padėtis yra stabili.

2.5. Pasirašius trišalį susitarimą, atsakovės BUAB „Alson“ pareiga atsiskaityti su ieškove pasibaigė, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti prievolių įvykdymo iš BUAB „Alson“. Tokiu būdu nėra pagrindo ir R. N., kaip šios bendrovės akcininkės, civilinei atsakomybei ieškovės atžvilgiu kilti.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Alson“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad pareikštas ieškinys su atsakove BUAB „Alson“ yra susijęs tik tiek, kiek prašoma pripažinti BUAB „Alson“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimą apie rangos sutarties Nr. 2 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė teisinio pagrindo dėl solidarios atsakovų atsakomybės, nes nėra pagrindo tokiai atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas L. B. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovės UAB „Litsera“ atsiliepimuose dėstomus motyvus.

5. Atsakovas A. S. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Akcentavo, kad atsakovė UAB „Litsera“ yra moki, todėl nėra pagrindo subsidiariai atsakomybei kilti. Iš ieškinio nėra aišku, kokius nesąžiningus veiksmus jis, kaip akcininkas, atliko. Šiuo atveju nėra subsidiarios atsakomybės taikymo sąlygų. Mano, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi neatsako už atsakovės UAB „Litsera“ sutartines prievoles.

6. Atsakovė R. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, visiškai palaikė atsakovių BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Pažymėjo, kad kalbėti apie atsakovės BUAB „Alson“ solidariąją atsakomybę esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo, nes, pasirašius trišalį susitarimą, BUAB „Alson“ pareiga atsiskaityti su ieškove pagal susitarime nurodytas sąskaitas pasibaigė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovės UAB „Litsera“ naudai priteisė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 101 533,29 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovių UAB „Litsera“ ir BUAB „Alson“ yra grindžiamas ieškovės 2015 m. birželio 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MAK097, 2015 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MAK096, vienašališkai ieškovės surašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais (be numerių ir be datų), o taip pat trišaliu susitarimu dėl teisių ir pareigų perdavimo.

9. Teismas ieškovės vienašališkai surašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus (be numerių ir be datų), vertino kritiškai ir jais nesivadovavo dėl jų nepatikimumo.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė atliktų darbų kiekių, kainos, apimčių nei su vienu iš atsakovų nesuderino, nes realiai darbai nebuvo atlikti ir darbų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašyti ir patvirtinti statybos darbų techninio prižiūrėtojo. Trišaliu susitarimu nebuvo perkelta atsakovės UAB „Alson“ skola (realiai neegzistuojanti prievolė sumokėti ieškovei PVM sąskaitose faktūrose Nr. MAK097 ir Nr. MAK096 nurodytas pinigų sumas) atsakovei UAB „Litsera“, o buvo perduotos užsakovės teisės ir pareigos pagal trišaliame susitarime nurodytą rangos sutartį.

11. Nagrinėjamu atveju nei trišalis susitarimas dėl teisių ir pareigų perdavimo, nei joks kitas sandoris nenumatė solidarios atsakovių BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ atsakomybės už prievolių ieškovui vykdymą. Taigi ieškovė neįrodė, kad tokia atsakomybė taikytina, todėl šiuo atveju nebūtų jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovių solidarios atsakomybės ieškovo atžvilgiu

12. Pripažino, kad nagrinėjamu atveju taikyti solidariąją atsakovės BUAB „Alson“ atsakomybę esamoje situacijoje nėra pagrindo, kadangi ši bendrovė nėra ieškovės skolininkė. Ieškovei nesant atsakovės BUAB „Alson“ kreditore, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo L. B., kaip šios bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų ieškovės atžvilgiu pažeidimą. Be to, trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo atsakovės UAB „Litsera“ vardu pasirašė ne šios bendrovės vadovas L. B., o įgaliotas asmuo T. B.. Byloje nėra pagrindų atsakovo L. B. civilinei atsakomybei kilti.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Litsera“ yra moki, o, pasirašius trišalį susitarimą atsakovės BUAB „Alson“ pareiga atsiskaityti su ieškove pagal susitarime nurodytas PVM sąskaitas faktūras pasibaigė, nenustatė pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus atsakovės R. N., kaip atsakovės BUAB „Alson“ akcininkės, veiksmus ir jai taikyti civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Kadangi atsakovės UAB „Litsera“ veikla yra pelninga, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo A. S., kaip atsakovės UAB „Litsera“ akcininko, aplaidų pareigų vykdymą ar pareigos inicijuoti bankroto bylą įmonei pažeidimą. Taigi ieškovės reikalavimai taikyti subsidiariąją UAB „Litsera“ akcininko A. S. ir atsakovės BUAB „Alson“ akcininkės R. N. civilinę atsakomybę yra neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas pripažino, kad nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai turėjo realius pagrindus nutraukti rangos sutartis, todėl ginčijamus pranešimus apie sutarčių nutraukimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs dėl visų esminių bylos aplinkybių, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos be pagrindo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių statybos darbų atlikimą ir atsakovės BUAB „Alson“ vilkinimą šiuos darbus priimti (ieškovės apyvartos žiniaraštis, atsakovės BUAB „Alson“ buhalterinės apskaitos duomenys, subrangovų samdymas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas, trišalis susitarimas).

15.2. Ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų panaikinimas yra tik buhalterinio ūkinės – komercinės operacijos įforminimo klausimas, nei šių sąskaitų panaikinimui, nei kitais veiksmais ieškovė niekada neatsisakė iš sutarties kylančio savo reikalavimo teisės dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų apmokėjimo 1 089 861,50 Eur sumai.

Atsiliepimas

16. Atsakovų UAB „Litsera“ (dabartinis pavadinimas UAB „Literumas“), L. B., A. S. (dabartinė pavardė E.), R. N. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad atsakovai su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai pastebėjo, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės samdyti subrangovai darbus atliko būtent objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

16.2. Antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo remiasi ieškovė, buvo sudarytas praėjus septyniems mėnesiams po ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo. Iš šio konstatavimo protokolo neaišku, nei kas, nei kada atliko jame užfiksuotus statybos darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir šis dokumentas neįrodo ieškovės atliktų darbų.

16.3. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, todėl neatleidžia šalių nuo jose nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigos.

16.4. Po trišalio susitarimo sudarymo ieškovės direktorė 2015 m. lapkričio 23 d. rašytiniu paaiškinimu anuliavo abi susitarimo preambules ir ginčo PVM sąskaitas faktūras kaip išrašytas per klaidą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pasirašydamos trišalį susitarimą šalys pripažino, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos išrašė ginčijamas sąskaitas.

17. Atsakovė BUAB „Alson“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „MaxContract“, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir dokumentų išreikalavimo

19. Ieškovė, kreipdamasi į apeliacinės instancijos teismą, 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. gegužės 17 d. pateikė prašymus dėl papildomų dokumentų – teismo ekspertizės akto, surašyto 2018 m. gruodžio 20 d., bei civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019 2019 m. vasario 22 d. daryto teismo posėdžio protokolo garso įrašo – prie bylos pridėjimo. Ieškovės manymu, šie rašytiniai dokumentai įrodo darbų pagal rangos sutartį Nr. 2, atlikimą.

20. Atsakovė UAB „Litsera“, atsiliepdama į ieškovės pateiktus prašymus, taip pat prašė teismo prie nagrinėjamos bylos pridėti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 17 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1287(19), kuriame buvo konstatuota, kad rangos sutartyje Nr. 2 UAB „Alson“ direktoriaus vardu pasirašė ne L. B.. Nurodė, kad būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado po to, kai atsakovė susipažino su byloje pateiktu ieškovės 2019 m. sausio 21 d. prašymu dėl T. M. ekspertizės akto prijungimo prie bylos medžiagos. Be to, prašomo priimti Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės akto atsakovė UAB „Litsera“ negalėjo pateikti nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kadangi jis buvo parengtas tik 2019 m. liepos 17 d., t.y. praėjus beveik metams po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Nr. e2-2033-467/2018 priėmimo.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019, kurioje ieškovė UAB „SportIN Grupė“ (BUAB „Alson“, pradinės ieškovės teisių perėmėja) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais rangos sutartį Nr. 2 bei ieškovės ir UAB „Alson“ rangos sutarties Priedą Nr. 1, taip pat pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus – Nr. MAK058, Nr. MAK059, Nr. MAK055, Nr. MAK056, Nr. MAK062, Nr. MAK271, Nr. MAK075, Nr. MAK076, Nr. MAK079 dalyje dėl 394 883,12 Eur vertės darbų bei PVM sąskaitas faktūras Nr. MAK058, MAK059, Nr. MAK055, Nr. MAK056, Nr. MAK062, Nr. MAK075, Nr. MAK076, Nr. MAK079 dalyje dėl 394 883,12 Eur sumos, taikyti restituciją bei priteisti solidariai iš atsakovų 394 883,12 Eur, buvo atlikta ekspertizė ir eksperto T. M. surašytas teismo ekspertizės aktas, kuriame pažymėta, kad pagal rangos sutartį Nr. 2 ieškovė faktiškai atliko darbų už 806 821,35 Eur sumą. Ieškovės manymu, šis ekspertizės aktas bei ieškovės UAB „SportIN Grupė“ atstovo paaiškinimai, duoti 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019, patvirtina jos reikalavimų, reiškiamų nagrinėjamoje byloje, pagrįstumą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovės UAB „Litsera“ pateiktų dokumentų sudarymo momentą, turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais, todėl šalių pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

24. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, nustatyta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Atsakovė UAB „Litsera“ pateikė prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-1557-1011/2019 medžiagą ir ją prijungti prie Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamos civilinės medžiagos. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1557-1011/2019, kurioje ieškovės buvusi vadovė ir jos sutuoktinis (faktinis vadovas) yra kaltinami apgaulingos apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu. Šių buvusių vadovų nusikalstami veiksmai taip pat yra susiję ir su ieškovės sąskaitų už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisingu išrašymu, todėl, atsakovės UAB „Litsera“ manymu, šios bylos duomenys yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija netenkina šio atsakovės UAB „Litsera“ prašymo, kadangi jį pripažįsta nesavalaikiu, kadangi jis galėjo būti pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. LT2014/08/29 (rangos sutartis Nr. 1), kuria atsakovė BUAB „Alson“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), senosios dalies rekonstrukcijos statybos darbus, o UAB „Litsera“ įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti. Atsakovė BUAB „Alson“ ir ieškovė 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. LT2014/09 (rangos sutartis Nr. 2), kuria susitarė, kad ieškovė atliks rangos sutartyje Nr. 2 nurodytus statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (daugiabučio gyvenamojo namo senosios dalies statybos darbus), o atsakovė BUAB „Alson“ – už juos atsiskaitys rangos sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais (1 t., b. l. 19-24). Po minėtų rangos sutarčių sudarymo atsakovės BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ bei ieškovė 2015 m. lapkričio 18 d. pasirašė trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo, kuriuo susitarė, kad BUAB „Alson“ perduoda visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 1, šiame susitarime numatyta apimtimi (susitarimo 2 punktas), ieškovė perima visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 2 šiame susitarime numatyta apimtimi (susitarimo 2 punktas), o atsakovė UAB „Litsera“ sutinka su tuo, jog UAB „Alson“ perduoda visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 1 šiame susitarime numatyta apimtimi (susitarimo 2 punktas) ieškovei (4 t., b. l. 85-86). Ieškovė 2015 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK097 (697 875,80 Eur) ir 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK096 (391 985,70 Eur), bei pateikė jas apmokėjimui atsakovei BUAB „Alson“ pagal rangos sutartį Nr. 2 (1 t., b. l. 10, 37). Atsakovė UAB „Litsera“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimu apie 2014/08/29 rangos sutarties Nr. LT2014/08/29 nutraukimą kreipėsi į ieškovę ir informavo apie rangos sutarties Nr. 1 nutraukimą (1 t., b. l. 28). Atsakovė BUAB „Alson“ 2015 m. sausio 19 d. pranešimu vienašališkai nutraukė jos ir ieškovės sudarytą rangos sutartį Nr. 2 (1 t., b. l. 34-35).

Dėl atsakovių pareigos atsiskaityti pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pripažįsta, kad ginčo teisiniai santykiai kyla iš statybos rangos sutarties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalimi statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui, atitinkamai užsakovas turi pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą.

27. Pagal CK 6.671 straipsnį, nutraukus rangos sutartį užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo (subrangovo) kaltės, užsakovas (rangovas) turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008).

28. Pagal ieškovės apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro skolos, kildinamos iš 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. MAK096 bei MAK097, priteisimo faktas. Ieškovė nesutinka su apskųstame teismo sprendime išdėstyta išvada dėl PVM sąskaitų faktūrų, kaip negalinčių sukelti atsakovėms teisinių pasekmių, vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovių prievolę atsiskaityti pagal rangos sutartis, pirmiausiai grindžia ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, teisėjų kolegijos manymu, tikslinga iš pradžių pasisakyti dėl šių byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės.

29. Susipažinus su PVM sąskaitos faktūros Nr. MAK096 bei MAK097 turiniu nustatyta, kad šie dokumentai šalių nėra pasirašyti. Be to, byloje esančiame 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovės direktorės J. V. paaiškinime, adresuotame atsakovei UAB „Alson“, užfiksuota, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo anuliuotos ir laikomos negaliojančiomis dėl jų išrašymo per klaidą (nesant suderintų darbų priėmimo – perdavimo aktų) (4 t., b. l. 9). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla (Nr. e2-706-232/2019) pagal ieškovės UAB „SportIN Grupė“ (BUAB „Alson“, pradinės ieškovės teisių perėmėja) ieškinį atsakovėms BUAB „Makey Studio“ ir J. V. dėl rangos sutarties bei jos priedo pripažinimo negaliojančiais, dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, dėl PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo UAB „Litsera“. Šioje byloje įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovės „SportIN Grupė“ (BUAB „Alson“) pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis (panaikintomis) 2015 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK096 ir 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAK097 yra perteklinis, netikslingas ir negali būti savarankišku reikalavimu, kadangi nėra teisinio pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais dokumentus, kuriuos panaikino pati atsakovė (nagrinėjamoje byloje ieškovė), o taip pat, kurių pagrindu negalėjo kilti pradinės ieškovės prievolės atsakovei UAB „Makey Studio“. Teismas minėtą bylą Nr. e2-706-232/2019 dalyje dėl PVM sąskaitų faktūrų MAK096 ir MAK097 panaikinimo nutraukė, atsakovės atstovas atsisakymui neprieštaravo. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019 nustatyta aplinkybė dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. MAK096 ir Nr. MAK097 panaikinimo parodo pačios ieškovės poziciją vertinant šių dokumentų galiojimą bei jų išrašymo pagrįstumą, o būtent – kad šios sąskaitos faktūros išrašytos be teisinio pagrindo (nesant suderintų darbų priėmimo – perdavimo aktų). Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. MAK096 ir Nr. MAK097 neįrodo bei pačios savaime nesukuria atsakovių prievolės jas apmokėti.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčo sąskaitų faktūrų anuliavimą aiškina kaip buhalterinį ūkinės – komercinės operacijos įforminimo veiksmą, nereiškiantį ieškovės skolos pagal šias PVM sąskaitos faktūros atsisakymą ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja tuo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių darbų, už kurių atlikimą išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. MAK096 bei MAK097, įvykdymą.

31. Prie tokių įrodymų ieškovė priskiria 2015 m. lapkričio 18 d. trišalį susitarimą, kuriuo šio susitarimo šalys pripažino, kad ieškovė pagrįstai už atliktus statybos rangos darbus yra išrašiusi ir pateikusi atsakovei BUAB „Alson“ ginčo PVM sąskaitas faktūras 1 089 861,50 Eur sumai. Nutartyje minėta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perdavimo atsakovės UAB „Alson“, UAB „Litsera“ ir ieškovė susitarė, kad atsakovė UAB „Alson“ perduoda visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 2 (tekste – rangos sutartis Nr. 1) šiame susitarime numatyta apimtimi, o ieškovė perima visas atsakovės UAB „Alson“ teises ir pareigas, kylančias iš šios rangos sutarties, atsakovė UAB „Litsera“ sutinka su šiomis sąlygomis (1 punktas); atsakovė UAB „Alson“ perduoda ieškovei visas teises ir pareigas, kylančias iš rangos sutarties Nr. 2 (tekste – rangos sutartis Nr. 1) ta apimtimi, kiek tai yra susiję su ieškovės atliktais statybos rangos darbais pagal rangos sutartį 1 (tekste – rangos sutartis 2), nurodytais PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MAK096 bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MAK097. Paneigiant ieškovės argumentus pažymėtina, kad trišalio susitarimo 5 punktu rangovė (ieškovė) įsipareigojo per dvi darbo dienas nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos anuliuoti PVM sąskaitas faktūras Nr. MAK 096 bei MAK097 arba išrašyti kreditinę PVM sąskaitą 1 089 861,50 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo trišaliu susitarimu šalys susitarė dėl tam tikrų atsakovės BUAB „Alson“ turimų teisių ir pareigų perdavimo atsakovei UAB „Litsera“, kaip tiesioginei statybos darbų užsakovei, ieškovės atžvilgiu, iš statybos rangos santykių eliminuojant atsakovę BUAB „Alson“. Tačiau šis susitarimas nereiškia besąlygiško atsakovės UAB „Litsera“ įsipareigojimo sumokėti už atliktus rangos darbus ieškovei. Trišalio susitarimo 8 punkte nurodyta, kad rangovė (ieškovė) įsipareigoja suderinti su užsakove (atsakove UAB „Litsera“) atliktus darbus (kiekius, apimtis, kainą ir t. t.), pasirašyti atliktų darbų aktą bei išrašyti ir pateikti užsakovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Byloje duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi cituoto 8 punkto reikalavimus, nėra. Taigi, ieškovei nesuderinus darbų kiekių, apimties, nepateikus atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, neišrašius naujų sąskaitų faktūrų už atliktus darbus, atsakovei UAB „Litsera“ negali kilti pareiga sumokėti ieškovei jos prašomas sumas.

32. Ieškovės manymu, byloje esantis ieškovės apyvartos žiniaraštis iš atsakovės BUAB „Alson“ buhalterinės apskaitos, 2016 m. sausio 4 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma patvirtina PVM sąskaitų faktūrų Nr. MAK096 ir MAK097 pripažinimą (1 t., b. l. 14, 18, 33). Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). PVM sąskaitos faktūros pačios savaime nesukuria jokių civilinių teisinių santykių tarp šalių, jos yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2000; 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kalbant apie tam tikro fakto įrodinėjimą akcentuotina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra pagal savo paskirtį taip pat priskirtina prie įmonės apskaitos dokumentų, kadangi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatyme (toliau - PVMĮ) PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 straipsnio 30 punktas). PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimo matyti, kad PVM sąskaitos faktūros paskirtis – buhalterinė mokestinė, todėl šis dokumentas ne visada gali įrodyti tam tikrų veiksmų, įformintų PVM sąskaitos faktūros surašymu, besąlygišką atlikimą, ypač tuo atveju, kaip jis nėra pasirašytas subjekto, kuriam ši PVM sąskaita faktūra yra adresuota, kaip yra nagrinėjamu atveju. Be to, iš Vilniaus apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo 2016 m. sausio 4 d. pažymos matyti, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. MAK096 ir MAK097 originalai nebuvo pateikti, ir UAB „Alson“ buvo patikslinusi savo 2015 m. birželio mėnesio deklaracijas. Reziumuojant nurodytus argumentus pripažintina, kad ginčo sąskaitų faktūrų įtraukimas į BUAB „Alson“ buhalterinę apskaitą ir Vilniaus apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo 2016 m. sausio 4 d. pažyma negali patvirtinti fakto, kad ieškovė realiai būtų atlikusi darbus, kurių vertę įtraukė į PVM sąskaitas faktūras Nr. MAK096 ir MAK097.

33. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji darbams, kurių vertė yra įtraukta į PVM sąskaitose faktūrose Nr. MAK096 ir MAK097 nurodytą sumą, samdė subrangovus ir pirko medžiagas, nesuponuoja išvados dėl jos reikalavimo atsiskaityti pagal šias ginčo sąskaitas, pagrįstumo (10 t., b. l. 3-358). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, jog ieškovės pateiktuose įrodymuose užfiksuoti darbai buvo atlikti būtent ginčo objekte ir būtent tie, kurie nurodyti ginčo sąskaitose. Šiai išvadai patvirtinti pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad kai kurios statybos rangos sutartys buvo sudarytos po ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, kas taip pat leidžia abejoti ieškovės nurodytais teiginiais (10 t., b. l. 3).

34. 2016 m. sausio 25 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedas – vaizdo įrašas (11 t., b. l. 2-5) taip pat neįrodo, kad ieškovas atliko darbus, kurių apmokėjimą jis prašo priteisti iš atsakovių. Susipažinus su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu matyti, kad iš jame užfiksuotų duomenų negalima konkrečiai nustatyti nei darbų atlikimo laiko, nei juos atlikusį subjektą, nei panaudotų medžiagų kiekio ir jų kainos. Atsižvelgtina ir į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas po septynių mėnesių po ginčo sąskaitų faktūrų išrašymo, kas taip pat verčia kritiškai vertinti šį įrodymą.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo ekspertizės akto, surašyto 2018 m. gruodžio 20 d., turiniu bei civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019 2019 m. vasario 22 d. darytu teismo posėdžio protokolo garso įrašu pažymi, kad ir šie įrodymai nepatvirtina ieškovės darbų, pagal sąskaitas faktūras Nr. MAK096 ir MAK097 vykdymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad minėtas ekspertizės aktas buvo surašytas vertinant civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019 ginčijamus darbų atlikimo aktus bei sąskaitas faktūras, tarp kurių sąskaitų faktūrų Nr. MAK096 ir MAK097 nebuvo. Todėl šiame ekspertizės akte užfiksuoti duomenys negali turėti įtakos nagrinėjamoje byloje daromoms išvadoms. Ieškovės UAB „SportIN Grupė“ atstovo paaiškinimai, duoti 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-706-232/2019, nors ir patvirtina ieškovės darbų atlikimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau iš šių paaiškinimų negalima diferencijuoti, ar tie darbai buvo įtraukti į PVM sąskaitose faktūrose MAK096 ir MAK097 nurodytą darbų kainą, ar už juos turėjo būti atsiskaityta pagal kitas sąskaitas.

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus, kuriame yra pažymėta, jog ieškovė per subrangovę uždarąją akcinę bendrovę „Limetas“ realiai atliko darbus ir juos pagal 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 30 d. sąskaitas faktūras MAK096 ir MAK097 pardavė įmonei UAB „Alson“, taip pat negali būti pripažintas įrodymu, patvirtinančiu ieškovės atliktus darbus pagal minėtas sąskaitas faktūras (11 t., b. l. 41). Visų pirma, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytas nutarimas, kurio duomenys gali būti tikslinami ir keičiami tyrimo metu. Antra, ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų (CPK 182 straipsnis). Trečia, asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo jį pripažinti kaip įrodymą, tinkamai patvirtinantį ieškovės poziciją.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39. Atsakovų UAB „Litsera“, L. B., A. E. (S.), R. N. bendrai pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš ieškovės 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad už teisines paslaugas advokatui T. L. sumokėjo UAB „Litsera“ (UAB „Literumas“) direktorius.

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2018 m. gruodžio 20 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 895,2 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės administravimo išlaidų atsakovei UAB „Litsera“ (UAB „Literumas“) už advokato teisines paslaugas priteisiama 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą sumą byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ (juridinio asmens kodas 302438274) administravimo išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Literumas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Litsera“) (juridinio asmens kodas 302670881), priteisti 1 163,76 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė