Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. Š. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino bei parodė, kad su kaltinimu yra susipažinęs, teoriškai supranta, bet praktiškai - ne. Nurodė, jog įmonė vykdė statybų valdymą ir investicinę veiklą. Pati įmonė neturėjo tokios statybininkų darbo jėgos, o tik inžinerinį personalą, kuris vykdė komplektų priežiūrą, valdymą ir buvo samdomi įmonės subrangovai, kurie atlikdavo statybos darbus. Įmonėje pagrindinę veiklą vykdė kaltinamasis, J. (dabartinė jo žmona), ji buvo įforminta kaip įmonės direktorė, nes jis neatitinka banko kriterijų dėl finansavimo, kreditavimo, lizingo ir kitų dalykų. Ji įmonėje atlikinėjo mokėjimų pavedimus, vaikščiojo į bankus, pasirašinėjo bankuose finansavimo sutartis, lizingo sutartis, nes įmonė buvo pasiėmusi paskolų ir automobiliai buvo lizinguojami. Pačių objektų paiešką, derybas dėl statybų, dėl finansavimo ir kitų detalių vykdė jis. Darbų kontrolę, darbų priėmimą, darbų priežiūrą kaltinamasis atlikinėjo kaip statybos direktorius, nors oficialiai buvo projekto vadovas. Kaltinamasis pripažino, jog faktinis įmonės direktorius buvo jis, žmonai nurodydavo, ką ji turi daryti. UAB „M.“ buvo įkurta 2008-2009 m., jie ją nupirko iš kitų asmenų, o J. tapo direktore nuo 2013 m. pabaigos ar nuo 2014 m. pradžios iki 2016 m. vasario, o vėliau šias funkcijas perėmė jis. Įmonė turėjo nemažai sutarčių su skirtingomis įmonėmis. Atlikinėjo darbus (duomenys neskelbtini). Subrangovai buvo įvairūs, tačiau buvo kai kurios įmonės pastovios, kurios atlikinėjo darbus, t. y. UAB „L.“, UAB „F.“, UAB „V.“.

Kaltinamasis patikino, kad nei vienos struktūros darbų aktų neprašė. FNTT neprašė statybos darbų aktų. Patikino, jog jeigu jie neturėjo aktų, tai kita pusė visada turi. Sandoryje yra du dalyviai, t. y. kaip paslaugų teikėjai UAB „M.“ ir pirkėjai tos paslaugos. Dokumentai yra sudaromi dvejose egzemplioriuose. Prie sąskaitos, kurioje yra parašyta, kad sąskaita yra išrašyta pagal atliktų darbų aktą, aktas visada yra pridedamas, nes sąskaitoje yra viena eilutė, o atliktų darbų akte gali būti penkios eilutės. Jeigu sąskaita–faktūra yra iš vienos eilutės, kur yra parašyta pvz., betonavimo darbai tai atitinkamai prie jos aktas neprisegamas. Procedūra yra tokia: iš pradžių yra surašomas atliktų darbų aktas, kurį surašo subrangovai, o tada jie suderina kiekius ir jis priduoda atliktų darbų aktus užsakovams. Jeigu užsakovas kažko nepriima tai viskas grįžta prie subrangovo. Jų įmonė yra tarpininkaujanti. Aš negaliu priimti iš subrangovo atliktų darbų akto tokioje formoje, kurios nepriima užsakovas. Atliktų darbų akte gali skirtis darbų kainos, tačiau kiekiai ir pavadinimas yra praktiškai vienodi, nes tai paprastas darbų perpardavinėjimas. Vėliau aktai yra įforminami ir pasirašyti atiduodami į buhalteriją. Tų dokumentų buvo daug. FNTT, VMI darė poėmius kas dvi–tris savaites, prašė perduoti vis naujus dokumentus, kurie buvo perduodami. Buvo atlikinėjamos kratos iš skirtingų vietų: jų gyvenamosios vietos namų, iš buhalterinės įmonės UAB „N.“, direktorės namų, biuro. Visi dokumentai buvo išiminėjami segtuvais. Baigus visus poėmius dar liko dalis dokumentų, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui, kai jis buvo paskirtas. Kai sužinojo apie kaltinimą, kad yra kaltinimas dėl tų aktų ir, kad dalies aktų nebėra kaltinamasis nuėjo pas bankroto administratorių ir surado tuos aktus, kuriuos įkėlė į bylą. VMI dokumentus teikė buhalterinė įmonė UAB „N.“, su kuria buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos sutartis. Pagal darbų aktus buhalterija išrašė sąskaitas-faktūras. PVM deklaracijas pateikinėjo J. J., UAB „N.“ direktorė, jai buvo išrašytas įgaliojimas, ji pateikinėjo pagal pirmines deklaracijas. Patikino, jog PVM sąskaita–faktūra be akto negali būti išrašyta, nes aktuose yra įvardinti darbai. Jeigu sąskaitoje–faktūroje yra parašyta, o tokių sąskaitų buvo, kad yra konkretus darbas, tada aktas nebuvo rašomas. Patikino, jog kur tie trūkstami aktai nežino, bet jie buvo teikiami. Nurodė, jog akto išrašymo procedūra statybose vyksta iki 25 d. mėnesio aktuojant darbus, patvirtinant ir išrašant sąskaitas–faktūras. Sąskaitos–faktūros deklaruojamas iki 25 d. sekančio mėnesio. Statybininkai tuo laikotarpiu šlifuoja aktus, nes taip, kad būtų darbai priimti iš pirmo surašymo praktiškai nebūna. Buvo operatyvus patikrinimas objekte: atėjo 6 vyrai, patikrino, pagavo vieną nelegalų darbuotoją, subrangovas direktoriui nusiuntė, darbo inspekcija davė baudą. Pastatas buvo avarinės būklės ir buvo avarinės būklės atstatymas, ir tų darbų pamatyti neįmanoma, tačiau buvo matoma, kad darbai vykdomi.

Kaltinamasis patikino, jog pagal kriterijus UAB „M.“ buvo gera įmonė, jiems duodavo kreditorinius mokėjimus, o subrangovai buvo maži, visada visiems skolingi ir jiems medžiagų niekas neduodavo. (Duomenys neskelbtini) objektus T. G. kuruodavo ir surašinėjo atliktų darbų aktus. Su užsakovais bendraudavo kaltinamasis. (Duomenys neskelbtini) objektus jis kuruodavo, surašydavo atliktų darbų aktus. Visuose objektuose turi būti vedamas statybos darbų žurnalas. Per dieną darbų vadovas rašo kiekius, gaunamų medžiagų deklaracijas. Darbų žurnalai reikalingi užsakovui perduoti dėl objekto pridavimo, kad būtų pripažintas tinkamu juo naudotis.

Anot kaltinamojo, jie pakankamai pelningai dirbo. Statybose yra labai paprastai yra marža tarp subrangovu ir užsakovo 20 proc., iš tų 20 proc. yra įskaičiuojamas įmonės amortizacija, įmonės išlaikymas ir inžinierinio personalo išlaikymas.

Kaltinamoji J. V. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino bei parodė, kad buvo įmonės UAB „M.“ direktorė, tačiau tik faktinė. UAB „M.“ pradėjo dirbti gal nuo 2013–2014 m. Įmonei vadovavo S. – ieškojo objektų, derino su užsakovais, o jos funkcija buvo su bankais derinti reikalus dėl paskolų, lizingų, kreditavimo. Statybose nenusimanė, bet būdavo visuose objektuose. S. nuvažiuodavo priimti darbus, o ji važiuodavo pažiūrėti į objektus. Kaltinamoji nurodė, jog ne visos sąskaitos pereidavo per jos rankas, ji nežinojo kokios sąskaitos – faktūros būdavo išrašomos. Ji nekontroliuodavo įmonės lėšų. Ji nurodė, jog turi būti atliktas darbas, o po to išrašomos sąskaitos – faktūros. Ji atlikinėjo pagal tai pervedimus. Ji sąskaitų – faktūrų negalėjo sutikrinti, tai darė jos vyras. Anot jos, darbų priėmimo – perdavimo aktai visada būdavo. Sąskaitos - faktūros visada būdavo su darbų priėmimo aktu. Patikino, jog nebuvo statybos darbai be darbų priėmimo - perdavimo akto. Ji žinojo realią finansinę įmonės padėtį. Žinojau kam įmonė skolinga, kam turi pervesti pinigų. Kaltinamoji nurodė, jog UAB „N.“ išsiuntė apmokėjimui ginčijamas sąskaitas-faktūras, tačiau jie to nepadarė ir jų nepasirašė. Mano, jog jos vyras išrašė tas sąskaitas-faktūras, nes jis jas koregavo. Buvo perduota UAB „N.“ sąskaitos, bet buhalterė jų neįtraukė į apskaitą. Buvo ginčas dėl tų sąskaitų, buvo nutarta jas anuliuoti ir dėl to kaltinamoji parašė raštą. Kaltinamoji nurodė, jog įmonės dokumentai buvo saugomi pas J. J., buhalterinėje įmonėje UAB „N.“, ji jų namie nesaugojo. Liudytoja pabrėžė, jog pasitikėjo savo vyru visais įmonės klausimais. Ji neturi vadovaujamo darbo patirties, jos išsilavinimas vidurinis. Patikino, jog bankroto grėsmės pas juos visai nekilo, tačiau įmonė bankrutavo, nors jie dėjo pastangas, kad taip nenutiktų.

Civilinio ieškovo atstovas J. Želvys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys surašytas pagal specialisto išvadą, kildinamas iš dviejų sąskaitų–faktūrų. Norėjo patikslinti civilinio ieškinio 189 150 Eur sumą, kuri iš tiesų turi būti 189 149,52 Eur, tačiau dėl korektūros klaidos buvo suapvalinta suma. Skola susidarė 2015 m. laikotarpiu, kuris sutampa su UAB „M.“ sąskaita – faktūra mak 96 ir mak 97. UAB „B.“ nebuvo atliktas kontrolės veiksmas. Šiuo metu įmonė yra bankrutavusi ir jai nebuvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Mokestinis patikrinimas buvo pradėtas UAB „M.“, vadovaujantis tuo metu galiojančiais įstatymais ir UAB „M.“ turėjo deklaruoti pajamas. UAB „B.“ prievolės neeliminuoja UAB „M.“ prievolės. Jeigu tos sąskaitos–faktūros Mak 96 ir mak 97 buvo, tai UAB „M.“ turėjo jas deklaruoti ir mokėti mokesčius.

Specialistas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pateiktoje specialisto išvadoje buvo du momentai, į kuriuos labiausiai reikia atkreipti dėmesį. Pirmas atvejis – kai pagal dvi PVM sąskaitas–faktūras už prekes pirktas UAB „R.“ ir 2015-07-05 Nr. 15327 sąskaita. Antrasis atvejis – pagal 2015-06-09 ir 2015-06-30 PVM sąskaitas–faktūras, kurias UAB „M.“ išrašė UAB „B.“ už atliktus darbus pagal tam tikrus darbų atlikimo aktus. Juose buvo nurodytas pardavimo PVM: vienoje sąskaitoje 121 000,18 Eur, kitoje 68 030,58 Eur (iš viso PVM būtų 198 149,52 Eur). Tačiau nei pirminėje birželio mėn. PVM deklaracijoje, nei patikslintoje ši suma nebuvo pardavime deklaruota. Savo išvadoje parašė, kad jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad darbai atlikti, o UAB „M.“ nedeklaravo šių sąskaitų–faktūrų, tuomet tai sumai UAB „M.“ buvo sumažinta mokėtina pardavimų PVM į biudžetą. Jo išvada nekategoriška, buvo suformuluota su sąlyga, kad darbai atlikti. Jis kaip specialistas vadovavosi tik dokumentais, rėmėsi VMI operatyvaus patikrinimo medžiaga, o išsiaiškinti ar darbai atlikti – tyrėjo reikalas. Kiek buvo pateikta dokumentų, pagal juos ir darė išvadą, todėl ji ir yra sąlyginė. Sąskaitose–faktūrose buvo nurodyta, kad atlikti darbai pagal darbų atlikimo aktą. Tokia sąskaita – faktūra be darbų atlikimo akto nepagrindžia darbų atlikimo fakto. Jei būtų darbų atlikimo aktas, tai išvadai pakaktų dokumentų, įformintų su visais parašais, kad priėmė darbus, perdavė darbus, visi rekvizitai būtų, kad aktas turėtų juridinę galią. Pabrėžė, jog apmokėjimas nėra svarbiausias pagrindas, kad darbai atlikti. Specialistas neturėjo nuomonės, ar darbai padaryti, ar nepadaryti. Jam nežinoma, ar pagal tas sąskaitas–faktūras UAB „B.“ būtų atsiskaitęs. Išvada nėra kategoriška dėl trišalių susitarimų, kad vienas kitam perleidžia, buvo siunčiami elektroniniai paaiškinimai, kad jie gavo aktus, o vėliau atsisakė. Kiek prisimena, nebuvo sąskaitos–faktūros panaikintos. Jeigu dokumentai buvo ir jeigu darbai buvo atlikti, bet jie nebuvo deklaruoti tai čia ir yra negalėjimas nustatyti įmonės turto – specialistas paėmė registrą, deklaraciją ir matė netikrus skaičius, o tik tyrimo metu išaiškėjo, kad jie buvo neteisingi, nes ne visi pateikti įmonės dokumentai buvo deklaruoti, registruoti registre, kas yra pažeidimas. Įmonės padėtis yra nustatoma iš registro apskaitos, o ne iš atskiros sąskaitos. Tas turtas, kuris neteisingai parodytas nėra deklaruotas, dėl ko neteisingai apskaitytas ir ta dalimi sumažintas pagal registrą balansas. Turto sąskaitoje, įrašomi kiti skaičiai ir įsipareigojimai. Dėl šio pažeidimo padaroma žala valstybės biudžetui. Specialistas patikino, jog, jei teismas pripažintų sąskaitas–faktūras niekinėmis, tai jo išvada pasikeistų.

Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013–2015 m. buvo UAB „B.“ direktorius, S. Š. nuo 2014 m. vykdydavo rangos darbus įmonės statomuose objektuose (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ direktorė buvo J., S. Š. veikdavo įmonės vardu. Viską derindavo su S., J. tik parašą dėjo nesigilindama į nieką. Praktika buvo tokia, kad daro darbus, atvažiuoja ir prašo pinigų tam tikriems daiktas (langams ir pan). Buvo įgautas pasitikėjimas per kelis metus bendro darbo. Pinigai buvo pervedinėjami, o paskui prašoma atliktų darbų aktų. Techninis prižiūrėtojas patikrindavo aktus – kiek jie sutapdavo, ar medžiagos sutapdavo, ir aktai buvo pasirašomi, etapu, kai prižiūrėtojo nebuvo, tai darė direktorius. Kaltinamasis sąskaitas–faktūras teikdavo buhalterijai. Sąskaitos–faktūros buvo išrašomos įvairiai: ir prieš darbus, ir po darbų. Visi, kurie buvo pasirašyti, atliktų darbų aktai buvo apmokėti ir netgi permokėti pinigai į priekį, neatliekant darbų. Liudytojas nurodė, jog nežino kam tie pinigai buvo panaudoti. Ne visoms sąskaitoms–faktūroms buvo pateikti atliktų darbų aktai. Pradėjo aiškintis dėl permokos, kai pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) statomo objekto vaizdas nesikeičia. Buvo atlikta revizija ir ekspertizė. Pažiūrėjus paviršutiniškai mano, jog ant atliktų darbų aktų yra jo parašai, davė ekspertizei tuos parašus. Nurodė, jog buvo didelė pinigų suma sumokėta, o darbai atlikti nebuvo, prižiūrėtojo parašo nėra, o jis ne specialistas, nebuvo nuvykęs į vietą, viską darė, nes pasitikėjo kaltinamuoju. Buhalterė įtraukė ginčijamas sąskaitas–faktūras į buhalteriją – padarė klaidą, tačiau, jo manymu, šios klaidos išaiškėjus neatliktiems darbams ištaisytos, sąskaitos anuliuotos. Su UAB „M.“ buvo visiškai nutrauktos sutartys, visiškai kiti darbuotojai užbaigė objektą. UAB „B.“ bankrutavęs. UAB „C.“ pirko iš UAB „B.“ darbus, kuriuos atlikinėjo UAB „M.“. Liudytojas buvo UAB „L.“ vadovas. Buvo trišalis susitarimas, kurį pasirašė S. Š., kur jam kilo jam abejonių dėl UAB „B.“ mokumo, susitarime taip pat nurodyta, jog turėjo būti visi darbai suderinti, tačiau tai nebuvo atlikta. Neišsprendė permokos klausimo, kadangi vis dar civilinės bylos vyksta. Patikino, jog J. V. buvo pasirašytas ir atsiųstas pranešimas, kad per klaidą sąskaitos išrašytos ir jos nustoja galioti. Anot liudytojo, paskutinės dvi sąskaitos–faktūros nieko bendro neturi su atliktais darbais. Tos sąskaitos, ant kurių yra direktoriaus parašas yra patikrintos ir įtrauktos į įmonės deklaraciją. Liudytojas patikino, jog su UAB „M.“ nebuvo numatyta jokių konsultacijų paslaugų, tik statybos darbai pagal rangos sutartį.

Specialistė Dž. Pietaraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vertino UAB „M.“ 2014 m. veiklą. Gavo dokumentus, tačiau tarp jų nebuvo 2014 m. sausio, vasario mėnesių ir direktorės J. V. atsakymas buvo, kad jų jai nereikia, jie nebus teikiami. Taip pat nebuvo pateikta daugiau dokumentų, t. y. apskaitos politikos, kurioje surašyta kaip vedama apskaita, inventorizacijos, apyrašo, klientų tarpusavio skolų suderinimo aktų ir vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų, direktorės patvirtintų kasininko pareigybės patvirtinimų, sutarčių registravimo žurnalų, automobilio degalų sunaudojimo apskaitos žurnalo ar kitų dokumentų, susijusių su automobilio naudojimu, trumpalaikio turto apskaitos registro dokumentų. Buvo vertinami pateikti dokumentai ir nustatyta visokių nesutapimų, o galutinis rezultatas – pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės patikrinti tikslių duomenų (trūko duomenų), kurie yra pateikti finansinėse apskaitose, nes buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma taip, kad pagal ją būtų galima surašyti finansinę ataskaitą, kuri būtų aiški visiems ir vidaus, ir išorės vartotojams. Duomenys nesutapo (kas registruota registruose ir buvo finansinėje ataskaitoje) ir ji neturėjo galimybės patikrinti. Dažniausiai trūko pirminių dokumentų: sutarčių, sąskaitų–faktūrų, darbų atlikimo aktų (kurių pagrindu buvo surašytos sąskaitos–faktūros). Dėl UAB „B.“ jai kėlė įtarimų 4 sąskaitos–faktūros (išvardintos išvadoje): rugsėjo 30 d. mak 049, spalio 30 d. mak 057, spalio 30 d. mak 058, spalio 30 d. mak 059 (susiję su PVM registravimu); dėl „F“ – sąskaita–faktūra B14037 (nesutapo atsiskaitymai pagal registravimą – nebuvo aišku ar 15 000 Lt skola, avansas ar permoka). Specialistė nurodė dėl UAB „B.“ sąskaitų–faktūrų, jog turėdama sąskaitą, kad atlikti darbai be darbų priėmimo akto negalėjo nustatyti koks įmonės turtas, kieno tai turtas. Jos nuomone apskaita buvo tvarkoma dalinai, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, jog į įmonės sąnaudas įtraukta 59 853 Lt dėl lengvų automobilių vertė, taip sumažinant neapmokestinamąjį pelną.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-12-01 UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, kreditoriai priėmė sprendimą pradėti bankroto procedūrą. Nurodė, jog buvo pateikti segtuvai, tačiau segtuvų apyrašų nebuvo. Tikrinant sandėlius ir kreditorinių reikalavimų pagrįstumą buvo nustatyta, kad su UAB „M.“ apie 2014-2015 m. buvo sudarytos dvi sutartys dėl darbų atlikimo. Viena sutartis buvo apie 400 000, o kita apie 700 000. Tos sutartys buvo vienodos numeracijos ir vienoda data dėl to kilo neaiškumas. Atliekant sutartyse nurodytus darbus UAB „M.“ buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Padedant UAB „B.“ akcininkei buvo aiškintasi dėl tų sutarčių vykdymo ir darbų atlikimo, kad vertė neatitinka atliktų darbų kiekio. Buvo akcininkės iniciatyva padarytos ekspertizės ir nustatyta, kad toje sutartyje, kurioje nustatyta apie 400 000 Eur darbų vertės, atlikta statybos darbų už 170 000 Eur objekte (duomenys neskelbtini). Sutartimi, kurios vertė virš 700 000, nustatyti darbai nebuvo atlikti, objektas net nepradėtas, kadangi nebuvo gautas statybos leidimas. UAB „M.“ buvo išrašius sąskaitas–faktūras virš 1 milijono litų. Vėliau išsiaiškinta, kad gali būti klastojimas dėl UAB „M“ išrašytos sąskaitos–faktūros už neatliktus darbus. Dėl to kreipėsi į FNTT. Ekspertizė nustatė, kad nebuvo atlikti darbai. Liudytoja pridūrė, jog UAB „M.“ pareiškė ieškinį UAB „B.“ dėl skolos. Šiuo metu byla yra apeliaciniame teisme, nes pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vedė buhalterinę apskaitą UAB „B.“. UAB „M.“ vykdė statybos darbus kaip rangovai. Darbų buvo nemažai. Tuo metu UAB „B.“ turėjo tris objektus Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir Kaune. UAB „M.“ vykdė statybos darbus pagal sąskaitas–faktūras ar (duomenys neskelbtini) (tiksliai neatsimena). Sąskaitas–faktūras teikdavo UAB „B.“ vadovas L. B. arba vadybininkas A. S. Visas sąskaitas–faktūras įtraukdavo į apskaitą. Buvo kilęs ginčas, kai buvo išrašytos sąskaitos, kurioje suma buvo apie 1 000 000 Eur. Sąskaitos buvo pateiktos pavėluotai ir ji jas įtraukė į apskaitą. Buvo patikslinta PVM deklaracija. 2015 m. rudenį įvyko kažkoks nesusipratimas ir UAB „B.“ vadovas vėliau pateikė pasirašytą UAB „M.“ pažymą, kad kelios sąskaitos buvo išrašytos per klaidą. Pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir pažymėjo registruose, kad šios sąskaitos jau neegzistuoja UAB „B.“ apskaitoje, tačiau liudytoja negalėjo atsiminti kada tiksliai tai padarė. Patikslinus deklaraciją nurodymų sumokėti ji negavo, dokumentai buvo labai greitai perduoti bankroto administratoriui ir ji nežinojo, kas toliau buvo. Pažymėjo, jog UAB „B.“ bankroto byla buvo iškelta 2015 m. gruodžio pradžioje. Liudytojai buvo keista, kad tokią sąskaitų suma pateikta per klaidą. Liudytoja patikino, jog jai buvo perduoti atliktų darbų aktai ir sąskaita. Vien tik sąskaitos be darbų atlikimo akto apskaitai neužtenka. Pripažino, jog atliktų darbų aktas galėjo būti pateiktas pavėluotai, bet jie visada būdavo pateikti. Tie aktai, kuriuos ji turėjo buvo prie PVM sąskaitų–faktūrų prisegti kaip komplektas. Kiekviename segtuve buvo nurodyti lapai, vėliau pagal priėmimo – perdavimo aktą kiekvienas puslapis, kiekvienas segtuvas yra užfiksuotas. Pačių dokumentų neaprašinėjo, ant segtuvo buvo pavadinimai ir nurodyti pirkėjai.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartį sudarė su UAB „M.“, dirbau 2015–2016 m. Statybos darbus vykdė (duomenys neskelbtini), bet labai nedaug. UAB „B.“ buvo (duomenys neskelbtini) darbų užsakovas. Liudytojas parengdavo žurnalus, juos pasirašydavo techninė priežiūra. Pagal tuos žurnalus parengdavo statybos atliktų darbų aktą. Jis vienas sudarinėdavo priėmimo–perdavimo aktus, juos teikdavo S., kuris buvo statybų direktorius. Įmonės direktorė buvo moteris, bet nepamena jos, su ja nebendravo darbo reikalais.

Specialistė S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „M.“ operatyvus patikrinimas buvo pradėtas dėl to, kad atrankos būdu analizuojamos deklaracijos ir buvo nustatyta, kad atlikti pardavimai, kurių nebuvo deklaruotas PVM. Palyginus deklaraciją su UAB „B.“ buvo nustatyta, jog nedeklaruoti UAB „B.“ PVM pardavimai. Tuo metu įsigaliojus naujoms PVM įstatymo nuostatoms turėjo būti taikomas atvirkštinis PVM variantas. Sulyginus deklaracijas buvo nustatyta, kad kažkuri įmonė nėra deklaravusi PVM pirkimo, pradėtas operatyvus patikrinimas. Įmonės prašė pateikti dokumentus už tikrinamąjį laikotarpį ir buvo pradėta žiūrėti kas yra deklaruota, nes deklaracijoje yra deklaruojami sandoriai likę už atitinkamą laikotarpį. Pradėjus tikrinti dokumentus nustatyti ir kiti neatitikimai dėl sandorių su UAB „B.“, UAB „K.“, UAB „L.“, UAB „Ž“, „F“. Nustatyta, kad tam tikri sandoriai nebuvo deklaruoti ar kažkokia dalis nebuvo deklaruota, tikrinant PVM deklaracijas kiekvienoje eilutėje buvo kažkas negerai. Dėl ko išaiškėjo, kad nėra mokamas PVM mokestis į biudžetą. Nebuvo įmanoma nustatyti kiek buvo nesumokėta mokesčių, nes nebuvo aiškios visų sandorių aplinkybės. Buvo atsiskaitymai grynais, matėsi iš dokumentų, kad vykdomos statybos, tačiau nesimatė pardavimų dokumentų išrašymų, nebuvo forminamos sąskaitos. Iš dokumentų matėsi, kad kažkur kitose objektuose gabenamos medžiagos, nurodyti adresai, tačiau tais adresais nebuvo išrašytos sąskaitos–faktūros, nesudarytos jokios sutartys su pirkėjais tuose objektuose. Konkrečiai su UAB „B.“ buvo labai daug neaiškių aplinkybių. Trūko dokumentų, tame tarpe statybos darbų priėmimo–pardavimo aktų, didžiosios knygos sąskaitos analitikos, kasos knygos. UAB „M.“ darbuotoja papildomai nešė ir buvo pateiktos 3 didžiosios knygos variantai ir nuolat duomenys skyrėsi. Duomenys skirtingi, todėl buvo pakankamai sudėtinga nustatyti, kurios ūkinės operacijos teisingai apskaitytos. Dokumentai buvo koreguojami proceso eigoje. PVM bylos kontekste iki birželio 30 d. PVM nuo atliktų darbų turėjo sumokėti pardavėjas, nuo liepos 1 d. buvo pradėtas taikyti atvirkštinis PVM –sumoka, ne pardavėjas, o pirkėjas. Šis PVM buvo taikomas būtent statybų darbams. Tai buvo aktualu šiame operatyvaus patikrinimo metu, dėl ko buvo pradėtas patikrinimas tarp UAB „M.“ ir UAB „B.“. Buvo aiškinamasi kas turėjo sumokėti PVM: ar pirkėjas, ar pardavėjas. Kai išrašoma sąskaita–faktūra, turi būti apskaičiuotas PVM mokestis ir mokestinė prievolė atsiranda nuo to momento. 2015 m. birželį išrašytos sąskaitos pagal tuo metu galiojusias PVM įstatymo nuostatas turėjo sumokėti UAB „M.“, tačiau pradėjus aiškintis visas aplinkybes, kad būtų pagrindas išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą turėjo būti pasirašyti atliktų darbų aktai, kurio pagrindu yra išrašoma tą sąskaita–faktūra, tačiau operatyvaus patikrinimo metu UAB „M.“ nepateikė atliktų darbų aktų, o UAB „B.“ pateikė kopijas, kuriose nebuvo matyti parašai. Aiškinosi bendrai visą situaciją ir visas aplinkybes, nes vien iš dokumentų surašymo nebuvo aišku. Buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nuvykta į statybų vietą (duomenys neskelbtini). Pati buvo nuvykus su UAB „B.“ vadovu L. B., įsitikinta buvo, kad vyksta statybos pilna apimtimi. Specialistė negalėjo pasakyti kiek darbų atlikta, nes nėra tos srities ekspertė, jos manymu, nebuvo tiek darbų suteikta. Buvo pradėtas mokestinis patikrinimas ir informacija perduota FNTT, kadangi negalėjo gauti kažkokių kitokių aplinkybių. Galų gale objekte atlikinėjo darbus UAB „L.“, su kuriais buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Ten buvo sudėtinga pasakyti kiek ir kas kokių darbų padarė. Dar antrą kartą buvo nuvykę į objektą, kuris yra (duomenys neskelbtini), su operatyvaus kontrolės komanda ir buvo nustatyta neįdarbintų darbuotojų. Ji paliko neužbaigtą mokestinį patikrinimą, nes jis truko 3 metus. Specialistė pabrėžė, jog bet kokie pasikeitimai, ūkinės operacijas, kurie įtakoja ankstesnius laikotarpius, viskas turi būti atvaizduota buhalterinėje apskaitoje, absoliučiai visos. Sąskaita turi būti deklaruojama per ateinantį mėnesį iki 25 d., bet jeigu paaiškėja aplinkybė po pusės metų tai sandoris turėtų būti deklaruojamas kažkuriuo laikotarpiu ir tada turėtų būti koreguojamos PVM deklaracijos jeigu keičiasi aplinkybės. Jeigu sąskaita išrašyta turi būti apskaityta didžiojoje knygoje. Kiekviena sąskaita turi savo numerį, savo datą ji yra įrašoma. Apskaitoma vertė, jeigu PVM apskaiT. ji atsiranda. Atitinkamai buhalterinėje apskaitoje atsiranda skola, negalima paimti ir pasakyti, kad nieko nebuvo, turi būti kitas dokumentas, kurio pagrindu būtų galima įrašyti į didžiąją knygą duomenis, kad buhalterinėje apskaitoje atsirastų abejose pusėse balansas. Nes kitu atveju buhalterinėje apskaitoje bus skola. Kiek atsimena, pirkimo PVM UAB „B.“ įtraukė į atskaitą ir susimažino savo mokėtinus mokesčius. Atlikdama patikrinimą bendravo su S. Š. ir buhaltere J., nežino kodėl nebendravo su įmonės direktore. Patikino, jog su mokestinio patikrinimo aktu asmuo kviečiamas susipažinti į vietą ir įteikiamas pasirašytinai, arba įkeliamas į mano VMI duomenų bazę. Pabrėžė, jog UAB „C.“ pagal susitarimą perėjo teisės ir pareigos, prievolės ir pats mokėjimas neišnyksta.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. Š. ir J. V. pažįsta kokius 15 metų. Žino UAB „M.“. Jis yra UAB „L.“ akcininkas vadovas. Turėjo darbų su UAB „M.“ – jis turėjo statybos įmonę, o UAB „M.“ davė objektus. Daug buvo objektų: (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ atsiskaitydavo su jo įmone, tačiau su trikdžiais. Kažkiek liko skolos, neatsimena kiek tiksliai. Pagal statybos darbų aktus buvo išrašinėjamos sąskaitos – be darbų aktų nemokėtų pinigų. Jis sudarinėdavo tai, ką atliko ir su S. derindavo kainas – nueidavo į objektus ir pasakydavo kas jam netikdavo, gal per brangiai ir pan. Tada jis perrašydavo aktą. Kompiuteriu būdavo sudaromas aktas, S. pasirašydavo. UAB „L.“ dokumentų nėra, jie sudegė, kai S. mašiną jo kieme padegė nežinomi žmonės. Mašinoje buvo sukrauti buhalterinės apskaitos dokumentai. Jie buvo apsikeitę mašinomis, nes kaltinamajam reikėjo kažkur važiuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra suprantamas, savo kaltės nepripažįsta. UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015‑09‑30 vykdė veiklą statybų srityje, vystė statybų objektus, tai yra surasdavo statybų užsakovus ir surasdavo rangovus. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-09-30 tik jis vienas faktiškai organizavo ir kontroliavo įmonės UAB „M.“ ūkinę–komercinę veiklą. Jo tuometinė sugyventinė J. V. kaip įmonės UAB „M.“ direktorė darė viską įmonės UAB „M.“ veikloje, ką jis jai sakydavo padaryti. Įmonės UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasamdyta įmonė UAB „N.“, kurią jis surado. Įmonė UAB „N.“ teikė visas įmonės UAB „M.“ mokestines deklaracijas. Įmonėje UAB „N.“ įmonės apskaitą faktiškai tvarkė direktorė J. J., kuri buvo vienintelė darbuotoja. Jis nepripažįsta savo kaltės pranešime apie įtarimą išdėstytų faktinių aplinkybių ribose, kad jis, siekdamas išvengti įmonės UAB „M.“ 189 150 Eur dydžio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, įrašė į įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarydamas 189 150 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. Į kitus tyrėjo klausimus atsisakė atsakyti (t. 12, b. l. 65–66, 67–69, 74–78).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta J. V. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai yra suprantamas, savo kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta. Į kitus tyrėjo klausimus atsakyti atsisakė (t. 12, b. l. 91–95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė, kad 2003 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ekonomikos srityje. Nuo apie 2002 m. ji turi darbinę patirtį įmonių buhalterinės apskaitos tvarkyme kaip vyriausioji buhalterė. 2009 m. ji susipažino su Baltarusijos piliečiu V. M., kuris įsteigė įmonę UAB „M.“ su tikslu vykdyti odinių dirbinių prekybą Europos Sąjungos šalyse. Ji tuo metu buvo UAB „N.“ direktorė, kuri teikė įmonėms apskaitos tvarkymo paslaugas. Su V. M. sutarus, UAB „N.“ pagal sutartį su UAB „M.“ įmonei UAB „M.“ pradėjo teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. UAB „N.“ įmonei UAB „M.“ iki šiol teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. V. M. 2009–2010 metais neišvysčius įmonės veiklos, V. M. perleido įmonės akcijas kitam Baltarusijos piliečiui, kurio tiksliai vardo nepamena. Minėtas naujasis akcininkas įmonėje veiklos nevykdė ir pageidavo perleisti įmonės akcijas. Tuo metu ji pažinojo S. Š., su kuriuo ji buvo pažįstama nuo 2003 m. UAB „N.“ nuo 2003 m. tvarkė kai kurių S. Š. vadovaujamų įmonių apskaitas. Ji pasiūlė S. Š. įsigyti minėtas įmonės UAB „M.“ akcijas, kuris šias akcijas įsigijo. S. Š. įmonės UAB „M.“ vardu veiklos nevykdė, o įmonei UAB „N.“ susidarė įsiskolinimas už teikiamas apskaitos tvarkymo paslaugas. Dėl šių priežasčių ji su S. Š. sutarė, kad UAB „N.“ perims įmonės UAB „M.“ akcijas už susidariusį įsiskolinimą. Tokiu būdu UAB „N.“ tapo įmonės UAB „M.“ akcininke, 2012 m. akcininku tapo A. S. kartu su moterimi pavarde A.. A. S. vadovaujant įmonei UAB „M.“, įmonė vykdė statybas (duomenys neskelbtini). Kai A. S. vadovavo įmonei, S. Š., kiek pamena, įmonės veiklos organizavime nedalyvavo. 2014 m. sausio mėn. A. S. ir bendraakcininkė įmonės UAB „M.“ akcijas perleido įmonei UAB „GI.“, kurioje akcininke ir direktore buvo S. Š. žmona J. V. Įmonės direktore tapo minėta J. V. Jai visiškai nėra žinomos aplinkybės, kodėl įmonei UAB „GI“ buvo perleistos įmonės UAB „M.“ akcijos. Nuo šio momento įmonę UAB „M.“ iki šiol bendraujant su ja kaip su UAB „N.“ direktore atstovauja sutuoktiniai S. Š. ir J. V.. J. V. tapus įmonės UAB „M.“ direktore, ji pagal galiojančią apskaitos tvarkymo sutartį su S. Š. ir J. V. žodžiu aptarė minėtos sutarties sąlygas. S. Š. ir J. V. reikalavo sumažinti paslaugų įkainius ir dėl to ji sutiko. Sutarė, kad UAB „N.“ teiks sąskaitas, kuriose paslaugų įkainis bus 200 Eur plius PVM. Nuo 2014 m. įmonės UAB „M.“ buhalterinę apskaitą nuo įmonės UAB „N.“ tvarko tik ji viena. Įmonei pradėjus vadovauti J. V. ir S. Š., įmonė UAB „M.“ pradėjo vykdyti statybų veiklą. UAB „M.“ statybų veiklą vykdė ne pati savarankiškai, o samdydama atskiras įmones rangovus. UAB „M.“ statybų veiklą vykdė pagrinde Vilniaus mieste. Įmonėje UAB „M.“ iki šių metų vidurio direktore buvo J. V., dabar direktoriumi yra S. Š. Įmonėje statybų vadovu buvo vyriškis vardu T. Ar buvo kitų statybų vadovų, ji šiuo metu nepamena. Įmonėje taip pat, kiek pamena, buvo 2 vadovaujantys statybininkai. S. Š., kiek pamena, buvo statybų darbų vadovu. Ji šiuo metu nepamena įmonės UAB „M.“ mėnesinių ar metinių pajamų ir išlaidų finansinių apyvartų, tačiau įmonė atsižvelgiant į finansines apyvartas turėjo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą. UAB „M.“ veiklai turėjo trumpalaikį turtą. Ilgalaikio turto statybų veiklą įmonė neturėjo. Įmonė realiai buveinės neturėjo. Kiek ji žino, S. Š. įmonę atstovavo įvairiose Vilniaus kavinėse. Įmonės apskaita visada yra tvarkoma UAB „N.“ buveinėje (duomenys neskelbtini). Įmonės apskaitos dokumentai buvo laikomi UAB „N.“ buveinėje. Įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentus apskaitai teikė S. Š. ir J. V., jie juos atveždavo į UAB „N.“ buveinę. Įmonė be statybų veiklos iki šiol nevykdė jokios kitos veiklos. Įmonė iki šiol, jos supratimu, nėra vykdžiusi veiklos, susijusios su automobilių perpardavimu. Jai nėra tiksliai žinoma, kaip yra organizuojama įmonės veikla ir ji negali papasakoti, kaip atrodo eilinė įmonės veiklos diena. Jai yra tekę girdėti kaip S. Š. telefonu bendrauja UAB „M.“ vardu dėl eilinių darbinių klausimų. Jai susidarė įspūdis, kad įmonės veikla vykdoma chaotiškai be griežtos tvarkos. Jai neteko matyti ar girdėti, kad J. V. atliktų kokius nors darbus, susijusius su statybų organizavimu. Tačiau jai teko girdėti, kad J. V. prie jos telefonu bendraudavo su tiekėjais dėl reikalingų medžiagų ir bendraudavo su įmonės skolininkais dėl skolų apmokėjimų. Kiek ji suprato, J. V. geriau sekėsi bendrauti su skolininkais, nei pačiam S. Š.. J. V. neišmanė statybų veiklos, o S. Š. gerai išmanė statybų veiklą. Jai nėra tiksliai žinoma, kodėl įmonėje UAB „M.“ direktoriumi tapo J. V., o ne S. Š. Ji nuo UAB „N.“ teikė įmonės „M.“ mokestines deklaracijas, kurias teikė pagal apskaitos registrų duomenis. Buvo mėnesių, kai jai buvo vėluojami pateikti apskaitos dokumentai, o reikėjo pateikti mokestines deklaracijas. Tokiais atvejais ji telefonu kreipdavosi į S. Š., kad jis jai pasakytų apskaitos dokumentų duomenis žodžiu ir pagal jai žodžiu duotus S. Š. duomenis ji teikė mokestines deklaracijas. Kai artimiausiu metu mėnesio bėgyje jai būdavo pateikiami apskaitai trūkstami apskaitos dokumentai, ji radus klaidas patikslindavo mokestines deklaracijas. Jai nėra žinoma, kad jai apskaitai buvo pateikiami įmonės UAB „M.“ netikrų ūkinių–finansinių operacijų dokumentai, sukuriantys įmonei UAB „M.“ pageidaujamą dirbtinę mokestinę atskaitą. Įmonės finansus ir kasą valdė S. Š. kartu su J. V. Ji neturėjo įmonės finansų valdymo bankinių įrankių. Jai buvo pateikiami apskaitai tik kasos dokumentai ir banko sąskaitų išrašai. S. Š. su J. V., jos supratimu, įmonės finansus naudojo pagal įmonės poreikius. Ji neatliko jokio vaidmens įmonės finansų valdyme. Kasos dokumentus dėl finansinių operacijų su tiekėjais išrašinėjo arba S. Š., arba J. V. Kiek ji suprato, tik S. Š. bendraudavo su statybų užsakovais. Taip pat, kiek ji suprato, tik S. Š. bendraudavo su statybų rangovais dėl darbų statybų objektuose pagal sudarytas sutartis su pirminiais užsakovais. Kiek pamena, pagrinde įmonei UAB „M.“ statybinius darbus atlikinėjo M. A. vadovaujamos įmonės. Kiek pamena, UAB „M.“ nuo 2014 m. dirbo keliuose statybų objektuose, iš jų pamena, kad UAB „M.“ dirbo objektuose: (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „L“; (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „L“; (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „K.“; (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „G.“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal sutartis su UAB „B.“ ir dirbo kituose objektuose, kurių tiksliau nepamena. Dėl statybų žurnalų objektuose, kuriuose dirbo UAB „M.“, jai yra žinoma, kad UAB „M.“ nėra užpildęs statybų žurnalo objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su UAB „G.“. Dėl kitų objektų statybų žurnalų, kuriuose dirbo UAB „M.“, jai nėra tiksliai žinoma. Kiek suprato minėtus žurnalus nuo UAB „M.“ galėjo pildyti minėtas statybų vadovas T. Jai, kaip UAB „M.“ apskaitą tvarkančiam asmeniui, statybų žurnalai buhalteriškai nėra visiškai reikšmingi. Jai nėra tiksliai žinoma, kodėl UAB „M.“ įsigijo įmonės vardu lengvuosius automobilius. Jai nėra tiksliai žinoma, kaip įmonė UAB „M.“ savo vykdomoje statybų veikloje naudojo lengvuosius automobilius. Jai nėra žinoma tvarka, pagal kurią buvo naudojami minėti automobiliai. Ji yra mačiusi, kad įmonei UAB „M.“ priklausančiais automobiliais naudojasi S. Š. ir J. V. Įmonės UAB „M.“ apskaitoje įmonės nuosavi ir lizingo būdu įsigyti automobiliai yra apskaityti vienodai kaip ilgalaikis turtas. Visų įmonei UAB „M.“ priklausančių automobilių naudojimo apskaita tvarkoma niekada nebuvo. Kai 2015 m. pradžioje ir viduryje reikėjo pateikti įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ji juos parengdavo ir juos iš jos paimdavo S. Š., kuris juos pateikdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Ji S. Š. pateikdavo tą, ką turėjo. Galėjo būti, kad jai prieš tai apskaitai galėjo būti pateikti nevisi dokumentai. Vėliau, 2015 m. pabaigoje, valstybinei mokesčių inspekcijai pareikalavus įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentų, ji pateikė visus prašomus jos turimus apskaitos dokumentus. Pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno išdėstytas aplinkybes, kad valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti Didžiosios knygos sąskaitų, apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-01, kasos dokumentų (kasos knygos, kasos išlaidų ir pajamų dokumentų) pajamų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų, statybos darbų aktų, skolų, atsargų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30, gali paaiškinti, kad valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti visi jos turimi apskaitos dokumentai. Taip pat ji tvirtai gali pasakyti ir dėl neva trūkstamų registrų, kad visi aukščiau nurodyti trūkstami registrai buvo parengti ir jie buvo pateikti kartu su minėtais apskaitos dokumentais. Šiai dienai yra įmanoma pateikti visus ankstesnėms trūkstamoms datoms reikalingus registrus iš apskaitos programos „Rivilė“, kurią ji naudoja.

2015 m. birželį prasidėjo įmonės UAB „M.“ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai. Pirmojo patikrinimo metu birželio mėn. mokesčių inspekcijos pareigūnai apsilankė UAB „N.“ buveinėje, kur apžiūrėję įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentus paėmė atspausdintus apskaitos registrus. Minėtas patikrinimas buvo dėl 2015 m. kovo–gegužės mėn. įmonės UAB „M.“. Greitu metu buvo pradėtas kitas įmonės UAB „M.“ operatyvus patikrinimas už 2015 m. birželio–rugpjūčio laikotarpį, kurį atlikinėjo specialistė S. S.. S. S. atliekant operatyvų patikrinimą jai skubiai pagal mokesčių inspekcijos nurodymus buvo teikiami įmonės apskaitos dokumentai. Kadangi minėtus nurodymus reikėjo gauti S. S. nurodymu skubiai, tai juos atsiimdavo pagal galimybes tai ji, tai S. Š. Operatyvaus patikrinimo metu S. S. pagal apskaitos dokumentus ir teiktas mokestines deklaracijas nustatydavo neatitikimus pateiktose mokestinėse deklaracijose, apie kuriuos atskirus S. S. jai pranešdavo telefonu. Su S. S. žodžiu buvo sutarta, kad jai baigus tikrinti įmonės veiklą ji pagal visus jos pranešamus neatitikimus vienu kartu patikslins mokestines deklaracijas. Ji iš karto pagal kiekvieną S. S. nustatytą neatitikimą nenorėjo tikslinti mokestinių deklaracijų kol nesibaigs patikrinimas, kadangi galėjo būti nustatyti vis nauji neatitikimai. Jos manymu ir pagal žodinį susitarimą su S. S., deklaracijų tikslinti staiga tą pačią dieną pagal kiekvieną vis randamą S. S. pažeidimą nebuvo tikslinga, nes tai galėtų reikšti, kad teikiama žinomai neteisinga deklaracija. Su S. S. buvo sutarta, kad jai patikrinus įmonės veiklą ji pagal bendrai visus jos nustatytus neatitikimus pateiks visas reikalingas patikslintas deklaracijas. Kol ji laukė, kol S. S. jai praneš apie patikrinimo baigtį ir apie visus mokestinius neatitikimus, kad ji galėtų pateikti reikalingas patikslintas deklaracijas, kas yra galima operatyvaus patikrinimo metu, greitu metu jai S. S. pranešė, kad yra pradėtas jos atliekamas įmonės UAB „M.“ mokestinis patikrinimas už 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesį. Tuo metu ji, žinodama apie S. S. jai telefonu praneštus mokestinius neatitikimus, nedelsiant patikslino įmonės UAB „M.“ mokestines deklaracijas, kurių mokesčių inspekcijos internetinė sistema nepriėmė. Kitą dieną mokesčių inspekcijos internetinėje sistemoje ji pamatė, kad yra oficialiai pradėtas minėtas UAB „M.“ mokestinis patikrinimas už 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Per visą laikotarpį iki šiol, kiek jai yra žinoma, mokesčių inspekcija nebuvo grąžinusi jokių įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentų. Dėl S. S. minėtų žodžiu išdėstytų mokestinių neatitikimų ji gali paaiškinti, kad S. S. nustatė: 1) Pasak S. S., UAB „M.“ nedeklaravo visų įsigijimų iš Lenkijos įmonės „E“, pagal kurios UAB „M.“ nuomojo statybos konteinerius, kurie buvo naudojami įmonės dirbamuose statybų objektuose. Ji kiekvienų metų sausio ir liepos mėn. derino su tiekėjas likučius. S. S. nustatė neatitikimus su įmone „E“ už kiekvieną patikrinimo mėnesį. Pagal S. S. nustatytus pažeidimus ji kreipėsi į įmonę „E“, kad ši įmonė pateiktų elektroniniu būdu visas išrašytas sąskaitas. Ji irgi įsitikino, kad įmonė „E“ yra išrašiusi daugiau sąskaitų, nei yra apskaityta įmonės UAB „M.“ apskaitoje. Tokia padėtis, kad apskaityta mažiau įsigijimų, atsitiko dėl to, kad įmonė „E“ teikė sąskaitas paštu, kurias siuntė S. Š. gyvenamosios vietos adresu, o S. Š. jai jų visų laiku apskaitai nespėdavo pateikti. Ji be jokių ginčų S. S. telefonu pripažino šiuos neatitikimus. Ji iškart apskaitydavo visų nustatytų neapskaitytų ūkinių–finansinių operacijų su įmone „E“ duomenis apskaitos registruose ir iš karto šiuos registrus nusiųsdavo elektroniniu paštu S. S. Ji S. S. įsipareigojo visa reikalinga apimtimi patikslinti mokestines deklaracijas dėl įsigijimų iš įmonės „E“, ir sutarė, kad tai ji atliks, kai bus atliktas visas įmonės UAB „M.“ veiklos patikrinimas. Ji pamena, kad viso sandorių su įmone „E“ buvo apie 15 000,00 eurų. 2) Pasak S. S., UAB „M.“ įsigijo prekių ir paslaugų iš UAB „R.“ ir UAB „D.“, tačiau nesivadovavo PVM įstatymo 96 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, kai prievolė išskaityti ir sumokėti PVM į biudžetą tenka pirkėjui, ir neišskaitė kažkokio dydžio PVM sumos bei neįtraukė į 2015 m. kažkurio mėnesio PVM deklaraciją kaip priklausantį mokėti į biudžetą PVM. Dėl šių neatitikimų ji gali paaiškinti, kad kaip tik tuo metu nuo 2015 m. liepos mėnesio pradžios įsigaliojo mokestinė tvarka, kai esant pirkimams galima deklaruoti atvirkštinį mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, tai yra, kai šį mokestį sumoka pirkėjas. Šiuos S. S. jai žodžiu praneštus neatitikimus ji pripažįsta ir jos deklaracijose pateikti neteisingi duomenys dėl sandorių su UAB „R.“ ir UAB „D.“ yra dėl to, kad deklaracijų teikimo metu deklaracijų teikimo internetinė sistema dar dirbo ne be trūkumų, buvo neaišku, kokius duomenis rašyti į kokius deklaracijos langelius. Taip pat dėl šios mokestinės naujovės ji galėjo padaryti klaidą apskaitydama minėtų įmonių išrašytas sąskaitas, nes pačiose sąskaitose galėjo būti nenurodyta, kad prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį atsiranda pirkėjui UAB „M.“. Ji šiuo metu negali pasakyti tikrosios padarytų mokestinių klaidų priežasties pagal minėtus sandorius, nes jų nepamena. Atsimena, kad įmonės UAB „M.“ deklaruotini mokėtini mokesčiai pagal šiuos sandorius buvo apie 500,00 eurų. Ji be jokių ginčų S. S. telefonu pripažino šiuos neatitikimus ir įsipareigojo visa reikalinga apimtimi patikslinti mokestines deklaracijas dėl įsigijimų iš įmonių UAB „R.“ ir UAB „D.“, ir tai ji atliks, kai bus atliktas visas įmonės UAB „M.“ veiklos patikrinimas. 3) Pasak S. S., UAB „M.“ neteisingai deklaravo 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „Ž.“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose MAK107 ir MAK109 nurodytas pardavimo sumas, t. y. bendrovė rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje 217 426,00 Eur sandorių vertę deklaravo 12 PVM deklaracijos langelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais) ir 37 735,09 Eur pardavimo PVM, išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje, nedeklaravo. Dėl šių S. S. nustatytų mokestinių neatitikimų ji gali paaiškinti, kad ji 2015 m. birželio mėn. pagal jai S. Š. pateiktą darbų atlikimo aktą įmonei UAB „Ž.“ pagal S. Š. nurodymą išrašė įmonės UAB „M.“ sąskaitą įmonei UAB „Ž.“ su pridėtinės vertės mokesčiu. UAB „Ž.“ tuo metu buvo registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje ir pabaigoje pagal jai S. Š. pateiktus darbų atlikimo aktus įmonei UAB „Ž.“, pagal S. Š. nurodymą išrašė UAB „M.“ dvi sąskaitas įmonei UAB „Ž.“ su atžyma, kad pridėtinės vertės mokestį deklaruos ir mokės pirkėjas. 2015 m. rugsėjo mėn. ji netikrino, ar UAB „Ž.“ yra registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nes tiesiog manė, kad UAB „Ž.“ turi šį statusą, kadangi jį turėjo 2015 m. birželio mėn. Tik iš S. S. pranešimo ji sužinojo, kad UAB „M.“ neteisingai deklaravo paslaugų pardavimą įmonei UAB „Ž.“, kadangi sąskaitų išrašymo dienomis UAB „Ž.“ jau neturėjo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statuso, o jį prarado kelias dienas prieš sąskaitų išrašymą. Šiuo atveju UAB „M.“ neturėjo teisės sąskaitoje nurodyti, kad pirkėjas sumokės pridėtinės vertės mokestį, o įmonė UAB „M.“ turėjo pareigą pagal šias pardavimo sąskaitas pati deklaruoti pardavimo pridėtinės vertės mokestį. Ji prieš išrašydama sąskaitą turėjo patikrinti, ar pirkėjas UAB „Ž.“ turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, bet to nepadarė dėl neatidumo. Šiuo metu ji visada tai tikrina. Ji be jokių ginčų S. S. telefonu pripažino šiuos neatitikimus. Ji iš karto pataisė minėtas sąskaitas įmonei UAB „Ž.“ ir jas apskaitė. Taip pat ji iš karto pataisytus registrus nusiuntė elektroniniu paštu S. S. Ji įsipareigojo visa reikalinga apimtimi patikslinti mokestines deklaracijas dėl pardavimų įmonei UAB „Ž.“ ir tai ji atliks, kai bus atliktas visas įmonės UAB „M.“ veiklos patikrinimas. Šiose naujai pataisytose sąskaitose nurodyta, kad UAB „Ž.“ turi sumokėti įmonei UAB „M.“ ir pridėtinės vertės mokestį. Realiai pagal šias sąskaitas iki tol UAB „Ž.“ buvo sumokėjusi pinigų sumas be pridėtinės vertės mokesčio. UAB „Ž.“, gavusi minėtas sąskaitas iš įmonės UAB „M.“, neturėjo priimti neteisingos sąskaitos, kurioje nurodyta, kad UAB „Ž.“ yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ir UAB „Ž.“ turėjo informuoti, kad įmonės UAB „M.“ išrašytose sąskaitose negali būti nurodyta žyma dėl atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio. Dėl mokesčių inspekcijos nustatyto neatitikimo ji pranešė S. Š., kad tas imtųsi veiksmų su UAB „Ž.“ dėl sąskaitų pakeitimo. S. Š. vėliau jai pranešė, kad pati UAB „Ž.“ nežinojo, jog įmonės UAB „M.“ sąskaitų išrašymo dienoms UAB „Ž.“ neturėjo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statuso. Vėliau S. Š. susiprato, kad UAB „Ž.“ nesumokėjo sąskaitose nurodyto pridėtinės vertės mokesčio ir dėl to šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla. 4) Pasak S. S., UAB „M.“ neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir nedeklaravo 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje 900 711,98 Eur + 189 149,52 Eur PVM, iš viso 1 089 861,50 Eur už atliktus statybos darbus objekte adresu: (duomenys neskelbtini), pagal išrašytas UAB „B.“ PVM sąskaitas faktūras 2015-06-09 Nr. MAK096 ir 2015-06-30 Nr. MAK097, o UAB „B.“ pagal UAB „M.“ išrašytas minėtas PVM sąskaitas faktūras atskaitė 189.149,52 Eur pirkimo PVM, įtraukdama į 2015 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, tokiu būdu sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM. Dėl S. S. nustatytų pažeidimų ji gali paaiškinti, kad ji visada teikė įmonės UAB „M.“ pardavimo pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas pagal registrų duomenis ir turint išrašytą sąskaitą kartu su abiejų šalių patvirtintu aktu dėl paslaugų pridavimo–priėmimo. Pardavimo sąskaitas ji išrašydavo tik pagal jai pateiktus abiejų šalių patvirtintus aktus dėl paslaugų pridavimo–priėmimo. 2015 m. birželio mėn. jai S. Š. per vieną kartą pateikė du aktus dėl įmonės UAB „M.“ paslaugų perdavimo įmonei UAB „B.“ birželio mėnesį, kurių vertė buvo 1 089 861,50 Eur, ir nurodė jai išrašyti paslaugų pardavimo sąskaitas įmonei UAB „B.“. Tačiau minėti aktai nebuvo patvirtinti nuo įmonės UAB „B.“ pusės. Ji paklausė S. Š., kodėl aktai nėra patvirtinti nuo UAB „B.“ pusės. Į tai jai S. Š. atsakė, kad patys aktai yra suderinti, juos UAB „B.“ patvirtins vėliau. Tokiu būdu ji išrašė minėtas sąskaitas ir įteikė jas S. Š. bei šias sąskaitas elektroniniu būdu išsiuntė įmonei UAB „B.“. S. Š. jai iš karto paminėjo, kad su įmonės UAB „B.“ apmokėjimu pagal šias sąskaitas bus problemų, nes sumos yra didelės ir UAB „B.“ neturi pinigų joms apmokėti. Šios pardavimo sąskaitos iš karto buvo apskaitytos pardavimų registre. Atėjus 2015-07-25 momentui atsirado pareiga deklaruoti pardavimų ir pirkimų pridėtinės vertės mokestį. Pardavimų pridėtinės vertės mokestį ji deklaruoja pagal Didžiosios knygos registrų duomenis. Į Didžiąją knygą ji įtraukia tokių pardavimų registrų duomenis, pagal kuriuos yra pardavimų dokumentai su parašais dėl paslaugų priėmimo arba pagal kuriuos yra atlikti mokėjimai. 2015-07-19 ji išvyko atostogauti 10 dienų laikotarpiui ir todėl šiam momentui ji atliko visus reikalingus veiksmus dėl apskaitos tvarkymo ir deklaracijų teikimo. Atėjus 2015-07-19 tapo aišku, kad įmonė UAB „B.“ nepatvirtino paslaugų priėmimo, tai yra nepasirašė nei ant sąskaitų, nei ant aktų. Taip pat 2015-07-19 momentui UAB „B.“ neatliko jokių mokėjimų pagal minėtas sąskaitas. Dėl šių priežasčių S. Š. jai nurodė, kad ji nedeklaruotų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį pagal išrašytas sąskaitas įmonei UAB „B.“, kadangi įmonei UAB „M.“ atsiras nepakeliama mokestinė našta sumokėti 189 149,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumą, kurių UAB „M.“ iš UAB „B.“ negavo ir taip pat tokių pinigų įmonė UAB „M.“ neturi. Jai grįžus po atostogų 2015 m. rugpjūčio mėn. ji ėmėsi rūpintis mokėtinų mokesčių deklaravimo klausimais, nes žinojo, kad minėtą pardavimo įmonei UAB „B.“ pridėtinės vertės mokestį įmonė UAB „M.“ turės deklaruoti. Ji susisiekė su A. S., kuris atstovavo įmonę UAB „B.“, ir paklausė, ar UAB „B.“ patvirtins minėtus 2015 m. birželio aktus ir sąskaitas. A. S. atsakė, kad UAB „B.“ nepriims minėtų paslaugų. Taip pat tuo pat metu ji gavo iš S. S. pranešimą, kad yra pradėtas minėtas mokestinis tyrimas, kuriame tarp išdėstytų neatitikimų yra nurodyta, kad UAB „M.“ nedeklaravo pardavimo PVM pagal minėtus 2015 m. birželio mėnesio pardavimus įmonei UAB „B.“. Iki tol ji su S. S. nebendravo dėl minėtų 2015 m. birželio mėn. pardavimų įmonei UAB „B.“ operacijų apskaitymo ir deklaravimo pagal šių operacijų duomenis. Ji pati kaip buhalterė vertina aplinkybes dėl iki 2015-07-25 nedeklaruoto įmonės UAB „M.“ pardavimo PVM pagal sandorius su UAB „B.“, kad ji kaip buhalterė pasielgė teisingai dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, tai buvo S. Š. sprendimas ir nurodymas jai, o ji tik vykdė S. Š. nurodymą. Po jos minėto bendravimo su A. S. greitu metu tarpusavyje pradėjo bendrauti S. Š. ir A. S. advokatai, kurie, jos žiniomis, 2015-11-15 pasiekė susitarimą, kad sąskaitos įmonei UAB „B.“ yra anuliuojamos, o vietoje jų bus svarstoma dėl sąskaitų išrašymo A. S. atstovaujamai įmonei UAB „C.“. Šis susitarimas yra pateiktas įmonei UAB „M.“. Taip pat pagal šį susitarimą UAB „B.“ anuliavo minėtas sąskaitas. Šiam momentui UAB „M.“ nėra išrašiusi minėtų sąskaitų įmonei UAB „C.“. Taip pat šiam momentui UAB „M.“ nėra deklaravusi minėto pardavimo PVM pagal pardavimo sandorius įmonei UAB „B.“, kadangi už minėtą laikotarpį pagal minėtą mokestinį patikrinimą UAB „M.“ mokestinės deklaracijos nėra priimamos. Taip pat ji šiuo metu aiškinasi pas auditorius, kaip yra teisinga pasielgti dėl minėtų įmonės UAB „M.“ sąskaitų įmonei UAB „B.“ anuliavimo ir jų tolesnės apskaitos, bei teisingo mokesčių deklaravimo pagal galimas sąskaitas įmonei UAB „C.“. Jai nėra žinomas įmonės UAB „C.“ vaidmuo dėl minėtų reikalų tarp įmonių UAB „M.“ ir UAB „B.“. A. S. atstovaudavo įmones UAB „C.“, UAB „Ž.“ ir UAB „B.“, ir dėl A. S. ji suprato, kad A. S. realiai organizuoja šių įmonių veiklą. Su minėtų įmonių oficialiais direktoriais jai nėra tekę susidurti.

Dėl M. A. jai yra žinoma, kad M. A. vadovavo įmonei UAB „L.“, o toliau vadovauja įmonei UAB „E.”. Jei neklysta, šiuo metu įmonei UAB „E.” Sodra inicijuoja bankrotą. Šios įmonės buvo UAB „M.“ rangovai. Dėl M. A. vadovaujamų įmonių ūkinės–finansinės veiklos jai nėra žinoma nieko. M. A. vadovaujamos įmonės, kiek žino, atliko tik paslaugų darbus. M. A. įmonių atlikti darbai nebuvo kokybiški, nes darbuotojai buvo prasti. Kažkuri įmonė teikė paslaugas jos draugo A. S. vadovaujami įmonei UAB „A.“, paslaugos buvo realiai suteiktos. Jai nėra žinoma, kad M. A. vadovaujamos įmonės būtų buvusios naudojamos kitų įmonių mokesčiams mažinti ar pinigų gryninimui. Taip pat jai nėra žinoma, kad M. A. nusikalstamai atsikratydavo savo įmonių.

Šiuo metu jos ir UAB „M.“ atsakingų asmenų santykiai yra geri. Jai pačiai nėra matomi jokie S. Š. ar J. V. nusikalstami veiksmai vykdant įmonės UAB „M.“ ūkinę–finansinę veiklą. S. Š. šiuo metu įmonės UAB „M.“ vardu planuoja išvystyti naują veiklą, tai yra išvysti (duomenys neskelbtini), nuosavame įmonės sklype objektą – kotedžą arba senelių globos namus. Tačiau šiam momentui UAB „B.“ prašymu yra pritaikytos teismo laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko minėtas turtas yra apribotas. Taip pat šiuo metu UAB „M.“ yra pateikusi prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo, kad nebūtų apribotas turtas. UAB „B.“ nori pripažinti visus UAB „M.“ perduotus darbų aktus pagrinde objekte (duomenys neskelbtini), kad jie yra negaliojantys ir siekia UAB „M.“ bankroto. Taip pat šiuo metu UAB „M.“ pateikė pareiškimą į teismą dėl minėtų ir kitų skolų prisiteisimo iš UAB „B.“ ir UAB „C.“.

Taip pat ji nori pabrėžti, kad nors ji ir žinojo S. S. minėtus nurodytus mokestinius neatitikimus, jų pašalinti negalėjo, nes neturėjo savo žinioje įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentų. Ji pasitikėjus S. S., laukė iš jos pilnų mokestinių neatitikimų sąrašo ir S. S. pateiktų apskaitos dokumentų grąžinimo, kad ji galėtų patikslinti visas reikalingas mokestines deklaracijas. Ji negalėjo teikti deklaracijų tik pagal S. S. pateiktus neatitikimų duomenis prieš tai šių duomenų nesutikrinus su pačiais pirminiais apskaitos dokumentais. O vietoje to, jai buvo panaikinta žadėta galimybė patikslinti mokestines deklaracijas už 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesį ir iki šiol nėra grąžinti įmonės UAB „M.“ apskaitos dokumentai (t. 11, b. l. 36-39, 40–45, 46–48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad 2015-10-14 ji gavo pavedimą atlikti UAB „M.“ operatyvų patikrinimą. Iki 2015-10-14 jai UAB „M.“ nebuvo žinoma. Šio operatyvaus patikrinimo tikslas buvo patikrinti įmonės veiklą, susijusią su įmone UAB „K.“, kadangi tuo metu Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo atliekamas įmonės UAB „K.“ mokestinis tyrimas dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo, kuriame ji nedalyvavo. Pradėjus atlikti UAB „M.“ operatyvų patikrinimą ji parengė elektroniniu būdu prašymą įmonei dėl visų apskaitos dokumentų pateikimo. Įmonei pateikus prašomus dokumentus, šiuos dokumentus ji apžiūrėjo ir nustatė, kad jai įmonės veiklos patikrinimui trūksta apskaitos dokumentų ir dėl šios priežasties toliau buvo parengti trys raštiški reikalavimai, konkrečiai nurodant kokie dokumentai yra reikalingi operatyviam patikrinimui. Minėti reikalavimai buvo rengti, nes įmonė vis nepateikdavo reikalaujamų dokumentų. Pagal šiuos reikalavimus UAB „M.“ tai direktorės J. V. įgaliota buhalterė J. J., tai direktorės įgaliotas S. Š. pateikinėjo nepilnai reikalaujamus dokumentus, sakydami, jog visų reikalaujamų dokumentų negali pateikti, nes jie yra paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Galiausiai iš visų pateiktų UAB „M.“ apskaitos dokumentų operatyviajam patikrinimui įmonė nepateikė Didžiosios knygos sąskaitų, apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-01, kasos dokumentų (kasos knygos, kasos išlaidų ir pajamų dokumentų) pajamų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų, atsargų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30. Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų apskaitos dokumentų buvo akivaizdžiai matyti, kad įmonė nėra deklaravusi ženklius mokėtinus mokesčius pagal apskaitytas ūkines operacijas ir be to įmonė vengia patikrinimui pateikti visus apskaitos dokumentus. Dėl šių priežasčių buvo surašyta operatyvaus patikrinimo ataskaita, kurioje išdėstyta, kad yra tikslinga pradėti įmonės mokestinį patikrinimą. Šios ataskaitos pagrindu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą atlikti įmonės mokestinį patikrinimą ir šį mokestinį patikrinimą pavedė atlikti jai. Operatyvus patikrinimas yra kontrolės veiksmas, pagrįstas geranorišku bendradarbiavimu tarp įmonės ir mokesčių inspekcijos, kurio metu įmonė gali tikslinti savo registrus ir gali tikslinti mokestines deklaracijas. O mokestinis patikrinimas yra griežčiausia įmonės tikrinamo forma, kurios metu yra nustatomi pažeidimai ir už kuriuos yra numatomos baudos bei skaičiuojami delspinigiai. Mokestinio patikrinimo metu įmonė irgi turi galimybę tikslinti apskaitos registrų duomenis ir tikslinti mokestines deklaracijas, tačiau jos yra sulaikomos ir vertinamos atskirai. Operatyvaus patikrinimo metu apie mokestinio patikrinimo pradėjimo planus UAB „M.“ nebuvo informuota. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatinėjami mokestiniai neatitikimai, apie kurios ji telefonu pranešdavo J. J. Kiek pamena, J. J. ji pranešė dėl mokestinių neatitikimų, kad: 1) UAB „M.“ nedeklaravo visų įsigijimų iš Lenkijos įmonės; 2) UAB „M.“ įsigijo prekių ir paslaugų iš UAB „R.“ ir UAB „D.“, tačiau nesivadovavo PVM įstatymo 96 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, kai prievolė išskaityti ir sumokėti PVM į biudžetą tenka pirkėjui, ir neišskaitė kažkokio dydžio PVM sumos bei neįtraukė į 2015 m. kažkurio mėnesio PVM deklaraciją kaip priklausantį mokėti į biudžetą PVM. Dėl šių aukščiau išdėstytų mokestinių neatitikimų ji pranešė J. J., kad juos yra tikslinga pašalinti pateikiant patikslintas mokestines deklaracijas. J. J. konsultavosi su ja dėl būdo, kaip ir kada J. J. gali patikslinti deklaracijas ar iš karto, ar atlikus operatyvų patikrinimą turint visų mokestinių neatitikimų sąrašą. J. J. ji nenurodinėjo terminų, kada kaip J. J. turėtų tikslinti deklaracijas dėl jos nustatytų mokestinių neatitikimų. Pati J. J. turėjo teisę nuspręsti, kada kaip tikslinti deklaracijas operatyvaus patikrinimo metu. Šiai dienai nėra nustatyti iki galo visi mokestiniai pažeidimai. Nurodymo iš jos pusės J. J. nebuvo, kad J. J. galės pašalinti visus mokestinius neatitikimus vienu kartu po operatyvaus patikrinimo atlikimo. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu pas ją į darbą atvyko J. J. dėl konsultacijos, kaip UAB „M.“ turėtų deklaruoti pridėtinės vertės mokestį pagal 2015 m. rugsėjo mėn. išrašytas sąskaitas įmonei UAB „Ž.“, kadangi UAB „M.“ teiktos deklaracijos mokesčių inspekcija elektroniniu būdu nepriima, nes įmonė UAB „Ž.“ prarado pridėtinės vertės mokėtojo statusą sąskaitų išrašymo dienoms. UAB „M.“ turėjo pareigą pati PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimo PVM pagal išrašytas sąskaitas–faktūras. Įmonė negalėjo vadovautis PVM įstatymo 96 str. nuostatomis bei privalėjo išskirtą 47 150,40 eurų pardavimo PVM sumą pati deklaruoti bei sumokėti į biudžetą ir apie tai ji paaiškino J. J. Tačiau J. J. žinant, kad UAB „M.“ turi deklaruoti pardavimo PVM pagal minėtas išrašytas sąskaitas įmonei UAB „Ž.“, iki 2015-12-02 nepatikslino deklaracijų dėl minėto pardavimo įmonei UAB „Ž.“. 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje atliekant operatyvų patikrinimą buvo aišku, kad UAB „M.“ operatyviam patikrinimui nepateikia visų reikalaujamų apskaitos dokumentų ir taip pat tuo metu buvo nustatytos kitos labai ženklios ir svarbios aplinkybės, kad UAB „M.“ nedeklaravo mokėtinų mokesčių pagal 2015 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas įmonei UAB „B.“, kur buvo apie 190 000,00 eurų mokėtino PVM ir nebuvo galima nustatyti, iš ko UAB „M.“ įsigijo statybos darbų paslaugas, nes pati neturėjo galimybės statybos paslaugų teikti. Operatyvaus patikrinimo metu lapkričio mėnesį S. Š. ir UAB „B.“ direktorius L. B. davė raštiškus paaiškinimus, kad UAB „B.“ realiai priėmė darbus pagal minėtas 2015 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas įmonei UAB „B.“. S. Š. dėl mokėtinų mokesčių nedeklaravimo pagal 2015 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas įmonei UAB „B.“ paaiškino, kad iki šiol nedeklaravo šių mokėtinų mokesčių, nes nėra pasirašyti atliktų darbų aktai, ir kad ketina lapkričio mėn. pasirašyti atliktų darbų aktus ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras įmonei UAB „C.“, kuri yra pastatų savininkė. Taip pat iš visų turimų UAB „M.“ apskaitos dokumentų nesimatė kaip UAB „M.“ minėtus darbus atliko, nes nebuvo nei darbų ir medžiagų įsigijimų sąskaitų. Dėl visų minėtų nustatytų aplinkybių visumos buvo nuspręsta pradėti mokestinį patikrinimą. Pradėjus mokestinį patikrinimą įmonė buvo informuota, supažindinta su pavedimu tikrinti, prie kurio yra priedas – mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų sąrašas. Mokestinio patikrinimo metu UAB „M.“ pateikė papildomus trūkstamus dokumentus ir pateikė visus patikslintus registrus dėl aukščiau minėtų mokestinių neatitikimų. Tarp pateiktų papildomų dokumentų buvo dokumentai su įmone UAB „L.“, tai yra įmonės UAB „L.“ išrašytos sąskaitos faktūros ir įmonės UAB „L.“ išrašyti kasos pajamų orderiai. Tuo metu Kauno AVMI savarankiškai buvo tikrinta UAB „L.“, kuri buvo nuo 2015 m. balandžio mėn. pradingusi ir kurios veiklos nebuvo įmanoma patikrinti. Tik 2016 m. kovo mėn. UAB „M.“ pateikė patikslintus apskaitos registrus, kuriuose buvo apskaitytos minėtos dvi 2015 m. birželio mėn. sąskaitos įmonei UAB „B.“. UAB „M.“ visą laiką turi galimybes teikti PVM deklaracijų už 2015 m. nuo sausio iki rugsėjo laikotarpį, šias deklaracijas mokesčių inspekcija priima ir atžymi, kad deklaracija yra „priimta (sulaikyta)“. Tačiau šiose PVM deklaracijose pateikti duomenys yra vertinami atskirai mokestinio patikrinimo metu, o ne automatiškai jie įtraukiami į sistemą. Visos kitos, išskyrus PVM deklaracijos už tiriamąjį laikotarpį, yra priimamos be apribojimų. UAB „M.“ visada turėjo ir turi šiuo metu galimybę pateikti arba patikslinti PVM deklaracijas jose išdėstant tikrus duomenis dėl mokėtinų ar atskaitomų mokesčių. Šiam momentui UAB „M.“ nėra pateikusi PVM deklaracijų, kuriose būtų atvaizduoti PVM mokesčių duomenys pagal išrašytas minėtas 2015 m. birželio mėn. sąskaitas, nors tam galimybės visada buvo. Tačiau UAB „M.“ už 2015 m. yra pateikusi pelno mokesčio deklaraciją, kurioje yra įtrauktos pajamos pagal minėtas 2015 m. birželio mėn. sąskaitas iš UAB „B.“. UAB „M.“ išrašius minėtas 2015 m. birželio mėn. sąskaitas įmonei UAB „B.“, iki 2015-07-25 dienos UAB „M.“ turėjo pareigą be jokių išlygų deklaruoti už 2015 m. birželio mėn. laikotarpį mokėtiną PVM, dėl kurio atsirastų pareiga PVM sumokėti į biudžetą. Mokestinio patikrinimo metu ji iš UAB „M.“ apskaitos dokumentų nustatė, kad kai kurios prekės ir paslaugos yra pristatomos į (duomenys neskelbtini). Mokestiniais nurodymais įmonė buvo prašoma pagrįsti dokumentaliai, kokiais pagrindais prekės ir paslaugos yra pristatomos minėtais adresais pagal nurodytus konkrečius pirkimų dokumentus. UAB „M.“ dėl to iki šiol mokestinio patikrinimo metu jokių pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Iš valstybinės mokesčių inspekcijos pusės buvo aktualu tai, kad šios pristatytų paslaugų ir prekių pirkimo PVM negali būti įtraukiamas į atskaitą, jei prekės nėra susijusios su bendrovės vykdoma PVM apmokestinama veikla. J. Š. ir J. J. nebuvo nurodymų, kad UAB „M.“ išimtų iš atskaitos šį pirkimo PVM. S. Š. raštu paaiškino, kad UAB „M.“ minėtose vietose turėjo darbo objektus. Tiek operatyvaus patikrinimo metu, tiek mokestinio patikrinimo metu UAB „M.“ direktorė J. V. niekaip nedalyvavo, jos gyvai ji nėra mačiusi. Įmonės UAB „B.“ 2015 m. spalio mėn. irgi buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „B.“ yra apskaičiusi minėtus įsigijimus iš UAB „M.“ pagal minėtas 2015 m. birželio mėn. sąskaitas ir pagal tai yra pateikusi už 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijas, kuriose buvo įtrauktas atskaitomas minėtas PVM. Patikrinimo metu UAB „B.“ direktorius L. B. tvirtino, kad darbai tikrai buvo atlikti ir priimti (t. 11, b. l. 50–53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad nuo 2008 m. turi asmeninę patirtį statybų srityje, vykdant statybas įmonių vardu. 2011 m. jis ir jo motina R. N. sumanė įmonės vardu vystyti nekilnojamąjį turtą, tai yra įsigijus sklypą ar seną pastatą, juos suremontuoti ar jų vietoje pastatyti naujus statinius bei juos galiausiai parduoti ir tokiu būdu gaunant pelną. Šiam tikslui kažkokiomis aplinkybėmis buvo rastas skelbimas, kad parduodamas pradėtų statybų objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pardavėju, paaiškėjo, kad įmonė UAB „B.“ parduoda minėtą objektą ir įmonės akcininkas parduotų taip pat ir įmonės akcijas. Paaiškėjo, kad įmonė UAB „B.“ 2011 m. viduryje už paskolą įsigijo minėtą sklypą ir jame pradėjo statybas. Įmonės akcininkas nusprendė toliau nebevykdyti įmonės veiklos ir tokiu būdu įmonės akcijos buvo perleistos R. N. Jam ir R. N. tiko įmonės veiklos planas, kad toliau būtų vystomas minėtas statybų objektas. R. N. tapus akcininke, jis buvo įdarbintas įmonėje komercijos direktoriumi. Įmonės direktoriumi buvo paskirtas A. S., o vėliau L. B. Direktorių paskyrė akcininkė pasitardama su juo. Kai įmonės valdymą perėmė jo šeima, įmonė pradėjo toliau plėtoti minėtą statybų objektą iš akcininkės įnašo. Greitu metu buvo paskelbtas skelbimas, kad minėtame statomame objekte bus parduodamos komercinės patalpos ir gyvenamieji butai. Dėl šių aplinkybių įmonė gavo avansinius mokėjimus už minėtas būsimas patalpas ir tokiu būdu įmonė gavo pajamų tolesnei veiklai. UAB „B.“ plėtojo minėtą veiklą savo darbuotojų pajėgomis ir samdydama subrangovus darbams, kurių įmonė savo darbuotojų pajėgomis pati negalėjo atlikti. Įmonės UAB „B.“ darbininkai galėjo dirbti tik smulkius darbus. Vėliau UAB „B.“ įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini), kuriuos išplėtojo ir pardavė. Vėliau UAB „B.“ ėmė atlikti statybų rangos darbus (duomenys neskelbtini), kurių bendra sąmata buvo apie 1,2 mln. Lt. Šiame objekte UAB „B.“ vykdė darbus pagrinde per subrangovus. Kiek pamena, darbų šiame objekte pradžioje UAB „B.“ direktorius A. S. jam pristatė S. Š. kaip UAB „M.“ valdytoją, kurio įmonė galėtų atlikti reikalingus rangos darbus minėtame objekte. Jam S. Š. iki tol buvo matytas, tai yra S. Š. siūlydavo įvairių įmonių įvairius statybų darbus įmonei UAB „B.“, bet sandorių su S. Š. siūlomomis įmonėmis UAB „B.“, kiek pamena, nebuvo sudariusi. Jam buvo žinoma, kad S. Š. yra A. S. pažįstamas. A. S. žmona J. J. yra įmonės UAB „N.“ direktorė, kuri įmonės UAB „N.“ vardu tvarko UAB „M.“ apskaitą. UAB „B.“ atsirado poreikis, kad UAB „M.“ atliktų minėtame objekte metalo ir elektros darbus. Kiek pamena, UAB „B.“ ir UAB „M.“ pasirašė subrangos sutartį dėl 150 000 Lt vertės darbų. UAB „M.“ atliekamų darbų eigoje paaiškėjo, kad UAB „M.“ daro daug kokybės trūkumų ir bando nepagrįstai didinti atliktų darbų kiekius ir jų kainas. Įmonėje UAB „B.“ dirbo techninės priežiūros specialistas A. U., kuriam jis pavedė sutikrinti įmonės priduodamus darbus, kuris nustatė minėtus neatitikimus. Dėl šių priežasčių UAB „M.“ teko sumažinti žymius duomenis aktuose dėl priduodamų darbų kiekių ir kainų. Visgi UAB „M.“ atliko reikalingus darbus minėtame objekte. Apie 2014 m. vidurį UAB „B.“ įsigijo nuosavybės teise iš gyventojų 8 butus (duomenys neskelbtini), kuriuos norėjo renovuoti ir parduoti. Tačiau šiame daugiabutyje buvo dar kiti 7 butai su gyventojais, kurie nepageidavo parduoti savo butų. Dėl šių priežasčių UAB „B.“ sudarė atskiras jungtinės veiklos sutartis su gyventojais dėl šių gyventojų būtų renovavimo. Tokiu būdu UAB „B.“ sumanė renovuoti esamą daugiabutį ir daugiabučio kieme pastatyti priestatą. UAB „B.“ pati minėtų darbų savo pajėgomis negalėjo atlikti. S. Š. žinojo, kad UAB „B.“ dirbs minėtame objekte ir jam siūlė atlikti visus darbus. Jam UAB „M.“ iš esamos minėtos patirties nepatiko, todėl jis atsakė S. Š., kad UAB „B.“ pirks subrangos darbus konkurso būdu. UAB „B.“ išsiuntė įvairioms žinomoms įmonėms pranešimus dėl galimybių joms teikti paraiškas minėtiems darbams atlikti visa apimtimi. UAB „B.“ gavo paraiškas dėl minėtų darbų, tačiau įmonės UAB „M.“ siūloma darbų sąmata buvo mažiausia. Jis žinojo, kad įmonė darbus atlieka samdydama kitus subrangovus ir gauna pelną perparduodama darbus. Jis žinojo, kad įmonės subrangovai paprastai būna patikimi, vienas subrangovu bus įmonė UAB „K.“, kuri kokybiškai specializuota betonavimo ir elektros darbuose. Tokiu būdu UAB „B.“ pasirašė su UAB „M.“ dvi sutartis dėl rangos darbų (duomenys neskelbtini), objekte. Viena sutartis buvo apie 1,5 mln. Lt apimties ir ši sutartis buvo dėl darbų senojoje daugiabučio namo dalyje. Kita sutartis buvo apie 0,7 mln. Lt apimties ir ši sutartis buvo dėl darbų naujojoje daugiabučio namo dalyje statant priestatą. Sutartyse buvo numatytos sąmatų lubos, kurias viršijus, įmonė UAB „B.“ nemokėtų už viršytus darbus. UAB „M.“ pagal minėtas sutartis turėjo atlikti didžiąją dalį visų darbų objekte. Sutartyse buvo numatyta, kad UAB „B.“ minėtame objekte galės pasisamdyti kitus rangovus pagal UAB „B.“ poreikius. UAB „M.“ pradėjus vykdyti darbus objekte įmonei UAB „B.“ ėmė skųstis minėtų butų gyventojai, kad darbai jų butuose atliekami ne laiku, nekokybiškai ir uždidinant darbų apimtis. Jis suprato, kad UAB „B.“ turės problemų su UAB „M.“ dėl šių minėtų butų. Gyventojai ėmė kaltinti jį ir įmonę UAB „B.“, o realiai dėl nekokybiškų darbų buvo atsakinga UAB „M.“. Jis pasiūlė minėtiems gyventojams ir įmonei UAB „M.“ persirašyti minėtas sutartis, kad vietoje įmonės UAB „B.“ būtų kaip rangovė UAB „M.“. Tokiu būdu gyventojai sudarė rangos sutartis su įmone. UAB „B.“ ir UAB „M.“ sutartys ir jų sąmatos nebuvo pakeistos. UAB „M.“ vykdant darbus, UAB „M.“ pagal aktus pridavinėjo darbus, kuriuos nuo įmonės UAB „B.“ priiminėjo A. U. Gyventojai nuo pat pradžių jam ėmė jau skųstis, kad UAB „M.“ pagal jų individualias sutartis vykdo darbus nekokybiškai ir uždidinant sąmatas. Tuo tarpu G. U. nuo 2015 m. kovo ėmė nepasirašinėti UAB „M.“ ir reikalavo S. Š. teikti realius darbus. Dėl šių priežasčių G. U. susipyko su S. Š. ir 2015 m. rudenį išėjo iš darbo įmonėje UAB „B.“. Tuo tarpu UAB „M.“ 2015 m. nuolat siuntė sąskaitas už atliktus darbus ir reikalavo pinigų pagal išrašytas sąskaitas ir avansų einamųjų darbų vykdymui. S. Š. nuolat bendravo su juo ir L. B., kad UAB „M.“ reikalingi pinigai skubiems einamiesiems darbams atlikti ir tokiu būdu UAB „B.“ neturėdama pasirinkimo atlikinėjo UAB „M.“ mokėjimus pagal gautas sąskaitas ir avansus už nuo 2015 m. kovo mėn. nesukontroliuotus darbus. G. U. išėjus iš darbo, UAB „B.“ ėmė ieškoti naujo techninės priežiūros specialisto ir jo vis nepavyko surasti. 2015 m. pabaigoje UAB „B.“ priėmė į darbą naują techninės priežiūros specialistą A. Z. A. Z. kartu su atskirai pasamdytu sąmatininku ir inžinieriumi T. D. patikrino visus UAB „M.“ perduotų darbų aktus bei sąmatas dėl darbų minėtame objekte ir nustatė, kad UAB „M.“ realiai pagal minėtą sutartį senajai daliai 2015 m. lapkričio pabaigai atliko darbų apie 200 000,00 eurų sumai, o realiai pagal išrašytus aktus ir išrašytas sąskaitas iš įmonės UAB „B.“ gavo daugiau nei 700 000,00 eurų, tokiu būdu įmonė UAB „M.“ neteisėtai pasisavino iš įmonės UAB „B.“ apie 600 000,00 eurų. Darbai pagal minėtą sutartį naujajai daliai nebuvo pradėti ir pagal ją jokių sąskaitų išrašyta nebuvo. Dėl šių priežasčių UAB „B.“ nedelsiant nutraukė sutartį su UAB „M.“. Taip pat A. Z. ir T. D. patikrino UAB „M.“ priduotus darbus UAB „B.“ kotedžų statybos objekte (duomenys neskelbtini), kur nustatė, kad UAB „M.“ įmonė UAB „B.“ analogišku būdu permokėjo apie 100 000,00 eurų. Dėl minėtų įvykdytų atsiskaitymų UAB „M.“ įmonė UAB „B.“ pasiėmė paskolas ir užstatė visą turimą nekilnojamą turtą. 2015 m. lapkričio pabaigoje paaiškėjo, kad UAB „B.“ UAB „M.“ buvo sumokėjusi visus turimus gautus avansinius mokėjimus iš parduodamų butų ir buvo sumokėjusi visas paskolintas unijų lėšas. UAB „B.“ kreipėsi į UAB „M.“ dėl neteisėtai išmokėtų lėšų grąžinimo, tačiau UAB „M.“ niekaip nereagavo. Jam buvo žinoma UAB „M.“ pozicija, kad UAB „B.“ yra skoloje apie 1 mln. eurų už UAB „M.“ atliktus darbus. Tokiu būdu įmonė neturėjo galimybių toliau vystyti savo veiklos, nes turėjo nepakeliamų skolų. Dėl šių priežasčių 2015-12-01 UAB „B.“ ne teismo tvarka paskelbė bankrotą. Bankroto administratorius civiline tvarka kreipėsi į teismą dėl to, kad UAB „M.“ grąžintų neteisėtai gautus minėtus pinigus dėl minėtų darbų minėtuose dvejuose objektuose. Jam yra žinoma, kad UAB „M.“ teismine tvarka reikalauja iš UAB „B.“ prisiteisti apie 1 mln. eurų sumą dėl UAB „M.“ neva atliktų darbų (duomenys neskelbtini), objekte. Per visą laiką UAB „B.“ įmonei „M.“ atlikinėjo mokėjimus pagrinde bankiniais pavedimais. Jam šiuo metu yra žinoma, kad UAB „M.“ į savo sąskaitas per visą laiką gavo iš įvairių įmonių ir asmenų daugiau nei 1,5 mln. eurų, kurių daugumą nedelsiant grynindavo. Taip pat jam yra žinoma, kad UAB „M.“ panašiu būdu kaip ir UAB „B.“ yra apgavusi ir kitas įmones bei asmenis, kiek žino, bendrai apie 500 000,00 eurų sumai. Apie tai, kad UAB „M.“ analogišku apgaulės būdu įgijo pinigus ir neatliko darbų gali paliudyti objekto (duomenys neskelbtini), gyventojai. Visų svarbiausia šioje apklausoje jis nori akcentuoti tai, kad UAB „M.“, kurią kontroliavo S. Š. ir statytinė įmonės direktorė jo žmona J. V., neteisėtai įgijo ir išgrynino pinigus, kurie, jo manymu, buvo panaudoti asmeniniams S. Š. poreikiams. Jis įtaria, kad S. Š. minėtus pinigus panaudojo savo tėvų būsto statybai, J. J. valdomos įmonės „A.“ statomo objekto statybai, įmonių „G.“ ir „K.“ naudai, iš šių įmonių galiausiai S. Š. turi kitą naudą, galimai šių įmonių atskirai parduodamais nekilnojamais turtais. Analogišku būdu S. Š. veikia jau ketverius metus. Jis įtaria, kad artimiausiu metu UAB „M.“ bus numesta kaip tai atsitiko su S. Š. kontroliuojamomis įmonėmis „I.“ ir „H.“. Įmonės „I.“ bankroto administratorius prisiteisė iš S. Š. 500 000,00 eurų, tačiau pats S. Š. oficialiai turto ir pinigų neturi. Taip pat įmonė „H.“ ruošiasi kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl 300 000,00 eurų pasisavinimo iš įmonės. Įmonės „H.“ atsakingi asmenys, bankroto administratorius patvirtino, kad įmonės išgrynintus pinigus atiduodavo S. Š. Visų su S. Š. susijusių įmonių atveju S. Š. kontroliuojamos įmonės išrašinėdavo didžiules sąskaitas, o mokestinių deklaracijų neteikė. Greitu metu šios įmonės būdavo privedamos prie bankroto. Jo manymu, S. Š. neteisėtą veiklą galėtų patvirtinti UAB „M.“ darbų vadovas T. G. ir UAB „M.“ medžiagų vežiotojas vardu S. Jį, kaip įmonės UAB „B.“ akcininkės sūnų, labiausiai domina, kad įmonė atgautų iš S. Š. visas neteisėtai pasisavintas lėšas. Taip pat domina, kad iš S. Š. visi kiti atgautų neteisėtai pasisavintas lėšas. Ir taip pat domina, kad mokesčių administravimo įstaigos atgautų iš S. Š. visus nuslėptus ir nesumokėtus mokėtinus mokesčius. Taip pat patvirtina, kad UAB „B.“ bankroto administratorius ikiteisminiam tyrimui pateikė objektyvius ir tikslius duomenis dėl neteisėtos UAB „M.“ ir šios įmonės atsakingų asmenų veiklos (t. 11, b. l. 55–58).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad UAB „B.“ apskaitą tvarkė UAB „J.“ savo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Įmonėje UAB „J.“ įmonės UAB „B.“ apskaitą tiesiogiai tvarkė darbuotoja–buhalterė S. K., kuri teikė ir visas įmonės UAB „B.“ mokestines deklaracijas. Dėl įmonės UAB „B.“ sandorių su UAB „M.“, pagal kuriuos UAB „M.“ atliko mokėjimus UAB „B.“. Jis pamena, kad UAB „M.“ įsigijo iš UAB „B.“ kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ pagal šį sandorį UAB „B.“ mokėjo dalimis bankiniais pavedimais ir, kiek pamena, visa suma – 300 000,00 eurų, buvo sumokėta iki 2015 m. vidurio. Tarpusavio atsiskaitymų būdas buvo pasirinktas dėl aiškumo. Tarpusavio skolų įskaitymo būdai pasirinkti nebuvo, nes yra painesnis būdas, be to, ir notarui buvo aiškiau matyti, kad UAB „M.“ atsiskaitė už perkamą kotedžą. Taip pat iki 2015 m. vidurio UAB „M.“ už 70 000,00 eurų yra pirkusi iš įmonės UAB „B.“ virtuvės komplektą ir statybines medžiagas. Pagal šiuos pirkimus UAB „M.“ taip pat atsiskaitė bankiniais mokėjimais.Dėl įmonės UAB „C.“ gali paaiškinti, kad įmonės UAB „C.“ veiklos esmė buvo nekilnojamojo turto įsigijimas, vystymas ir prekyba juo. Įmonės UAB „C.“ veikla buvo panaši į įmonės UAB „B.“ vykdytą veiklą, tik įmonės UAB „C.“ veiklos apimtys buvo mažesnės. UAB „C.“ apskaitą tvarkė įmonė UAB „J.“ savo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Įmonėje UAB „J.“ įmonės UAB „C.“ apskaitą tiesiogiai tvarkė darbuotoja–buhalterė L. P., kuri teikė ir visas įmonės UAB „B.“ mokestines deklaracijas. Įmonės UAB „C.“ akcininku 2012–2016 m. buvo jis. Įmonės UAB „C.“ direktoriumi nuo 2012 m. jis paskyrė L. B. Įmonės UAB „C.“ veiklą realiai organizavo jis ir L. B. Įmonės UAB „C.“ akcijos buvo įsigytos tik dėl to, kad ši įmonė turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis objektas susidarė iš žemės sklypo ir pastato. Dėl UAB „C.“ sąsajų su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad UAB „C.“ 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje įsigijo nuosavybės teise kelis butus su tikslu juos išvystyti ir parduoti. Tuo pat metu ankstesnėje apklausoje minėtomis aplinkybėmis ir UAB „B.“ buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą minėtame objekte. UAB „M.“ dirbant minėtame objekte pagal sutartį su UAB „B.“, kiek pamena, 2015 m. pavasarį UAB „C.“ įsigijo visą UAB „B.“ turimą nekilnojamą turtą, esantį objekte (duomenys neskelbtini),. UAB „C.“ iš įmonės UAB „B.“ įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą patogumui, kad nekilnojamojo turto vystytoju būtų viena įmonė UAB „C.“. Kai įmonė UAB „B.“ sudarė minėtą sutartį su UAB „M.“, tai įmonė priiminėjo viso objekto darbus, tai yra darbus UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančioje dalyje ir UAB „C.“ nuosavybės teise priklausančioje dalyje. Tuo metu buvo sudaryta sutartis, kad įmonė UAB „C.“ priims darbus iš UAB „B.“, kuriuos UAB „B.“ priiminėjo iš UAB „M.“ pagal minėtą sutartį. Tos aplinkybės, kad UAB „C.“ tapo savininke viso objekto, niekaip neįtakojo minėtos sutarties tarp UAB „M.“ ir UAB „B.“, tai yra UAB „M.“ pagal sutartį turėjo atlikti darbus UAB „B.“. 2015 m. lapkritį susidarė situacija, kad UAB „B.“ buvo gavusi pirkinių užsakovų avansus dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini), o darbai nebuvo vykdomi, tačiau juos reikėjo kažkaip vykdyti. Taip pat tuo momentu UAB „B.“ neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Dėl šių aplinkybių nežiūrint į tai, kad yra kilęs minėtas ginčas tarp UAB „B.“ ir UAB „M.“, 2015 m. lapkričio mėn. buvo pasirašytas susitarimas tarp įmonių UAB „B.“, UAB „C.“ ir UAB „M.“, kad vietoje užsakovo UAB „B.“ užsakovu taps UAB „C.“, o darbus toliau atliks UAB „M.“. Šis susitarimas pagrinde apėmė objektą (duomenys neskelbtini), ir kitą naują objektą (duomenys neskelbtini), kuriame darbus turėjo atlikti UAB „M.“. S. Š. tikino, kad jis įrodys, jog UAB „M.“ atliko visus ginčijamus darbus. Taip pat S. Š. tikino, kad jis įvykdys objektą (duomenys neskelbtini), ir sėkmingai įvykdys naują objektą (duomenys neskelbtini), iš kurio UAB „C.“ uždirbs. Tačiau visiems minėtiems darbams tęsti ir pradėti yra reikalingas 35 000,00 eurų avansas. Jis eilinį kartą pasitikėjo S. Š. ir pagal šį susitarimą UAB „C.“ pervedė dalimis UAB „M.“ minėtą avansą. UAB „M.“ turėjo pradėti dirbti abejuose objektuose 2015 m. gruodžio mėnesį. Kiek pamena, minėtame susitarime yra aptarta, kad atlikus minėtų ginčijamų darbų patikrinimus ir nustačius, kad UAB „M.“ yra atlikus darbus, tai UAB „C.“ perims apmokėjimą už minėtus darbus pagal 2015 m. birželio minėtas sąskaitas įmonei UAB „B.“. Dėl objekto (duomenys neskelbtini), dokumentacijos, kiek pamena, 2014 m. rudenį dėl darbų pagrindiniame pastate buvo surinkta visa reikalinga dokumentacija statyboms, tai yra savivaldybės tarybos leidimas, apimantis avarinės būklės likvidavimą, kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas ir pastatą administruojančios įmonės „S.“ leidimas. Pastato priestato daliai iki šiol nėra reikalingos dokumentacijos, ji renkama, darbai priestato dalyje nėra pradėti. Kiek pamena, UAB „M.“ pagal sutartį pradžioje dirbo šiukšlių tvarkymo darbus. UAB „M.“ reikalingus darbus pradėjo dirbti tam UAB „B.“ turint visą reikalingą objekto dokumentaciją. Pagal minėtą sutartį tarp UAB „B.“ ir UAB „M.“, UAB „M.“ buvo įpareigota pildyti statybos žurnalą dėl darbų objekto (duomenys neskelbtini). Statybų žurnalas UAB „M.“ buvo įteiktas iš karto pasirašius minėtą sutartį. Jis nepamena tikslių aplinkybių, kas tiksliai nuo UAB „B.“ kam tiksliai iš UAB „M.“ atstovų įteikė statybų žurnalą. Sutartyje buvo numatyta, kad UAB „M.“ dirbdama darbus objekte turi turėti atestuotą draustą statybų vadovą. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad UAB „M.“ turi derinti savo subrangovus su UAB „B.“. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad iš UAB „M.“ gali būti reguliariai reikalaujamas patikrinimui statybų žurnalas ir dėl nustatytų statybų pažeidimų bet kada gali būti minėta sutartis nutraukta. Sutarties vykdymo pradžioje statybų žurnalas buvo pradėtas vykdyti ir šį žurnalą nepilnai užpildytą jis vartė ir dėl netvarkingumo išreiškė nepasitenkinimą. Vėliau, kiek pamena, UAB „B.“ techninis prižiūrėtojas A. U. 2014 m. pabaigoje lankydamasis objekte reikalavo patikrinimui statybų žurnalo, tačiau jam niekas statybų žurnalo nepateikė. Kiek pamena, 2014 m. pabaigoje jis pats tiesiogiai kreipėsi į S. Š. dėl statybų žurnalo pateikimo patikrinimui, bet S. Š. vis atidėliojo žurnalo pateikimą. Taip pat tiek jis, tiek A. U. objekte tiesiogiai prašė pateikti statybų žurnalą patikrinimui iš tuo metu esančių darbų vadovų, kiek pamena, pavarde A., kito darbų vadovo vardas V., pavardės nepamena, ir statybų vadovo T. G., kurie žurnalo patikrinimui neteikė ir nieko nepasakojo dėl žurnalo pildymo. Jam yra žinoma, kad T. G. buvo atestuotas statybų vadovas. Pačioje pradžioje minėtą žurnalą pildė, kiek pamena, V., bet jam nėra žinoma, ar V. buvo atestuotas statybų vadovas. Nepristačius statybų žurnalo sutartis nutraukta nebuvo, nes matėsi, jog darbai yra atliekami, S. Š. vis tikindavo, kad statybų žurnalas yra pildomas tinkamai ir jį tuoj pateiks. Iš S. Š. tuo metu kažkokios klastos niekas neįtarė. Šiuo metu UAB „B.“ ir UAB „C.“ siekia UAB „M.“ bankroto, kad su nauju administratoriumi visas procesas dėl UAB „M.“ skolų UAB „B.“ ir UAB „C.“ vyktų sparčiau, nes S. Š. vis vilkina procesus. Be to, jo manymu, UAB „M.“ veikloje iš S. Š. pusės yra atliktos neteisėtos veikos, kurios paaiškėtų paskyrus bankroto administratorių. Tuo pat metu UAB „M.“ kaip gynybos priemone kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „B.“ prisiteisimo pagal minėtas ginčijamas 2015 m. rugsėjo sąskaitas apie 1 mln. eurų. Tačiau nori pabrėžti, kad dar 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje UAB „B.“ gavo iš UAB „M.“ direktorės J. V. patvirtintą raštą, kuriuo buvo pranešta, kad minėtos ginčijamos sąskaitos yra surašytos per klaidą ir šios sąskaitos yra anuliuojamos. Vėliau UAB „M.“ buhalteriją tvarkanti įmonė UAB „N.“ raštu pranešė, kad minėtoms ginčijamoms sąskaitoms neturi jokių medžiagų įsigijimų patvirtinančių dokumentų. Šiuo metu UAB „M.“ direktoriumi tapo pats S. Š., kuris toliau ir inicijuoja civilinę bylą prieš UAB „B.“. Taip pat S. Š. kreipėsi į teisėsaugą neva UAB „B.“ neteisėtai praturtėjo iš UAB „M.“ pagal minėtas atšauktas sąskaitas (t. 11, b. l. 59-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad 2004 metais įgijo auštąjį išsilavinimą statybų inžinerijos srityje. Šiuo metu jis turi 2013-05-14 išduotą kvalifikacijos atestatą, pagal kurį jam yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas statant pastatus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties. Iki tol 5 metus jis turėjo tik ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacijos atestatą. Nuo minėto pirmojo atestato turėjimo jis nuolat turi statybos vadovo darbinę patirtį. 2015 metų pradžioje jo darbovietė „P.“ bankrutavo. Taip pat 2015 metų pradžioje į jį kreipėsi tuo metu jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo S. Š., kuris jam pasiūlė statybų vadovo darbą jo vadovaujamoje įmonėje UAB „M.“. Jam ši įmonė iki tol irgi nebuvo žinoma. S. Š. pasiūlė konkurencingą oficialų darbo užmokestį ir šis pasiūlymas jam tiko. S. Š. jam paaiškino, kad įmonė UAB „M.“ neturi atestuoto statybų vadovo ir tam yra reikalingas jis. Jis neturi duomenų, kad S. Š. būtų vykdęs kokią nors statybų vadovo atranką. S. Š. jam man tiesiog pasiūlė, o jis tiesiog sutiko. Pradėjus dirbti įmonėje UAB „M.“, pamatė, kad įmonė pagrinde dirba (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ veiklos esmė yra statybos pagal sutartis su užsakovais pasitelkiant subrangovus. UAB „M.“ statybų nevykdė savo darbuotojų pajėgomis, o tik kartais statyboms pirko statybines medžiagas. Įmonės UAB „M.“ buveinė jam nėra žinoma, tikriausiai jos nebuvo. Darbo eigoje darbiniais klausimais su S. Š. jis susitikdavo statybų objektuose ir kavinėse. Jam nėra tiksliai žinoma, kas tvarkė ir kaip buvo tvarkoma UAB „M.“ apskaita. UAB „M.“ veiklai iš nuosavo turto, kiek pamena, turėjo lengvąjį automobilį, kuriuo naudojosi S. Š. Jam nėra nieko žinoma, kad UAB „M.“ be statybų veiklos užsiėmė kokia nors kita ūkine-komercine veikla. Be jo įmonėje dirbo direktorė J. V., kuri buvo įmonės direktore. S. Š. tikslios pareigos įmonėje jam nėra žinomos. Dar įmonėje be minėtų asmenų dirbo S. T.-V., kuris įmonėje buvo atsakingas už reikalingų statyboms medžiagų pristatymą. Su J. V. jam teko tik kelis kartus susidurti tik vienas kitam perduodant įmonės UAB „M.“ ūkinių-finansinių operacijų dokumentus su užsakovais. Iš J. V. jis niekada nebuvo gavęs darbinių nurodymų. Realiai įmonės veiklą organizavo S. Š. Jis darbinius nurodymus įmonėje UAB „M.“ gaudavo tik iš S. Š. Jo pagrindinė darbinė funkcija buvo pagal projektą įmonės UAB „M.“ subrangovui duoti užduotį, kaip ką subrangovas statybų objekte turi padaryti. Tokias užduotis jis duodavo nuo karto į dieną iki karto į kelias dienas. Davus užduotį jis kontroliuodavo, kaip subrangovas atlieka užduotį pagal projektą. Jo darbo laikotarpiu UAB „M.“ turėjo objektus pradedant nuo anksčiausių (duomenys neskelbtini). Dirbant minėtuose objektuose jis duodavo užduotis pagal objektų projektus subrangovų brigadininkams, kurie kiekvienuose objektuose buvo atskiri asmenys nuo subrangovo įmonės. Paprastai brigadininkais būdavo eiliniai darbininkai, kurie labiausiai išmanė statybos darbus. Kitiems subrangovų darbuotojams jis neduodavo nurodymų. Jis niekaip nedalyvavo procesuose, kurių metų UAB „M.“ sudarydavo sutartis dėl statybos darbų su užsakovais. Jam nėra tiksliai žinoma, kas atstovavo įmonę UAB „M.“ sudarant sutartis su užsakovais. Jis taip pat niekaip nedalyvavo procesuose, kuriuose UAB „M.“ sudarydavo sutartis su subrangovais. UAB „M.“ vieninteliu subrangovu buvo įmonė UAB „L.“, kurios vadovu buvo M. A. UAB „M.“ pelningumas iš veiklos pasireiškė tuo, kad subrangovas atliks darbus pigiau, nei juos padarys užsakovui UAB „M.“. Taip pat UAB „M.“ turėjo pelningumą iš įsigytų statybinių medžiagų, nes pridavinėjo užsakovui užbaigtus objektus įmonės UAB „M.“ nuosavomis medžiagomis. Įmonėje UAB „M.“ jo, kaip statybų darbų vadovo ir priežiūros vadovo, veikla buvo atvaizduojama įmonės UAB „M.“ vedamuose statybų žurnaluose pagal darbus objektuose. Minėtus žurnalus veda įmonės, kurios vykdo statybų veiklą ir turi atestuotą darbų vadovą kaip jis. Minėtus žurnalus vesti turi teisę tik atestuoti statybų darbų vadovai. Laikoma, kad minėti statybų žurnalai yra pradinių užsakovų žinioje. Realiai minėti žurnalai būdavo jo žinioje ir juos bet kuriuo metu pradiniai užsakovai galėdavo patikrinti. Vesdamas šiuos žurnalus į juos vedė priimtus subrangovų darbus, o atvaizduodavo, kad šiuos darbus atliko UAB „M.“. Jis kaip statybų darbų vadovas turėjo teisę pagal aktus priimti darbus iš subrangovų ir juos perduoti užsakovui, tačiau to nedarė, nes jam tas nebuvo liepta. Jo S. Š. reikalavo, kad jis pagal vedamų statybų žurnalų duomenis kompiuteriniu būdu paruoštų įmonės UAB „M.“ perduodamų užsakovams darbų aktus. Aktų su subrangovais jis nerengė. Tai jis darydavo paprastai kiekvieno mėnesio pabaigoje, arba S. Š. nurodymu atskirą dieną, arba įvykdžius darbus. Šiuose aktų projektuose jis nurodydavo aktuose darbų kiekius ir jų vertę. Tuo tarpu žurnaluose yra pildomas tik darbų kiekis. Pačius minėtus aktus galutinai tvirtino J. V. jam nedalyvaujant. Jam yra tekę pagal statybų žurnalą ir aktus bendrauti su užsakovu (duomenys neskelbtini) objekte dėl atliktų darbų sutikrinimo. Jis minėtus aktų projektus rengdavo tik pagal faktinius duomenis iš statybų žurnalo, kurį rengė tik pagal faktiškai atliktus darbus. UAB „M.“ galėjo darbus taip pat priimti pagal kelis dalinių darbų aktus, o priduoti darbus galėjo ir pagal vieną bendrų darbų aktą. Galutiniai įmonės UAB „M.“ atlikti darbai būdavo priduodami kartu su jo vedamu statybų žurnalu, taip buvo įvykę (duomenys neskelbtini) objekte. Kitų objektų UAB „M.“ prie jo nepabaigė galutinai. Jis visiškai nebuvo susijęs su įmonės UAB „M.“ gaunamomis ir išrašomomis sąskaitomis dėl priimtų ir atliktų darbų.

Dėl objekto (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad šis objektas atsirado greitu metu jam įsidarbinus įmonėje UAB „M.“. Jam nėra žinomos aplinkybės, kuriomis buvo sudaryta sutartis tarp UAB „M.“ ir užsakovo UAB „K.“. Šiame objekte UAB „M.“ turėjo atlikti bendrastatybinius gyvenamojo daugiabučio darbus. Jis atsimena, kad S. Š. jam pateikė patikrinimui ir pakoregavimui sutarties sąmatą. Kiek pamena, jis pakonsultavo S. Š. dėl būtinumo kažkokių darbų kainos padidinimo, o dėl kažkurių pamažinimo. Prie jo UAB „M.“ pradėjo darbus, objekte buvo išlieti pamatai ir pastatytos sienos. Jis vedė užsakovo jam duotą statybų žurnalą, kuris realiai buvo jo žinioje. Darbus šiame objekte pradėjo įmonės UAB „M.“ pasamdytas subrangovas UAB „L.“, o vėliau darbus tęsė M. A. vadovaujama įmonė UAB „E.“. Jam visiškai nėra žinoma, kodėl pasikeitė minėtos įmonės. Darbus minėtame objekte jis fiksavo statybų žurnale aukščiau išdėstyta tvarka. Taip pat aukščiau išdėstyta tvarka jis rengė priimamų ir perduodamų aktų projektus. Jam visiškai nėra žinoma kokia nors neteisėta ar mokesčių slėpimo įmonių UAB „K.“, UAB „M.“ ir UAB „L.“ ar įmonių atsakingų asmenų veikla, susijusi su ūkine-komercine veikla šiame statybų objekte (t. 11, b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad dėl objekto (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad jam įsidarbinus įmonėje UAB „M.“, įmonė UAB „M.“ pasitelkusi subrangovą UAB „L.“ vykdė statybos darbus minėtame objekte. S. Š. jam pradžioje davė nurodymą dėl darbų organizavimo minėtame objekte. Šio objekto užsakovas buvo UAB „B.“, kuriai atstovavo A. S. Jis suprato, kad UAB „M.“ minėtame objekte turėjo atlikti darbus nuo pat pradžių, tai yra rekonstruoti ir pastatyti pastatą. Jis iškarto įvertino šio objekto dokumentaciją, kurią jam pateikė susipažinti S. Š., S. Š. jam davė susipažinti su objekto avarinės grėsmės pašalinimo projektu. Kadangi įmonė UAB „M.“ jam įsidarbinus minėtame objekte jau vykdė veiklą, todėl turėjo būti šio objekto statybų žurnalas. Jis paprašė S. Š. pateikti jam susipažinti su statybos žurnalu. S. Š. jam pasakė, kad objekto statybų žurnalo nėra. Vėliau jam A. S. pateikė elektroniniu būdu objekto architektūrinius planus. Iš objekto minėtos dokumentacijos jis matė, kad trūksta statybinių brėžinių, iš kurių turėjo būti matomi aiškūs matmenys naudojamos armatūros perdangoms, angų matmenys langams ir durims, perdangų aukštams matmenys. Taip pat šioje dokumentacijoje nebuvo stogų mazgų brėžinių. Visi jam reikalingi statyboms duomenys turėjo būti įmonės UAB „B.“ turimuose objekto dokumentuose, tai yra: „Pastato konstruktyvinė dalis“ ir „Pastato architektūrinė dalis“. Šie minėti esminiai objekto dokumentai jam nebuvo pateikti, juos UAB „B.“ pagal nustatytą tvarką turėjo gauti iš, jo žiniomis, architekto UAB „T.“. Jam neteko susipažinti su sutartimi tarp UAB „B.“ ir UAB „M.“ dėl darbų minėtame objekte. Teko tik matyti sąmatą. Jis apie du mėnesius nuo darbo pradžios įmonėje UAB „M.“ kartais lankėsi minėtame objekte (duomenys neskelbtini), su tikslu pamatyti gyvai objektą ir taip pat iš savo smalsumo lankėsi šiame objekte su tikslu pasižiūrėti, ką ten veikia UAB „M.“, tiksliau ką ten veikia UAB „M.“ rangovas UAB „L.“. Jis matė ir suprato, kad UAB „M.“ per visą savo darbo laiką minėtame objekte tvirtino senus pastato pamatynus ir liejo naujus pamatus, tvirtino pastato senas sienas ir mūrijo naujas sienas, pradėjo įrenginėti stogo konstrukciją. Jis pats niekaip nevertino atliekamų darbų šiame objekte kokybės, nes į tai nesigilino ir dėl to nebuvo niekaip įpareigotas. Minėtas pastatas šiame objekte pagal savo statusą yra ypatingas statinys dėl miesto savivaldybės nustatytų architektūrinių reikalavimų jam. Ypatingų statinių statybos privalo vykti pildant statybų žurnalą. Pagal įstatymų nustatytą tvarką šį žurnalą dėl šio objekto turėjo užvesti UAB „B.“ ir UAB „B.“ šį žurnalą turėjo perduoti statybų rangovui. Jam nėra žinoma, ar šis objektas turėjo statybų žurnalą. S. Š. jam sakė, kad statybų žurnalo nėra, tačiau statybų žurnalas galėjo realiai būti, tačiau jam apie tai nėra žinoma. Kadangi jis matė, kad UAB „M.“ rangovo UAB „L.“ pajėgomis vykdė darbus minėtame objekte, vadinasi statybų žurnalas turėjo būti ir šis žurnalas turėjo būti pildomas. Darbai minėtame objekte, kuriuos jis matė, be statybų žurnalo pagal statybos įstatymą negalėjo būti pradėti ir vykdomi. Jam nėra žinoma nieko, kas buvo statybų vadovu dėl minėtų jo matytų UAB „M.“ ir UAB „L.“ darbų minėtame objekte. Darbai minėtame objekte, kuriuos jis matė, be statybų vadovo pagal statybos įstatymą irgi negali būti pradėti ir vykdomi. Nuo 2015 metų vasario mėnesio jis pradėjo dirbti objekte (duomenys neskelbtini), todėl daugiausiai darbo laiko praleido šiame (duomenys neskelbtini) objekte. Jam nėra nieko žinoma, kaip UAB „L.“ pridavinėjo objekto (duomenys neskelbtini) darbus įmonei UAB „M.“. Taip pat jam nėra nieko žinoma, kaip UAB „M.“ pridavinėjo objekto (duomenys neskelbtini) darbus įmonei UAB „B.“. Jis niekaip nėra susijęs su darbų objekte (duomenys neskelbtini) priėmimu ir perdavimu, jam neteko jų tikrinti, nes tam kaip statybų vadovas neturėjo jokių įgaliojimų dėl šio (duomenys neskelbtini) objekto. Dėl statybų vadovo darbų objektuose darbovietė statybų vadovų atžvilgiu pagal Statybų įstatymą priima įsakymus dėl kiekvieno statybų objekto atskirai. Jam nėra nieko žinoma, kad UAB „M.“ būtų jo atžvilgiu priėmusi įsakymą dėl jo, kaip statybų vadovo, darbų minėtame (duomenys neskelbtini) objekte. Jam nieko nėra žinoma, kad UAB „M.“ būtų pridavinėjusi darbus (duomenys neskelbtini) objekte įmonei UAB „B.“ daugiau, nei jų realiai buvo atlikusi. Kaip minėjo, jis minėtu (duomenys neskelbtini) objektu domėjosi minėtomis aplinkybėmis apie du mėnesius nuo darbo pradžios įmonėje UAB „M.“, todėl dėl vėlesnio laikotarpio įmonės UAB „M.“ atliktų darbų šiame objekte jam visai nėra nieko žinoma. Iš UAB „B.“ kitų asmenų, tai (duomenys neskelbtini) objekte lankėsi UAB „B.“ techninės priežiūros vadovas A. U. ir kitas kažkoks šios įmonės darbuotojas L. B. Įmonės UAB „B.“ buveinė buvo šalia, todėl UAB „B.“ atstovai ir lankėsi šiame objekte. Kiek suprato, A. U. priiminėjo darbus iš UAB „M.“. Kiek pamena, A. U. kontroliavo priimamus darbus ir, kiek pamena, A. U. kažkokie darbai netiko. Jam nėra žinoma jokia įmonių UAB „M.“ ir UAB „B.“ veikla minėtame objekte, kuri būtų susijusi su mokėtinų mokesčių mažinimu ar vengimu. 2016 metų pradžioje iš viešos erdvės jis pamatė, kad šios įmonės tarpusavyje teisiasi. Kiek supranta, bylos esmė yra dėl įmonės UAB „M.“ atliktų papildomų darbų (duomenys neskelbtini) objekte. Jam nėra žinoma reali situacija dėl tarpusavio UAB „M.“ ir UAB „B.“, todėl negali pasakyti, kuri įmonė kurios atžvilgiu yra teisi. Šiam momentui yra įmanoma įvertinti įmonės UAB „M.“ atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte pagal statybų žurnalą ir taip pat galima paskirti statybos ekspertizę, kuri remtųsi irgi statybų žurnalu. Statybų vadovas pagal kito statybų vadovo vestą statybų žurnalą gali tik vizualiai įvertinti atliktų darbų kiekį, tačiau oficialiai to įvertinti negali.

Jam nėra tiksliai žinomos aplinkybės, kuriomis pasikeitė UAB „M.“ rangovas iš įmonės UAB „L.“ į įmonę UAB „E.“. Jam visiškai nėra žinoma kokia nors neteisėta ar mokesčių slėpimo įmonių UAB „M.“, UAB „L.“ ir UAB „E.“ bei šių įmonių atsakingų asmenų veikla.

Nuo 2015 metų pabaigos ėmė vėluoti jam darbo užmokestis. Įmonei UAB „M.“ neišmokėjus darbo užmokesčio už 3 mėnesius jis išėjo iš darbo. S. Š. sakė, kad negali išmokėti darbo užmokesčio, kadangi neatsiskaito užsakovai UAB „B.“ ir UAB „G.“ (t. 11, b. l. 69–72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jis apie 1985 m. įgijo inžinerijos-mechanikos srities aukštąjį išsilavinimą. Nuo savo pilnametystės jis iki šiol dirba statybų srityje, dažniausiai statybų vadovo pareigose pagrinde savo paties vadovaujamose įmonėse, tarp jų UAB „U.“, UAB „Z.“. Statybų vadovo atestato jis niekada neturėjo, šis atestatas reikalingas tik ypatingiems statiniams. 2014 metų pabaigoje jis įmonės UAB „U.“ vardu įmonės darbuotojų-statybininkų pajėgomis dirbo subrangovu įmonei UAB „O.“ objekte (duomenys neskelbtini). Artėjant žiemai jis matė, kad įmonei UAB „U.“ jis pats nesuras objekto darbui, todėl buvo grėsmė, kad teks atleisti įmonės darbuotojus-statybininkus, o vėliau pavasarį bus sunku rasti naujus darbuotojus, nes šie patys jau bus įsidarbinę kitur. Kaip tik tuo metu į jį atsitiktinai kreipėsi iki tol jam girdėtas asmuo S. Š. su pasiūlymu, kad jis paskolintų įmonės UAB „U.“ esamus darbuotojus su S. Š. susijusiai įmonei, kuri dirbs statybų objekte (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė S. Š., kad įmonė UAB „U.“ kaip subrangovas galėtų atlikti S. Š. reikalingus darbus, tačiau S. Š. nesutiko, kad įmonė UAB „U.“ būtų subrangovu. Tačiau jam tiko ir šis minėtas S. Š. pasiūlymas dėl darbuotojų paskolinimo jam. Pats irgi prašėsi, kad S. Š. įdarbintų ir jį, tačiau S. Š. nepanoro jo įdarbinti, o jam pažadėjo, kad įmonei UAB „U.“ jis parūpins darbo kituose objektuose kaip subrangovui. Pagal S. Š. prašymą jis turėjo prižiūrėti buvusius įmonės UAB „U.“ darbuotojus minėtame objekte ir turėjo vadovauti šiems darbuotojams, kurie buvo įforminti įmonėje UAB „L.“. Prieš pradedant dirbti minėtame objekte jam S. Š. pateikė susipažinti su objekte esančio pastato avarijos likvidavimo projektu, pagal kurį senasis pastatas turėjo būti išvalytas, renovuotas ir paruoštas stogo dengimui. Šis pastatas buvo daugiabutis namas, 20 metrų ilgio, L raidės formos. Jis dėl šio objekto suprato, kad įmonė UAB „B.“ pasamdė rangovą įmonę UAB „M.“, kuri kartu su įmone UAB „L.“ dirbo šiame objekte, kurie turėjo objektą išbaigti iki dalinės vidinės apdailos, kad toliau gyventojai patys galėtų galutinai atlikti savo pageidaujamą apdailą ir ten apsigyventi. Jis minėtame objekte realiai dirbo niekaip neįformintas ir tik už pažadą, kad S. Š. ateityje įmonei UAB „U.“ parūpins objektus statybų veiklai ir taip pat S. Š. su juo asmeniškai atsiskaitys neapibrėžta pinigų suma. 2014 metų gruodžio pabaigoje realiai pradėjus dirbti minėtame objekte jis pamatė, kad objekte statybinių šiukšlių nebuvo, pastato sienos buvo plikos, sienose buvo išgręžtos skylės metalinėms sijoms, skirtoms perdangoms, dalį pastato dengė laikinas stogas, o kitos dalies stogo visai nebuvo. Pradžioje jam S. Š. pristatė statybų ir darbų vadovą, kurio pavardė, jei neklysta, buvo „G.“, tačiau realiai jis G. dirbančio objekte nematė. Kaip statybų vadovas jis 2014 metų gruodžio pabaigoje įvertino esamą pastato būklę ir nustatė, nuo kokių darbų reikia pradėti dirbti objekte. Taip pat jis nustatė, jog minėtos skylės sijoms neatitinka pagal minėtą pastato avarinės būklės likvidavimo projektą. Realiai tik jis nuo 2014 metų gruodžio pabaigos iki 2015 metų vasario mėnesio objekte buvo ir statybų vadovu, ir darbų vadovu. Įmonėje UAB „L.“ dirbo 5-6 buvę UAB „U.“ statybininkai ir taip pat įmonėje UAB „L.“ dirbo kiti 5-6 darbuotojai, kurie šioje įmonėje buvo įdarbinti be jo žinios. Jam teko vadovauti pilnai visiems įmonės UAB „L.“ darbuotojams. Jam dirbant objekte jokių kitų darbų vadovų ir statybininkų brigadų objekte nebuvo. Jam vadovaujant darbams objekte iki 2015 metų vasario buvo padaryta: išgriauta dalis pastato vidinių medinių konstrukcijų (perdangos-pertvaros), paruošiamieji darbai perdangoms užlieti, dalinai sutvirtinti pamatai, užlietos pirmojo ir antrojo aukšto perdangos su balkonais antrame aukšte, laikino stogo nugriovimas, buvo pradėtas įrengti gelžbetoninis žiedas tarp mūro sienos ir stogo. 2016 metų vasarį S. Š. jam pristatė atestuotą statybų vadovą T. G., kuris vadovaus statyboms minėtame objekte ir bus šiame objekte darbų vadovu. T. G. pradėjus veiklą šiame objekte jis (V. K.) lankydavosi objekte retai ir tik patikrindavo savo minėtus žmones. Jis ir dalis minėtų jo darbuotojų objekte dirbo iki 2015 metų gegužės mėnesio, o vėliau jie dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB „U.“ visai kitame objekte. Su minėtais darbuotojais įmonė UAB „L.“ ėmė neatsiskaityti už darbo užmokestį. Taip pat S. Š. neįvykdė savo pažadų surasti įmonei UAB „U.“ statybų objektą ir taip pat jis irgi negavo jokio atlygio iš S. Š. Dėl šių priežasčių jis nutarė visiškai atsiriboti nuo minėto objekto. Atėjus į objektą dirbti T. G. minėtame objekte, kiek matė, buvo padaryta įmonės UAB „L.“ darbuotojų pajėgomis: įrengtas gelžbetoninis žiedas tarp mūro sienos ir stogo, pabaigti sutvirtinti pamatai, buvo pradėtas dengti stogas. Iki T. G. jis objekte lankydavosi ne kas dieną, bet skambindavo darbuotojams kelis kartus per dieną. O prie T. G. jis objekte lankydavosi apie 2 kartus į savaitę trumpam. Prieš 2014 metų gruodžio mėnesio pabaigoje pradedant darbus objekte jis su S. Š. nebendravo dėl objekto statybų žurnalo, kadangi jis neturi teisės jo pildyti. Jis suprato, kad minėtas G. pildys tą žurnalą. Jis (V. K.) vadovaudamas darbams pildė rankraštiniu būdu savo asmeninius juodraščius su grafomis, panašiomis į statybos žurnalo reikalaujamas grafas. Jis išplėstinių darbų atlikimo aktų nepildė. Šiuos veiksmus jis darė savo iniciatyva, kad pats galėtų dokumentaliai matyti, kas realiai padaryta objekte. Dėl šių jo užrašų G. nesikreipė. Pradėjus objekte dirbti T. G., T. G. kreipėsi į jį, kad jį informuotų, kokie realiai darbai atlikti objekte. Jis T. G. pateikė minėtus savo juodraščius ir pagal juos jam teikė konsultacijas. T. G. užpildė šio minėto objekto statybų žurnalą už jo vadovavimo darbams laikotarpį ir toliau tęsė žurnalo pildymą už savo vadovaujamą laikotarpį. Jis pats kelis kartus matė, kad T. G. pildo minėtą statybų žurnalą kitoje netoliese esančioje statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančiame jo naudojamame statybų vagonėlyje. Jis nepamena, už kokį T. G. savo laikotarpį yra užpildęs minėtą žurnalą. Per visą laikotarpį jis S. Š. pagrinde žodžiu sakydavo, kiek kokių reikalinga statybinių medžiagų ir toliau S. Š. organizuodavo reikalingų medžiagų pristatymą į objektą. Jis (V. K.) nesigilino, kas kaip kokios įmonės vardu pristatydavo reikalingas medžiagas į objektą ir nežino, kaip tai buvo organizuojama. Jis niekaip nedalyvavo savo vadovaujamų darbų pridavime nuo UAB „L.“ ar nuo UAB „M.“ užsakovui. S. Š. pats lankydavosi objekte ir pats vertino atliktų darbų kiekius bei jis pats įvertindavo, kur kiek medžiagų buvo panaudota. S. Š. buvo paprasta žinoti, kokie darbai yra atlikti ir kiek kokių medžiagų panaudota, nes jis tą žinojo iš pirminių jo užsakymų dėl reikalingų medžiagų darbams ir iš tiekėjų pateiktų sąskaitų už medžiagas. S. Š. jo neprašė įvertinti atliktų darbų vertės ir panaudotų medžiagų vertės. Jam neteko nei rengti, nei matyti priduodamų darbų aktų ar sąskaitų už priduodamus darbus. Jo darbo laikotarpiu minėtame objekte į minėtą objektą ateidavo pirminio užsakovo UAB „B.“ atstovas iki tol jam nežinomas A. S., kuris jo teiraudavosi apie statybos darbų eigą objekte. Iš A. S. jis darbinių nurodymų negaudavo. Jam iki 2015 m. gegužės mėnesio dirbant minėtame objekte, neteko susidurti su įmonės UAB „L.“ jokiu kitu atstovu nei S. Š. Jam asmuo M. A. yra girdėtas, bet šiuo metu nepamena tiksliai aplinkybių, kuriomis jis jam yra girdėtas. Jis savo minėtą veiklą objekte (duomenys neskelbtini), vertinu kaip draugišką pagalbą S. Š., už kurią, kaip sakė, tikėjosi atlygio. Jis nevertina savo minėtos veiklos minėtame objekte kaip nelegalų darbą. 2016 metų vasario mėnesį į jį kreipėsi A. S. dėl darbų atlikimo minėtame objekte su tikslu pabaigti objektą. Jis pasiūlė darbų atlikimui savo draugo vadovaujamą įmonę UAB „Y.“, kurioje jis irgi dirbo. Tokiu būdu UAB „C.“ pasirašė sutartį su įmone UAB „Y.“ dėl darbų atlikimo minėtame objekte. Įmonei UAB „Y.“ dirbant minėtame objekte jis lankydavosi minėtame objekte kaip darbų ir medžiagų vertintojas nuo įmonės UAB „Y.“. Įmonei UAB „Y.“ pradėjus dirbti objekte jis pamatė, kad po 2015 metų gegužės mėnesio objekto pastate buvo įrengtas stogas, o kiti darbai buvo pradėti, bet nepabaigti, tai yra pradėtos šildyti lauko sienos, pradėti fasado darbai ir pradėti pastogės darbai. Taip pat minėti pradėti darbai buvo atlikti su daugybiniais brokais, kuriuos UAB „Y.“ pašalino. UAB „Y.“ visus darbus minėtame objekte pabaigė 2016 metų rugpjūčio mėnesį. UAB „Y.“ yra atestuota įmonė statybos darbams. Nuo įmonės UAB „Y.“ objekto statybų žurnalą pildė statybų vadovas R. B. Kiek suprato, R. B. užpildė statybų žurnalą dėl įmonės UAB „Y.“ atliktų darbų dalies. Jam nėra tiksliai žinoma, kaip buvo pildomas statybų žurnalas iki įmonės UAB „Y.“. Kiek suprato, A. S. nebuvo perduotas statybų žurnalas, kuriame yra atvaizduoti S. Š. atlikti darbai. Šiuo metu, jo žiniomis, minėtame daugiabutyje žmonės jau kuriasi minėtuose butuose. Jam nėra žinoma, ar minėtas statinys yra įteisintas. Dėl šiame objekte numatyto priestato prie šio naujojo namo, tai iki šiol nėra surinkta reikalinga tam dokumentacija ir jokie darbai šioje dalyje nėra padėti. Kiek suprato iš A. S., tarp UAB „B.“ ir S. Š. įvyko konfliktas, po kurio S. Š. nepabaigė minėto objekto, kurį pabaigė įmonė UAB „Y.“. Taip pat iš A. S. suprato, kad S. Š. įmonė įmonei UAB „B.“ išrašė nepagrįstai uždidintas sąskaitas, ko pasėkoje S. Š. įmonė įmonei UAB „B.“ yra skoloje. Jam nėra žinomi tikslūs A. S., S. Š., įmonių UAB „B.“, UAB „C.“, UAB „M.“, UAB „L.“ tarpusavio santykiai, susiję su minėtu objektu (duomenys neskelbtini). Jam nėra žinoma jokia šių asmenų tarpusavio neteisėta veikla ar veikla slepiant mokesčius, susijusi su darbais minėtame objekte (t. 11, b. l. 74–77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvoje. Jis neatliko jokių veiksmų dėl savo turimo aukštojo mokslo diplomo pripažinimo Lietuvoje. Nuo 2004 m. jis pradėjo dirbti statybų srityje įvairiose įmonėse pradedant nuo pagalbinio darbininko pareigų. Nuo apie 2006 metų jis pradėjo dirbti statybininko pareigose, pagrinde betonuotoju. Apie 2012 m. jis susipažino su S. Š., kuris vadovavo įmonei UAB „I.“, kurioje jis dirbo iki 2014 metų pradžios. Vėliau 2014 metais jam teko trumpais laikotarpiais dirbti įmonėse UAB „L.“ ir UAB „X.“. Atsimena, kad įmonėje UAB „L.“ jis dirbo pagal S. Š. pasiūlymą. Atsimena, kad 2014 metais apie mėnesį dirbdamas įmonėje UAB „L.“ jis dirbo objekte - daugiaaukščiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini), ir gaudavo darbinius nurodymus iš S. Š. Iš įmonės UAB „L.“ jis išėjo, nes S. Š. vėlavo mokėti sutartą darbo užmokestį, kurio dabar nepamena, bet pamena, kad buvo sutarta, jog darbo užmokestis priklausys nuo užlieto betono kiekio kubais. Darbo sutarties pasirašymo 2014 metais su UAB „L.“ aplinkybių nepamena. 2014 metais kažkuriuo laikotarpiu jis taip pat dirbo įmonėje UAB „X.“, objekte šalia (duomenys neskelbtini), ši įmonė neturėjo sąsajų su S. Š. 2015 m. vasario pabaigoje jam paskambino S. Š. ir pranešė jam apie galimybę, kad su jo surasta brigada jis galėtų dirbti gyvenamojo namo restauravimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis 2015 metų vasario pabaigoje atvyko į minėtą objektą kartu su savo keliais pažįstamais statybininkais pasižiūrėti minėto objekto. Minėtame objekte vyko senojo trijų aukštų gyvenamojo namo restauravimo darbai. Tuo metu objekte dirbo L., pavardės nepamena, vadovaujamos įmonės darbai – buvo betonuojamos pastato aukštų perdangos. Jam S. Š. paaiškino, kad jo vadovaujamai brigadai objekte reikės atlikti namo betonavimo darbus betonuotojų pajėgomis. S. Š. siūlė darbo užmokestį, priklausantį nuo realaus išdirbio. Jie suprato, kad darbus atlikti bus sudėtinga, todėl kiekvienas iš jų iš karto su S. Š. sutarė dėl dieninio darbo užmokesčio, kuris bus mokamas mokant avansą iki einamojo mėnesio 25 dienos ir likusį darbo užmokestį iki kito mėnesio 15 dienos. Jis sutarė dėl 40,00 eurų dydžio darbo užmokesčio į rankas. Kiti jo brigados statybininkai sutarė dėl 20-30 eurų dydžio darbo užmokesčio į rankas priklausomai nuo einamųjų pareigų. Jis gaudavo didžiausią 40,00 eurų dydžio darbo užmokestį, nes jam teko būti betonuotojų brigadininku. O kiti betonuotojai buvo paprasti darbininkai ir pagalbiniai. Buvo sutarta, kad teks dirbti kiekvieną darbo dieną po 8 darbo valandas. Sutarus dėl minėtų sąlygų buvo sutarta, kad dirbti jie pradės nuo artimiausios dienos. Kažkurią artimiausią dieną 2015 metų vasario pabaigoje jis ir keli jo tuometiniai pažįstami, kurių vardų nepamena, atvyko vėl į objektą, kur S. Š. pristatė jiems įmonės UAB „L.“ direktorių M. A., kuris jiems pateikė pasirašyti darbo sutartis. Jis šios darbo sutarties neskaitė, nes nemokėjo lietuvių kalbos. Niekas iš jų neprašė išaiškinti darbo sutarties turinio, pasirašė ir tiek, manė, kad sutartyse yra atvaizduotas 40 eurų dydžio į rankas mokamas darbo užmokestis. Jo vadovaujama brigada dirbo minėtame objekte valymo ir betonavimo darbus. Pamena, kad statomame pastate jam vadovaujant buvo liejami laiptai, buvo liejamas betonas rūsyje, buvo valomos senovinės sienų plytos, buvo mūrijamos pastato vidinės sienos, buvo stiprinami langai viršutinėse jų dalyse ties susijungimu su aukšto perdanga. Dirbant minėtus darbus teko nuolat atlikti valymo darbus betonavimo pasiruošimui. Jo ir jo vadovaujamai brigadai, kuri nuolat kito ir buvo vienu metu nuo 3 iki 15 žmonių, teko dirbti tik viename minėtame objekte. Į savo brigadą žmones rinko jis pats ir S. Š. ar M. A. rasdavo žmones. Kartais žmonės dėl darbo jį susirasdavo patys. Kiek jis suprato, objekte nuo įmonės UAB „L.“ dirbo ir kitos darbuotojų brigados, tai yra stogo darbininkai, fasado darbininkai, santechnikai. Šios brigados irgi turėjo brigadininkus kaip jis. Stogo darbininkų brigadininku buvo L., pavardės nepamena. Fasado darbininkų brigadininku buvo R., kuris buvo aukšto ūgio, pavardės nepamena. Santechnikų brigadininku buvo R., pavardės nepamena. Kiek suprato, objekte dirbo ir kitų įmonių darbininkai, kurie atliko fasado ir sienų išlyginimo darbus skiediniu, bet šių įmonių nepamena. Jis su kitomis brigadomis nebendravo darbo reikalais. Derindavosi, kad vieni kitiems objekte netrukdytų. Jam ir, kiek suprato, kitiems brigadininkams S. Š. duodavo darbinius nurodymus. Bent jam M. A. darbinių nurodymų nėra davinėjęs. Jam nėra žinoma, ką M. A. realiai veikė įmonėje UAB „L.“. S. Š. lankėsi objekte po kelis kartus į dieną ar į savaitę. M. A. lankydavosi apie kartą į savaitę ar į mėnesį, bet jam nėra žinoma, ką M. A. veikė objekte. Matė, kad M. A. ateidavo apsižiūrėti objektą. Kai jis pradėjo dirbti minėtame objekte nuo 2015 metų vasario pabaigos, tai šiame objekte jis nuolat be perstojo dirbo iki 2015 metų gruodžio vidurio, nes išvyko asmeniniais reikalais į (duomenys neskelbtini). 2015 metų gruodžio vidurio momentui objektas, tai yra senojo pastato restauracija buvo baiginėjama, atskiruose butuose savininkai patys organizavosi pilną apdailą. Naujas namas prie šio restauruoto namo nebuvo pradėtas statyti. 2015 metų gruodžio vidurio momentui jo brigada iš kelių darbininkų atlikinėjo pagrinde objekte valymo darbus. Per visą minėtą laikotarpį jam ir visiems kitiems jo brigados darbuotojams buvo mokamas žadėtas darbo užmokestis. Pirmuosius du mėnesius darbo užmokestis buvo mokamas laiku, o vėliau darbo užmokestis vis vėluodavo. Darbo užmokestį grynais išmokėdavo tai S. Š., tai M. A. Brigadai nebuvo skirtumo kokiu būdu gauti darbo užmokestį, todėl mokėjimą grynaisiais būdą pasirinko ar S. Š., ar M. A. Kai S. Š. ar M. A. išmokėdavo avansą ar darbo užmokestį, visada jam ir kitiems darbuotojams pateikdavo pasirašyti kažkokį dokumentą dėl to, kad yra išmokama darbo užmokesčio suma. Jis niekada neanalizavo minėtų dokumentų, kas tiksliai juose yra atvaizduota. Jis neturi jokių dokumentų dėl jam išmokėto minėto darbo užmokesčio. Sklandžiai be pertraukų dirbant 2015 metų kažkurią rudenio dieną darbuotojams buvo pranešta, kad visi dirbs kitoje naujoje įmonėje UAB „E.“, kurios direktoriumi bus M. A. Jis šiuo metu nepamena aplinkybių kaip įvyko darbuotojų performinimas ir darbo sutarčių įforminimas iš įmonės UAB „L.“ į įmonę UAB „E.“. Keičiantis įmonėms darbai vyko sklandžiai ir jokių prastovų nebuvo. Jam nėra nieko žinoma apie įmonių UAB „L.“ ir UAB „E.“ apskaitos tvarkymą ir nėra nieko žinoma, kas teikė šių įmonių vardu mokestines ataskaitas. Jam nėra žinoma, kas kaip rengė įmonių UAB „L.“ ir UAB „E.“ sąskaitas, atliktų darbų aktus ir kitus apskaitos dokumentus. Kai jis 2016 metų sausio mėnesį atvyko į Lietuvą, UAB „E.“ kelias savaites atliko valymo darbus ir langų statybinius darbus. Jis suprato, kad tuo metu generalinio užsakovo UAB „B.“ vadovas A. S. yra susipykęs su rangovu UAB „M.“ vadovu S. Š., kuris samdė įmones UAB „L.“ ir UAB „E.“. Jam nėra tiksliai žinomos A. S. ir S. Š. tarpusavio nesutarimų priežastys, ir jam nėra žinoma, kas iš jų yra realiai teisus. Padirbus 2016 metų sausio mėnesį kelias savaites, jam S. Š. pasakė, kad objekte darbų nėra ir jam reikia palaukti, kol atsiras darbų. Artimiausiu metu 2016 metų vasarą jis savarankiškai įsidarbino įmonėje UAB „Q.“ darbų vadovu. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybų žurnalo parodė, kad jam nėra žinoma, kaip kas pildė šį žurnalą. Jam be įmonės UAB „L.“ objekto (duomenys neskelbtini), neteko dirbti jokiame kitame objekte. Kiek jam žinoma UAB „L.“ turėjo objektą (duomenys neskelbtini), nes jam yra tekę lankytis minėtame objekte dėl statybinių medžiagų ar įrankių pasiskolino ar pasikeitimo įmonės UAB „L.“ poreikiams. Kiek suprato, minėtame objekte brigadininkais dirbo T. ir A. Z., tikslesnių duomenų nepamena (t. 11, b. l. 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad jis nuo 2010 metų iki šiol dirba statybų srityje kaip statybininkas-darbininkas, tai pagal verslo liudijimą, tai įvairiose statybų įmonėse. 2014 metų rugpjūtį jį pasikvietė jo draugas dirbti statybų įmonėje UAB „W.“, kurioje direktoriumi visada buvo V. K. Įmonėje UAB „W.“ jis dirbo statybininku-darbininku už oficialų minimalų darbo užmokestį. Įmonėje UAB „W.“ jam neoficialus užmokestis nebuvo mokamas, darbo užmokestį gaudavo per banką. 2014 metų gruodžio viduryje, suderinus su įmone UAB „W.“ jis išėjo mokytis į statybininkų mokyklą sudarant trišalę sutartį tarp įmonės UAB „W.“, darbo biržos ir mokyklos, kad jis po mokymų 6 mėn. būtinai turės išdirbti įmonėje UAB „W.“. Baigus mokslus 2015 metų vasario mėnesio pradžioje jis kreipėsi į V. K. dėl tolesnio darbo. V. K. jam paaiškino, kad dėl kažkokių jam nežinomų priežasčių įmonės UAB „W.“ darbuotojus perkėlė dirbti į įmonę UAB „L.“ ir tą jis atliks su juo, jis toliau dirbs įmonėje UAB „L.“ kaip dirbo įmonėje UAB „W.“ statybininku-darbininku. Jis pamena, kad V. K. jam davė pasirašyti darbo sutartį su UAB „W.“, pagal kurią jis dirbs įmonėje UAB „L.“, šią sutartį jis gal yra išsaugojęs. Įmonėje UAB „L.“ jis dirbo analogiškomis sąlygomis kaip prieš tai dirbo įmonėje UAB „W.“. Jis nepastebėjo ankstesnių darbininkų iš UAB „W.“, tačiau V. K. lankydavosi objekte (duomenys neskelbtini), bet iš V. K. jis darbinių nurodymų negaudavo. Jam dirbant įmonėje UAB „L.“, jam ir kitiems darbininkams darbinius nurodymus duodavo L. B., kurį jis buvo matęs, kai jis dirbo įmonėje UAB „W.“ 2014 metų rugpjūtį. Kai jis pradėjo dirbti įmonėje UAB „L.“, įmonė UAB „L.“ vykdė statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). UAB „L.“ šiame objekte prie jo padarė paruošiamuosius darbus pastato aukštų perdangoms ir visas pačias dvejas perdangas iki stogo. Šie darbai buvo vykdomi keturių darbininkų pajėgomis. Jis nepastebėjo, ar tuo pat metu objekte buvo atliekami kokie nors kiti darbai kažkokių kitų darbuotojų pajėgomis. Po stogo darbų 2015 metų gegužės mėnesį jis ir keli darbuotojai buvo perkelti dirbti į (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbti penkiaaukščio daugiabučio rūsio fasado šiltinimo darbai. (Duomenys neskelbtini) darbinius nurodymus duodavo kažkokios kitos įmonės brigadininkas vardu V., pavardės nepamena. (Duomenys neskelbtini) jis pradėjo reikalauti L. B., kad jam būtų mokamas darbo užmokestis, kuris jam visiškai nebuvo mokamas nuo pat pradžių įsidarbinus įmonėje UAB „L.“. L. B. paaiškino, kad jam darbo užmokestis bus sumokėtas, kai įmonė UAB „L.“ priduos objektą (duomenys neskelbtini), dėl perdangų darymo. 2015-05-31, nesulaukęs darbo užmokesčio, jis savavališkai išėjo iš darbo. Per visą laiką dirbus įmonėje UAB „L.“, jis iš L. B. yra gavęs dalimis bendrai grynais 115 eurų einamosioms su darbu susijusioms išlaidoms ir 34 pakelius cigarečių jo asmeniniam naudojimui, šiuos faktus jis yra išsirašęs. Taip pat per visą laiką jis dirbdavo kiekvieną darbo dieną, kartais tekdavo dirbti viršvalandžius, kai į objektą (duomenys neskelbtini), vakarais atvykdavo sunkvežimiai su skystu cementu, kurį tekdavo nedelsiant išdėstyti perdangose. Per visą laiką jis pragyveno iš jo gaunamos 50 procentų neįgalumo 87 eurų dydžio pašalpos. Vėliau jis skambindavo L. B. dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kuris vis žadėdavo, tai iš viso nekeldavo telefono (t. 11, b. l. 85–87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad jis nuo 2007 m. iki šiol dirbo statybos srityje kaip statybininkas įvairiose įmonėse. 2015 metų vasario mėnesį jis neturėjo darbo ir darbo ieškojo. Tuo metu iš savo brolio Š. Š. sužinojo, kad jo pažįstamas vyriškis, vardu A., ieško darbininkų statybos srityje. Jis atvyko į seno daugiabučio rekonstravimo statybvietę (duomenys neskelbtini), kur susitiko su vyriškiu, vardu bei pavarde A. S., pokalbiui dėl jo darbo. Su A. S. sutarė, kad jis bus pagalbiniu darbininku ir dirbs visuose objektuose, kur tik reikės A. S. Jis su A. S. sutarė, kad jo darbo dienos darbo užmokestis bus 30,00 eurų į rankas, kuris bendrai bus mokamas kas savaitę, jam teks dirbti įprastomis darbo dienomis po 8 darbo valandas. Jis šiuo metu nepamena, ar jam teko pasirašyti darbo sutartį. Šios darbovietės įmonės pavadinimas galėjo būti UAB „L.“. Jis suprato, kad gaus neoficialų darbo užmokestį ir tai jam tiko, nes tuo metu visai jokio darbo neturėjo. Po kelių dienų jis pradėjo dirbti minėtoje statybvietėje kartu su vienu darbuotoju, kurį vadino "P.". Jie abu atliko pagalbinius ir valymo darbus. Tuo metu objekte taip pat dirbo suvirintojai, betonuotojai ir kiti. Pradirbus apie dvi savaites minėtame objekte, jis buvo perkeltas kelioms savaitėms į (duomenys neskelbtini), kur buvo naujai pastatytas 4 aukštų namas, šiame objekte reikėjo įrengti laiptinę. Šiame objekte dirbo su P. pagalbiniais darbininkais. Tuo metu objekte taip pat dirbo suvirintojai, betonuotojai ir kiti. Po šio objekto grįžo į ankstesnį objektą (duomenys neskelbtini). Per visą darbo laikotarpį dienai ar dviem dienoms kelis kartus jis ir P. būdavo perkeliami į statomo daugiaaukščio namo objektą (duomenys neskelbtini), kur atlikinėjo valymo darbus. Per visą laiką jis ir P. darbinius nurodymus gaudavo tik iš A. S. Jis žinojo, kad A. S. nėra darbovietės įmonės vadovas, o vadovas yra kažkas kitas, su kuriuo jam nėra tekę susidurti. Per visą laiką buvo kelios dienos kaip tekdavo dirbti ilgiau nei 8 darbo valandos, bet tokios dienos buvo retai, kai buvo būtinumas pagal darbo pobūdį. Pirmuosius kelis mėnesius jam buvo mokamas sutartas darbo užmokestis laiku, o po to darbo užmokestis ėmė vėluoti. Darbo užmokestį jis gaudavo grynaisiais tik iš A. S. ir už jį jam nebuvo tekę pasirašyti. Kai jo 2015 m. birželio pabaigoje ėmė netenkinti, kad jam neišmokamas darbo užmokestis, jis išėjo iš šio darbo. Jo paskaičiavimu, susidarė 300,00 eurų skola už dvi savaites, kurių jam niekas iki šiol neatlygino. Apie kelis mėnesius jis niekur nedirbo ir 2015 metų pabaigoje įsidarbino įmonėje, kurioje dirba iki šiol (t. 11, b. l. 95–96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad, įmonėje UAB „L.“ ėjęs darbininko pareigas, 2017-06-01 apklaustas kaip liudytojas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno užduodamus klausimus parodė, kad jis 2007 metais įgijo aukštesnįjį verslo vadybos išsilavinimą ir nuo to momento dirbo įvairiose įmonėse įvairiose pareigose. 2015 metų pradžioje jis neturėjo darbo ir tuo metu iš buvusios savo darbovietės - statybų bendrovės UAB „Č.“, jo pažįstamas, darbo kolega J., tikslesnių duomenų nežino, pasiūlė darbą statybų srityje. J. jam pasakė, kad jis atvyktų į statybvietę 152, adreso nepamena, kur susitiks su darbdaviu. Jam atvykus, jis susitiko su J. ir su iki tol jam nežinomu asmeniu vardu S., kuriam buvo apie 40 metų, šviesių plaukų, praplikęs. Jie sutarė, kad jis su J. bei jo sūnumi dirbs su gipso kartonu, tai yra toje pačioje statybvietėje, pastate darys vidines pertvaras ir lubas su gipso kartonu. Jis su S. sutarė, kad jam bus mokamas 600,00 eurų dydžio darbo užmokestis kas mėnesį ir teks dirbti oficialiomis darbo dienomis po 8 darbo valandas. Jam buvo pateikta pasirašyti darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis dirbs pusę dienos ir gaus pusę oficialios minimalios mėnesinės algos. Šios darbovietės pavadinimas galėjo būti UAB „L.“, tiksliai nepamena. Jis iš karto suprato, kad gaus neoficialų ir neapskaitytą darbo užmokestį, ir tai jam tiko, nes kito darbo neturėjo. Jis šiuo metu nepamena, kas jam pateikė pasirašyti darbo sutartį. Be S. statybvietėje buvo ir kitų vadovaujančių asmenų, kurių nepamena. Pabaigus darbus minėtame objekte, jis, J., jo sūnus ir kitas darbuotojas buvo perkelti dirbti į netoliese 152 esantį kitą objektą, kur irgi dirbo su gipso kartonu analogiškus darbus. Abiejuose objektuose buvo ir kiti darbuotojai, kurie tuo pat metu objektuose dirbo kitokių sričių darbus - kasimas, betonavimas ir kiti darbai. Jo grupėje vadovavo ir pats dirbo J. Iš minėtų vadovų jam įsiminė tik S., kuris kelis kartus per savaitę lankydavosi objekte ir žiūrėjo darbų eigą. Iš kitų vadovų jam įsiminė rusakalbis užsienietis vardu A., kuris vadovavo kitoms brigadoms, bet jo darbininkų grupei A. nevadovavo. Darbo užmokestis jam buvo mokamas pagrinde laiku ir buvo mokamas kartą į mėnesį. Darbo užmokestį jis gaudavo grynaisiais, kurį jam paduodavo S. arba J. Už išmokamą darbo užmokestį jam nėra tekę pasirašinėti. Minėtame darbe jis dirbo iki 2015 metų rugsėjo. Nustojo dirbti tik dėl to, kad jam pasakė, jog darbovietė bankrutavo. Naujo darbo jam niekas nepasiūlė. Jo vertinimu, jam darbovietė liko skolinga 200,00 eurų neišmokėto darbo užmokesčio už 1-2 dviejų savaičių darbo laikotarpį. Kiek jis suprato iš nuogirdų, kiti darbininkai irgi gaudavo neoficialų darbo užmokestį, bet dėl to nieko negali detaliai papasakoti. Po šio darbo apie pusę metų jis niekur nedirbo. O vėliau įsidarbino prekybos centre „Š.“. Kaip minėjo aukščiau, 2015 metų gegužės ir rugpjūčio mėnesių laikotarpiu gaudavo darbo užmokestį iš S. ir J. už aukščiau minėtus statybinius darbus, kuris minėtais mėnesiais dalimis bendrai buvo ne mažesnis nei 500,00 eurų kas mėnesį, dar 200,00 eurų jam darbovietė liko skolinga (t. 11, b. l. 101–102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 m. jis turi vadovavimo darbinę patirtį kaip direktorius įvairiose įmonėse, kurios vykdė įvairią veiklą kaip prekyba, transportas, statyba. 2013 metais statybos Lietuvoje atsigavo po finansinės krizės, todėl jis 2013 metų viduryje sumanė vykdyti statybų veiklą įmonės vardu. Šiam tikslui jis įsigijo iš įmonių steigėjų naujai įsteigtą įmonę UAB „L.“. Kiek jis pamena, minėta įmonė iki jam tampant jos akcininku ir direktoriumi jokios veiklos nevykdė. Jam tapus įmonės atsakingu asmeniu, įmonė pradėjo vykdyti veiklą ne iškarto, nes nepavyko iš karto surasti statybos objektų veiklai. Kiek jis pamena, įmonė pradėjo vykdyti veiklą 2014 metų viduryje. Įmonėje pradžioje buvo įdarbinti keli darbuotojai statybininkai, kurių skaičius didėjo. Įmonė vykdė savo ūkinę-komercine veiklą tik savo pačių darbuotojų pajėgomis. Įmonė dirbdama statybų objektuose nesamdė subrangovų. Įmonė vykdė bendrus statybinius darbus tik su turimais smulkiais statybiniais įrankiais. Įmonė neturėjo ilgalaikio turto veiklai. Įmonė paprastai būdavo viena iš statybų objektų rangovų. Kiek pamena, įmonei nėra tekę atlikti objekto statybų nuo pradžių iki galo. Įmonė veikė pagrinde tik (duomenys neskelbtini). Statybos objektus įmonės veiklai jis ieškodavo pats.

Iš įmonės 2015 metų darbo objektų atsimena, kad įmonė dirbo darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslesnių objektų duomenų nepamena. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) atsimena, kad įmonė 2015 metais atliko pastato griovimo darbus. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) atsimena, kad įmonė 2015 metais renovavo ir statė pastatą, dėjo stogą. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) atsimena, kad įmonė 2015 metais betonavo ir mūrijo. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) atsimena, kad įmonė 2015 metais baiginėjo atlikti darbus trijose kotedžuose. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) atsimena, kad įmonė 2015 metais statė daugiabutį, betonavo, darė perdangas. Dėl darbų šiuose objektuose jis gavo užsakymus iš įmonės UAB „M.“, kurią atstovavo jo senas pažįstamas S. Š. Kiek jis suprato, S. Š. įmonėje UAB „M.“ yra kažkoks vadovas. S. Š., matyt, juo pasitikėjo, nes samdė jo vadovaujamą įmonę. jis nežino, kokias sąsajas turėjo įmonė UAB „M.“ su minėtais statybų objektais, kai buvo samdoma UAB „L.“ dėl darbų. Jam taip pat nėra žinomi įmonės UAB „M.“ realūs darbai objektuose, kuriuose dirbo UAB „L.“. Jam nėra žinoma, kas samdė pačią įmonę UAB „M.“ dėl jos darbų šiuose objektuose. Dėl objektų (duomenys neskelbtini) kiek pamena įmonė UAB „L.“ atliko dalinius darbus. Tuo pat metu kiek pamena šiuose objektuose dirbo ir kitos įmonės. Įmonės UAB „L.“ darbai buvo priduodami pagal jo ir darbų vadovų rengiamus darbų aktus, kuriuos iš UAB „L.“ pusės pasirašydavo darbų vadovai ir jis. Jis nepamena, kas iš įmonės UAB „M.“ pusės pasirašydavo ant darbų priėmimo aktų. UAB „M.“ atsiskaitinėjo įmonei UAB „L.“ grynais. Jis nereikalavo S. Š. atsiskaitinėti grynais, tačiau ir jam pačiam buvo patogu atsiskaityti su įmonės UAB „L.“ darbuotojais. Įmonė UAB „L.“ galėjo 2015 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu gauti iš UAB „M.“ 315 000,00 Eur grynais. Šie visi pinigai buvo panaudoti pagal įmonės UAB „L.“ poreikius, pagrinde darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti. Kiek pamena, įmonė UAB „L.“ vykdė veiklą iki 2015 metų rudens.

Su įmone UAB „L.“ užsakovas UAB „M.“ visą laiką vėluodavo laiku atsiskaityti, todėl ir įmonė UAB „L.“ turėdavo skolų tiek tiekėjams, tiek mokestinių įsipareigojimų. Įmonė UAB „L.“ būtų veikusi ir toliau, tačiau 2015 metų rudenį kažkuris smulkus įmonės tiekėjas, jo duomenų nepamena, kreipėsi į teismą dėl bankroto įmonei UAB „L.“ iškėlimo ir teismas iškėlė bankroto bylą. Apie faktą, kad įmonei UAB „L.“ yra paskelbtas bankrotas jis sužinojo tik iš to, jog į jį kreipėsi bankroto administratorius ir jo pareikalavo įmonės apskaitos dokumentų. Iki tol jis nežinojo, kad įmonei yra inicijuojamas bankroto procesas.

Bankrutavus įmonei UAB „L.“, jis bendravo su S. Š., kaip su įmonės UAB „M.“ atstovu, ar S. Š. jam duotų darbo. S. Š. pasakė, kad samdytų jo vadovaujamą įmonę, jei įmonė atliktų reikalingus darbus, kuriuos atlikinėjo įmonė UAB „L.“. Dėl šių priežasčių jis sumanė įmonės UAB „E.“ vardu vykdyti statybų veiklą, analogišką kaip buvo vykdoma įmonės UAB „L.“ vardu. Jis ėmė pats ieškoti įmonei UAB „E.“ darbuotojus ir juos rado. Taip pat į jį ėmė kreiptis buvę UAB „L.“ darbuotojai, kuriuos atleido bankroto administratorius. Įmonės UAB „E.“ veiklą realiai organizuoja tik jis. Įmonės UAB „E.“ vienintelis užsakovas yra UAB „M.“, o veikla vykdoma tuose pačiuose objektuose, kuriuose dirbo UAB „L.“. Tikrai nebuvo ir nėra tokių aplinkybių, kad jo vadovaujama įmonė UAB „E.“ atlieka realius darbus, o įforminimas tų pačių darbų yra kokių nors kitų įmonių vardu arba atvirkščiai (t. 11, b. l. 111–113, 114–116).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. G. parodė, kad 2015-12-01 UAB „B.“ kreditorių susirinkimas nutarimu dėl UAB „B.“ bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka paskyrė bankroto administratorių UAB „MaxContract“. Ji šiuo metu nepamena, kokie būtent tuo metu buvo kreditoriai, jų buvo daugiau nei 10. 2015 m. gruodžio 1 d. kreditorinių reikalavimų buvo daugiau 1 mln. eurų sumai. Visi kreditoriai nusprendė dėl bankroto įmonei iškėlimo ne teismo tvarka. Jos vadovaujamą įmonę UAB „MaxContract“ kaip galimą įmonės UAB „B.“ bankroto administratorių pasiūlė UAB „B.“ direktorius L. B., kuris dalyvavo kreditorių susirinkime. Jai nėra žinomos aplinkybės, kuriomis ji buvo pasirinkta bankroto administratoriumi. Ji iki tol nebuvo pažįstama nei su vienu įmonės UAB „B.“ atstovu ar darbuotoju. Kiek pamena, prieš šį kreditorių susirinkimą ji, pagal L. B. paklausimą būti UAB „B.“ bankroto administratoriumi, L. B. davė sutikimą būti UAB „B.“ bankroto administratoriumi. O jau toliau kreditorių susirinkimas savarankiškai nusprendė UAB „MaxContract“ būti BUAB „B.“ bankroto administratoriumi. Įmonę UAB „MaxContract“ paskyrus bankroto administratoriumi, įmonės UAB „B.“ direktorius L. B. per 10 dienų pateikė jai, kaip UAB „MaxContract“ įgaliotam asmeniui, įmonės UAB „B.“ apskaitos dokumentus už visą laikotarpį, kurių bendrame kiekyje buvo apie 50 segtuvų. Dalis dokumentų tuo metu buvo paimta valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriuos vėliau valstybinė mokesčių inspekcija jai grąžino. Gavusi minėtus UAB „B.“ apskaitos dokumentus ji su jais susipažino. Iš apskaitos dokumentų ji suprato, kad jai pateikti visi apskaitos dokumentai, apskaita tvarkyta tinkamai pagal įstatymus. Susipažinus su minėtais apskaitos dokumentais ji į UAB „MaxContract“ patalpas išsikvietė L. B., UAB „B.“ akcininkę R. N. Kartu su minėtais asmenimis atėjo ir UAB „B.“ akcininkės R. N. sūnus A. S. kaip akcininkės įgaliotas asmuo. Šie asmenys jai paaiškino apie UAB „B.“ buvusią ūkinę-komercinę veiklą pagal jos turimus UAB „B.“ apskaitos dokumentus. Iš minėtų asmenų labiausiai apie įmonės UAB „B.“ buvusią ūkinę-komercinę veiklą daugiausiai žinojo A. S. Iš UAB „B.“ apskaitos dokumentų ir šių asmenų paaiškinimų jai ji nustatė, kad 2014-09-01 tarp UAB „B.“ (Užsakovo) ir UAB „M.“ (Rangovo) buvo pasirašytos dvi Rangos sutartys tokiais pat numeriais - NR. LT2014/09 dėl daugiabučio gyvenamojo namo senosios dalies rekonstrukcijos statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal vieną iš šių Sutarčių statybos rangos darbų atlikimo darbų suma buvo 456.712,41 EUR (1.576.936,61 Lt.), o kitoje, kuri faktiškai nebuvo pradėta įgyvendinti, už sumą 748 217,81 Lt. (216 698,86 Eur). Pagal šią sutartį nebuvo atliekami jokie joje numatyti darbai, kadangi nebuvo gautas naujai daliai statybos leidimas. Kilus pagrįstų abejonių dėl UAB „M.“ objekte atliktų darbų apimties ir jų vertės, akcininkės R. N. prašymu buvo užsakytos dvi ekspertizės, kurių metu buvo nustatyta, kad Atliktų darbų aktuose nurodyti atliktų darbų kiekiai neatitinka faktinės situacijos, t. y. realiai atliktų darbų kiekių. Šias aplinkybes patvirtina atestuoto eksperto T. D. parengta Atliktų darbų ekspertizė, bei atestuoto statybos techninės priežiūros vadovo A. Z. parengta Statybos darbų aktų patikros ataskaita. Realiai UAB „M.“ pagal 2015‑09‑01 Rangos sutartį objekte adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbų už 170 707,42 Eur sumą, tačiau BUAB „B.“ buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei Atliktų darbų aktai 565 590,54 EUR sumai, kuri buvo BUAB „B.“ apmokėta. Taigi, dėl galimai UAB „M.“ atstovų (direktorės J. V. ir jos sutuoktinio S. Š., darbų vadovo T. G.) nusikalstamų veiksmų klastojat dokumentus (PVM sąskaitas–faktūras, Atliktų darbų aktus), apgaulės būdu neteisėtai buvo užvaldytos 394 883,12 Eur (565 590,54 Eur – 170 707,42 Eur = 394 883,12 Eur) UAB „B.“ piniginės lėšos. Kaip suprato iš A. S. paaiškinimų, įmonėje UAB „B.“ vykdant ūkinę-komercinę veiklą atsirado problema, kad UAB „B.“ veiklos vykdymo metu neturėjo techninio darbų vykdytojo. Šiuo laikotarpiu L. B. be techninio darbų vykdytojo, neišmanantis statybinių darbų specifikos ir spaudžiamas S. Š. tvirtino S. Š. pateikiamus pasirašyti įmonės UAB „M.“ atliktų darbų perdavimo aktus ir sąskaitas už šiuos darbus bei spaudžiamas atlikti apmokėjimus už neva priimtus darbus L. B. atliko minėtus bankinius mokėjimus už neva priimtus darbus bei avansinius mokėjimus. Be to, buvo nustatyta, kad UAB „M.“ 2015-06-09 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MAK 096 (697.875,80 EUR suma) ir 2015-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MAK 097 (391.985,70 EUR suma) už objekte adresu (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, nors jokių darbų UAB „M.“ pagal šias PVM sąskaitas-faktūras neatliko, netgi nebuvo pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Tokiu būdu bandyta neteisėtai, apgaulės būdu iš UAB „B.“ gauti dar 1 089 861,50 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju UAB „M.“ ir jos įgaliotų atstovų veiksmai neatlikus jokių darbų, apgaulės būdu pateikus nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Atliktų darbų aktus, sąlygojo BUAB „B.“ suklydimą bei buvo svetimo turto (BUAB „B.“ priklausančių lėšų) įgijimo tiesiogine priežastimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „M.“ nepagrįstai išrašydama PVM sąskaitas-faktūras galimai neteisėtai pasisavino PVM ar išvengė didelės sumos pelno mokesčio, taip padarant žymią žalą valstybei. Vertindama BUAB „B.“ apskaitos dokumentus, sutartis, išrašus apie pavedimus bei kitus dokumentus ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai galima konstatuoti, jog UAB „M.“ bei su ja susiję asmenys (J. V., S. Š. bei darbų vadovas T. G.) galimai padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 2 d., BK 300 str. 3 d.

S. Š. valdomas UAB „M.“, paskelbus bankrotą UAB „B.“, buvo kreipęsis į UAB „MaxContract“ dėl minėtos 1 089.861,50 Eur skolos pripažinimo, dėl kurių, kaip minėjo, buvo bandyta neteisėtai, apgaulės būdu iš BUAB „B.“ gauti papildomai ir šią sumą. UAB „MaxContract“ atsisakė tenkinti UAB „M.“ reikalavimą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-04 ir 2016-03-01 nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „M.“ ir J. V. siekiant užtikrinti BUAB „B.“ reikalavimus. Ji, kaip BUAB „B.“ bankroto administratorius, neturi galimybių nustatyti, kokie kiekiai statybinių medžiagų ir statybos darbai buvo užsakyti UAB „M.“ ir kur tos medžiagos bei darbai buvo panaudoti. Jos manymu, nustatyti aukščiau išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „M.“ atsakingi asmenys (J. V. ir jos sutuoktinis S. Š.) galimai ne tik kad apgaulingai (BK 222 str.) ar aplaidžiai (BK 223 str.) tvarko buhalterinę apskaitą, teikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą (BK 220 str.), bet ir galimai pasisavino įmonės turtą (BK 183 str.) ir jį iššvaistė (BK 184 str.), taip pat galimai apgaulingai tvarkydami buhalterinę apskaitą tiesiogiai ar per kitus rangovus (UAB „A.“, UAB „K.“, UAB „G.“) galimai pasisavino valstybei mokėtinas dideles PVM mokesčio sumas bei išvengė kitų valstybei privalomų mokėti mokesčių. Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus, siekiant nustatyti galimai neteisėtai iššvaistyto ar pasisavinto UAB „M.“ turtą, iš kurio galima būtų patenkinti UAB „B.“ kreditorinius reikalavimus bei atgauti galimai apgaulės būdu užvaldytą UAB „B.“ turtą – 394 883,12 Eur (t. 11, b. l. 127–131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Iki 2012 metų jis dirbo Lietuvoje restorano administratoriumi ir taip pat kelis kartus kelių mėnesių laikotarpiams buvo išvykęs į JAV, kur dirbo nekilnojamojo turto pardavimų vadybininku. 2012 metais jis pažinojo A. S., kuris buvo įmonės UAB „C.“ akcininku ir kuris tuo metu jam papasakojo apie įmonę UAB „C.“ bei pasiūlė pabandyti dirbti įmonėje UAB „C.“ direktoriumi. Iš A. S. tuo metu suprato, kad įmonė UAB „C.“ vystys nekilnojamąjį turtą, tai yra šį turtą statys ir pardavinės. Buvo planuota, kad jis kaip direktorius užsiims visa aukščiau minėta veikla, o akcininkas A. S. irgi dalyvaus įmonės UAB „C.“ veikloje kaip akcininkas. Jam minėtas dabas buvo nauja patirtis, bet jis šio darbo neišsigando ir nuo pat pradžių manė, kad su darbu susitvarkys tinkamai. 2012 metais įmonė UAB „C.“ pradėjo ir vystė nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini). 2012 metais įmonėje UAB „B.“, kurios akcininke buvo A. S. motina R. N., įvyko kažkoks konfliktas su tuometiniu direktoriumi A. Z. ir A. Z. išėjo iš darbo. UAB „B.“ vykdė analogišką veiklą kaip ir įmonė UAB „C.“, tik buvo skirtingi objektai. Jam tuo metu sekėsi dirbti direktoriumi įmonėje UAB „C.“, todėl ar A. S., ar R. N. jam pasiūlė tapti direktoriumi ir įmonėje UAB „B.“ ir jis sutiko. R. N. kaip akcininkė nuolat dalyvavo įmonės UAB „B.“ veikloje. Jis abejuose įmonėse buvo faktiniu vadovu, tačiau visada sprendimai nuo įmonių buvo priimami jam pasitariant su akcininkais. Įmonių finansai taip pat buvo valdomi jam pasitariant su minėtais akcininkais. Kiek atsimena, įmonė UAB „C.“ jam būnant direktoriumi turėjo objektus (duomenys neskelbtini) ir kitus objektus, kurių šiuo metu nepamena. Kiek atsimena, įmonė UAB „B.“ jam būnant direktoriumi turėjo objektus (duomenys neskelbtini), ir kitus objektus, kurių šiuo metu nepamena. Abi įmonės vystė minėtus objektus tik pasitelkdamos rangovus-statybininkus. Abi įmonės savo darbuotojų pajėgomis statybos darbų nevykdė. Abejuose įmonėse, be direktoriaus, skirtingais laikotarpiais būdavo po kelis darbuotojus kaip vadybininkai, sąmatininkas, finansininkas, prižiūrėtojas, tiksliau šiuo metu nepamena. Iki objekto (duomenys neskelbtini) jam, kaip minėtų įmonių direktoriui, buvo žinomas asmuo S. Š., kurio kažkuri vadovaujama įmonė kažkuriame objekte atliko rangos darbus. Paskutinė jam žinoma S. Š. vadovaujama įmonė buvo UAB „M.“. S. Š. buvo faktinis įmonės UAB „M.“ vadovas, kadangi S. Š. pats tvarkė visus su įmone UAB „M.“ susijusius reikalus. Jam žinoma, kad įmonės UAB „M.“ oficiali vadovė buvo S. Š. žmona J. V., tačiau J. V. realiai buvo tik formali įmonės UAB „M.“ direktorė. 2014 metų viduryje įmonė UAB „B.“ pradėjo vystyti objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio objekto esmė buvo ta, kad reikėjo renovuoti senąją pastato dalį ir šalia pastatyti naują pastatą. Įmonei UAB „B.“ prireikė rangovo. S. Š. nuo seno dirbo statybų srityje, todėl išmanė statybų Vilniuje sektorių ir tuo momentu vykdomas statybas Vilniuje. Dėl įmonės UAB „B.“ turimo objekto (duomenys neskelbtini) statybų pats savarankiškai kreipėsi S. Š. į A. S. ir jį per buvusį vadovą A. Z. S. Š. daugiausiai dėl (duomenys neskelbtini) objekto bendravo su A. S. Jis pamena, kad S. Š. nuolat siūlė savo pasiūlymus, kad S. Š. atliks visus reikalingus darbus pigiau nei bet kas kitas. Rangovo atsirinkimas vyko pagal rangovų teikiamas darbų sąmatas. Jis pats kartu su A. S. visas siūlomas sąmatas nagrinėjo. S. Š. teikiama sąmata buvo nuo įmonės UAB „M.“, kuri buvo su mažiausiomis kainomis, todėl UAB „B.“ nusprendė sudaryti atskiras sutartis su įmone UAB „M.“ dėl minėtų senojo ir naujojo pastatų objekte (duomenys neskelbtini). Kažkokių pavojų jis ir A. S. neįžvelgė, kad įmonė UAB „M.“ neatliks ar blogai atliks darbus. Dėl 2014-09-01 sutarčių pasirašymo pamena, kad S. Š. atvežė minėtas sutartis į įmonių UAB „B.“ ir UAB „C.“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurios nuo įmonės UAB „M.“ buvo pasirašytos direktorės J. V. Jis pamena, kad jis pasirašė S. Š. pateiktas sutartis, kurių po vieną egzempliorių jis įteikė S. Š. Pačią J. V. jis yra matęs, kai S. Š. ją atveždavo dokumentų nuo įmonės UAB „M.“ pasirašymui, nors visus įmonės UAB „M.“ reikalus realiai organizuodavo S. Š. Greitu metu po minėtų sutarčių pasirašymo įmonė UAB „M.“ pradėjo vykdyti senojo pastato renovavimo darbus. Jam nėra žinoma, ar įmonė UAB „M.“ dirbo savo pajėgomis ar kitų rangovų pajėgomis. Įmonė UAB „B.“ pradėjus darbus objekte (duomenys neskelbtini) turėjo savo techninį prižiūrėtoją, prižiūrintį objektuose atliekamus darbus, kuris kažkuriuo momentu išėjo iš darbo. Buvo laikotarpis, kai įmonė UAB „B.“ neturėjo techninio prižiūrėtojo iki kol surado naująjį techninį prižiūrėtoją. Minėtose sutartyse buvo aptarta tvarka dėl darbų priėmimo-perdavimo, sąskaitų priėmimo ir sąskaitų apmokėjimo. Kai įmonė UAB „M.“ pradėjo darbus, įmonė UAB „M.“ rengė darbų priėmimo-perdavimo aktus bei išrašinėjo sąskaitas už atliktus darbus, po ko įmonė UAB „B.“ atlikdavo apmokėjimus pagal gautas sąskaitas. Techninis prižiūrėtojas darbus kontroliavo ir įmonė UAB „M.“ įgavo pasitikėjimą. Jam yra žinomos šios apklausos metu pateiktos susipažinti įmonės UAB „M.“ 2015-06-09 išrašyta sąskaita-faktūra įmonei UAB „B.“ 697.875,80 eurų sumai Nr. MAK096 ir 2015-06-30 išrašyta sąskaita-faktūra įmonei UAB „B.“ 391.985,70 eurų sumai Nr. MAK097. Minėtų sąskaitų gavimo metu įmonė UAB „B.“ neturėjo savo techninio prižiūrėtojo. Jis pats ir A. S. neturi statybos išsilavinimo, todėl nepakankamai išmanė statybas, kad galėtų įvertinti atliktus darbus pagal statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Iki minėtų sąskaitų jis pats ir A. S. jau patys pradėjo įtarti, kad objekte yra atlikta akivaizdžiai mažiau darbų nei įmonės UAB „M.“ jau išrašytose ir apmokėtose sąskaitose faktūrose bei atliktuose S. Š. prašomuose avansiniuose apmokėjimuose. Dėl minėtų įmonės UAB „M.“ 2015-06-09 išrašytos sąskaitos-faktūros įmonei UAB „B.“ 697.875,80 eurų sumai Nr. MAK096 ir 2015-06-30 išrašytos sąskaitos-faktūros įmonei UAB „B.“ 391.985,70 eurų sumai Nr. MAK097 pamena, kad minėtos sąskaitos buvo atsiųstos iš įmonės UAB „M.“ elektroniniu paštu įmonės UAB „B.“ buhalterei S. K., kuri apskaitė minėtas gautas sąskaitas įmonės UAB „B.“ gaunamų sąskaitų faktūrų registre. Ši buhalterė buvo įmonės UAB „Ė.“ darbuotoja, o įmonė UAB „Ė.“ pagal sutartį tvarkė įmonės UAB „B.“ apskaitą. S. K., apskaičiusi šias gautas sąskaitas faktūras, atliko atitinkamus veiksmus dėl mokėtinų mokesčių deklaravimo mokesčių inspekcijai, šiose deklaracijose atsispindėjo minėtų gautų sąskaitų-faktūrų duomenys. Minėtos sąskaitos faktūros nebuvo derintos su juo ar A. S., šias sąskaitas UAB „M.“ pateikė įmonės UAB „B.“ buhalterijai savarankiškai ir neperspėjant. Aktai dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo įmonei UAB „B.“ ar jam su A. S. pateikti nebuvo. Gavus minėtas sąskaitas tik dar labiau sustiprėjo abejonės dėl įmonės UAB „M.“ veiksmų nepagrįstai išviliojant iš įmonės UAB „B.“ lėšas už faktiškai neatliktus darbus. UAB „B.“ iš karto ėmėsi teisinių veiksmų dėl faktiškai atliktų darbų įvertinimo, po ko abejonės oficialiai pasitvirtino. Jam yra žinomas 2015-11-18 susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo tarp įmonių UAB „B.“, UAB „C.“ ir UAB „M.“. Jis šiuo metu nepamena aplinkybių, kuriomis buvo sudarytas minėtas susitarimas. Dėl susitarimo esmės yra reikalinga žiūrėti į susitarimo turinį. Jis šiuo metu nepamena šio susitarimo pasirašymo aplinkybių ir nepamena, kas kada kur jį pasirašė. 2016 metų pradžioje jis išėjo tėvystės atostogų. Pamena, kad įmonė UAB „B.“ toliau statė minėtą objektą per kitus rangovus. Vėliau, kiek žino, UAB „B.“ bankrutavo ir įmonės UAB „B.“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš įmonės UAB „M.“ dėl sumokėtų pinigų grąžinimo už nepagrįstų darbų apmokėjimą. Šis teisminis ginčas iki šiol, kiek žino, tęsiasi. Kiek žino, UAB „M.“ irgi kreipėsi į teismą dėl pinigų prisiteisimo iš įmonės BUAB „B.“ pagal minėtas dvi sąskaitas-faktūras, tačiau UAB „M.“ ieškinys galiausiai buvo atmestas. Visuose minėtuose civilinių bylų teisminiuose nagrinėjimuose jam teko dalyvauti kaip liudytojui. Pasibaigus tėvystės atostogoms 2018 metų pradžioje jis pats išėjo iš darbo įmonėse UAB „B.“ ir UAB „C.“. Nuo to momento dirba samdomą darbą nekilnojamojo turto vystymo srityje. Dabartinė jo darbo veikla nėra susijusi su A. S. ar S. Š. Į jį nebuvo ir nėra nukreipti jokie ieškiniai kaip į buvusį įmonės UAB „B.“ direktorių dėl įmonės UAB „B.“ atliktų mokėjimų įmonei UAB „M.“. Jam nėra nieko žinoma, kad įmonės UAB „B.“ ir UAB „C.“ apskaitė tarpusavio ar su kitomis įmonėmis netikrų ūkinių ar finansinių operacijų duomenis savo apskaitoje, siekiant tuo pagrindu suformuoti pageidaujamą mokestinę atskaitą su tikslu išvengti mokėtinų mokesčių ar siekiant pašalinti atskiras įmones iš BUAB „B.“ kreditorių sąrašo (t. 11, b. l. 134–137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. K. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). Nuo studijų laikotarpio iki šiol ji visada dirbo įmonių apskaitos tvarkymo srityje. Nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio ji dirba buhaltere įmonėje UAB „J.“, kuri teikia apskaitos tvarkymo paslaugas. Įmonės UAB „J.“ pavadinimas iki 2015 metų buvo UAB „Ė.“. Įmonė UAB "B." jai yra žinoma iš to, kad įmonė UAB „J.“ nuo 2012 m. pagal sutartį pradėjo visa apimtimi tvarkyti įmonės UAB "B." apskaitą, kuri buvo tvarkoma iki 2016 metų sausio mėnesio. Visą minėtą laikotarpį įmonės UAB "B." apskaitą tvarkė vienintelė ji kaip įmonės UAB „J.“ darbuotoja. Ji apskaitė įmonės UAB "B." pirminius apskaitos dokumentus ir teikė visas mokestines ataskaitas bei deklaracijas. Iš įmonės UAB "B." atstovų su ja kaip buhaltere bendravo įmonės UAB "B." direktorius L. B. ir A. S., kuris, kiek pamena, dirbo įmonės UAB "B." vadybininku. Jo žinioje buvo įmonės UAB "B." elektroninės bankininkystės finansų valdymo įrankiai. Ji atlikdavo mokėjimus per banką savarankiškai tik mokesčių administravimo įstaigoms, o įmonės UAB "B." klientams mokėjimus atlikdavo tik gavus įmonės UAB "B." atstovų nurodymus tą atlikti. Įmonėje UAB "B." buvo kasa, kasos dokumentus rengė ji pagal įmonės UAB „B.“ atstovų nurodymus, o grynieji kasos pinigai buvo pas atskaitingus asmenis. Pirminiai įmonės UAB "B." apskaitos dokumentai apskaitymui patekdavo, kai juos faktiškai atnešdavo apskaitymui įmonės UAB "B." atstovai, kai juos gaudavo elektroniniu paštu iš įmonės UAB "B." klientų ir taip pat jai pačiai tekdavo rengti pirminius apskaitos dokumentus, kaip, pavyzdžiui, išrašyti pardavimo sąskaitą pasirašius notariškai patvirtintą sandorį. Dėl įmonės UAB "B." veiklos pamena, kad įmonė UAB "B." vykdė senų pastatų įsigijimus, jų rekonstrukciją, jų renovavimą ir pardavimus. Minėtą veiklą įmonė UAB "B." vykdė pasitelkdama rangovus. Iš įmonės UAB „B.“ turėtų statybos objektų pamena objektus, buvusius (duomenys neskelbtini). Dėl įmonės UAB „C.“ pamena, kad įmonė UAB "B." kai kuriuos savo objektus yra pardavusi įmonei UAB „C.“. Įmonės UAB „C.“ atstovų šiuo metu tiksliai nepamena, direktoriumi gal buvo irgi L. B. Įmonė UAB „M.“ jai yra girdėta, kiek pamena, įmonė UAB „M.“ buvo vienu iš įmonės UAB "B." rangovu (duomenys neskelbtini), esančiame statybų objekte. Įmonės UAB „M.“ atstovų šiuo metu tiksliai nepamena. Asmuo S. Š. jai yra girdėtas, bet šiuo metu neatsimena, ar S. Š. yra kaip nors susijęs su įmone UAB „M.“. Asmuo J. V. šiuo metu jai nėra žinoma visai. Dėl įmonės UAB "B." ir įmonės UAB „M.“ tarpusavio santykių pamena tik tai, kad įmonė UAB „M.“ kaip rangovas turėjo atlikti 2014-2015 metais visus statybos darbus (duomenys neskelbtini), esančiame statybų objekte užsakovui įmonei UAB "B.". Ji pamena, kad darbai minėtame (duomenys neskelbtini) objekte buvo pradėti atlikti. Pamena, kad jai apskaitai buvo pateikiami įmonės UAB „M.“ pardavimo sąskaitos faktūros su atitinkamais atliktų darbų (duomenys neskelbtini) objekte aktais, tačiau tikslių pateikimo aplinkybių nepamena. Pagal įmonės UAB "B." atstovų nurodymus, remiantis minėtais dokumentais, ji yra atlikusi įmonės UAB "B." bankinius mokėjimus įmonei UAB „M.“. Ji kontroliavo, kad prie priimamų apskaitai pirkimų faktūrų būtu statybos darbų priėmimo aktai, kadangi į apskaitą statybos darbų pirkimų faktūros įtraukiamus tik esant prie pirkimų faktūrų statybos darbų priėmimo aktams. Jai yra žinomos šios apklausos metu pateiktos susipažinti įmonės UAB „M.“ 2015-06-09 išrašyta sąskaita-faktūra įmonei UAB "B." 697.875,80 eurų sumai Nr. MAK096 ir 2015-06-30 išrašyta sąskaita-faktūra įmonei UAB B. 391.985,70 eurų sumai Nr. MAK097. Ji pamena, kad minėtas sąskaitas faktūras ji gavo ir apskaitė 2015 metų birželio mėnesį. Ji šiuo metu nepamena, kokiu būdu ir iš ko ji gavo minėtas sąskaitas faktūras apskaitai įmonės UAB "B." apskaitoje. Ji šiuo metu nieko neprisimena, ar prie minėtų dviejų MAK096 ir MAK097 sąskaitų buvo statybos darbų priėmimo aktai. Įmonės mokestines deklaracijas ji teikė laiku ir jas teikė teisingas tik remiantis apskaitos registrų duomenimis. Minėtų gautų dviejų MAK096 ir MAK097 sąskaitų duomenys buvo pilnai atvaizduoti įmonės UAB "B." mokestinėje deklaracijoje už 2015 metų birželio mėnesį, tai yra šių faktūrų duomenys buvo atvaizduoti PVM deklaracijos eilutėse „Įsigytų prekių ir paslaugų vertė“ ir „Pirkimų PVM“. „Pirkimų PVM“ eilutės suma įtakoja gautiną PVM, tai yra ši suma įsiskaitoma į gautiną PVM, kuri įtakoja įmonės UAB "B." mokėtiną PVM valstybės biudžetui. Šias minėtas MAK096 ir MAK097 faktūras ji pamena dėl to, kad jose buvo labai reikšmingos sumos. Dėl minėtų sąskaitų MAK096 ir MAK097 tarp įmonių UAB "B." ir UAB „M.“ įvyko ginčas, kurį šios įmonės sprendė savarankiškai be jos įsikišimo, todėl jai apie ginčo ar sprendimų eigą nėra nieko žinoma. Ji nepamena, ar UAB "B." yra atlikusi mokėjimus įmonei UAB „M.“ pagal minėtas MAK096 ir MAK097 sąskaitas. Pamena, kad 2015 metų spalio ar lapkričio mėnesį jai kažkas iš įmonės UAB "B." atstovų pateikė pranešimą nuo įmonės UAB „M.“, kad minėtos MAK096 ir MAK097 sąskaitos įmonei UAB "B." yra išrašytos per klaidą. Kiek pamena, ji nėra išsisaugojusi minėto įmonės UAB „M.“ pranešimo. Remiantis minėtu pranešimu ji įmonės UAB "B." gaunamų sąskaitų faktūrų registre anuliavo minėtas gautas MAK096 ir MAK097 sąskaitas ir patikslino įmonės UAB "B." mokestinę deklaraciją už 2015 metų birželio mėnesį. Patikslinus minėtą PVM deklaraciją, įmonei UAB "B." iš karto atsirado apie 190.000,00 eurų PVM mokestinė skola. Kiek pamena, ši minėta įmonės UAB „B.“ apie 190.000,00 eurų PVM mokestinė skola liko nesumokėta tai dienai, kai 2016 metų sausio mėnesį įmonės UAB "B." apskaitos dokumentai buvo perduoti įmonės UAB „B.“ bankroto administratoriui. Jai nėra nieko žinoma, kad minėtos MAK096 ir MAK097 sąskaitos buvo netikros ar kad jose atvaizduotos yra netikros ūkinės operacijos. Jai minėtos MAK096 ir MAK097 sąskaitos buvo pateiktos apskaitai ir ji jas apskaitė, o kai buvo gautas įmonės UAB „M.“ raštas dėl šių sąskaitų anuliavimo, ji minėtas sąskaitas anuliavo. Jei jai būtų žinoma, kad minėtos MAK096 ir MAK097 sąskaitos buvo netikros ar kad jose yra atvaizduotos netikros ūkinės operacijos, tai minėtų sąskaitų neįtrauktų į įmonės UAB "B." gaunamų sąskaitų faktūrų registrą. Jai nėra žinomas apklausos metu jai pateiktas susipažinti 2015-11-18 susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo tarp įmonių UAB "B.", UAB „C.“ ir UAB „M.“, kuriuo įmonė UAB „C.“ perėmė įmonės UAB "B." įsipareigojimus dėl MAK096 ir MAK097 bei kitų sąskaitų įmonės UAB „M.“ atžvilgiu. Jai nėra nieko žinoma, kad įmonės UAB "B.", UAB „C.“, UAB „M.“ apskaitė tarpusavio ar su kitomis įmonėmis netikrų ūkinių ar finansinių operacijų duomenis savo apskaitoje, siekiant tuo pagrindu suformuoti pageidaujamą mokestinę atskaitą su tikslu išvengti mokėtinų mokesčių ar siekiant pašalinti atskiras įmones iš BUAB "B." kreditorių sąrašo. Jos žiniomis, įmonės UAB "B." apskaitoje yra apskaitytos visos realiai įvykusios ūkinės ir finansinės operacijos. Jai nėra tiksliai žinoma, kaip ir kada buvo užbaigtas statybų objektas (duomenys neskelbtini). Jos sąsajos su įmone UAB "B." nutrūko dėl to, kad įmonė UAB „B.“ bankrutavo. Įmonė UAB „J.“ buvo įpareigota pateikti visus įmonės UAB „B.“ apskaitos dokumentus UAB „B.“ administratoriui. Ji pati surinko turimus įmonės UAB „B.“ apskaitos dokumentus, kuriuos visus nuo įmonės UAB „J.“ pagal aktą perdavė UAB „B.“ administratoriui (t. 11, b. l. 140–142).

2015-12-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus atlikto UAB „M.“ (kodas (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 pažyma, kurioje nurodyta, jog UAB „M.“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2015-12-02 po atlikto operatyvaus patikrinimo (2015-11-30 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-13369, toliau - OP), kurio metu nustatyta, kąd bendrovė užsakovams UAB „K.“, UAB „B.“, UAB „Ž.“, UAB „G.“ pagal 2015-01-01 - 2015-09-30 laikotarpiu Įformintas PVM sąskaitas faktūras pati statybos darbų neatliko, o samdė subrangovus - UAB „L.“, UAB „Ū.“, UAB „E.“. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui pradėjus UAB „L.“ kontrolės veiksmus, su bendrove ir jos vadovu M. A. susisiekti nepavyko, su mokesčių administratoriumi bendrovė nebendradarbiavo ir patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagal turimą informaciją nustatyta, kad UAB „L.“ nevykdo mokestinių prievolių, t.y. nedeklaravo arba deklaravo ne visus pardavimus UAB „M.“, deklaruotų mokesčių nesumokėjo, bendrovės akcininkas ir vadovas – M. A., kuris, kaip ir kiti 10 buvusių UAB „L.“ darbuotojų įdarbinti UAB „E.“, kurią 2015-03-06 įsteigė UAB „K.“.

UAB „M.“ įregistruota 2009-09-23 adresu: (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoja įregistruota (duomenys neskelbtini), PVMM kodas (duomenys neskelbtini). MM registro duomenimis UAB „M.“ deklaruoja biurą adresu: (duomenys neskelbtini).

Mokesčių mokėtojų registro (toliau - MM registras) duomenimis UAB „M.“ deklaruojama vykdoma veikla - kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (kodas pagal EVRK 433900). Pažymėtina, kad bendrovė statybos darbams kvalifikacijos atestato neturi, tačiau kvalifikacijos atestatą turi bendrovės statybos darbų vadovas T. G. (kvalifikacijos atestatas (duomenys neskelbtini), suteikta teisė eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas).

UAB „M.“ įstatinis kapitalas 14481 Eur (50000 Lt). Bendrovės akcininkas nuo 2014-01-14 - UAB „GI.“ (kodas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad UAB „GI.“ vadovas ir akcininkas nuo 2014-01-02 yra UAB „M.“ direktorė J. V.. UAB „GI.“ neturi nė vieno darbuotojo, yra ne PVM mokėtoja, Pelno mokesčio deklaracijoje PLN204 už 2013 m. veiklos rezultatų nedeklaruoja.

Nuo 2014-01-14 UAB „M." direktorė – J. V.

Bendrovės' buhalterinę apskaitą nuo 2009-10-19 tvarko UAB „N.“ (kodas (duomenys neskelbtini)).

Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „M.“ darbuotojų skaičius buvo 6 samdomi darbuotojai: J. V. (direktorius), S. Š. (projektų vadovas), A. S. (vadybininkas), E. A. (finansininkas), T. G. (statybų vadovas), G. B. (vairuotojas).

UAB „M.“ direktorė J. V. OP metu nedalyvavo.

OP atliktas, dalyvaujant UAB „M." apskaitą tvarkančios buhalterinės įmonės UAB „N.“ direktorei J. J. pagal UAB „M.“ direktorės J. V. 2015-08-07 pasirašytą įgaliojimą (atstovauti bendrovę visais klausimais visose įstaigose ir organizacijose (įskaitant VMI/SODRA) su teise pasirašyti visus dokumentus).

Be to, nustatyta, kad bendrovės projektų vadovui S. Š. pagal 2015-07-01 UAB „M.“ direktorės J. V. (S. Š. žmona) pasirašytą įgaliojimą taip pat suteikta teisė atstovauti bendrovei visose įstaigose, įskaitant mokesčių institucijose, pasirašyti dokumentus, teikti ir priimti dokumentus.

OP metu 2015-11-13 Vilniaus AVMI bendrovės projektų vadovas S. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad faktiškai jis yra atsakingas už visą bendrovės vykdomą veiklą, t. y. sprendžia dėl sutarčių sudarymo ir jų esminių sąlygų suderinimo su užsakovais ir rangovais, surašo atliktu/ darbų aktus, kontroliuoja sąmatų derinimą, statybų eigą bei atsiskaitymą su užsakovais ir rangovais, sprendžia kitus esminius bendrovėje kylančius klausimus.

Pažymėtina, kad S, Špakovski 2003–2013 m. laikotarpiu buvo 10 kartų teistas ir pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. VMI turimais duomenimis, FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00017-15 dėl UAB „M.“ nusikalstamos veiklos.

2. 2016-09-07 teisme gautas pareiškėjo BUAB "B." bankroto administratoriaus UAB „MaxContract“ prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu UAB "M." bankroto byloje. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjui yra skolingas 506 750,76 eurų.

3. 2016-10-06 teisme gautas atsakovo UAB „M.“ atsiliepimas. Nurodė, kad atsakovas tariamo įsiskolinimo ieškovui UAB „C.“ nepripažįsta, nes pats ieškovas UAB „C.“ yra skolingas daugiau nei 1 mln. eurų atsakovui. Pažymėjo, kad taip pat nesutinka su BUAB „B.“ bankroto administratoriaus UAB „MaxContract“ pareikštu reikalavimu. Nurodė, kad tuo klausimu yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3824-467/2016.

2018-11-23 apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įmonės UAB „M.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentai. Apžiūros tikslas apžiūrėti įmonės UAB „M.“ dokumentus, kuriais S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra suteiktas įgaliojimas atstovauti įmonę UAB „M.“. Apžiūros metu buvo apžiūrėti įmonės UAB „M.“ buhalterinės apskaitos bei kiti dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp 2016-08-17 kratos metu pas S. Š. (duomenys neskelbtini), metu paimtų įmonės UAB „M.“ dokumentų yra 6 vienetai 2015-07-01 dienos įmonės UAB „M.“ direktorės J. V. parašu ir įmonės UAB „M.“ apvaliu antspaudu patvirtinti vienodi įgaliojimai, kuriais darbuotojui S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2016-12-31 dienos yra įgaliotas atstovauti įmonę UAB „M.“ visais klausimais visose įstaigose. Apžiūros metu buvo padarytos visų minėtų įgaliojimų kopijos (t. 11, b. l. 27–33).

BK 220 str. 1 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01) buvo nustatyta, jog tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 222 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017). Apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).

Iš S. Š. ir J. V. pateiktų kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d. matyti, kad jie kaltinami tuo, jog tyčia apgaulingai tvarkė UAB „M.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš pagal BK 222 str. 1 d. formuluojamų kaltimų matyti, kad kaltinamųjų apgaulė inkriminuojama konstatavus, jog UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2014-07-28 iki 2014-12-31 UAB „F.“ UAB „L.“, UAB „V.“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis įformino statybos darbų pirkimą už 751 298,92 Lt (217 591,21 Eur) ir 157 772,78 Lt (45 694,16 Eur) PVM, iš viso už 909 071,70 Lt (263 285,36 Eur), o įmonėms UAB „A.“ ir UAB „B.“, nuo 2014-09-30 iki 2014-12-30 išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis suformuotų tyrimui nepateiktų atliktų darbų aktų pagrindu, buvo įformintas konsultacijų ir statybos paslaugų pardavimas už 1 440 416,72 Lt (417 173,52 Eur) ir 302 487,50 Lt (87 606,44 Eur) PVM, iš viso už 1 742 904,22 Lt (504 779,95 Eur) ir šios PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „N.“ direktorei J. J., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, jas apskaitė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 apskaitos registruose: pirkimo ir pardavimo operacijų žurnale, apskaitos registre „Klientų apyvarta“, sąskaitų aktyvumo ataskaitose (6 klasė – „Sąnaudos“, 4 klasė – „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“); dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „M.“ veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31.