- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 2VP-18721-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13485-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., E. Z.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Jurgitos Bareikienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: A. S., E. Z., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė Jurgita Bareikienė kreipėsi į teismą, prašydama skirti A. S. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojos E. Z. naudai.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2SP-17339-869/2023 dėl įpareigojimo vykdymo A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vykdomojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad skolininkas nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5.5.1 ir 5.2 punktuose, kadangi 2023 m. birželio 19 d. skolininkas turėjo grąžinti sūnų jam susirgus į jo gyvenamąją vietą, tačiau skolininkas sūnaus į gyvenamąją vietą negrąžino, o parsivežė po gydytojo apžiūros į savo gyvenamąją vietą ir dar pralaikė sūnų iki 2023 m. birželio 20 d., tik tada iškviesdamas greitąją pagalbą. 2023 m. liepos 27 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad skolininkas nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5.5.2 punkto, nes grąžino vaiką išieškotojai ne septintos dienos vakare, o aštuntą dieną 11:30 val. 2023 m. rugpjūčio 7 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad skolininkas nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5.5.1 ir 5.3 punktų. Prašyme taip pat pažymima, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija dėl teismo sprendimo vykdymo, kurioje nurodoma, jog maždaug pusė metų tėvai nepriima pagalbos, nevykdo sudarytame pagalbos plane numatytų uždavinių, nebendradarbiauja su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, todėl rekomendavo besąlygiškai vykdyti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, kadangi bendravimo tvarkos laikymasis atitiks geriausius vaiko interesus ir neturės neigiamų pasekmių vaiko raidai ir brandai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo E. Z. (toliau – ir išieškotoja) atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo A. S. skirti baudas, kurių prašo antstolė. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo A. S. piktybiškai nesilaiko teismo nutarties, priimtos 2022 m. birželio 16 d., nuo 2022 m. vasario mėnesio: pastoviai vėluoja arba negrąžina vaiko tą dieną, kai priklauso pagal bendravimo tvarką, net atvykus pareigūnams ir vaiko teisių komandai atsisako grąžinti vaiką, piktybiškai meluoja, manipuliuodamas vaiku terorizuoja, melagingai skundžia tarnyboms, meluoja, kad jam buvo liepta policijos pareigūnų negrąžinti vaiko, nors nė karto jo melagingi skundai nepasitvirtino, o tiek vaiko teisių apsaugos institucija, tiek pareigūnai teigia, jog ragina jį laikytis teismo patvirtintos bendravimo tvarkos. Išieškotojos teigimu, prieš išduodant vykdomąjį raštą A. S. taip pat nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, o būtent: 2023 m. vasario 21 d. vėlavo virš 1 val.; 2023 m. kovo 16 d. negrąžino vaiko tą dieną, pasiliko per naktį, nors turėjo grąžinti 17:30 val.; 2023 m. kovo 17 d. pasiėmė vaiką be auklėtojų leidimo iš darželio jam nepriklausančią dieną; 2023 m. balandžio 30 d. turėjo grąžinti vaiką 17:30 val., bet grąžino kitą dieną vakare. Atsiliepime nurodoma, kad po vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į antstolę, kuri vėlgi nustatė bendravimo tvarkos pažeidimus, dėl kurių kreipėsi, jog būtų skirta bauda. Be šių pažeidimų A. S. vis dar nuolat 15– 30 min. vėluoja grąžinti vaiką antradieniais ir ketvirtadieniais, apie tai dažniausiai neinformuodamas, neatsiliepia, neatrašo į paklausimus. Išieškotojos teigimu, atsižvelgiant į A. S. piktybinį teismo nutarties nesilaikymą, kai net pareigūnų ir vaiko teisių skatinimas nepadeda, teismo skirta bauda galėtų A. S. paskatinti laikytis bendravimo tvarkos, kas užtikrintų geriausius vaiko interesus.
4. Suinteresuotas asmuo A. S. (toliau – ir skolininkas) atsiliepime į antstolės pareiškimą prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolė nuslėpė faktines aplinkybes, kad jai buvo pateikti paaiškinimai dėl įvykių aplinkybių. Pareiškime teigiama, kad A. S. piktybiškai nesilaiko teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, tačiau, skolininko teigimu, iš tiesų pati išieškotoja visais įmanomais būdais nesilaiko bendravimo tvarkos nuo pat jos patvirtinimo momento, o jos teiginiai dėl A. S. yra melagingi ir klaidinantys tiek antstolę, tiek teismą. Antstolė prašo skirti baudas už taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. liepos 7 d. ir 2023 m. liepos 31 d. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2023 m. birželio 19 d. vaiko motina buvo išvykusi, buvo jo savaitgalis su vaiku. Paryčiais vaikas pasijuto blogai, jam kilo temperatūra, dėl to vaiką užregistravo pas gydytoją apie 16:00, vaiko motiną informavo SMS žinute. Skolininko teigimu, vaiko motina SMS žinutėmis reikalavo, kad vaiką vakare vežtų jos seseriai ir ten paliktų, tačiau pagal bendravimo tvarką jis vaiką turi pristatyti jo motinai, o ne tretiesiems asmenims. Skolininkas pabrėžia, kad nepažeidė tvarkos, nes jis neturėjo, kam grąžinti vaiko, nes išieškotoja, užuot rūpinusis vaiku, buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos į kitą miestą, ką pripažįsta ir pati. Skolininkas atkreipė dėmesį, kad antstolės pareiškime nurodytos aplinkybės dėl 2023 m. liepos 7 d. nevykdymo akto visiškai nesuprantamos, pareiškimas niekaip nekoreliuoja su nevykdymo aktu. Paaiškino, kad su vaiku atostogavo nuo liepos 17 d. iki 24 d., t. y. 7 dienas nepertraukiamai buvo išvykęs. Informavo išieškotoją elektroniniu paštu 22 dieną, kad po dviejų dienų grąžins vaiką, be to, antstolė taip pat buvo informuota, jog išieškotojos nebuvo Vilniuje, dėl to skolininkas negalėjo perduoti jai vaiko, kadangi tai jo atsakomybė, o ne trečiųjų asmenų, pasirūpinti vaiku. Skolininko teigimu, jis nepažeidė bendravimo tvarkos, nes su vaiku buvo 7 dienas ir apie tai informavo išieškotoją, todėl jokio pagrindo jam skirti baudą nėra. Dėl 2023 m. liepos 31 d. pažeidimo paaiškino, kad 2023 m. liepos 29 d. gavo vaiką su kraujosruvomis, dėl to kreipėsi į pareigūnus. Ikiteisminė medicininė ekspertizė nepriėmė, o tyrėjas suklydo įteikęs atspausdintą siuntimą ir liepęs nedelsiant vykti ir vykdyti paskirtą užduotį. Informavo išieškotoją SMS žinute, kad jam paskirta užduotis. Taip pat informavo vaiko tarnybos specialistę, kad vaiką perduos kitą dieną. Skolininko teigimu, jis bandė išsiaiškinti vaiko sumušimo priežastis ir užfiksuoti faktus bei vykdė policijos pareigūnų nurodymus, todėl nėra jokio pagrindo jam skirti baudą.
5. Suinteresuotas asmuo E. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl A. S. atsiliepimo. Išieškotojos teigimu, atsiliepimo teiginys, kad ji nesilaiko bendravimo tvarkos nuo pat jos patvirtinimo, yra nepagrįstas ir melagingas, nes bendravimo tvarkos visada laikėsi. Išieškotoja pažymi, kad jos atžvilgiu nėra užvestos vykdomosios bylos, nėra nustatyta jokių pažeidimų, o skolininko melagingi pranešimai policijai ar vaiko teisėms negali būti priimami kaip faktai. Išieškotoja nurodė, kad dėl skolininko melagingų skundų, terorizavimo ir persekiojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išieškotojos žiniomis, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad skolininkas terorizavo darželio darbuotojus, darželio administracija ir auklėtojos bijo skolininko dėl jo neadekvačių veiksmų, bandymų pasiimti vaiką ne pagal bendravimo tvarką, gąsdinimų ir grasinimų. Išieškotojos teigimu, skolininko paaiškinimus dėl 2023 m. birželio 27 d. nustatytų tvarkos pažeidimų yra sunku suprasti, kada tiksliai vaikas pas jį susirgo, kadangi ligos išrašuose yra teigiama visiškai kitaip, nei skolininko paaiškinimuose. Be to, atlikus vaikui kraujo tyrimus paaiškėjo, kad jie yra labai prastos būklės. Jeigu tėvas būtų informavęs apie vaiko ligą nedelsiant, išieškotoja nurodo, kad būtų turėjusi galimybę grįžti anksčiau, nes buvo išvykusi, tačiau skolininkas informavo tik pirmadienį ryte, užuot informavęs šeštadienį ar bent sekmadienį, dėl ko būtų galima išvengti vaiko sveikatos pablogėjimo, jeigu būtų laikytasi bendravimo tvarkos. Ieškotoja pažymėjo, kad po apsilankymo poliklinikoje prašė, jog skolininkas vaiką paliktų namuose (vaiką buvo nuvežęs į Antakalnio polikliniką, kuri yra šalia jos namų), nors namie tuo metu jos nebuvo, tačiau grįžo tą vakarą, o tuo metu namuose laukė jos sesuo, kuri turi glaudų ryšį su vaiku ir juo dažnai rūpinasi ligos atveju, ji būtų pabuvusi kelias valandas, kol grįžtų išieškotoja, tačiau skolininkas atsisakė vaiką grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą. Pagal bendravimo tvarką skolininkui priklauso bendrauti su vaiku poriniais metų savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki pirmadienio 8 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti į jo ugdymo vietą (5.5.1. punktas). Tačiau bendru sutarimu skolininkas pasiėmė vaiką iš darželio anksčiau – penktadienį 2023 m. birželio 16 d. ir turėjo grąžinti pirmadienį, tačiau pirmadienį vaiko negrąžino. Pagal 5.5.2. punktą, skolininkas bendrauja su sūnumi 2 kartus per metus nepertraukiamai, ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas atostogų metu, suderinus atostogų laiką prieš 2 savaites elektroniniu paštu ar SMS su išieškotoja. Išieškotojos teigimu, skolininkas pažeidė šį punktą dviem aspektais – neinformavęs laiku ir negrąžinęs, kada priklauso, kadangi jis atostogavo su vaiku nuo 2023 m. liepos 17 d. (pirmadienio) iki 2023 m. liepos 24 d. (pirmadienio) imtinai, vadinasi, grąžino vaiką ne po 7, o po 8 kalendorinių dienų. Be to, atostogų laikas turėjo būti suderintas prieš 2 savaites, tačiau išieškotojai 2023 m. liepos 22 d. paklausus skolininko elektroniniu paštu, kada jai laukti vaiko, skolininkas informavo, kad vaiko negrąžins, nors turėtų būti bendras sutarimas dėl atostogų pradžios bei pabaigos. Išieškotojai paprašius paskambinti vaikui vaizdo skambučiu 2023 m. liepos 23 d., skolininkas atsisakė suteikti tokią galimybę. Išieškotojos teigimu, skolininkas jau ne pirmą kartą pasinaudodamas vaiku kaip įrankiu bando kenkti rašydamas melagingus skundus tiek vaiko teisėms, tiek policijai. Dėl 2023 m. liepos 31 d. pažeidimo išieškotoja paaiškina, kad buvo taip pat – skolininkas sukvietė visas tarnybas savaitgalį pasiėmęs vaiką, nes ant kelių pamatė keletą mėlynių, kas yra įprasta jų turėti vaikui, ir eilinį kartą apkaltino išieškotoją, kad neva ji mušė vaiką. Vaiko teisių apsaugos institucija taip pat turi keliasdešimt skundų iš skolininko, kurių nė vienas nepasitvirtino. Vaikas dėl jo melagingų skundų yra pastoviai apklausiamas, tampomas po ligonines, institucijas, kas padarė vaiko psichologinei būsenai didžiulę žalą. Išieškotojos teigimu, aptarti bendravimo tvarkos pažeidimai, kuriuos nustatė antstolė, nėra pirmieji pažeidimai, kuriuos skolininkas atliko, be to, dar prieš kreipiantis į antstolę dėl vykdomojo rašto gavimo buvo įvykdyta daugybė pažeidimų, ir iki šiol skolininkas pastoviai vėluoja antradieniais ir ketvirtadieniais grąžinti vaiką apie tai neinformuodamas iš anksto.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, jog baudą tėvas turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Papildomai Tarnyba atkreipė dėmesį, kad tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus (nesutarimus), susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, ypač svarbus vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas, gebėjimas atsiriboti nuo asmeniškumų bei orientuotis tik į vaiko poreikių ir geriausių interesų užtikrinimą. Tėvų konfliktai, į kuriuos įtraukiamas vaikas, daro žalą vaikui. Vaiko tėvai turi elgtis atsakingai, visų pirma, galvodami apie vaiko savijautą ir kaip tai gali paveikti vaiko ateitį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Bylos faktinės aplinkybės
8. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d. antstolės Jurgitos Bareikienės patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2SP-17339-869/2022 dėl teismo nutartimi (toliau – ir Nutartis) nustatytos suinteresuoto asmens A. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. S., gimusiu 2020 m. birželio 1 d., tvarkos.
9. Nutarties 5.5.1 punkte nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. bendrauja su sūnumi poriniais metų savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki pirmadienio 8 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti į jo ugdymo vietą.
10. Nutarties 5.5.2 punkte nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. bendrauja su sūnumi 2 kartus per metus nepertraukiamai, ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas atostogų metu, suderinus atostogų laiką prieš 2 savaites elektroniniu paštu ar SMS su E. Z.
11. Nutarties 5.2 punkte nustatyta, kad jeigu sūnus suserga būdamas pas suinteresuotą asmenį A. S., kai prieš tai buvo sveikas, arba sūnaus sveikatos būklė stipriai pablogėja slaugant ligos atveju, suinteresuotas asmuo A. S. jį nedelsiant grąžina E. Z. ar pristato į gydymo įstaigą.
12. Nutarties 5.3 punkte nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 17:30 val., įsipareigojant sūnų pasiimti iš ugdymo įstaigos ir grąžinti motinai prie ugdymo įstaigos ar motinos darbo, informuojant SMS žinute apie grąžinimo vietą iki tos dienos 17 val.
13. 2023 m. birželio 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolė nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. S. 2023 m. birželio 19 d. turėjo grąžinti vaiką (jam susirgus) į jo gyvenamąją vietą, tačiau vaiko į gyvenamąją vietą negrąžino, o parsivežė po gydytojo apžiūros į savo gyvenamąją vietą ir dar pralaikė vaiką iki 2023 m. birželio 20 d., tik tada iškviesdamas greitąją pagalbą. Atsižvelgdama į tai, antstolė konstatavo, kad A. S. nesilaikė Nutarties 5.5.1 ir 5.2 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos.
14. 2023 m. liepos 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolė nustatė, kad A. S. nesilaikė Nutarties 5.5.2 punkte nustatytos bendravimo tvarkos grąžindamas vaiką motinai ne septintos atostogų dienos (2023 m. liepos 23 d.) vakare, o aštuntą dieną (2023 m. liepos 24 d.) 11.30 min.
15. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolė nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. S. nenuvedė po savaitgalio vaiko į jo ugdymo įstaigą 8 val., taip pat negrąžino vaiko motinai vėliau tą dieną, taip pat kitą dieną. Atsižvelgdama į tai, antstolė konstatavo, kad A. S. nesilaikė Nutarties 5.5.1 ir 5.3 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos.
Dėl baudos skyrimo
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
17. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
19. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, kad vykdo teismo sprendimą ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas, o išieškotojas turi įrodyti teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
20. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad vaikas kartu su suinteresuotu asmeniu A. S. buvo nuo 2023 m. birželio 16 d., kai tėvas ryte pasiėmė vaiką iš darželio. Pagal byloje esančius e.sveikatos duomenis, vaikas nuo 2023 m. birželio 17 d. karščiavo iki 39 C, 2023 m. birželio 19 d. konsultuotas šeimos gydytojos, atlikti tyrimai, pakomentuota, kad tyrimai blogi, 2023 m. birželio 20 d. tėvas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir vaikas tą pačią dieną išvežtas į ligoninę, kur jam nustatytas itin didelis uždegimas ir dvi diagnozės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelta infekcija. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad suinteresuotas asmuo A. S. vaiko motiną apie vaiko būklę informavo pirmadienį (2023 m. birželio 19 d.) ryte, vaiko motinos prašymu vaiko į jos namus (kuriuose tuo metu buvo jos sesuo) tą dieną negrąžino, o antradienį ryte parašė vaiko motinai žinutę, kad važiuoja į ligoninę. Stacionare vaiką slaugė motina, vaikas iš ligoninės išrašytas 2023 m. birželio 23 d. Iš nurodytų duomenų teismas daro išvadą, kad vaikas susirgo būdamas pas atsakovą (2023 m. birželio 17 d.), todėl, remiantis Nutarties 5.2 punktu, nustatančiu, kad jei sūnus suserga būdamas pas atsakovą, kai prieš tai buvo sveikas, arba sūnaus sveikatos būklė stipriai pablogėja slaugant ligos atveju, atsakovas jį nedelsiant grąžina ieškovei ar pristato į gydymo įstaigą, suinteresuotas asmuo A. S. turėjo nedelsiant grąžinti vaiką ieškovei arba pristatyti į gydymo įstaigą. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad vaiko motina namo turėjo sugrįžti pirmadienio (2023 m. birželio 19 d.) vakare, vaikas, kaip minėta, sunkiai sirgo, stipriai karščiavo, todėl teismas sprendžia, jog suinteresuotas asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti Nutarties 5.2 punkto nuostatos vaiką nedelsiant grąžinti ieškovei (CK 1.5 straipsnis), atitinkamai dėl vaiko ligos nagrinėjamu atveju nėra aktualus Nutarties 5.5.1 punktas. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo A. S. piktybiškai nevykdė (delsė vykdyti) Nutarties 5.2 punkto nuostatos pristatyti vaiką į gydymo įstaigą, t. y. būtų sąmoningai veikęs prieš geriausius vaiko interesus. Suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad vaiko būklė jam sukėlė stresą, tikėtina, kad suinteresuotam asmeniui pritrūko ir patirties slaugant vaiką, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui baudą už Nutarties nevykdymą, nes byloje nenustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju Nutartis (konkrečiai, jos 5.5.1, 5.2 punktai) būtų sąmoningai pažeista. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių jau iki šių įvykių buvo konfliktiniai santykiai, suinteresuotas asmuo A. S. nepakankamai komunikavo su vaiko motina apie vaiko būklę, informavo iš esmės tik tada, kai vaiko būklė ir taip būtų paaiškėjusi, suinteresuotam asmeniui taip pat pritrūko geranoriškumo reaguojant į vaiko motinos poziciją grąžinti vaiką į jos namus pirmadienį, kur juo galėjo pasirūpinti motinos sesuo, kas ir galėjo lemti itin jautrią vaiko motinos reakciją į minėtus įvykius ir kreipimąsi į antstolį dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo, nors įprastu atveju vaiko tėvai, tikėtina, susiklosčiusių įvykių nevertintų kaip bendravimo tvarkos pažeidimo.
21. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. atostogavo su vaiku nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. liepos 24 d., grąžinęs vaiką motinai 2023 m. liepos 24 d., 11.30 val. Nutarties 5.5.2 punkte, taikytiname nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovas bendrauja su sūnumi du (du) kartus per metus nepertraukiamai, ne ilgiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas atostogų metu, suderinus atostogų laiką prieš 2 (dvi) savaites elektroniniu paštu ar SMS su ieškove. Nagrinėjamu atveju antstolė perdavė teismui spręsti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo tuo pagrindu, kad vaiko tėvas nesilaikė Nutarties 5.5.2 punkte nustatytos bendravimo tvarkos grąžindamas vaiką motinai ne septintos dienos vakare, o aštuntą dieną. Teismas sprendžia, kad, vertinant formaliai, suinteresuotas asmuo pažeidė Nutarties 5.5.2 punktą, nes faktiškai bendravo su sūnumi ilgiau kaip septynias dienas. Vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas buvo grąžintas motinai aštuntos dienos ryte (11.30 val.), sprendžia, jog pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Teismo vertinimu, nurodytą Nutarties pažeidimą galėjo lemti ir tai, jog teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje šalys neaptarė konkretaus vaiko grąžinimo laiko, o šalių konfliktiniai santykiai, paties suinteresuoto asmens A. S. nepakankamas ir ne itin geranoriškas komunikavimas su vaiko motina užkirto šalims kelią priimti šiuo klausimu racionalų sprendimą.
22. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. 2023 m. liepos 31 d. (pirmadienį) nenuvedė po savaitgalio vaiko į jo ugdymo įstaigą 8 val., taip pat negrąžino vaiko motinai vėliau tą dieną, taip pat kitą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. 17.56 min., kaip matyti iš suinteresuoto asmens E. Z. antstolei išsiųsto el. laiško, dar nebuvo vaiko grąžinęs vaiko motinai. Šiais veiksmais suinteresuotas asmuo pažeidė Nutarties 5.5.1 ir 5.3 punktuose nustatytą bendravimo tvarką. Nors suinteresuotas asmuo A. S. aiškino, kad negalėjo grąžinti vaiko motinai, nes gavo iš policijos užduotį pristatyti vaiką į ikiteisminę medicininę ekspertizę, tačiau nepagrindė, kad ši aplinkybė savaime būtų užkirtusi kelią visa apimtimi nevykdyti bendravimo tvarkos. Įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai būtų davę jam nurodymą negrąžinti vaiko motinai, t. y. nevykdyti bendravimo tvarkos, suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė (CPK 178 straipsnis), pats inicijavo procesą dėl galimo smurto prieš vaiką, kuris nepasitvirtino, todėl pripažintina, jog suinteresuotas asmuo A. S. neįrodė, kad nurodytomis dienomis negalėjo vykdyti Nutarties 5.5.1 ir 5.3 punktų dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
23. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Taigi teismui patvirtinus tėvo su vaikais bendravimo tvarką, tėvas privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti. Tarnybos byloje pateiktoje išvadoje taip pat pažymima, kad abu nepilnamečio tėvai privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdyti įsipareigojimus, taip pat atkreipiamas vaiko tėvų dėmesys, jog tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus (nesutarimus), susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, ypač svarbus vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas, gebėjimas atsiriboti nuo asmeniškumų bei orientuotis tik į vaiko poreikių ir geriausių interesų užtikrinimą; tėvų konfliktai, į kuriuos įtraukiamas vaikas, daro žalą vaikui; vaiko tėvai turi elgtis atsakingai, visų pirma, galvodami apie vaiko savijautą ir kaip tai gali paveikti vaiko ateitį.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas teismo procesinio sprendimo nevykdymo faktas 2023 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d., už kurį, suinteresuotam asmeniui A. S. neįrodžius, jog teismo procesinio sprendimo (Nutarties) negalėjo vykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, skirtina bauda.
25. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
27. Pažymėtina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, pagal Tarnybos išvadoje pateiktą informaciją, 2023 m. rugpjūčio 8 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą dėl suinteresuoto asmens A. S. pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, suinteresuotas asmuo A. S. kelis kartus per savaitę kreipiasi į Tarnybą su pranešimais dėl galimai pažeidžiamų jo vaiko teisių, tačiau nėra duomenų, jog šie pranešimai pasitvirtintų, daro išvadą, kad byloje nustatyti suinteresuoto asmens A. S. bendravimo tvarkos pažeidimai 2023 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d. nėra pavienės, atsitiktinės situacijos, o suinteresuoto asmens veiksmų, kuriais mažametis (3 m.) vaikas įtraukiamas į tėvų konfliktą, sistema, todėl už teismo procesinio sprendimo pažeidimą suinteresuotam asmeniui A. S. skirtina bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl baudos skolininkui skyrimo sprendžiama pirmą kartą, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat Tarnybos išvada, teismas sprendžia, jog už teismo procesinio sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina 100 Eur bauda išieškotojos E. Z. naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
29. Suinteresuotam asmeniui A. S. išaiškinama, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus bei galiojančią teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties nevykdymą suinteresuotam asmeniui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą išieškotojos E. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Jurgitai Bareikienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.