Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-539-468/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-24
Bylos Nr.: 1A-539-468/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21343-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė
Nuteistasis: M. B.
Nukentėjusysis: R. P.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 str. 1 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-468/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21343-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.16.4.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025-11-24Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sonatos Raupėnaitės-Lekerauskienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,nuteistajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,nukentėjusiajam R. P.,vertėjams A.Š., V.S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-25 nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pripažintas kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmes subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į M. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-22 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. kardomosios priemonės neskirtos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. B. pripažintas recidyvistu.

Šiuo nuosprendžiu taip pat:

L. V. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta jai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažinta kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažinta kalta pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, L. V. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-07-25.

Į paskirtos bausmės laiką L. V. įskaitytas suėmime išbūtą laiką nuo 2025-06-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025-07-25.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista iš L. V. 1056,10 Eur bei solidariai iš L. V. ir M. B. 1150 Eur turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinis atmestas.

Nuosprendis L. V. dalyse neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. V. pripažinta kalta, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2023-06-11, apie 20.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. P. davus palaikyti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 14 PLUS“, kurio vertė 1056,10 eurų, įsidėjo jį į rankinę, o R. P. paprašius telefoną atiduoti, atsisakė jį grąžinti, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. P. priklausantį, 1056,10 vertės turtą bei savo veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, L. V. ir M. B. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jie 2023-06-11, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, iš nukentėjusiojo R. P. L. V. pagrobus pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefono įrenginį „IPHONE 14 PLUS“, kuriame buvo įdiegta banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės programėlė, susieta su R. P. banko AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais bendrais veiksmais šią mokėjimo priemonę neteisėtai įgijo ir ją laikė iki 2023-06-12, kol mobiliojo ryšio telefono įrenginį „IPHONE 14 PLUS“, įkeitė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame lombarde. Šiais savo veiksmais L. V. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, L. V. ir M. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jie, veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023-06-12, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mobiliojo ryšio telefono įrenginyje „IPHONE 14 PLUS“ įdiegtą banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės programėlę, susietą su R. P. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 4.07 val. ir 4.11 val. atliko atitinkamai 1000 eurų ir 150 eurų pavedimus į M. B. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, atlikdami šias finansines operacijas bendrais veiksmais, panaudojo svetimą R. P. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais savo veiksmais L. V. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, L. V. ir M. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023-06-12, 7.04 val. ir 7.11 val. neteisėtai prisijungė prie R. P. mobiliojo ryšio telefono įrenginyje „IPHONE 14 PLUS“ įdiegtos banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės programėlės, susietos su R. P. banko AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė save kaip teisėtą informacinės sistemos naudotoją (R. P.), 2023-06-12, 4.07 val. ir 4.11 val. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas – 1000 eurų ir 150 eurų pavedimus į M. B. AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. P. priklausantį, 1150 eurų vertės turtą bei šiais savo veiksmais L. V. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, L. V. ir M. B. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: jie, veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti R. P. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 2023-06-12 namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai panaudodami R. P. mobiliojo ryšio telefono įrenginyje „IPHONE 14 PLUS“ įdiegtą banko AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystes programėlę, susietą su R. P. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami R. P. leidimo, sužinoję Smart-ID priemonės PIN1 ir PIN 2 kodus, juos neteisėtai suvedė „Swedbank“ elektroninės bankininkystės mobiliojoje programėlėje, tokiu būdu save pateikė kaip teisėtus naudotojus – R. P., taip 2023-06-12 4.07 val. ir 4.11 val. prisijungė prie svetimos banko sąskaitos, pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones (Smard ID suteiktus pin kodus), tokiu būdu bendrais veiksmais, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos. Šiais savo veiksmais L. V. ir M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę tik formaliai įvertino, kad jis praeityje yra teistas, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo negalią – yra kurčias ir nebylys, su aplinkiniais bendraujantis tik padedant gestų kalbos vertėjui. Laisvės atėmimo vietose tokių galimybių nėra, todėl M. B. negali suprasti kaip galės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei kokias dvasines kančias su tokia negalia jis turės iškęsti. Nurodo, jog intensyviai ieško darbo, kas yra nelengva su turima negalia, stengiasi pakeisti savo gyvenimą, suvokia, kad turi kardinaliai keisti savo gyvenimą. Prašo nepripažinti jo recidyvistu.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo M. B. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistos žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir netinkamai individualizuota, todėl prašo paskirti švelnesnę bausmę, nepripažinti recidyvistu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl to ko yra prašoma apeliaciniame skunde.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes ir jas tinkamai subendrinęs paskyrė galutinę subendrintą bausmę, bei pagrįstai pripažino jį recidyvistu, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių, tiek už kiekvieną jų atskirai, tiek dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio nustatymu, laikytina subjektyviu M. B. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

11. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, motyvuotai ir pagrįstai parinko tiek bausmių rūšis, tiek jų dydžius.

12. BK 214 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, jog asmuo už šiuos nusikaltimus yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - baudžiamas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; o BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijos numatyta, jog asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo M. B. atžvilgiu skirtinas bausmes, atsižvelgė atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė du nesunkius bei du apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau ne sykį teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis (2 t., b. l. 151-178), taip pat įvertino jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi) ir dvi sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. B. praeityje ne sykį buvo teistas, tame tarpe ir už analogiškas, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ne sykį yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, todėl pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, jog ankstesni teistumai neprivertė kaltinamojo savo gyvenimo būdo keisti pozityvia linkme ir nebekartoti nusikalstamo elgesio, todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. B. atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias, t. y. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės padės pasiekti bausmės tikslus ir bus proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

14. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kolegija neturi pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įvertinus jas ankstesnių teistumų kontekste bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad M. B. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas, todėl, atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo M. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę ir paskiriant griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis, kadangi nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl bausmės tikslai paskyrus baudos bausmę nebūtų pasiekti, o kitos, švelnesnės bausmių rūšys, įvertinus tai, kad jam tokios jau buvo paskirtos ankstesniais teismų sprendimais, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nagrinėjamu atveju būtų per švelnios. Kolegijos vertinimu paskiriant kitokią nei laisvę ribojančią bausmę, ir/ar nustatant mažesnį tokios bausmės rūšies dydį, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme, teigdamas, kad griežtos bausmės paskyrimą lėmė netinkamas jos individualizavimas, teismas neatsižvelgė į jo negalią, kuri nepakeliamai apsunkins bausmės atlikimą, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Pakartotinai apsvarsčiusi M. B. nurodomus argumentus dėl jo negalėjimo atlikti bausmę dėl turimos negalios, kolegija pažymi, jog jis anksčiau yra teistas 14 kartų, ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes (paskutinį kartą 2024-11-22 nuosprendžiu – 4 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę). 2023-03-16 buvo pripažintas kaltu su ta pačia bendrininke už analogiškų veikų padarymą ir buvo skirta arešto bausmė. Nuteistasis M. B. pasižymi neigiama charakteristika – yra daugybę kartų teistas, didžiąja dalimi už turtinius nusikaltimus, už kurių padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežčiausios rūšies bausmės, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas, o atliekant bausmę, jis buvo ir lygtinai paleistas iš įkaltinimo vietos, tačiau tai jo tolimesniam elgesiui įtakos nepadarė ir nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. M. B. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė žalą kitų asmenų turtui, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam M. B., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos. Nors nuteistasis kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę nurodo tai, kad jis, siekia įsidarbinti, turi negalią kuri riboja jo galimybes tiek įsidarbinti, tiek ir atlikti bausmę, vis tik šių aplinkybių buvimas nors ir aktualus svarstant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra esminis. Kaip minėta, M. B., būdamas darbingas, neužsiėmė darbine veikla ir pinigines lėšas įgyti siekė nusikalstamu būdu ir nesiėmė jokių veiksmų keisti savo elgesį, nes jis jau 3 kartus yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, o byloje duomenų, kad jis dėl savo negalios negalėtų vėl atlikti tokios bausmės - nėra. Šiuo gi atveju, sprendžiant paskirtų bausmių rūšis, dydžius ir galutinės subendrintos bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimus, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei jo nusikalstamą elgesį, tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais ir siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu bausmės, už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė M. B. yra tinkamai individualizuota – teismas įvertino ne tik padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde – atsakomybėn patraukto asmens nekritišką požiūrį į atliktus veiksmus, ką patvirtina pakartotinis nusikalstamų veikų darymas – atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančias aplinkybes, ankstesniais teismų sprendimais paskirtas bausmes, kurių atlikimas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog paskirtos bausmės, tiek kiekviena atskirai, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra per griežtos ir neproporcingos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, 1/3 sumažindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Taigi, paskirtos bausmės, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmes subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tinkamai individualizuojant pridedamos bausmės dalį.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti dėl nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės M. B. skiriamoms bausmėms ir jų bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Priešingai nei nurodo nuteistasis, teismo vertinimu, paskirta bausmė nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo ir byloje, kaip minėta aukščiau, nėra duomenų, dėl kurių M. B. negalėtų atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kolegijos vertinimu, šių išvadų nekeičia ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo nurodyta, bei nukentėjusiojo patvirtinta aplinkybė, kad nuteistasis jau pradėjo atlyginti padarytą žalą, kas mėnesį mokėdamas po 100 Eur.

19. Byloje buvo nustatytos dvi N. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, be to, veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Pažymėtina, kad BK 27 straipsnio 1 dalis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) kurioje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Be to, nuo 2024-11-01 įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

20. Šiuo atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė sprendimą jį pripažinti recidyvistu. Byloje nustatyta, kad M. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 14 kartų, didžiąja dalimi už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą ir jis naujas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Kolegijos vertinimu pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis M. B. iš tiesų laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas jį pripažinti recidyvistu yra pagrįstas ir teisingas.

21. Kartu pažymėtina, jog nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, panaikinant reikalavimą, kad tik pirmą kartą arešto bausme nuteistiems asmenims gali būti paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat, nustačius, jog teismas remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali atidėti bausmės vykdymą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Skiriant bausmę ir neatidedant bausmės vykdymo įstatymas įpareigoja teismą savo sprendimą motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pažymėtina, jog nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

22. Nors šiuo atveju nuteistajam, paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti vertinama kaip nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Šiuo atveju, nors M. B. atitinka formaliuosius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, kuriais remiantis gali būti skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas, vis tik, 7atsižvelgiant į šios nutarties 16-17 punktus, tai, kad nuteistasis sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamai bausmei ir jos bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

24. Teismui buvo pateikta 2025-10-27 pažyma dėl 79,17 Eur iš nuteistojo M. B. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. Taip pat teismui pateiktas 2025-11-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl M. B. teikimo antrinės teisinės pagalbos valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo yra nebeaktualus ir nebenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėSonata Raupėnaitė-Lekerauskienė