Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.17.3; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. vasario 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 96 MGL (12 480 Lt (3 614,46 Eur)) dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2024-01-04, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. L. ir M. Š., iš anksto sutarę, jog kontrabandinių cigarečių laikymui D. L. M. Š. suteiks patalpas – išnuomos (duomenys neskelbtini) sodyboje esantį ūkinį pastatą, priklausantį D. L. neįgaliam tėvui G. L., veikdami kartu, pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto ir 3.1.1. punkto papunkčio reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, M. Š. 2023 m. rugsėjo 16 d. 9.43 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijus 23 299 vnt. pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, t. y. 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių „Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso bendros 96 486,5 Eur vertės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu neteisėtai pargabeno į pagal žodinį susitarimą iš D. L. nuomojamą ūkinį pastatą, nuosavybės teise priklausantį G. L., kur šias cigaretes M. Š., padedant D. L., neteisėtai iškrovė ir sunešė į ūkinį pastatą, kuriame M. Š., leidus D. L. laikyti ir saugoti, šias akcizines prekes neteisėtai laikė iki tol, kol 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini) jas surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

2. Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Atvežė cigaretes, o jis jas padėjo iškrauti ir suteikė joms patalpas. Buvo susitikęs su M. Š., kuris jam papasakojo, jog reikia patalpų, ir jis jas suteikė. Viskas vyko dieną prieš, 2023 metų rugsėjo mėnesį. Jam pasakė, kad patalpos reikalingos cigaretėms. Nebuvo užsiminta, jog jos bus neteisėtos, bet jis taip suprato. Tos patalpos buvo sena daržinė. Patalpos priklauso jo tėvui. Apie tai, iš kur M. Š. gaus cigaretes, nekalbėjo. Sutarė, kad už patalpas jis gaus 100 eurų. Gali būti, kad už patalpas sutarė 200 eurų sumą. Dėl praėjusio ilgo laiko tiksliai nebeprisimena, kokią sumą sutarė. Tikslaus laiko nesutarė, bet patalpų jam reikėjo trumpam. M. Š. atvyko, ir jis M. Š. padėjo iškrauti dėžes. Jis buvo kieme, ir M. Š. jo paprašė padėti iškrauti cigaretes. Cigaretės buvo dėžėse, jis nematė, kokios jos buvo. Iškrovus cigaretes, už pusvalandžio grįžo M. Š. su pareigūnais. Cigaretes krovė iš lengvojo automobilio. Nešė daugiau negu 10 dėžių. Sutinka, kad dėžėse buvo kaltinamajame akte nurodytos cigaretės. Sutinka su nustatyta bendra cigarečių verte. Mano, kad civilinis ieškinys yra neteisingas, nes jis cigaretėmis neprekiavo, o tik suteikė patalpas. Sutinka, kad labai blogai padarė, gavęs baudą, sutinka ją susimokėti, bet su ieškiniu nesutinka. Supranta, kad civilinis ieškinys yra dėl nelegalių prekių. Jam žinoma, jog už cigaretes reikia mokėti akcizo mokestį. Jam nėra žinoma, ar buvo sumokėtas akcizas. Kai M. Š. atvažiavo, atrodo, jis buvo lauke, bet tiksliai nepamena. Jis padėjo iškrauti dėžes iš automobilio, ir jie kartu jas sunešė į sandėlį. Jam nebuvo pažadėta, kad jis gaus cigarečių. Cigaretės buvo sudėtos į kartonines dėžes, kitos gal buvo supakuotos su plėvele. Savo tėvo leidimo naudotis tomis patalpomis neprašė, nes jis pats spręsdavo, ką su patalpomis daryti. Pažadėti pinigai už patalpas jam nebuvo sumokėti. Tokį savo elgesį vertina blogai, padarė neapgalvotą dalyką ir dėl to gailisi. Tyrėja jam buvo pasakiusi, kad jam bus galima skirti baudą ir ją išdalinti per du metus, jeigu taip ir būtų, tada galėtų susimokėti. Jeigu reikės susimokėti ir akcizą, tai finansiškai bus labai sunku. Jo mėnesinės pajamos yra 610 eurų. Individualia veikla užsiima kelis mėnesius ir dar nepaskaičiuotos metinės deklaracijos. Šiai dienai gaunamų pajamų jam užtenka pragyvenimui.

3. Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis turėjo laisvų pinigų ir sugalvojo juos investuoti. Žinojo, kad po Naujųjų metų brangs cigaretės, pradėjo klausinėti žmonių, ir jį susirado lietuviškai kalbantis baltarusis. Jis jam pasiūlė, susitarė dieną, ir tas žmogus atvežė cigaretes, kurias jis nuvažiavo išsikrauti pas D. L. į garažą. Jam pradėjus krauti, atėjo D. L.. Vėliau jis išvažiavo ir jį sustabdė pareigūnai. Iš baltarusio cigaretes nusipirko šių metų rugsėjo gale. Cigaretes nusipirko už 30 000 eurų. Tokią sumą per tiek metų susitaupė, dalį pasiskolino. Jis dirbo pagal patentą turguje, nuomodavo patalpas, dirbo pas D. L.. Dabar stovėjo darbo biržoje, vėliau įkūrė ūkį, nuomoja sodybą. Dalį pinigų, t. y. pusę, pasiskolino iš būsimos žmonos. Baltarusis jam paskambino telefonu, ir jie susitarė susitikti. Su baltarusiu susitiko degalinėje. Baltarusis atvažiavo lengvuoju automobiliu. Anksčiau pas D. L. laikė padangas, automobilių dalis. Jis D. L. nesakė, kad patalpų reikia cigaretėms, bet, kai atvažiavo, D. L. pamatė ir viską suprato. Sutarė, kad nenustatytam laikui už patalpas D. L. jis duos apie 100 eurų. Pinigų jam nesumokėjo. Jis nežinojo nei cigarečių kiekio, nei kokias cigaretes gavo. Pinigus padavė po to, kai pasiėmė cigaretes. Baltarusis su mašina ir cigaretėmis jį išleido dar nesusimokėjus. Parsivežęs cigaretes matė, kad buvo dėžės su cigaretėmis. Dėžių neskaičiavo. Ant dėžių buvo užrašyta, kad yra tam tikros rūšies cigaretės. Greitai dėžes išmetė į garažą ir jų neatidarinėjo. Dalis cigarečių buvo dėžėse, dalis supakuota į celofaną. Parsivežęs cigaretes, pagalbos neprašė, bet D. L. pats pasisiūlė padėti. Po Naujų metų cigaretes būtų pradėjęs pardavinėti ir taip užsidirbęs. Civilinis ieškinys yra nereikalingas. Jis yra pasiruošęs sumokėti visą baudą. Baltarusis per sieną vežė cigaretes ir buvo pastebėtas. Tas, kas vežė per sieną, tas ir turi susimokėti akcizą. Jeigu cigaretės yra konfiskuotos, akcizo mokėti nereikia. Labai gailisi dėl savo elgesio ir padarė didžiausią kvailystę. Išsiskyrė su buvusia žmona, ilgai bylinėjosi ir gal dėl to taip pasielgė. Pažada, kad, jeigu gaus baudą, ją visą sumokės. Šiuo metu turi pajamų, ūkininkauja, nuomoja sodybą ir baudą galės sumokėti iš karto. Šiuo metu jo finansinė padėtis gera. Susitikti su baltarusiu nuvažiavo į kolonėlę, esančią (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Savo automobiliu cigarečių nevežė. Iki kolonėles nuvažiavo savo mašina, tada atvažiavo baltarusis, jis persėdo į baltarusio mašiną ir išvažiavo išsikrauti. Išsikrovęs su tuo pačiu automobiliu grįžo į degalinę ir atsiskaitė. Į savo sodybą išvažiavo savo automobiliu. Jį sulaikė grįžtantį. Dėl ankstesnio nuosprendžio, tai jis mokėjo alimentus dukrai ir neturėjo pinigų, kad sumokėti baudą. Kelis metus buvo mokama po 60 eurų, gal pinigus nusiskaitė už antstolių paslaugas. Po skyrybų susitaupęs pinigus jis jau ruošėsi sumokėti seną baudą, bet atėjo krizė, infliacija, dar tos sunkios skyrybos.

4. Civilinio ieškovo atstovė O. S.–A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Ieškinio sumą sudaro akcizo mokestis už sulaikytas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Prievolė mokėti akcizą pasibaigia ne pagal Akcizų įstatymą, bet yra numatytos bendros nuostatos Mokesčių administravimo įstatymo, kad prievolė yra įvykdoma, kai asmuo sumoka prievolę, kai asmuo miršta ir kitos sąlygos, susijusios su juridiniais asmenimis. Akcizų įstatyme yra numatyta viena nuostata, kai prekės yra importuojamos, tame tarpe ir neteisėto importo atveju, vėliau jos sulaikomos, konfiskuojamos ir sunaikinamos. Šiuo atveju jokių duomenų, kad prekės buvo neteisėtai importuotos į Lietuvos Respubliką nėra, ir tyrimas dėl šio fakto nebuvo atliekamas. Ši Akcizų įstatymo nuostata negali būti taikoma bylos nagrinėjimo atveju dėl neteisėto importo, kadangi tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie importą. Pagal Akcizų įstatymą prievolės mokėti akcizus pasibaigimas būtų taikomas, jeigu būtų nustatytas neteisėtas importas. Akcizų įstatymo nuostatos yra suderintos su Akcizų direktyva dėl bendros akcizų tvarkos, joje aiškiai numatyta, kad ši nuostata taikytina tik importo atveju. Ji kalba apie Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Sąjungos muitinės kodeksas taikytinas tik prekių importo, eksporto, tranzito atveju. Kai prekės sulaikomos Sąjungos valstybės narės viduje ir nėra jokių duomenų apie neteisėtą eksportą, importą, tranzitą, ši nuostata netaikytina, o taikomos bendrosios Akcizų įstatymo nuostatos. Prekės, dėl kurių eina kalba šioje byloje, privalo būti konfiskuojamos iš kaltinamųjų, bet tai nuspręs teismas, priimdamas nuosprendį. Tačiau nuostata, kad prekės turi būti apmokestinamos akcizo mokesčiu, šiuo atveju pagal nustatytas bylos aplinkybes visiškai nesusijusi su faktu, kad jos bus konfiskuojamos. Ji sutinka, kad prekės turi būti konfiskuotos ir sumokėti mokesčiai valstybei. Konfiskavus prekes, žala valstybei atsiranda lygiai tokia pati, kaip ir nurodyta civiliame ieškinyje.

5. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. ir M. Š. kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

6. Be kaltinamųjų D. L. ir M. Š. prisipažinimo jų kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

6.1. Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Buvo gauta Kriminalinės žvalgybos informacija, jog M. Š. adresu (duomenys neskelbtini) gali disponuoti dideliu kiekiu akcizinėmis prekėmis - cigaretėmis. Siekiant patikrinti informaciją, 2023-09-16 buvo nuvykta nurodytu adresu. Kartu vyko Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. U.. Atvykę į vietą, pamatė kieme stovintį baltos spalvos automobilį, o prie ūkinio pastato M. Š.. Priėjo prie minėto asmens, prisistatė esantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Tada pasakė, kad turi informacijos, jog M. Š. ūkiniame pastate laiko didelį kiekį akcizinių prekių - cigarečių. Jis atsakė, kad turi akcizinių prekių. M. Š. atidarė ūkinį pastatą, visi įėjo vidun, M. Š. parodė, kur yra sudėtos cigaretės. Dalis cigarečių buvo kartoninėse dėžėse, nedidelė dalis supakuota į juodos spalvos maišus, o likusi dalis apvyniota lipnia permatoma juosta. Visos cigaretės buvo sudėtos krūvoje. Paklausus, kam priklauso surastos cigaretės, M. Š. atsakė, kad visos priklauso jam. Jas parsivežė ryte, kurias padėjo sukrauti D. L.. Suskaičiavę cigaretes, rado 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 1 100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ ir 9 300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Asmenis sulaikė ir su cigaretėmis pristatė į Pagėgių pasienio rinktinę (1 t., b. l. 56-58).

6.2. 2023-09-16 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023-09-16 10.25 val. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini) sulaikė D. L. ir M. Š., kurie ūkiniame pastate neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes. Sulaikytų cigarečių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 1-4).

6.3. 2023-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Namų valdoje yra du garažai ir ūkinis pastatas, kurio toliausioje vietoje nuo įėjimo rastos akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės. Pagal foto lenteles, cigaretės sudėtos dėžėse, juodame polietileniniame maiše ir aptrauktos, surištos. Visos akcizais apmokestinamos prekės iš įvykio vietos paimtos (1 t., b. l. 10-20).

6.4. 2023-09-18 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos 2023-09-16 iš įvykio vietos paimtos akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės: 12 899 pakeliai cigarečių „Minsk Capital QS“, 1 100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ ir 9 300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., b. l. 25-32).

6.5. 2023-09-18 Klaipėdos teritorinės muitinė raštas Nr. (9.32 Mr)11DE-8278, kuriame nurodyta sulaikytų prekių vertė, jog 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ vertė - 53 417,50 Eur, 1 100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ vertė - 4 556,00 Eur, 9 300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ vertė - 38 513,00 Eur. Akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bendra vertė yra – 96 486,50 eurų (1 t., b. l. 35-37).

6.6. 2023-09-25 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas ir aprašytas DVD-R laikmenoje įrašytas vaizdo įrašas iš kuro kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 44-53).

7. BK 199² straipsnio 3 dalyje reglamentuota baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Nurodyta, kad už tai yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

8. BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šio nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-7-97-895/2019). Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes, atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis, siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

10. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018).

11. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, jog D. L. ir M. Š. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, ikiteisminio tyrimo metu jų neteisėti veiksmai kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. L. ir M. Š., pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 96 486,5 Eur. Kaip matyti, teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. pripažino, jog jis sutiko M. Š. išnuomoti patalpas, t. y. (duomenys neskelbtini) sodyboje esantį ūkinį pastatą, kuris priklauso jo tėvui, žinodamas, kad M. Š. tose patalpose ketina laikyti kontrabandines cigaretes. Be to, kaltinamasis D. L. pripažino ir tai, jog jis, M. Š. cigaretes parsivežus, padėjo jas iškrauti ir sunešti į ūkinį pastatą. Tuo tarpu kaltinamasis M. Š. teismui pripažino, kad jis paprašė D. L. išnuomoti ūkinį pastatą, D. L. sutikus, į išsinuomotą ūkinį pastatą parsivežė kontrabandines cigaretes, kurias D. L. jam padėjo iškrauti. Kaip teigė, cigaretes pareigūnai surado tą pačią dieną, kai jas parsivežė. Pažymėtina, jog kaltinamasis M. Š. teismui pripažino, jog jis įgijo, parsivežė ir laikė 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, žinodamas, kad cigaretės yra akcizinė prekė, kaip ir žinodamas, jog disponavimas tokiomis cigaretėmis be banderolių negalimas. Teismas remiasi tokiais kaltinamųjų paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisiamojo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio toliausioje vietoje nuo įėjimo rastos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, sudėtos dėžėse, juodame polietileniniame maiše ir aptrauktos, surištos; daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos 2023-09-16 iš įvykio vietos paimtos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, bei apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas iš kuro kolonėlės „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir Klaipėdos teritorinės muitinės raštas apie rastų ir paimtų 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 9 300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių muitinę vertę, akcizo dydį bei bendrą rastų cigarečių, įskaitant privalomus mokėti importo mokesčius, vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad D. L. ir M. Š. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamieji yra padarytos nusikalstamos veikos subjektai, jie suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes bei jų siekė. Be to, įvertinus tai, kad D. L. iš anksto suteikė patalpas M. Š., t. y. išnuomojo (duomenys neskelbtini) sodyboje esantį ūkinį pastatą, priklausantį jo tėvui G. L., į išnuomotas patalpas padėjo sukrauti M. Š. parsivežtas kontrabandines cigaretes ir iki tol, kol jas surado pareigūnai, žinojo, jog jo tėvui priklausančiame ūkiniame pastate yra laikomos kontrabandinės cigaretės, darytina išvada, jog D. L. buvo šios nusikalstamos veikos padėjėjas BK 24 straipsnio 6 dalies prasme, t. y. be tokios D. L. pagalbos realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų buvę neįmanoma arba nusikaltimo padarymas M. Š. būtų pasunkėjęs. Kas reiškia, kad savo veiksmais D. L. prisidėjo prie to, jog būtų įgyvendintas nusikaltimo vykdytojo ketinimas padaryti BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023).

12. Taigi, tokių duomenų visuma, įvertinus neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių vertę 96 486,5 Eur, kas viršija 900 MGL dydžio sumą, rodo, kad kaltinamojo M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus nusikaltimas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, o D. L. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį.

13. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, tais atvejais, kai tik vienas bendrininkas atliko vykdytojo vaidmenį, o kiti atliko organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenis, bendrininkų grupės aplinkybė neinkriminuotina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-788/2023). Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, jog M. Š. buvo nusikaltimo vykdytojas, o D. L. atliko padėjėjo vaidmenį, todėl bendrininkų grupės aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties, todėl yra galimas.

14. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15. BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

16. D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta.

17. Skirdamas D. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. D. L. padaryta veika baigtinė, pavojinga, veikdamas nusikalstamai, jis atliko padėjėjo vaidmenį. Nusikalstamą veiką D. L. padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 41), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 43-46), dirbantis (2 t., b. l. 48-49). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K- 126- 693/2018). Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą kaltinamajam paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų, t. y. skiriant 150 MGL dydžio baudą.

18. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. L. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į D. L. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 16.19 val. (viena para) ir laikytina, jog D. L. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos dalį.

20. D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

21. M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė, jog M. Š. nusikalto būdamas recidyvistas, nenustatytina, įvertinus tai, kai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė atsirado tik priėmus 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015-03-24, kai tuo tarpu M. Š. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo teistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, t. y. apkaltinamasis nuosprendis priimtas iki baudžiamojo įstatymo, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinančio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įsigaliojimo, o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

22. Skirdamas M. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. M. Š. padaryta veika baigtinė, pavojinga, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamą veiką M. Š. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 133-144), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145-147), nedirbantis (1 t., b. l. 149).

23. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, tai, kad jis nuo pat pirmos apklausos momento pripažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl jo gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, taip pat ir tai, kad jis praeityje buvo teistas tik vieną kartą, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, jam paskirtą baudą sumokėjo 2024-01-04, o vėlyvą sumokėjimą lėmė nežinojimas apie likusį neišieškotą baudos likutį, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką apie teisingos bausmės paskyrimą, M. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad įsigytomis cigaretėmis kaltinamasis disponavo labai trumpą laiko tarpą, jos nepateko pas trečiuosius asmenis, be to, atsižvelgiant ir į kaltinamojo duotus paaiškinimus, jog jo finansinė padėtis gera, šiuo metu turi pajamų, nes ūkininkauja, nuomoja sodybą, yra pasiruošęs sumokėti visą baudą, darytina išvada, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą M. Š. prokurorės pasiūlytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir iš esmės užtikrintų tik kaltinamojo nubaudimą, kai byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik asmenį įkalinus, manytina, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, M. Š. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, iš esmės artimą minimaliam baudos dydžiui.

25. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

26. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į M. Š. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 17.33 val. (viena para) ir laikytina, jog M. Š. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos dalį.

27. M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

28. Kaltinamasis D. L. išreiškė prašymą leisti paskirtą baudą mokėti dalimis per 2 metus, kaltinamojo M. Š. gynėjas advokatas taip pat prašė teismo nustatyti terminą baudai sumokėti. Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamiesiems skirtinų bausmių dydį, kaltinamojo D. L. duotus paaiškinimus apie jo gaunamas pajamas, kad jo mėnesinės pajamos yra 610 eurų, o individualia veikla užsiima tik kelis mėnesius, kaltinamojo M. Š. paaiškinimus, jog jis šiuo metu ūkininkauja, gauna pajamų, Sodros duomenimis, yra nedirbantis, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą. Todėl teismas įžvelgia pagrindą tenkinti prašymą, nustatant ženkliai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. kaltinamajam D. L. nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, M. Š. – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Tuo pačiu paminėtina, kad abu kaltinamieji yra darbingi, nenustatyta pastaruosius turint kokių nors sveikatos problemų, todėl jie turi visas galimybes dėti maksimalias pastangas ir per teismo nustatytą laiką sumokėti šiuo nuosprendžiu skirtinas bausmes.

29. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

30. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų. Taigi, nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui.

31. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 61384 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo bei prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos (1 t., b. l. 71-78). Kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai, vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, nesumokėti; taip pat tuo, kad pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10, ir (ar) 11 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą; akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 11 straipsnį už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.

32. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad valstybei padaryta žala susidaro iš valstybės negautų pajamų ir yra apskaičiuota griežtai laikantis civiliniame ieškinyje nurodytais teisės aktais. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą, kurį sudaro specifinis (eurais už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elementai (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). 2002 m. rugsėjo 11 d. finansų ministro įsakymu Nr. 280 patvirtintas kombinuotojo akcizo tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad vertybinis elementas apskaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo metu didžiausios žinomos einamųjų kalendorinių metų to pavadinimo cigarečių didžiausios mažmeninės kainos, t. y. kai valstybinė mokesčių inspekcija turi tokių duomenų, jeigu tokios cigaretės yra parduodamos Lietuvoje oficialiai. Kai duomenų apie konkretaus pavadinimo cigarečių mažmeninę kainą nėra, tuomet skaičiuojama nuo prievolės atsiradimo metu galiojančios vidutinės svertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos, kuri yra patvirtinta finansų ministro įsakymu. Nagrinėtinu atveju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra duomenų apie „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“ ir „Minsk Capital MS“ cigarečių mažmeninę kainą, todėl, skaičiuojant akcizus (tuo pačiu ir valstybei padarytos žalos dydį), vertybinis elementas apskaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo metu (t. y. 2023-09-16) galiojančios vidutinės svertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos, patvirtintos finansų ministro. Toks įsakymas yra nurodytas civiliniame ieškinyje. Jis buvo priimtas 2023 m. vasario 23 d. (įsakymo Nr. 1K-65), įsigaliojo 2023 m. kovo 1 d. Finansų ministras patvirtino, kad vidutinė svertinė mažmeninė cigarečių pardavimo kaina yra 4,17 euro už 20 cigarečių. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pagrįstas civiliniame ieškinyje pateiktais akcizo dydžio paskaičiavimais, su kuriais teismas sutinka ir jų nekartoja.

33. Teisiamajame posėdyje tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjas advokatas kėlė klausimą dėl to, jog pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime įvardintos cigaretės bus konfiskuotos ir sunaikintos, kaltinamųjų prievolė mokėti akcizus išnyksta. Kaltinamieji ir jų gynėjas advokatas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20.

34. Teismas pažymi, kad šiame sprendime išaiškinta, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tai reiškia, kad, net ir išnykus skolai muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, prievolė apskaičiuoti akcizą ir PVM išlieka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, 2K-133-489/2023).

35. Šiuo atveju pažymėtina, jog skolos muitinei sąvoka įtvirtinta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento 5 straipsnio 18 punkte, pagal kurį skola muitinei – tai asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (19 punktas), importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas (20 punktas); eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas (21 punktas). Skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių – priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-133-489/2023). Kas reiškia, jog skolos muitinei išnykimas, ką akcentuoja kaltinamieji ir jų gynėjas advokatas, nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Pažymint ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog akcizais apmokestinamos prekės kontrabandos būdu buvo atgabentos į Lietuvą, be to, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tik nesumokėtus akcizus, o ne skolą muitinei ar muito mokesčius. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos.

36. Nagrinėtinu atveju matyti, kad D. L. ir M. Š. neteisėtai disponavo 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kai viename pakelyje buvo po 20 vnt. cigarečių, t. y. viso neteisėtai disponavo 465 980 vnt. (23 299 vnt. x 20 vnt.) cigarečių ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 61 384 Eur akcizų mokesčio, tuo padarydami valstybei 61 384 Eur žalą. Kas reiškia, jog valstybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ne D. L. ir M. Š. neteisėti veiksmai. Byloje nustatyta, kad tarp nusikalstamos veikos ir valstybei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų D. L. ir M. Š. solidariai valstybės naudai priteistina 61 384 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto akcizų mokesčio).

37. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo prašymo priteisti penkių procentų procesines palūkanas, teismas remiasi aktualia teismų praktika. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

38. BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai. Byloje teismas nustatė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalą, negavo pajamų, todėl teismas tenkino civilinį ieškinį, solidariai iš kaltinamųjų priteisdamas 61 384 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.

39. K. T. yra pažymėjęs, kad mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems, kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

41. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius) apžvalga (I dalis) Nr. AB-58-1. Teismų praktika. 2023, 58, p. 717-718). Esant tokioms aplinkybėms, civilinio ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamųjų atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, cigaretės – 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2023-09-27 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos ir sunaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį bei paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. nustatyti sumažintą bausmę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į D. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 16.19 val. (vieną parą), vieną parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, D. L. nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalį ir paskirti 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. nustatyti sumažintą bausmę 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į M. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 17.33 val. (vieną parą), vieną parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, M. Š. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos 61 384 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai iš D. L. ir M. Š. priteisti valstybės naudai 61 384 Eur sumą turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamųjų atmetant.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 12 899 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 9300 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 1100 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurios saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.