Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovei R. B., ir atsakovės priešieškinį dėl turto padalijimo, trečiais asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – UAB „Mogo LT“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui periodinį 162,50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priteisiant iš atsakovės 72,40 Eur dydžio kompensaciją; finansinius įsipareigojimus, kylančius iš 2015-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo prievole, po santuokos nutraukimo; ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei – B.; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalys 1991-08-02 sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2901. Šalys 2011 metais įsivaikino L. B., gimusį 2008-02-11. Sutuoktinių santuokinis gyvenimas palaipsniui ėmė blogėti, nes išryškėjo šalių požiūrių į esmines bendro gyvenimo vertybes skirtumas: į vaiko auklėjimą, šeimos materialinės gerovės užtikrinimą, pagarbą artimam žmogui, sąžiningumą tarpusavio santykiuose. Sutuoktiniai jau daugiau nei dvejus metus negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Santuokos iširimą iš esmės lėmė atsakovės priešiškumas ieškovo atžvilgiu, nepagrįstos pretenzijos bei tuo pagrindu kylančios nuolatinės konfliktinės situacijos, kurių metu atsakovė nesugebėdavo priimti objektyvių sprendimų, ramiai ir išmintingai spręsti iškilusių problemų. Atsakovė negebėjo išklausyti ieškovo pozicijos į susiklosčiusias situacijas, priimti ieškovo požiūrį tam tikrais bendrais gyvenimo klausimais. Toks atsakovės elgesys gilino šeimyniniuose santykiuose egzistuojančią krizę bei sutuoktinių tarpusavio priešiškumą. Nurodė, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota atsakovės vardu, ir kurios rinkos vertė yra 144,80 Eur. Paaiškino, kad ieškovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas už tėvų lėšas, o žemės sklypą ieškovas paveldėjo, todėl nekilnojamasis turtas nutraukiant santuoką šalims neturi būti dalijamas. Nurodė, kad šalims gyvenant skyriumi ir nebevedant bendro ūkio 2015-07-17 ieškovas ir UAB „Mogo LT“ sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PAS 17072015/0057 ir lizingo pagrindais įgijo teisę valdyti transporto priemonę DODGE CALIBER. Ši transporto priemonė buvo įgyta tenkinant asmeninius ieškovo poreikius, todėl finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš minėtos sutarties po santuokos nutraukimo pripažintini asmenine ieškovo prievole. Pažymėjo, jog bendrų prievolių su atsakove nėra. Taip pat nurodė, kad ieškovas turi geresnes sąlygas ir galimybes rūpintis nepilnamečiu vaiku, todėl nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo. Šalių nepilnametis sūnus neturi specialiųjų poreikių, todėl vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį yra pakankama 325 Eur suma, kurią lygiomis dalimis turėtų teikti abu tėvai.Atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė atsakovei priteisti 538/1079 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo pirmajame aukšte. Atsakovė sutiko, jog santuoka būtų nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui būtų priteistas periodinis 162,50 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, po santuokos nutraukimo jai būtų palikta B. pavardė, santuokos metu įgyti automobiliai būtų padalinti ieškovo nurodytu būdu: ieškovei priteisiant Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o D. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovui, finansiniai įsipareigojimai, kylantys iš su UAB „Mogo LT“ 2015-07-17 sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PAS17072015/0057, būtų pripažinti asmenine ieškovo prievole. Atsakovė nesutiko, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris buvo atsakovei neištikimas. Atsakovė nesutiko ir su tuo, kad šalys santuokos metu neįgijo bendro dalintino turto, nes dalintinu turtu yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, sukaupta investicinio gyvybės draudimo suma. Paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstęs per du aukštus, kurio bendras plotas 107,90 kv. m., neįregistruota, tačiau įrengta palėpė, kurios bendras plotas 51,99 kv. m., bei rūsys. Šio buto vertė yra 185 000 Eur. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis buto, kuris sudaro 35,97 kv. m., turtinės teisės į 51,99 kv. m. ploto palėpę, kaip santuokos metu sukurtą buto pagerinimą, bei 1/3 dalis po butu esančio rūsio. 1991-11-21 sudarytas Susitarimas pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą patvirtina, kad butas ir rūsys buvo nupirktas šalių kartu su ieškovo tėvais. Paaiškino, kad palėpė buvo sukurta statybų būdu 2012-2014 metais kaip buto pagerinimas. Šalys, turėdamos ieškovo tėvų, kaip kitų bendraturčių, pritarimą, išskirtinai savo šeimos turtu sukūrė kokybiškai naują nekilnojamąjį daiktą – įrengtą ir pagal gyvenamąją paskirtį naudojamą palėpę. Aplinkybę, kad palėpės įrengimui buvo panaudotas šeimos turtas patvirtina 2013-08-16 paraiška kreditui gauti ir ieškovo sąskaitų išrašai. Atsakovės paskaičiavimais jai priklauso turto dalys: 1/6 dalis visame 107,9 kv. m ploto bute, 1/2 dalis turtinių teisių į 51,99 kv. m. ploto palėpę ir 1/6 dalis po butu esančio rūsio. Atidalinti būtent 43,978 kv. m. ploto natūra nėra įmanoma, todėl atsakovei turėtų būti priteista buto dalis pirmame aukšte, o ieškovui – visa likusi buto dalis antrame aukšte ir visa palėpė, nes patekimas į palėpę iš pirmo aukšto nėra įmanomas. Ieškovui galėtų būti priteisiamas visas rūsys, taip kompensuojant 9,822 kv. m. plotą, kuris viršytų atsakovei priklausančio ploto dalį. Taip pat nurodė, kad iš ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2008 metų iki 2013 metų ieškovas visą savo atlyginimą išsigrynindavo ir su sutuoktine nesidalindavo, dalį lėšų pervesdavo į gyvybės draudimus. Ieškovas grynaisiais pinigais gaudavo nuomos mokestį iš UAB „Gatvelė“, kurio taip pat su atsakove nesidalino. Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, nes jis 1/3 buto dalį asmeninės nuosavybės teise įgijo privatizavus nuomojamą butą. Šis butas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui priklausė kartu su jo tėvais A. B. ir Z. B.. Butas buvo privatizuotas už A. B. ir Z. B. pinigines lėšas. A. B. ir Z. B. bei ieškovas ir atsakovė 1991-11-21 sudarė ir pasirašė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriuo susitarė, kad privatizuojamą butą pirks ieškovo tėvai ir ieškovas. Paaiškino, kad buto palėpė yra buto priklausinys, nors ir neregistruotas viešajame registre, todėl palėpė, kad ir nenaudojama, negalėjo ir nebuvo sukurta, t. y. pastatyta. Ieškovas neginčijo fakto, kad buto palėpė buvo remontuojama, tačiau tai nėra pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teises į buto priklausinį – palėpę. Buto palėpė nuosavybės teise buvo įgyta tokiu pat būdu kaip ir visas butas, todėl ji priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog šalims buvo suteikta paskola buto remontui. Nurodė, kad byloje esantys ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina faktą, jog buvo perkamos įvairios, nedidelės vertės prekės, tačiau nėra aišku, kokios tai prekės ir kur jos buvo naudojamos. Atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų, kad prekės būtų naudojamos palėpės remontui nepateikė. Nurodė, kad buto palėpės remontas buvo atliekamas naudojant ieškovo tėvo pinigines lėšas, gautas nuomojant buto dalį. Pažymėjo, jog ieškovo darbo užmokestis buvo skiriamas šeimos poreikių tenkinimui, skirtingai nei atsakovės, kuri gaunamą darbo užmokestį skirdavo išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad nuomos sutartį su UAB „Gatvelė“ iki 2015 metų buvo sudaręs ieškovo tėvas. Ieškovas jokių nuomos pajamų negavo, lėšos gautos iš nuomos buvo naudojamos palėpės įrengimui.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mogo LT“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė kreditoriui pagal Lizingo sutartį Nr. L17072015/0057, nutraukus santuoką, liktų asmenine ieškovo prievole.Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje išdėstyta informacija apie šeimą, nurodyta į ką teismas turi atsižvelgti spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, akcentuota tėvų pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-05 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo G. B. ir atsakovės R. B. santuoką, sudarytą 1991-08-02 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2901, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką pavardes paliko nepakeistas; nustatė nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu G. B.; priteisė iš atsakovės R. B. nepilnamečiui sūnui L. B. periodinį 162,50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovą G. B. nepilnamečiui vaikui L. B. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalino taip: priteisė ieškovui G. B. natūra asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei R. B. natūra asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovo G. B. atsakovei R. B. 46 567,27 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio turto didesnę dalį ir šio turto pagerinimą; pripažino prievolę trečiajam asmeniui UAB „Mogo LT“, kylančią iš 2015-07-17 sutarties Nr. PAS 17072015/0057, asmenine G. B. prievole; priteisė iš ieškovo G. B. atsakovei R. B. 266,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo G. B. valstybei 748,82 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės R. B. valstybei 776,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Kadangi nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo tarp šalių, teismas, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, priteisė iš atsakovės nepilnamečiui sūnui periodinį 162,50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei viena šalių nėra pareiškusi reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko ir vieno tėvų bendravimo tvarką, taip pat į tai, kad nustačius laikinąją atsakovės ir šalių sūnaus bendravimo tvarką, atsakovė šios tvarkos nevykdė, sprendė, jog nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti nepilnamečio vaiko ir jo motinos bendravimo tvarkos.Nesant ginčo tarp šalių, teismas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančią transporto priemonę Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant 72 Eur kompensaciją.Teismas nurodė, kad transporto priemonė valdoma lizingo sutarties pagrindu, nėra turtas valdytojui priklausantis nuosavybės teise, todėl šalims nutraukiant santuoką į dalintino turto balansą transporto priemonė D. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas valdo su UAB „Mogo LT“ sudarytos lizingo sutarties pagrindu, nėra įtraukiama ir dėl jos priteisimo vienai šalių nepasisakoma. Nesant ginčo tarp šalių ir trečiojo asmens UAB „Mogo LT“, teismas prievolę trečiajam asmeniui pripažino asmenine ieškovo prievole.Teismas nurodė, kad viename bute šalims gyventi nėra įmanoma dėl nuolatinių konfliktų, nes tai kenkia tiek šalių santykiams, tiek vaiko interesams, taip pat teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui be ginčo buto 1/3 dalies priklausiusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 2/3 buto dalys, sprendė, kad butas šalims negali būti dalijamas natūra (CK 3,127 straipsnio 3 dalis). Teismas ieškovui natūra priteisė 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, įpareigojant kompensuoti atsakovei didesnės atsakovui tenkančios dalies vertę (32 666,66 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėtų ieškovui kompensuoti 72 Eur, teismas šia suma mažino ieškovo mokėtiną atsakovei kompensaciją ir iš ieškovo atsakovei priteisė 32 594,66 Eur sumą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė taip pat yra sudariusi sutartis su draudimo bendrove, moka draudimo įmokas, kaupia lėšas, kurios jai bus išmokėtos įvykus draudiminiam įvykiui, arba pasibaigus draudiminiam laikotarpiui, tačiau šių lėšų neprašo dalinti nutraukiant santuoką, sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovei ½ dalį sumų, ieškovo sukauptų pagal sudarytas draudimo sutartis, patenkinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios pajamos buvo investuojamos į palėpę, kuria nutraukus santuoką galės naudotis tik ieškovas, sprendė, jog yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 13 972,61 Eur kompensaciją, kurią sudaro pusė gautų nuomos lėšų (9 497,50+2 516,41 (7355,70:19x13:2) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-25) ir pusė sumos, išleistos prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“ (1 958,70 Eur) (CK 3.90 straipsnis, 3.98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą dalyje pakeisti ir pripažinti, kad G. B. ir R. B. santuoka iširo dėl G. B. kaltės (sutuoktinio neištikimybės); R. B. natūra priteisti 206/1079 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo pirmajame aukšte, buto inventorizacijos bylos plane pažymėtas žymeniu „2-1” (iš viso 20,6 kv. m ploto kambarį); G. B. iš R. B. už jai natūra tenkančią didesnę buto dalį priteisti 4 759,22 Eur kompensaciją; R. B. iš G. B. už jam natūra tenkančią didesnę palėpės dalį priteisti 35 500 Eur kompensaciją; R. B. iš G. B. priteisti 12 013,91 Eur kompensaciją už nuomos pajamas iš UAB „Gatvelė”; R. B. iš G. B. priteisti 22 389,79 Eur kompensaciją už G. B. išgrynintas ir nuo sutuoktinės nuslėptas pinigų sumas; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; įskaityti pakeistu teismo sprendimu Rimos B. G. B. mokėtiną 4 759,22 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. R. B. priklauso 1/6 dalis buto. Atsižvelgiant į tai, kad buto plotas yra iš viso 107,90 kv. m, R. B. priklauso iš viso 17,98 kv. m buto dalis. Vienas iš buto pirmajame aukšte esančių kambarių yra atidalintas. Ši buto dalis yra iš viso 20,6 kv. m ploto, buto plane pažymėta žymeniu „2-1“. Neaišku, kodėl teismas sprendime šios jau faktiškai atidalintos buto dalies natūra nepriteisė R. B.. Sprendime nesant jokių motyvų, kurių pagrindu teismas nesivadovavo CK 3.127 str. 3 d., laikytina, kad teismas pažeidė šią materialinę teisės normą ir priėmė neteisingą sprendimą, kurio pagrindu buvo priverstinai nusavinta R. B. nuosavybė į jos buto dalį būtent natūra. Neegzistuoja jokių objektyvių kliūčių buto dalį, kuri jau ir dabar yra fiziškai atidalinta, priteisti R. B. natūra, pastarajai kompensuojant gaunamą vos 2,62 kv. m didesnę buto dalį, t. y. iš viso 4 759,22 Eur. Taip padalijus butą, G. B. interesai niekaip nenukentėtų.Palėpė privalėjo būti traukiama į dalintino turto sąrašą ir atsakovei už šį turtą privalėjo būti teisingai kompensuota. Teisinga kompensacija nelaikytina R. B. sprendimu priteista vos 13 972,61 Eur kompensacijos dalis. Turtas turėtų būti vertinamas toks, koks jis šiuo metu yra realiai sukurtas, t. y. sutuoktiniai savo bendromis lėšomis sukūrė kokybiškai naują nekilnojamąjį daiktą, t. y. palėpę, kurios vertė santuokos nutraukimo metu yra 71 000 Eur, todėl už šį turtą R. B. turėtų būti išmokama 35 500 Eur kompensacija.Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 2, 3, 5 p., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, nepriklausomai, kokiu pagrindu jos gautos. Teismas sprendimu R. B. priteisė 1/2 dalį iš UAB „Gatvelė” gautų nuomos pajamų, t. y. iš viso 12 013,91 Eur sumą, tačiau, priteisdamas šią sumą, teismas motyvavo, kad taip yra kompensuojama už palėpę. Toks motyvas nėra teisėtas. Ši kompensacija turėtų būti priteisiama R. B. CK 3.88 str. 1 d. pagrindu, kadangi tai buvo bendros sutuoktinių pajamos, o G. B. neįrodė, kad dalį jų perdavė R. B..G. B. sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš esmės visas savo pajamas, kurių pusė priklausė R. B., sutuoktinis išsigrynindavo. Byloje nėra įrodymų, kad šios lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams. Todėl G. B. kilo pareiga šias pinigines lėšas kompensuoti. Vien per penkerių metų laikotarpį nuo 2011‑01-25 iki 2016‑01‑25 G. B. išgrynino ir nuo sutuoktinės nuslėpė net 85 559,16 Eur. G. B. slepiant šias pajamas, yra iš esmės neįmanoma preciziškai tiksliai nustatyti, kokia tiksliai pinigų suma buvo nuslėpta nuo šeimos ir panaudota ne jos poreikiais, todėl R. B. prašo 1/2 dalies nuo jai priklausančios 1/2 dalies visų pajamą, t. y. iš viso 1/4 visų nuo šeimos nuslėptų pajamų, kurių dydis sudaro 22 389,79 Eur. Teismas šios objektyvios pinigų išgryninimo aplinkybės apskritai nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų arba priteisti R. B. prašomą kompensaciją, kuri sudaro 1/4 G. B. išsigrynintų pinigų sumų, arba bylą šioje dalyje grąžinti pirmajai instancijai.Teismas visiškai nepagrįstai santuokos iširimo priežastimi nurodė ir atsakovės kaltę. Teismui buvo aiškiai nurodytos santuokos iširimo priežastys, tačiau teismas vadovavosi išskirtinai G. B. paaiškinimais, kurie net nėra įtikimi.

Ieškovas G. B. atsiliepimu prašo atsakovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą palikti nepakeistą; ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir šią dalį išdėstyti taip: „priteisti iš ieškovo G. B., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei R. B., a.k(duomenys neskelbtini) 45 659,92 Eur dydžio kompensaciją (32 666,66 Eur + 12 993,26 Eur) už ieškovui natūra tenkančio turto didesnę dalį ir šio turto pagerinimą“; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 1/6 buto dalies atidalinimas natūra yra techniškai ir teisiškai įmanomas. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog turto padalijimo šalims natūra būdas nepriimtinas atsižvelgiant į sutuoktinių konfliktiškus santykius, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis butu, į šalių nepilnamečio vaiko bei pačių sutuoktinių interesus. Teismo parinktas buto atidalinimo būdas šiuo atveju geriausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio ir geriausiai užtikrina pačių šalių interesus.Teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 13 972,61 Eur kompensaciją, kurią sudaro pusė gautų nuomos lėšų (9497,50+2516,41 (7355,70:19x13:2)=12 013,91 Eur iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-25) ir pusė sumos, išleistos nurodytuose prekybos centruose (1958,70 Eur : 2 = 979,35 Eur), sprendime padarė aiškią aritmetinę klaidą apskaičiuodamas atsakovei mokėtiną kompensaciją ir nurodydamas, kad bendrą kompensacijos sumą sudaro 13 972,61 Eur, kai bendrą suma sudaro 9 497,50+2516,41+979,35 = 12 993,26 Eur. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo šią klaidą ištaisyti.Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo į dalintino turto balansą įtraukti palėpę, nei kaip nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamojo turto objektą, nei kaip turtinę teisę. Tokios teismo išvados yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad palėpė, kaip nekilnojamojo turto objektas, santuokos nutraukimo momentu teisiškai neegzistavo, nes ji nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ji taip pat nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taigi, ji negali būti laikoma naujai sukurtu daiktu ir būti atidalyta iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės santuokos pabaigoje.Apeliantė nepagrįstai prašo priteisti ½ ieškovo iš UAB „Gatvelė” gautų pajamų (12013,91 Eur), kaip kompensaciją už santuokos metu įgytas pajamas, taip pat nepagrįstai nurodo, kad jai turi būti kompensuota ¼ ieškovo laikotarpiu nuo 2011-01-25 iki 2016-01-25 nuo apeliantės nuslėptų ir savo poreikiams panaudotų pajamų (85 559,16 Eur) dalis, kas apeliantės paskaičiavimais sudaro 22 389,79 Eur. Ieškovas nesutinka su šiais apeliantės pareikštais reikalavimais ne tik dėl to, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, bet ir dėl to, kad jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, natūra gali būti dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris yra išlikęs santuokos nutraukimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutuoktinių pinigines lėšas galėjo padalinti natūra tik įsitikinęs, jog toks turtas faktiškai yra ir egzistuoja kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė prašo teismo padalinti pinigines lėšas, kurių šalys santuokos pabaigoje nebeturėjo.Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), teismas pagrįstai pripažino, kad lojalumo šeimai šiuo atveju stokojo ir apeliantė, nesiėmusi jai prieinamų ir individualiais sutuoktinių santykiais pagrįstų priemonių išsaugoti daugiau kaip dvidešimt metų trukusią santuoką. Teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to teismo sprendimo dalis dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pripažinimo turėtų būti palikta nepakeista.Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas apeliantei pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir atidėdamas 2017-09-12 teismo posėdį, ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti apeliantės teisę tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą veikiant savarankiškai ir (ar) per atstovą.Apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama kiek tai yra įmanoma užvilkinti šios bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

Dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti buto dalį natūra. Apeliantė prašo natūra priteisti 206/1079 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo pirmajame aukšte, buto inventorizacijos bylos plane pažymėtas žymeniu „2-1” (iš viso 20,6 kv. m ploto kambarį); G. B. iš R. B. už jai natūra tenkančią didesnę buto dalį priteisti 4 759,22 Eur kompensaciją.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo privatizuotas santuokos metu lygiomis dalimis su tėvais. Teismas pripažino, kad 1/3 buto dalis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir įtraukė šį turtą į šalims dalintino turto balansą. Apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl šios aplinkybės nėra, apeliantė ginčija šio turto padalijimo būdą. Teismas nurodė, kad viename bute šalims gyventi nėra įmanoma dėl nuolatinių konfliktų, nes tai kenkia tiek šalių santykiams, tiek vaiko interesams, taip pat teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui be ginčo buto 1/3 dalies priklausiusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 2/3 buto dalys, sprendė, kad butas šalims negali būti dalijamas natūra (CK 3,127 straipsnio 3 dalis). Teismas ieškovui natūra priteisė 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, įpareigojant kompensuoti atsakovei didesnės atsakovui tenkančios dalies vertę (32 666,66 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėtų ieškovui kompensuoti 72 Eur už jai priteistą transporto priemonę, teismas šia suma mažino ieškovo mokėtiną atsakovei kompensaciją ir iš ieškovo atsakovei priteisė 32 594,66 Eur sumą.Apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje sutuoktinių turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu; atsakovei priklauso 1/6 dalis buto, t.y. 17,98 kv. m. Pirmame buto aukšte yra nenaudojama buto dalis – 20,6 kv.m. patalpa, kuri yra techniškai atskirta ir kurioje įrengta kaimynystėje veikiančio restorano virtuvė; ši faktiškai atidalinta buto dalis gali būti priteista natūra atsakovei; už 2,62 kv. m. ji sutinka sumokėti kompensaciją. Mano, kad dalies buto priteisimas natūra būtų teisingas, atsižvelgiant į tai, kad ji, kaip sutuoktinė, skyrė santuokai 25 metus; ieškovo interesai taip pat nenukentėtų, nes jam liktų net 87,3 kv. m. buto dalis, be to, kitas jo vardu įregistruotas nekilnojamas turtas, kuris buvo gerinamas santuokos metu, vertingi asmeniniai daiktai.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Nors turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu, tačiau galimas kitas padalijimo būdas, kai padalijimas natūra negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).Bylos duomenimis namas, kuriame yra ginčo butas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše ir saugomas valstybės kaip kultūros paminklas – (duomenys neskelbtini), statytas XVI a- XVIII a., 1971 m. restauruotas, vertingas architektūriniu ir archeologiniu požiūriu. Esant tokioms aplinkybėms, buto dalies techninis ir teisinis atskyrimas yra apsunkintas, nes reikalauja atitinkamų leidimų ir suderinimo. Byloje nėra duomenų, kad apskritai yra įmanoma techniškai ir teisiškai atskirti 1/6 buto 1 aukšto patalpų dalį be neproporcingos žalos butui, kaip saugomo nekilnojamojo turto objekto daliai. Sutiktina su ieškovo atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės minima pirmo aukšto 20,6 kv. m. patalpa yra techniškai ar teisiškai atidalinta, nei techninės apskaitos byloje, nei turto vertinimo ekspertizės akte tokių duomenų nėra. Aplinkybė, kad buto patalpų 1 aukšto dalis yra išnuomota UAB „Gatvelė“ nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios buto dalies atskyrimas yra įvykęs faktas. Apeliantė taip pat nepaneigė teismo sprendimo išvados, kad buto padalijimas natūra šalims nepriimtinas atsižvelgiant į sutuoktinių konfliktinius santykius, dėl kurių neįmanoma bendrai naudotis butu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino, kad sutuoktinių bendras turtas (1/3) buto yra nedalus, tiek dėl dalintino turto savybių, tiek dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių (bendraturčių konfliktinių santykių). Teismas priteisė 32 594,66 Eur kompensaciją už atsakovei priklausančią 1/6 buto dalį vadovaudamasis Turto ekspertizės aktu, kuriuo buto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai (2017-07-04) buvo nustatyta 196 000 Eur; teisėjų kolegija su teismo išvadomis dėl kompensacijos sumos sutinka. Apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų, keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.Dėl kompensacijos už palėpę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad virš ginčo buvo yra neįregistruota 51,99 m² pastogė, kuri buvo įrengta apytikriai 2011-2014 metais, į kurią patenkama iš ginčo buto. Palėpės įrengimo santuokos metu faktas patvirtintas šalių paaiškinimais, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos medžiaga, faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-10-16 protokolu Nr. FA-0008-14-1460, ieškovo pateikta informacine pažyma apie turto kainą, byloje atliktos ekspertizės aktu. Teismui pateiktoje jau minėtoje 1992-03-24 sutartyje, privatizuojamo daikto kainos paskaičiavime nėra duomenų, kad kartu su butu būtų įgyjama palėpė, kaip buto priklausinys. Tačiau palėpė teisiškai nėra įregistruota, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo į dalintino turto balansą įtraukti palėpės kaip dalintino turto objekto. Šalys šių teismo išvadų iš esmės neginčijo, apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl priteistinos už palėpės įrengimą kompensacijos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos ekspertizės aktu buvo nustatyta neįrengtos ir įrengtos palėpės rinkos vertė, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nesivadovavo, nes palėpė, net ją įregistravus negalėtų būti parduota rinkoje kaip atskiras turto objektas, be to, palėpės rinkos verčių skirtumas nėra lygus tai lėšų sumai, kuri galėjo būti panaudota palėpės įrengimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepageidavo atlikti palėpės įrengimo vertės nustatymo.Teismas pripažino, kad palėpė buvo įrengta bendromis sutuoktinių lėšomis; prie bendrų lėšų teismas priskyrė pajamas, gautas iš UAB „Gatvelė“ pagal 2011-01-01 nuomos sutartį. Pagal sutartį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 ieškovui buvo išmokėta 65586 Lt (18995,01 EUR) suma, nuo 2015-01-01 iki 2016-07-21 išmokėta 7355,70 EUR suma. Teismas taip pat pripažino, kad palėpės įrengimui buvo panaudota ir 13526 Lt (3917,40 EUR) pinigų suma, pervesta iš ieškovo sąskaitos specializuotuose prekybos centruose („Senukai“, „Ermitažas“, „Moki veži“. Teismas pripažino, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo pusę lėšų, panaudotų palėpės įrengimui, t.y. 13972,61 EUR kompensaciją, kurią sudaro pusė gautų nuomos lėšų iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-25) ir pusė sumos, išleistos aukščiau nurodytuose prekybos centruose (1958,70 EUR). Atsakovė su teismo išvadomis nesutinka, jos vertinimu jai priklauso arba 1/2 palėpės vertės, nustatytos ekspertizės aktu (35 500 Eur), arba ½ dalį skirtumo tarp turto (buto) pagerinimo dėl palėpės įrengimo ir palėpės vertės prieš jos įrengimą (31 700 Eur). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais. Akivaizdu, kad lėšos, gautos iš turto dalies nuomos ir pinigai, išleisti specializuotuose prekybos centruose nebuvo vienintelė sutuoktinių investicija į palėpės įrengimą. Taip pat sutiktina, kad dėl palėpės įrengimo butas buvo pagerintas, padidėjo jo rinkos vertė. Buto pagerinimas sukurtas santuokos metu, todėl apeliantė turi teisę į ½ dalį palėpės vertės, nustatytos ekspertizės aktu šalių santuokinio gyvenimo pabaigoje; kompensacija už palėpės įrengimą padidinama iki 35 500 Eur; bendra kompensacijos suma padidinama iki 68 094,66 Eur (35 500 + 32 594,66) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl kompensacijos už pinigines lėšas. Apeliantė nurodė, kad vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 2, 3, 5 p., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, nepriklausomai, kokiu pagrindu jos gautos. Teismas priteisė 1/2 dalį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 iš UAB „Gatvelė” gautų nuomos pajamų, t. y. iš viso 12 013,91 Eur sumą, kaip kompensaciją už palėpės vertę; apeliantė mano, kad lėšos turi būti priteistos papildomai, nes sutuoktinis neįrodė, kad pusę šių lėšų perdavė atsakovei. Ieškovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš esmės visas savo pajamas, kurių pusė priklausė R. B., sutuoktinis išsigrynindavo. Byloje nėra įrodymų, kad šios lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams, todėl ieškovas privalo šias pinigines lėšas kompensuoti. Vien per penkerių metų laikotarpį nuo 2011‑01-25 iki 2016‑01‑25 G. B. išgrynino ir nuo sutuoktinės nuslėpė net 85 559,16 Eur. Neįmanoma preciziškai tiksliai nustatyti, kokia tiksliai pinigų suma buvo nuslėpta nuo šeimos ir panaudota ne jos poreikiais, todėl R. B. prašo 1/2 dalies nuo jai priklausančios 1/2 dalies visų pajamą, t. y. iš viso 1/4 visų nuo šeimos nuslėptų pajamų, kurių dydis sudaro 22 389,79 Eur. Teismas šios objektyvios pinigų išgryninimo aplinkybės apskritai nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų arba priteisti R. B. prašomą kompensaciją, kuri sudaro 1/4 G. B. išsigrynintų pinigų sumų, arba bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Apeliantės argumentai atmetami. Kasacinio tesimo praktikoje aiškinama, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2011m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir joje nurodyta praktika). Apeliantė reikalauja priteisti ½ dalį nuomos pajamų, gautų nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31, tačiau bylos duomenimis šios pajamos buvo investuotos į palėpės įrengimą, t.y. panaudotos buto pagerinimui. Kompensacijos už dalį palėpės priteisimas visiškai kompensuoja atsakovei priklausančių nuomos ir kitų šeimos pajamų, investuotų į palėpės įrengimą, dalį; pakartotinai priteisti atsakovei dalį nuomos pajamų nėra pagrindo. Atmetamas atsakovės prašymas priteisti jos naudai ¼ dalį ieškovo pajamų, išgrynintų nuo 2011‑01-25 iki 2016‑01‑25. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neprašė įtraukti šių sumų į dalintino turto sąrašą, nepareiškė tokio ieškinio reikalavimo. Pati apeliantė pripažįsta, kad teismas pinigų išgryninimo aplinkybių nevertino. Sprendžiama, kad šių lėšų padalijimas negali būti apeliacijos objektu (CPK 306 str. 2d.).Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad ieškovo nuo 2011 m. išgrynintos pinigų sumos nebuvo panaudotos šeimos reikmėms, buvo nuslėptos nuo atsakovės ir panaudotos ieškovo asmeninėms poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis, 2011 m. šalys gyveno kartu, kartu tvarkė šeimos ūkį, turėjo bendrų išlaidų šeimos reikmėms. Byloje nustatyta, kad 2011-2014 m. šeima įrenginėjo palėpę, jos įrengimui buvo panaudotos ne tik pajamas, gautos ir turto nuomos, bet ir kitos šeimos pajamos 2011 m. šeimai įsivaikinus sūnų, sutuoktiniams atsirado nauja bendra pareiga išlaikyti vaiką. Bylos duomenimis šalių santykiai tapo įtemptais 2013-2014 m., tačiau sutuoktiniai ir toliau gyveno po vienu stogu, t.y. kiekvieno iš jų pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo, išlaikyti bendrą vaiką liko neindividualizuotos, todėl labiau tikėtina, kad ieškovo lėšos buvo naudojamos bendro turto išlaikymo ir gerinimo, vaiko išlaikymo reikmėms.Dėl apeliantės kaltės dėl šeimos iširimo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas visiškai nepagrįstai santuokos iširimo priežastimi nurodė abiejų sutuoktinių kaltę; jos vertinimu, šeima iširo dėl ieškovo G. B. kaltės – neištikimybės. Teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad ir pačios atsakovės elgesys santuokoje nebuvo lojalus. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje bylos 3K-3-2/2011; kt.).Vienas iš atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Norint įrodyti, kad sutuoktinis buvo neištikimas reikia pateikti įrodymų, o šis turi neištikimybės faktą paneigti. Teisėjų kolegija sutinka, kad neištikimybės faktai nagrinėjamoje byloje neįrodyti. Faktas, kad iki santuokos ieškovas neinformavo atsakovę, kad jis yra buvęs santuokoje, negali būti vertinamas, kaip neištikimybę, kitos santuokos nutraukimo metu paaiškėjusios aplinkybės – 1993 m. laiškas, 1999-2000 m. rastos nuotraukos, 2001-2003 m. neištikimybės faktas yra visiškai neįrodyti. Apeliantė nurodo, kad ieškovas pradėjo bendrauti su kita moterimi, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovo neištikimybės fakto neįrodinėjo. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pripažįsta, kad tiesioginių įrodymų apie ieškovo neištikimybės faktą nėra. Taigi tiesioginių įrodymų vienas kito kaltei įrodyti šalys nepateikė, šias aplinkybes sutuoktiniai įrodinėja savo paaiškinimais. Byloje šalys neginčija aplinkybės, kad nuo 2013 m. šalių santykiai tapo konfliktiniais, 2014 m. atsakovė jau buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Vėliau atsakovė ieškinį atsiėmė, nurodžiusi, kad šalys susitaikė, nors byloje nustatyta, kad 2014 -2015 m. šalių santykiai buvo tokie įtempti, kad buvo kviečiama policija konfliktams išspęsti. Dėl išdėstyto teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad faktinis šalių šeimos iširimas nulemtas šalių skirtingu požiūriu į bendrą gyvenimą ir ateitį, į tarpusavio konfliktų sprendimo būdą, be abejo yra ir atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tokią situaciją lėmė abipusė sutuoktinių kaltė, dėl to neturėjo pagrindo spręsti, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas tik atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminė priežastis, lėmusi santuokos iširimą, yra skirtingi šalių požiūriai į bendrą gyvenimą, todėl apeliantės argumentus, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, atmeta kaip nepagrįstus.Dėl galimai pažeistos apeliantės teisės į sąžiningą teismo procesą. Apeliantė nurodė, kad proceso metu galimai buvo pažeista jos teisė į sąžiningą teismo procesą; jos manymu teismas pažeidė jos teisę, atsisakęs atidėti 4 iš anksto suplanuotus teismo posėdžius. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovės atstovė advokatė V. Č. prašė atidėti teismo posėdį dėl jos ligos bei mažamečių dukrų priežiūros; teismas prašymo netenkino. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovė pati prašė atidėti teismo posėdį, tačiau posėdis nebuvo atidėtas, nors atsakovės atstovė posėdyje nedalyvavo. Teismo buvo sudarytos galimybės tik ieškovui proceso metu turėti profesionalų atstovą, t.y. buvo pažeista jos teisę turėti atstovą ir tuo pačiu – šalių procesinis lygiateisiškumas.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas Dėl teisės kreiptis į teismą). Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas turi sudaryti jiems vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį.Nagrinėjamu atveju abiem šalims buvo sudarytos vienodos galimybės teikti procesinius dokumentus, įrodymus; pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovė turėjo advokatę, pateikė priešieškinį, t.y. atsakovei buvo suteiktos lygios procesinės galimybės atskleisti savo poziciją nagrinėjamoje byloje.Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti išlanksto suplanuotus teismo posėdžius dėl atsakovės atstovės (advokatės) ligos. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (CPK 246 str. 2 d.). Taigi įstatymas priskiria atsakovo atstovo neatvykimo priežasčių vertinimą ir bylos nagrinėjimo atidėjimą bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Bylos duomenimis advokatės V. Č. sveikatos būklė buvo pagrįsta įrodymais (medicininė pažyma), tam, kad teismas galėtų įvertinti neatvykimo svarbą. Kartu su prašymu buvo pateikta informacija apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017-09-11 iki 2017-09-15, advokatės pareikšime nurodyta, kad ji yra nedarbinga dėl alerginės reakcijos į širšių įkandimus ir dėl vaikų priežiūros. Apeliantė nenurodo motyvų, kodėl esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pripažinti, kad atsakovės atstovė neatvyko dėl svarbios priežasties ir atidėti bylos nagrinėjimą; nepateikė įrodymų, kad kiti advokatai atsisakė imtis atstovavimo. Kita vertus, pati atsakovė teismo posėdžiuose dalyvavo, jos teisės duoti teismui paaiškinimus, dalyvauti įrodymų tyrime ir pan. nebuvo suvaržytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl jos teisės į sąžiningą procesą pažeidimo.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš dalies patenkinus ieškinį ir priešieškinį, iš esmės nėra galimybės paskaičiuoti, kokia dalimi patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei 96 straipsnio 5 dalimi paskirtie bylinėjimosi išlaidas taip, kad jos tektų šalims po lygiai. Apeliacinės instancijos teisme sprendimas atsakovei mokėtina kompensacija buvo padidinta, tačiau patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis nebuvo pakeistas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi ir dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d.).Apeliaciniame skunde atsakovė R. B. nurodė, kad bendra ginčo suma apeliacinės instancijos teisme yra 55 996,9 Eur. Už apeliacinio skundo padavimą atsakovė R. B. turėjo sumokėti 1065 Eur žyminio mokesčio; ji sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas (865 Eur) buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovei priteistina kompensacija buvo padidinta nuo 46 567,27 Eur iki 68 094,66 Eur, t.y. 21 527,39 Eur, t.y. apeliacinio skundo turtiniai reikalavimai patenkinti 38,44 proc. Iš ieškovo valstybei priteisiama 409,38 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai; likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis (455,62 Eur (865-409,38)) priteisiama iš atsakovės (CPK 93 str. 1,3 d., 96 str. 1 d.).Ieškovas G. B. patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo surašymo išlaidos). Ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai (744,87 Eur.) (CPK 93 str. 1,3 d., 98 str. 1d.).Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas G. B. prašo apeliacinio skundo netenkinimo atveju panaikinti arba apeliacinio skundo patenkinimo atveju – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi – ieškovo vardu registruoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą. Ieškovas nurodo, kad turto areštas labai apsunkins teismo sprendimo vykdymą kompensacijos išmokėjimo atsakovei dalyje, nes tam ieškovas ketina pasinaudoti banko kreditu, kuriuo užtikrinimui ketina įkeisti jam priklausanti turtą. Prašymas netenkinamas. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 147 str. 3 d.). Nors apeliantės reikalavimas priteisti buto dalį natūra nebuvo patenkintas, kompensacija už ieškovui tenkančio turto dalį buvo padidinta, šios teismo sprendimo dalies įvykimas turi būti užtikrintas. Bylos duomenimis, butas (duomenys neskelbtini) nėra vienintelis ieškovo nekilnojamas turtas, t.y. arešto galiojimas negali apsunkinti teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos priteisimo vykdymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 68 094,66 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų ir 66 centų) dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančio turto didesnę dalį ir šio turto pagerinimą. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 744,87 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 87 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 409,38 Eur ( keturių šimtų devynių eurų ir 82 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 455,62 Eur (keturių šimtų pnkiasdešimti penkių eurų ir 82 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinti ieškovo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal Vilniaus apylinkės teismo 2016-11-10 nutartį panaikinimo ar pakeitimo.