Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareiktą atsakovei R.B., atsakovės R. B. priešieškinį, trečiasis asmuo – UAB Mogo LT, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pateiktą atsakovei R. B., atsakovės R. B. priešieškinį, trečiasis asmuo – UAB Mogo LT, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę laikinai gyventi skyrium ir išsikelti iš ieškovo vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti ieškovui ir nepilnamečiam vaikui naudotis šiuo butu (b.l. 79-85).Ieškovas nurodė, jog teisme iškėlus bylą dėl šalių santuokos nutraukimo, ieškovas ir nepilnametis sūnus L. B. išsikraustė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kol teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, ieškovui teko keletą kartų keisti gyvenamąsias vietas, kas neigiamai atsiliepia nepilnamečiui vaikui. Šią dieną ieškovas kartu su nepilnamečiu vaiku nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris toli nuo nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei nuo ieškovo darbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po pamokų nepilnametis sūnus negali grįžti namo pailsėti bei pasiimti būtinų daiktų. Dėl didelio atstumo iki gyvenamosios vietos, ieškovas nebegali nuvežti nepilnamečio vaiko į jo lankomus būrelius. Be to, ieškovas kiekvieną mėnesi patiria papildomas išlaidas išlaikant butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė prie šio buto išlaikymo neprisideda, nors juo naudojasi nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovė įvairias būdais (durų spynų sugadinimas, durų rankenos apliejimas sieros rūgštimi ir pan.) siekia apsunkinti ieškovui patekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovas negali užtikrinti bute esančių ieškovui priklausančių ginklų, kitų daiktų saugumo. Iš buto yra dingę du ieškovo tėvui priklausę S. K. paveikslai.Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 118-122).Nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, nes atsakovė niekada nėra naudojusi smurto savo sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko atžvilgiu,

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė ieškovo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 123-124).Nustatė, kad iš byloje esančių duomenų, taip pat šalių paaiškinimų, nustatyta, jog ieškovas nuo 2016 metų sausio mėnesio išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2016 m. sausio 30 d. patalpų nuomos sutartį, kuri patvirtina, jog ieškovas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. išsinuomojo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad ieškovas pateikęs teismui ieškinį, savo noru išsikraustė iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikdamas ten gyventi savo sutuoktinę. Ieškovas teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė įrodymų, dėl atsakovės elgesio, jog šią dieną šeimoje situacija yra pasikeitusi iš esmės ir būtų reikalinga įpareigoti atsakovę iškelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl buto esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti jai 538/1079 dalį minėto buto pirmame aukšte. Šio reikalavimo užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi areštavo minėtą butą. Kadangi byla šiai dienai neišnagrinėta, yra neišspręstas turto padalinimo klausimas, ieškovas pateikęs teismui ieškinį pats nusprendė gyventi nuomojamame bute, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo.Ta aplinkybė, jog ieškovas nuo 2016 m. sausio 30 d. jau du kartus keitė nuomojamą butą ir ta aplinkybė, jog ieškovo nuomojamas butas yra toli nuo nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos, o taip pat ir nuo ieškovo darbo vietos, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo prašymo, kadangi ieškovas žinodamas kur yra nepilnamečio vaiko ugdymo įstaiga, pačio ieškovo darbo vieta, priėmė sprendimą išsinuomoti būtent tą butą, kurį dabar ieškovas ir nuomoja. Byloje nėra įrodymų, jog egzistuoja aplinkybės, kurios privertė ieškovą nuomotis būtent tą butą, kurį šią dieną ieškovas yra išsinuomojęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti individualią laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovei R. B. laikinai gyventi skyrium ir išsikelti iš ieškovo G. B. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti ieškovui ir nepilnamečiui sūnui naudotis šiuo butu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos bei leisti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai (b.l. 125-128).Nurodė, kad teismas nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, kas turėjo esminės reikšmės netinkamam šio klausimo byloje išsprendimui. Tai, kad byloje susidariusi faktinė situacija pažeidžia ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, patvirtina šie bylos duomenys:Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad bylos šalių santykiai yra konfliktiški. Tai reiškia, kad šalių gyvenimas po vienu stogu yra negalimas, nes tai pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir atsakovės bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.Butas (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Jo asmeninė teisė į į turtą nėra paneigta.Atsakovė viena naudojasi butu, tačiau prie jo išlaikymo neprisideda, t.y. ieškovas vienas apmoka visas išlaidas.Butas (duomenys neskelbtini)yra šalia nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos.Ieškovas patiria papildomas išlaidas nuomodamas kitą butą. Taigi yra pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai.Ieškovo bute esančiame seife yra laikomi ginklai, todėl ieškovas negalėdamas gyventi bute, negali užtikrinti ginklų saugumo. Taip pat, ieškovas negali užtikrinti kito bute esančių jam svarbiu daiktų saugumo (tėvo palikimas, dailininko S. K. paveikslai). Pažymėtina, kad du paveikslai jau yra dingę ir tai reiškia, kad yra pažeidžiamos ieškovo turtinės teisės.Atsakovė R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 135-139).Nurodė, kad įpareigojimas asmeniui palikti savo nuolatinę gyvenamąją vietą (namus) yra galimas tik trimis atvejais: Kai asmuo įpareigojamas atlaisvinti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas išnykus teisiniam pagrindui jas naudoti;Kaip baudžiamojo poveikio arba kardomąją priemonę;Kaip laikinąją apsaugos priemonę (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).Kai yra ginama savininko nuosavybės teisė, laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas asmenį atlaisvinti patalpas – nėra taikoma, nes ji, viena vertus, sutaptų su ieškinio dalyku, kita vertus, būtų pernelyg drastiška. Tuo tarpu G. B. R. B. siekia iškraustyti iš jos pačios nuosavybės teise priklausančio buto.Atsakovė nurodė, kad sutuoktiniai jaučia psichologinį diskomfortą, tačiau tai visiškai įprasta situacija, kai sprendžiamas beveik 20 metų trukusios santuokos nutraukimo klausimas, tačiau vaiko interesams jokios grėsmės šiuo atveju nėra. Primintina, kad teismo posėdžio metu G. B., paklaustas teismo, kodėl jis yra išsinuomavęs kitą apie 90 kv. m butą, kai nuosavybės teise turi didelį butą, atsakė, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas yra per tris aukštus, todėl nėra patogus vaikui. Tuo tarpu prašyme dėl iškraustymo G. B. pakeitė poziciją ir įrodinėja, kad butas yra pats tinkamiausias vaikui. Tokia prieštaringa pozicija rodo, kad prašymu siekiama ne tų tikslų, kurie jame deklaruojami.Ieškovas nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl jis negalėtų gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Savo ruožtu atskirojo skundo teiginys, kad nuomodamas kitą butą ieškovas patiria papildomų išlaidų, tik dar kartą patvirtina, kad bendrą šeimos turtą G. B. naudoja ne šeimos labui, o tenkindamas savo asmeninius poreikius tęsti nesantuokinius ryšius su kita partnere. Suprantama, kad skyrybos yra abiem šalims sukelia neigiamus išgyvenimus, tačiau skyrybų byla pati savaime neleidžia taikyti tokių drastiškų procesinių priemonių kaip asmens iškeldinimas iš jo namų, kuriuose jis gyveno ilgą laiką. Akivaizdu, kad tokiu prašymu G. B. siekia visiškai ne tų tikslų, kurios deklaruoja.Atsakovės valdžia nėra apribota, taip pat nėra pareikštas reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo ar bendravimo su vaiku tvarkos apribojimo. Nors teismas L. B. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, tačiau kartu buvo nustatyta ir lygiavertė motinos bendravimo su vaiku tvarka, taip pat skirtas laikinas išlaikymas. Atsakovė tinkamai laikosi bendravimo su vaiku tvarkos ir teikia vaikui išlaikymą. Šiuo atveju ieškovas nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kad atsakovė su vaiku būtų pasielgusi netinkamai.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ginklų laikymo taisykles, pakeitęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, G. B. privalėjo apie tai informuoti teritorinį policijos skyrių ir naujoje gyvenamojoje vietoje įrengti tinkamas sąlygas ginklams laikyti. Tuo atveju, jeigu ieškovas neturi sąlygų naujoje gyvenamojoje vietoje laikyti ginklų, jis privalėjo informuoti policijos įstaigą dėl ginklų paėmimo laikinam saugojimui. Priešingas elgesys sudaro sąlygas apskritai panaikinti leidimą laikyti ginklus, kadangi laikomas neteisėtu, t. y. ginklo laikymo tvarkos pažeidimu. Todėl neteisėtas elgesys negali pateisinti priverstinio R. B. iškraustymo. R. B. iš savo pusės patvirtina, kad ji neturi prieigos prie seifo (neturi kodo ir rakto), kuriame galimai yra saugomi ginklai. Neaišku, kodėl ieškovas ir likusių paveikslų nepasiima į naują gyvenamąją vietą, kaip tai padarė su kitais dviem paveikslais. Atsakovė nurodė, kad siekė susitarti taikiai, jos advokatė net buvo parengusi taikos sutartį, tačiau atsakovas nesąžiningai pateikė prašymą ją iškeldinti. Vienintelis R. B. prašymas buvo, kad po santuokos nutraukimo jai būtų sudarytos sąlygos turėti bent gyvenamąją vietą, t. y. arba natūra atidalinti buto (duomenys neskelbtini) dalį, arba sumokėti kompensaciją naujai gyvenamajai vietai įsigyti. Todėl G. B. elgesys teikiant prašymas dėl iškeldinimo, kai jis neabejotinai žino, kad R. B. neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, vertintinas kaip amoralus, nes juo iš esmės siekiama savo sutuoktinę ir vaiko motiną tiesiog iškeldinti į gatvę.Pažymėtina, kad nuo birželio mėnesio baigėsi sūnaus mokslo metai, todėl akivaizdu, kad ieškovas tik prisidengia vaiko interesais siekdamas savanaudiškų tikslų – iškeldinti atsakovę. Ieškovas nepaaiškina, kodėl trys asmenys, iš kurių vienas vaikas negalėtų kartu gyventi 108 kv. m. bute, turinčiame dar ir įrengtą 52 kv. m. palėpę. R. B. įsitikinimu, net atėmus išnuomotą 20 kv. m buto dalį, trys asmenys neabejotinai gali pasidalinti ir gyventi iš viso 140 kv. m ploto bute.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas įpareigoti atsakovę laikinai gyventi skyrium ir iškeldinti ją iš ieškovo vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei netrukdyti ieškovui ir sūnui naudotis šiuo butu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė šį ieškovo prašymą tenkinti, todėl apeliacinėje instancijoje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, iškeldinti ją iš (duomenys neskelbtini) esančio buto.Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš esmės nepasisako dėl klausimų susijusių su buto padalijimu ir nuosavybės teisių į jį pripažinimu, tačiau pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi teisės gyventi bute ar juo naudotis.Teismas pažymi, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju, ieškovas nebuvo atleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad nors teismas yra konstatavęs, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau tai savaime nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių apie tai, jog atsakovė gadina namų durų spynos užraktą ar rankeną apipila sieros rūgštimi. Ieškovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus argumentus apie netinkamą atsakovės elgesį, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų bendravimo su vaiku tvarką, piktnaudžiautų motinos valdžia, neteiktų vaikui išlaikymo ar kitaip pažeistų vaiko interesus. Taigi šiuo atveju, byloje nesant įrodymų apie netinkamą atsakovės elgesį ieškovo/vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad jis prieštarauja vaiko interesams ar juos pažeidžia.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra palikti jam svarbūs daiktai ir seife laikomi ginklai, todėl jis negali užtikrinti jų saugumo gyvendamas kitoje vietoje. Taip pat, kad atsakovė pažeidžia vaiko ir ieškovo interesus, nes ieškovas patiria papildomas išlaidas turėdamas išlaikyti butą, kuriame gyvena atsakovė ir butą kurį nuomojasi su sūnumi, o sūnui iš nuomojamo būsto nepatogu važinėti į ugdymo įstaigą esančią Vokiečių g. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes sprendimą nuomotis kitą butą, esantį toli nuo sūnaus ugdymo įstaigos laisva valia priėmėme pats ieškovas. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie atsakovės netinkamą elgesį, o taip pat, jog šalių santykiai būtų tokie konfliktiški, kad jie negalėtu drauge gyventi 108 kv. m. bute. Nenustatyta, kad šalių sūnus nenorėtų bendrauti su motina (atsakove), jų tarpusavio santykiai būtų įtempti/komplikuoti ar ji pati sudarytų netinkamas vaikui gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Taigi, teismas įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovę iškeldinti iš vienintelės jos turimos gyvenamosios vietos ir įpareigoti gyventi skyrium. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.