- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- A2-1529-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01545-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- S. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos S. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M., suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. M. atsakovui B. M. 1936 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 125,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-18 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012-02-29 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3P-326/2012, atsisakė priimti kasacinį skundą ir gražino jį padavusiai ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas praėjus 70 metų po J. M. (1922 m.) mirties, prašyme dėl žemės grąžinimo nurodė J. M. buvusį savininką nacionalizacijos metu (1940 m.) ir pareikalavo 33,98 ha grąžinti jam, kurios pas J. M. nebuvo, todėl realiai atsakovas pareikalavo niekieno žemės. J. M. tokio kaip savininko nėra, kadangi jis neturėjo jokios žemės, todėl nebuvo įmanoma ir ginčo žemės nacionalizacija. Pagal teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plūs iuris ad alium transferre potest ąuam ipse habet). Pagal teisės aktus tokia klaida neteisėta ir neturinti teisinio pagrindo, todėl D. M. neturėjo jokios teisinio pagrindo pateikti prašymą, o valstybinė institucija Panevėžio AVA neturėjo teisės priimti tokį prašymą nepatikrinusi realių faktinių aplinkybių. Šioje byloje buvo sprendžiama situacija pagal specialųjį nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, pagal kurį atsakovui B. M. buvo grąžinta nuosavybės teisė į J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 25,38 ha ir konkrečiai 8,60 ha žemę, laikant, kad pastarasis buvo savininkas, iš kurio nurodytas turtas neteisėtai nusavintas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visiškai nevertino, kad nuosavybės teisė į ginčo sklypus buvo atkurta asmeniui, kuris tos teisės apskritai neturėjo bei negalėjo objektyviai turėti, ir tokiu būdu pažeidė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės tapo aiškios tik dabar, gavus papildomus įrodymus.
Pagal nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuojančio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 preambulėje išdėstytas nuostatas nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas nuosavybės teisių, įgytų prieš okupaciją, pripažinimo ir tęstinumo principais. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko, teises ir interesus. Tokia išvada išplaukia iš pirmiau nurodytų įstatymų 2 straipsnio, kuriame asmeniui, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas tikrasis savininkas. Kitų asmenų, išvardytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu tikrasis turto savininkas yra miręs. Aukščiau nurodytos aplinkybės tapo žinomos po bylos išnagrinėjimo, todėl negalėjo būti vertinamas bylos nagrinėjimo metu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos butų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008).
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad teismai netinkamai vertino, kad ieškovė neįrodė, kad ji byloje nustatytų aplinkybių pagrindu įgijo nuosavybės teises į 4,20 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jį išreikalauti iš svetimo valdymo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime pažymėjo, jog ,,<...> pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.“ Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra niekinis, nes prieštarauja nurodytoms imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Niekinio nuosavybės teisių atkūrimo padariniai išsprendžiami teismo sprendimu, nutraukiant neteisėto įgijėjo nuosavybės teisę, įgytą niekiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-297/2008). Nagrinėjamu atveju administracinis aktas - Rokiškio rajono valdybos 1995-02-21 sprendimas Nr. 27-3856 dėl nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo B. M. - yra niekinis, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas - nuosavybės teisė į ginčo žemę atkurta asmeniui, kuris nebuvo šio turto savininkas. PAVA direktoriaus 1995-08-30 sprendimas Nr. 27-5153 dėl atsakovui B. M. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, 7- 8,60 ha žemės, suteikiant pasirinktinai kompensacijos būdą - kompensacija mišku yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-20 įsakymas Nr. 689-41 suteikiant atsakovui 7,90 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl teismas privalėjo apginti kasatorės teises ir išreikalauti iš atsakovo B. M. neteisėto valdymo 4,20 ha (pusė) miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Toliau pareiškėja nurodo,kad 1995-08-30 PAVA direktoriaus sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) - 8,60 ha žemės kaip J. M. nuosavybė grąžinta B. M.. Tai neteisėta. E. M. 1933 m. kreipėsi į Rokiškio apylinkės teismą. Teismo sprendimu 1934-11-21 vnk. (duomenys neskelbtini)žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8,60 ha priteisė E. M. ir jos vaikams. Iki teismo sprendimo 1934-11-21 žemės sklypas priklausė I. (J. M.). 1922 m. miręs J. M. niekada nebuvo savininkas vnk. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo - 8,60 ha žemės. Niekinis administracinis aktas negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Dėl to nurodytas niekinis administracinis aktas dėl nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo B. M. negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Kadangi J. M. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, atsakovas B. M. negalėjo atkurti teisės, kurios neturėjo J. M., todėl administracinis aktas dėl jo nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkūrimo yra niekinis. Turtas, įgytas be teisinio pagrindo, turi būti grąžintas asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (LR CK 6.237 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu civilinėje byloje nustatė juridinį faktą, kad S. M. priėmė palikimą po savo vyro P. (P.) M. mirties ((duomenys neskelbtini)). Todėl būtent ieškovei turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į 13,83 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 4,59 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turi būti turtas grąžinamas, tai tiesiogiai išplaukia ir iš Konstitucijos (b.l.2-5).
Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad atsakovas teismui teikė neteisingus ir melagingus paaiškinimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam nepriklausančią žemę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad civilinėje byloje procesas turi būti atnaujintas ir byla turi būti nagrinėjama iš naujo, nes naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis LR CPK 368 str., trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuoja nuo 2012-01-18 (Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo), nuo tada pareiškėja sužinojo reikšmingas bylos aplinkybes dėl teisių pažeidimo, susijusio su žemės grąžinimu (b.l. 2-5).
Pareiškėja 2012-06-28 teismui pateikė prašymo papildymą (b.l. 66-67), kuriame nurodė:
D. M. pateikė prašymą 1991-12-19 dėl žemės gražinimo nenacionalizuota J. M. nurodė jį, kaip buvusį savininką nacionalizacijos metu 1940 m. Pagal LR įstatymą jo prašymu suklastojimas kadangi J. M. niekada nebuvo- buvusio savininku. Nei atsakovas, nei žemės tarnyba (tretysis suinteresuotas asmuo) neturėjo dokumento, kad žemė J. M. nacionalizuota. Atsakovas ir trečiasis asmuo melagingai tvirtina teismuose:
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. gegužės 3 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo (adm. byloje Nr. I-551-379/2007), o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis (adm.b. Nr. A20-188/2008)Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimas civ. byloje Nr. 2-639-233/2010.Panevėžio apygardos teismas 2011-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 2A-81-544/2011.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimas civ. byloje Nr. 2-2239-647/2010.Vilniaus apygardos teismas 2012-01-18 nutartis civ. byloje Nr. 2A-1002-302/2012.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros išvadoje 2008-10-06 Nr. 13.12-87psl išdėstyta: ,,Kadangi J. M. mirė 1922-(duomenys neskelbtini), taigi jis negalėjo būti po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos pažymos (199-03-16 Nr. 1328m 1994-05-17 Nr. 1328-11 (išduota B. M.) parengtos bei išduotos pažeidžiant 1991-06-18 LR įstatymo Nr. 1-1454 ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos, sąlygų ir visi LR įstatymai žemės atkūrimui.“
Teismas pirmos ir apeliacinės instancijos priėmė sprendimą, kuris atspindi melagingus tvirtinimus atsakovo ir trečiojo asmens, kad J. M. buvo – buvusio savininko ir jo žemė nacionalizuota 1940 m. Juk miręs 1922 m. J. M. niekada nebuvo savininku žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini),60 ha žemės vnk. (duomenys neskelbtini) nei jam esant gyvam, nei juo labiau po mirties. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 27-5153 nuo 1995-08-30 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vnk. 8,60 ha žemės neteisėtai laikomas J. M. nuosavybe.
Atsakovas B. M. pateiktame atsiliepime su prašymu atnaujinti procesą nesutinka (b.l. 24-29). Jame nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius:
egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą;pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2009 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S, D.S, bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.).Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, ieškovė, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas ypatingai pabrėžia, kad ieškovė prašyme dėl proceso atnaujinimo apskritai nenurodo jokiu nauju duomenų, kurie būtu nežinomi ieškovei ankstesnio nagrinėjimo metu ir/ar nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu pirmos ir apeliacinės instancijos teismams. Ieškovė savo prašymu dėl proceso atnaujinimo tik atkartoja visus tuos pačius faktinius ir teisinius teiginius, kurie buvo minimi visuose jos procesiniuose dokumentuose, tame tarpe ir šioje byloje pateiktu ieškiniu. Ieškiniu, kas paminėta ir bylą nagrinėjusių teismų sprendimais, buvo akcentuojama ta pati aplinkybė, kad, ieškovės nuomone, J. M. negalėjo būti nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio aplinkybės, kurios buvo žinomos ieškovei ieškinio pateikimo metu, netgi buvo nurodytos ieškiniu, o taip pat tirtos bylą nagrinėjusių teismų, nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis procesą atnaujinti šioje byloje. Dar daugiau, iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio taip ir lieka neaišku: a) kokios konkrečiai naujos aplinkybės ieškovės vertinimu turėtų sąlygoti proceso atnaujinimą šioje byloje ir b) kada apie tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes tapo žinoma pareiškėjai.
Tariamą savo teisę į nuosavybę ieškovė kildino iš paveldėjimo teisės pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, teigdama, kad ji paveldėjo 1975 metais mirusio savo vyro (atsakovo dėdės) P. M. neva tai žemės nuosavybės teisės atkūrimo dieną valdytą 13,83 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovės reikalavimas ir pateikti jos paskaičiavimai buvo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei taikytinomis teisės normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimo (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. M. priėmė palikimą po savo vyro mirties, nustatymo) motyvuojamoje dalyje tik pacitavo ieškovės surastų liudytojų K. V. Z. ir V. I. S. parodymus apie tariamai padėtą surašyti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir prašymą išsiųsti dokumentus į (duomenys neskelbtini), nors tie parodymai neturi nieko bendro su ieškovės prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu.
Dar daugiau, kaip buvo akcentuota bylos nagrinėjimo metu, ieškovė teikdama teismui ieškinį nuslėpė nuo teismo ieškinyje keliamam ginčui spręsti svarbią aplinkybę, kad ji dar 2006 m. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracini teismą su prašymu atnaujinti praleista Įstatymu nustatyta terminą prašymui dėl nuosavybės teisiu i išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo į buvusio savininko J. M. (atsakovo senelio) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus 25,39 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 8,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paduoti. Teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2008 m. vasario 8 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą) šį jos prašymą atmetė. Minėtame sprendime Panevėžio apygardos administracinis teismas kaip tik konstatavo, kad pareiškėja (S. M.) nepateikė jokių įrodymų, jog ji prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsiuntė 1993 metais paštu. Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-551-379-2007 priimti procesiniai sprendimai prijungti prie šios bylos.
Panevėžio apskrities valdytojo administracija 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 27-5153 atsakovui B. M. atkūrė nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) kaime 8,60 ha žemės, išperkant žemės plotą ir suteikiant kompensaciją mišku. 1996 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą Nr. 689-41, kuriuo buvo atsakovui suteiktas neatlygintinai miško plotas Bezdonių sen., Vilniaus rajone. Taigi atsakovas nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo administraciniu aktų pagrindu. Atsakovo B. M. nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jų įstatymo nustatyta tvarka neginčija ir ieškovė.
Kaip jau ne kartą šioje byloje minėta, 2007 m. gegužės 3 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas (adm. byloje Nr. 1-551-379/2007), o taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis (adm. b. Nr. A20-188/2008) patvirtina, inter alia, jog:
kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu nurodė J. M. kaip turto buvusį savininką,jau tuo metu S. M. buvo žinoma apie nuosavybės teistų atkūrimą B. M. naudai, tačiau ginčo dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo S. M. teisės aktų nustatyta tvarka nekėlė ir nekelia šiuo metu,administraciniams teismams neatnaujinus termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, ieškovė netapo net pretendente į grąžintiną turtą, ir neįgijo jokių nuosavybės teisių į turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas mano, kad: ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra absoliučiai nepagrįstas, todėl atmestinas; šią bylą nagrinėję teismai tinkamai, pagrįstai ir visapusiškai išanalizavo bylos duomenis, nurodytus prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų papildomų įrodymų, kurių negalėjo pateikti nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-2239-647/2010 ir Nr. 2A-1002-302/2012. Pareiškimo priede įvardintas ,,sąrašas 3 egz.“ nelaikytini naujais įrodymais, jie neįvardinti pareiškime, jais tiesiogiai nesiremiama ir neįvardijami, kuo jie reikšmingi nagrinėjant bylą. Pažymi, kad pareiškėja tas pačias aplinkybes kėlė jau išnagrinėtose bylose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo prašo S. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 18-19).
Pareiškėja S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimas buvo paduotas be teisinio pagrindo, o atsakovas ir trečiasis asmuo davė melagingus parodymus. B. M. neturėjo teisės į žemę, tai patvirtina išvada iš Generalinės prokuratūros. Ši išvada galiojanti. Atsakovas turėjo teisę į 15,5, bet jis norėjo daugiau pasiimti brolio žemės, t.y. pareiškėjos vyro. Atsakovas sakė, kad J. buvo savininkas žemės, kurią nacionalizavo. Padavė skundą, kad B. M. skirta ne jam priklausanti žemė. Atsakovas ir trečiasis asmuo melavo, jis neįrodė, kad J. žemė buvo nacionalizuota. Todėl prašė atnaujinti procesą, nes buvo melagingi parodymai (b.l. 73).
Atsakovo atstovas adv. D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas, nes CPK 366 str. 2 d. kalba apie naujas aplinkybes, kurių teismas netyrė. Pažymi, kad atsiliepime rašė, jog pareiškėja jokių naujų aplinkybių nenurodė, o kalba apie aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos. Todėl prašymas atmestinas. Dėl Generalinės prokuratūros išvados nurodė, kad apie ją buvo rašyta ieškinyje ir jie dėl jos jau pasisakė. Tiek pirmas, tiek apeliacinės instancijos teismas žinojo apie išvadą ir ją vertino. Administracine tvarka 4 sprendimai paneigė pareiškėjos teises į nuosavybę. Nėra pagrindų atnaujinti procesą, be to, pareiškėja piktnaudžiauja procesu. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 73-74).
Prašymą netenkinti.Procesą atnaujinti atsisakytina.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė S. M. 2010-05-19 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui B. M., suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (b.l. 1-3, civ. byla Nr. 2-2239-647/2010). 2010-10-29 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M. atmetė (b.l. 129-134, civ. byla Nr. 2-2239-647/2010). Vilniaus apygardos teismas 2012-01-18 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 163-168, civ. byla Nr. 2-2239-647/2010).Tokiu būdu šiose bylose įsiteisėjus teismo sprendimui(apie kasacinį procesą duomenų nėra) išnagrinėti klausimai ir aplinkybės įgauna res judikata statusą.Todėl teismas jau nebevertina iš naujo išnagrinėtų aplinkybių.
Pareiškėja prašo procesą civilinėje byloje Nr. 2-2239-647/2010 atnaujinti LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.
Pareiškėja nagrinėja nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuojančio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 preambulėje išdėstytas nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo principus ir nurodo,kad „šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko, teises ir interesus. Tokia išvada išplaukia iš pirmiau nurodytų įstatymų 2 straipsnio, kuriame asmeniui, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas tikrasis savininkas. Kitų asmenų, išvardytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu tikrasis turto savininkas yra miręs. Aukščiau nurodytos aplinkybės tapo žinomos po bylos išnagrinėjimo, todėl negalėjo būti vertinamas bylos nagrinėjimo metu.“Teismas visiškai negali sutikti su tokiais pareiškėjos argumenais,nes tai nėra naujos aplinkybės,o tik jos pačios(jos atstovo ar patarėjo) padaryta išvada,kadangi įstatymo taikymo analizė nėra naujai paaiškėjusi byloje aplinkybė(CPK 178 str.,185 str.).
Kaip matyti iš esamų aukščiau kitų nurodomų pareiškėjos pareiškime argumentų, tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, tik teismo sprendimo naujas įvertinimas įsiteisėjusio sprendimo kontekste(CPK177,178,182 str.) .
Pareiškėja 2012-04-11 prašyme dėl proceso atnaujinimo (b.l. 2-5) ir 2012-06-27 prašymo papildyme (b.l. 66-67) nenurodo jokių naujų duomenų, kurie buvo nežinomi pareiškėjai ankstesnio nagrinėjimo metu ir/ar nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu pirmos ir apeliacinės instancijos teismams. Ieškovė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo tik atkartoja visus pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose išdėstytus teiginius, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti ir pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu ir juos tik iš naujo vertina, kas nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kurių galima pagrįstai atnaujinti procesą byloje(CPK 182 str.).
Pareiškėja nurodo apie melagingus parodymus byloje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, kai buvusioje išnagrinėtoje byloje, ir visoje dabar naujai pateiktoje medžiagoje tokių įrodymų nėra(CPK 182 str.1d.4p.).
Pati pareiškėja nurodo,kad „vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės“.Tačiau tuo pačiu pareiškėja to ką nurodo pareiškime objektyviai nepagrindžia,kaip pateikiamus naujus įrodymus,kurių negalėjo pateikti ne dėl savo kaltės(CPK 178str.).
Teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo ir suinteresuoto asmens raštu išdėstytais motyvais apie pareiškėjos pareiškimo nepagrįstumą(CPK 182 str.).
Įvertinus išdėstytą, pripažintina, jog prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, todėl prašymas atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., netenkintinas.
Nepatenkinus pareiškėjos prašymo iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1210 Lt pareiškėjui už advokato pagalbą(CPK 88,93,98 str.) (b.l. 68).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 177,178,182,183,185,269,290-291 str., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
Prašymo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje 2-2239-647/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui B. M.,suinteresuotam asmeniui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Priteisti iš S. M. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui B. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 1210 Lt(vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.