Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-178-1170/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
eII-178-1170/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02010-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-178-1170/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02010-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28347-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28347-2025 (toliau – ir Nutarimas) M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 28 d., 13.53 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, geležinkelio pervažoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, taip pat lenkdamas neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 82.2, 140.2 ir 140.7 punktus. Dėl paminėtų administracinių nusižengimų M. M. buvo paskirta galutinė 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundas, kuriuo šis prašo jam netaikyti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pasak skundą padavusio asmens, skundžiamas Nutarimas į jo elektroninio pašto dėžutę buvo atsiųstas 2025 m. rugsėjo 30 d., o jis šia pašto dėžute nesinaudoja. Apie paskirtą baudą jis sužinojo tik prisijungęs prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) elektroninės paskyros. Dėl pavėluotai pastebėto Institucijos Nutarimo jis negalėjo sumokėti pusės dydžio jam paskirtos baudos, todėl ir buvo priimtas Nutarimas ir paskirta dar didesnė bauda. Jei būtų susimokėjęs pirminę baudą, tai nebūtų praradęs teisių, o šios jam yra labai reikalingos, nes tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis – jis dirba statybininku ir kasdien tenka vežioti instrumentus į skirtingus objektus.

Atsiliepimas

Institucija, nesutikdama su M. M. skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo skundžiamo Nutarimo prašė nekeisti. Anot Institucijos, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. M. M. apie skundžiamą Nutarimą buvo tinkamai informuotas – šis jam buvo išsiųstas pastarojo iš valstybės informacinių sistemų gautu elektroninio pašto adresu, kas atitinka ANK 573 straipsnyje numatytus informavimo kriterijus, todėl M. M. nurodyti argumentai dėl nesinaudojimo elektroniniu paštu nesudaro pagrindo pripažinti procesą neteisėtu. Be kita ko, pasak Institucijos, M. M. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jam Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė, turėtų būti panaikinta ar jos terminas turėtų būti sutrumpintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. paaiškino, kad jis paties pažeidimo fakto neginčija. Jis sukūrė naują elektroninio pašto adresą ir nebuvo pagalvojęs, kad reikia jį atnaujinti VMI sistemoje, nes visi pranešimai apie baudas jam buvo siunčiamus į tėvų namus. Jis elektroninio pašto adresą pasikeitė vasaros laikotarpiu, nes buvo gaunama labai daug nepageidaujamų laiškų (šlamšto). Jo elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu jį atsinaujino, tačiau prieš tai juo nesinaudojo. Apie tai, kad jis pasikeitė elektroninį paštą jis nieko neinformavo. Dėl pažeidimo paskirtą baudą jis pamatė, kai prisijungė prie VMI portalo. Jis prisijungė pats savarankiškai, jokių pranešimų iš VMI nebuvo. Su baudos dydžiu jis sutinka ir ją jau sumokėjo. Teisės vairuoti transporto priemones jam buvo atimtos pirmą kartą. Jos jam yra būtinos darbui, nes kasdien tenka važinėti po visą Vilnių iš darbo ir į darbą. Jis dirba skirtinguose objektuose, todėl šiuo metu jį visur vežioja darbų vadovas, o jis pats (M. M.) turi laukti, kol darbo vadovas baigs darbus. Jam (M. M.) su automobiliu tenka vežioti darbo įrankius – daug dėžių, pjūklus ir kitus reikalingus įrankius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, o būtent - 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Kelių eismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Kelių eismo taisyklių 140.2 punkte numatyta, kad lenkti yra draudžiama geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumu iki jų.

Kelių eismo taisyklių 140.7 punkte numatyta, kad lenkti yra draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. įvykio metu ir vietoje - 2025 m. rugsėjo 28 d., 13.53 val. (duomenys neskelbtini), atliktų veiksmų, o būtent to, kad jis lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje – geležinkelio pervažoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, o taip pat, kad neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M., o ją, be kita ko, patvirtina ir pareiškėjo M. B. 2025 m. rugsėjo 28 d. pranešimas, taip pat vaizdinė medžiaga, kurioje aiškiai užfiksuotas transporto priemone atliktas lenkimo manevras geležinkelio pervažoje, nerodant posūkio šviesos signalo.

Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, apeliavo į tai, kad jis apie skundžiamą Nutarimą nebuvo tinkamai informuotas, be kita ko, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, sukelia jam itin didelius nepatogus ir riboja pastarojo teises.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundo argumentų pobūdį, pirmiausia pasisakys apie jo teiginius, susijusius su netinkamu informavimu apie priimtą skundžiamą sprendimą, o vėliau, skunde nurodytų argumentų kontekste aptars Institucijos asmeniui parinktą administracinio poveikio priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip buvo minėta pirmiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. teigė, kad jis apie skundžiamą Institucijos Nutarimą sužinojo tik savarankiškai pasitikrinęs VMI paskyrą. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) jis Nutarimo priėmimo metu nesinaudojo, todėl jo ir netikrino.

Minėtų argumentų aspektu atkreiptinas dėmesys į ANK 573 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris numato, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija gali siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2025 m. rugsėjo 30 d. priėmė administracinio nusižengimo protokolą ir parengė pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui, kurie tą pačią dieną buvo išsiųsti iš valstybės informacinių sistemų (registrų) gautu M. M. elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tuo pačiu elektroninio pašto adresu Institucija 2025 m. lapkričio 24 d. išsiuntė skundžiamą Nutarimą ir M. M., nepraleisdamas skundo padavimo terminų – 2025 m. gruodžio 12 d. per Instituciją, bandė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sugretinus pirmiau teismo nustatytas aplinkybes su paminėtu teisiniu reguliavimu, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad Institucija, M. M. apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus informuodama pastarojo valstybės registruose nurodytu elektroninio pašto adresu, kokiu nors būdu pažeidė ANK 573 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą. Anaiptol, Institucija, neturėdama pagrindo abejoti M. M. nurodytų kontaktinių duomenų patikimumu, pasirinko tą informavimo būdą, kurį nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o vien tai, kad šis kurį laiką jo nurodytu elektroninio pašto adresu nesinaudojo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kokiu nors būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pažymėtina, jog asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai privalo informuoti ir valstybės institucijas (pareigūnus). To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad šios taisyklės yra laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2- 243- 988/2020, Nr. AN2-66-885/2021; Kauno apygardos teismo nutartyse administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-18-926/2021, Nr. AN2-54-593/2021).

Žemesnės instancijos teismas

Aptariant administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. argumentus, susijusius su jam paskirta administracinio poveikio priemone, svarbu atkreipti dėmesį į ANK 32 straipsnį, kuriame yra numatyti administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Remiantis šiame straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju M. M. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimalios trukmės pastarojo akcentuojama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas 3 mėnesių terminui. Tai reiškia, kad tam, kad asmeniui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą būtų paskirta trumpesnės trukmės paminėta administracinio poveikio priemonė, taip pat, kad ši poveikio priemonė nebūtų skiriama apskritai, yra privalu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą teisinį reguliavimą.

Paminėtoje normoje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Nagrinėjamu atveju M. M. padarė du administracinius nusižengimus – ne tik lenkdamas kitą transporto priemonę, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, bet ir lenkimo manevrą atliko itin pavojingoje vietoje – geležinkelio pervažoje ir tame kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas. Be kita ko, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, poreikio atlikti tokį lenkimo manevrą įvykio metu nebuvo – lenkiama transporto priemonė važiavo tinkamu greičiu (ne per lėtai), jokios kliūties kelyje nebuvo, o ir pats kelias buvo apgyvendintoje vietoje, netoli keleto kelių susikirtimo, kas sąlygojo būtinybę imtis papildomų atsargumo priemonių, prieš atliekant bet kokį manevrą.

Aptariant administracinio nusižengimo bylos duomenis, reikšmingus M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumui įvertinti, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į prieš tai jau minėtą pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kuris, teismo vertinimu, nekelia abejonių dėl jo pavojingumo, bet ir į M. M. charakterizuojančius duomenis.

Kaip matyti tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, tiek iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, M. M. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir šiurkščius pažeidimus. Dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarimu M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė stovinčius automobilius, juos apgadindamas ir nepranešęs apie tai policijai iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taip pat jis ne kartą vairavo transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį; būdamas neblaivus ir būdamas transporto priemonės savininku, transporto priemonę perdavė vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviam; paliko automobilį stovėti tam neleistinoje vietoje; automobiliu važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta. Akivaizdu, kad tokie asmens vairavimo ypatumai nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad šis laikosi Kelių eismo taisyklių ir nėra linkęs jų pažeidinėti. Anaiptol, šioje byloje aptariamus ir 2025 m. rugsėjo 28 d. padarytus administracinius nusižengimus, įvertinus ankstesnio M. M. elgesio kontekste, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pastarojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo atsitiktiniai. Be kita ko, akivaizdu, kad nors kaip nurodė M. M. jo vykdoma darbinė veikla sąlygoja būtinybę sistemingai vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip matyti, ši aplinkybė nesąlygojo atsargaus, apdairaus, atsakingo ir pagarbaus kitiems eismo dalyviams vairavimo būdo.

Kreipdamasis su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o taip pat ir teismo posėdžio metu M. M. apeliavo į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinei veiklai vykdyti, kadangi jam tenka vykti į statybos objektus, kurie būna išdėstyti skirtingose vietose, o ir darbo metu naudojami įrankiai sąlygoja būtinybę juos transportuoti.

Minėtų M. M. argumentų apsektu, teismas neturi pagrindo nesutikti, jog specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos M. M. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, todėl naikintina. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ši Institucijos paskirta poveikio priemonė kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, visos M. M. išsakytos aplinkybės, sąlygojančios disponavimo specialiąja teise būtinumą, pastarajam buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo – darbinę veiklą jis vykdo ilgą laikotarpį, šią jis vykdė dar iki šioje byloje aptariamų įvykių, o ir darbinėje veikloje naudojamos priemonės neatsirado jau po Institucijos priimto Nutarimo, todėl akivaizdu, kad minėtos aplinkybės įtakos M. M. elgesiui nepadarė ir pastarasis nepaisydamas jų, vairuodamas automobilį kelyje, tą darė pavojingai, kadangi lenkimo manevrą atliko geležinkelio pervažoje, kur toks manevras yra griežtai draudžiamas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šiurkštų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesai, turi būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Teismas, įvertinęs M. M. ir jo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga. Priešingai, pastarojo ne vienkartinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamo administracinio nusižengimo pobūdis (pavojingas), patvirtina, kad Institucijos nustatytas 3 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Nors Institucijai nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. pozicija dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nebuvo žinoma – pastarasis rašytinių paaiškinimų Institucijai nepateikė, tačiau jau bylos nagrinėjimo teisme metu jis pripažino, kad savo kaltės neginčija ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tą numato ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kita vertus, sugretinus šią aplinkybę su teismo pirmiau aptartomis ir administracinės poveikio priemonės paskyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, pripažintina, kad vien ši aplinkybė nenulemia M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo. Akivaizdu, kad Institucijos parinkta administracinio poveikio priemonė nesiekia už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriamos poveikio priemonės maksimumo, anaiptol, atitinka jos minimą, o visos kitos teismo jau aptartos aplinkybės sąlygoja būtinybę M. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę palikti nepakeistą.

Visų šių teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ar jos terminą sutrumpinti, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28347-2025 pakeisti ir pripažinti M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė