- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-424-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00655-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. L. ir atsakovo A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7225-494/2019 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 10 000 Eur skolos, 704,10 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo M. L. atsakovui A. S. 3 096 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 8,73 Eur pašto išlaidų valstybei.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
3.1. priteisti ieškovui M. L. iš atsakovo A. S. 10 000 Eur skolos, 704,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 704,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321 Eur bylinėjimosi išlaidų;
3.2. priteisti iš atsakovo A. S. 8,73 Eur pašto išlaidų valstybei;
3.3. priteisti M. L. iš atsakovo A. S. 1 027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. S. pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo penkeriems metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 210 Eur. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, kadangi gauna tik bedarbio išmoką, sutuoktinė dėl šalyje paskelbto karantino pajamų praktiškai negauna, yra skolinga valstybinio socialinio draudimo įmokas. Bendros sutuoktinių pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį, iš kurių 154,16 Eur skiriama mokesčiams (sutuoktinė vykdo kirpyklų ir grožio salonų veiklą). Sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi 4 000 Eur vertės automobilį, kuris šeimai yra būtinas. Atsakovas ir sutuoktinė augina nepilnametį vaiką, gyvena pas tėvus, prisideda 60 Eur prie komunalinių mokesčių. Šeimos išlaidos telefonui, kurui ir interneto paslaugoms yra apie 120 Eur, maistui, higienos prekėms, kitiems būtiniems minimaliems poreikiams tenkinti – 300 Eur. Atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovui tik 210 Eur per mėnesį, tačiau pavykus susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas, atsakovas sieks sprendimą įvykdyti greičiau (CPK 284 str.).
Atsiliepimas
5. Ieškovas M. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien tai, jog atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos laikinai sumažėjo, neįrodo, jog atsakovo materialinė padėtis yra itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, juolab, iki pandemijos atsakovo ir jo sutuoktinės vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 2 080 Eur ir tikėtina, jog šios pajamos greitu laiku vėl bus panašios. Akivaizdu, kad sprendimo išdėstymas 5 metų laikotarpiui pažeistų ieškovo interesus ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Duomenys apie sutuoktinės pajamas už 2020 m. nėra patikimi, kadangi šie duomenys grindžiami tik atsakovo sutuoktinės vienašališkai surašyta pažyma. Ieškovo turtinė padėtis nėra gera, kadangi jis ir sutuoktinė neturi nekilnojamojo turto, išlaiko nepilnametį vaiką, šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 300 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo A. S. prašymą iš dalies ir atidėti 12 mėnesių laikotarpiui 2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-920-855/2020, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo M. L. ieškinys atsakovo A. S. atžvilgiu dėl 10 000 Eur dydžio skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,10 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 321 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. 2020 m. birželio 7 d. neteko darbo, šiuo metu yra bedarbis ir gauna 432,26 Eur nedarbo išmoką, kuri paskirta iki 2021 m. kovo 6 d., kas mėnesį nedarbo išmoka mažės (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 374,04 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. 315 Eur). Žmona L. S. vykdo individualią (kirpyklų ir grožio salonų veiklą), sutuoktinės pajamas 2020 m. dėl paskelbto karantino sumažėjo, ji negali sumokėti visų su individualia veikla susijusių privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, yra priimti sprendimai, pagal kuriuos iki 2020 m. gruodžio 25 d. ji turi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai grąžinti skolą, kas mėnesį mokėdama 110,63 Eur, o iki 2021 m. sausio 25 d. turi grąžinti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kas mėnesį mokėdama po 43,53 Eur. Atsakovas su žmona augina nepilnametį vaiką. Nekilnojamo turto neturi, turi automobilį ,,Opel Insignia“. Ieškovo M. L. darbo užmokestis siekia 894 Eur, o jo sutuoktinės 427,88 Eur, šeima nekilnojamo turto neturi.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sutuoktinės gautos pajamos yra nurodomos tik iki 2020 m. birželio 30 d. Papildomų duomenų apie atsakovo sutuoktinės pajamas nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovo transporto priemonės išlaikymas reikalauja papildomų išlaidų (kuras, draudimas, techninė priežiūra), todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, jog atsakovas sąžiningai atskleidė visas aplinkybes dėl materialinės padėties. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra pablogėjusi, prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė, atstovaujamas profesionalaus teisininko–advokato, tačiau atstovavimo išlaidų nenurodė.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į bylą pateikė vaiko gimimo liudijimą, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, sutuoktinės pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, tačiau kitų įrodymų apie nekilnojamojo turto, transporto priemonių turėjimą, sutuoktinės gautas pajamas 2020 m. teismui nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat pilnai neatskleidė savo finansinės padėties, todėl jo turtinė padėtis nėra blogesnė nei atsakovo.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir yra susidariusios nepalankios sąlygos atsakovui įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimu priteista skola yra pakankamai didelė, todėl sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai pasunkintų atsakovo padėtį ir tai jai taptų itin sunkia finansine našta. Atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. ieškovui nesumokėjo nei dalies skolos, atsakovo sutuoktinė turi ir kitų kreditorių, visos atsakovo turimos skolos turi būti apmokamos, nesuteikiant nei vienam iš kreditorių prioriteto, taip užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant sudaryti sąlygas atsakovui realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovo teises ir teisėtus interesus, teismas nutarė atidėti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
11. Teismas pažymėjo, kad vien blogos materialinės padėties aspektas nėra pakankamas pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti pernelyg ilgam 5 metų terminui. Atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis jo bei ieškovo turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo, vykdytinumo principų pažeidimą, bet ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimą.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškimus dėl vykdymo proceso CPK VI dalyje nustatytais atvejais vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 18 str., 284 str., 593 str.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovas M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo A. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeidė ieškovo interesus ir suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui bei nepagrįstą pirmenybę atsakovo sutuoktinės kreditoriams. Teismas nustatė ieškovui net nepalankesnę teismo sprendimo vykdymo tvarką, nes atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o ne jį atidėti. Pats teismas nurodė, kad visos atsakovo turimos skolos turi būti apmokamos, nesuteikiant nei vienam iš kreditorių prioriteto, tačiau skundžiama nutartimi suteiktas prioritetas atsakovo sutuoktinei atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas skolą turėjo sumokėti dar iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl akivaizdu, jog atsakovas siekia kuo ilgiau išvengti prievolių vykdymo. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas ir jo sutuoktinės pajamų sumažėjimas yra trumpalaikio pobūdžio, nes jie abu yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes susirasti naują darbą ir užsitikrinti teismo sprendimo įvykdymui reikalingų pajamų gavimą. Teismas nepagrįstai neatlygino bylinėjimosi išlaidų, kadangi prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nepatenka į CPK 593 str. numatytas išimtis (CPK 18 str., 284 str.).
Atsiliepimas
14. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo M. L. atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad byloje pakanka duomenų spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra bedarbis, o jo sutuoktinė yra kirpėja, todėl akivaizdu, kad 2021 m. atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepagėrės dėl pandemijos ir taikomų ribojimų. Net jei 2022 m. atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos sieks 2 000 Eur, tai atsakovo šeimai liktų tik 200 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad neišdėsčius sprendimo vykdymo 5 metų laikotarpiui, nebus užtikrinti atsakovo šeimos minimalūs poreikiai. Ieškovo argumentai, kad atsakovas vengs įvykdyti sprendimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pareikštas vykdymo proceso, todėl teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
15. Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo penkerių metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo, nustatant, jog A. S. kas mėnesį turi mokėti ieškovui M. L. po 210 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišdėstė teismo sprendimo vykdymo 5 metų laikotarpiui. Atsakovo šeimos pajamos yra tik 900 Eur per mėnesį, todėl atsakovas negalės iki 2021 m. gegužės 19 d., t. y. per metus nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo įsiteisėjimo, sumokėti ieškovui 13 795,02 Eur sumą. Net jei atsakovo šeimos pajamos padidės iki karantino buvusį lygį (apie 2 000 Eur), tai atsakovas vis tiek neturės objektyvių galimybių grąžinti skolą nei iki 2021 m. gegužės 19 d., nei iki skaičiuojant 12 mėnesių terminą nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, nes skola nuolat didėja. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo, jo nepilnamečio vaiko interesus, prieštarauja lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovo interesus labiau užtikrina garantija, kad kas mėnesį bus gaunami mokėjimai iš atsakovo, negu tikėjimasis, jog po 12 mėnesių atsakovo situacija pagerės ir ieškovas gaus iš karto visą priteistą sumą. Sprendimo vykdymo išdėstymas nepanaikina atsakovo pareigos mokėti procesines palūkanas, todėl ieškovas nuostolių nepatirs, kadangi dėl sprendimo išdėstymo kas metus atsakovas turės sumokėti ieškovui papildomai po 535,20 Eur dydžio procesines palūkanas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje analogiškomis aplinkybėmis teismo sprendimo vykdymas buvo išdėstytas 60 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas nepagrįstai suabejojo atsakovo sutuoktinės pažyma apie pajamas už 2020 m. I ketvirtį, nes akivaizdu, kad dėl pandemijos jos pajamos negalėjo padidėti. Vykdant individualią veiklą, yra taikoma supaprastinta pajamų/išlaidų apskaita ir vienintelis įrodymas, kurį asmuo gali pateikti, yra metinė pajamų deklaracija. Pajamų iš individualios veiklos deklaracijos už 2017–2019 m. pateiktos, o deklaracija už 2020 m. bus pateikta iki 2021 m. gegužės 1 d. Iki atsakovui tampant bedarbiu, jo mėnesinės pajamos nesiekė 900 Eur. Atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl neturi jokių perspektyvų ateityje gauti didesnes pajamas nei yra šalies vidurkis. Valstybės biudžetui mokami mokesčiai turi būti mokami pirmesne eile, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turi vykdyti įsipareigojimus, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš kreditorių. Atsakovo advokatė teisinę pagalbą šiame procese teikia nemokamai. Atsakovo pajamos gali padidėti tik pasibaigus pandemijai, t. y. 2022 m., todėl akivaizdu, kad atsakovas realiai sprendimą galėtų įvykdyti tik per 3–4 metus (CK 6.930¹ str.).
Atsiliepimas
16. Ieškovas M. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. S. atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jo materialinė padėtis yra itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, dėl ko teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reiktų atidėti 5 m. laikotarpiui. Lietuvoje jau pradėta skiepyti vakcina nuo koronaviruso, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos turėtų grįžti į prieš pandemiją buvusią padėtį. Ieškovo ir jo šeimos turtinė padėtis yra net blogesnė nei atsakovo. Teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, nes nurodytoje byloje skolininkė prašė išdėstyti tik dalies skolos grąžinimą ir stengėsi kuo greičiau grąžinti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atidėtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
18. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
19. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
21. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur skolos, 704,10 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti ieškovui M. L. iš atsakovo A. S. 10 000 Eur skolos, 704,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 704,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti iš atsakovo A. S. 8,73 Eur pašto išlaidų valstybei; 3) priteisti M. L. iš atsakovo A. S. 1 027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsakovas A. S. pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo penkeriems metams, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 210 Eur. Atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos 2019 m. sudarė apie 2 000 Eur per mėnesį, 2020 m. – apie 900 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos sumažėjo, kadangi atsakovas nuo 2020 m. birželio 7 d. yra bedarbis, jam iki 2021 m. kovo 1 d. bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (per visą laikotarpį vidutiniškai apie 370 Eur per mėnesį), iki tol atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio siekė apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovo sutuoktinė vykdo individualią veiklą (dirba kirpėja), tačiau pajamos sumažėjo nuo 1 200 Eur (2019 m.) iki 498 Eur per mėnesį (2020 m. I pusmetį) dėl pandemijos ir karantino. Atsakovo sutuoktinė 2020 m. liepos 25 d.–2020 m. gruodžio 25 d. laikotarpiu turėjo sumokėti 663,68 Eur socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, 2020 m. liepos 2 d.–2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu – 261,28 Eur mokestinę nepriemoką už 2019 m. Sutuoktiniai išlaiko nepilnametį vaiką. Atsakovo šeima nekilnojamojo turto neturi, turi 4 000 Eur vertės transporto priemonę. Ieškovo ir jo sutuoktinės pajamos sudaro apie 1 320 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas 2020 m. gegužės 19 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo ir jo sutuoktinės turtinės padėties ir galimybių sumokėti teismo sprendimu ieškovui priteistą skolą, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų terminui. Sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su skolininko turtine padėtimi prašymo nagrinėjimo metu ir galimybės įvykdyti sprendimą ateityje, kadangi skolininko sunkią turtinę padėtį lėmusios priežastys savaime neturi esminės reikšmės klausimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis nelaikytina sunkia, nes atsakovas turi realizuotino turto (transporto priemonę), kurio realizavimas gali padėti pagerinti turtinę padėtį ir grąžinti bent dalį skolos. Atsakovo argumentai, kad transporto priemonė reikalinga atsakovo sutuoktinės darbui ir vaiko vežiojimui į mokyklą, vertintini kritiškai, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad, turint skolų, automobilio naudojimas ir jo išlaikymas reikalauja papildomų išlaidų, kurios nėra būtinos, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovo nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir atsakovo šeima gali naudotis visuomeniniu transportu.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, iki 2020 m. birželio 7 d. dirbo statybos įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad karantino dėl koronaviruso pandemijos metu statybos įmonių veikla nebuvo uždrausta, todėl akivaizdu, kad atsakovas turėjo ir turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad dėl karantino atsakovo sutuoktinės individualios veiklos vykdymas yra laikinai sustabdytas, savaime nepatvirtina, kad tai turėjo įtakos atsakovo galimybėms susirasti darbą. Atsakovo sutuoktinės skolos valstybės biudžetui neturi įtakos atsakovo pareigai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jo padėtis yra tokia sunki, jog sprendimo vykdymo neišdėstymas 5 metų laikotarpiui sukels atsakovui ir jo šeimai sunkias pasekmes, ar kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo įsiskolinimas 2014 m. gruodžio 30 d. vekselio pagrindu ieškovui atsirado dar 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. skola negražinama 4,5 metų. Atsakovas skolos ar jos dalies ieškovui geruoju negrąžino, todėl ieškovui teko kreiptis į teismą, patirti papildomas išlaidas ir nepatogumus. Teismo sprendimas dėl skolos priteisimo įsiteisėjo 2020 m. gegužės 19 d. ir nuo šio laiko nėra grąžinta net dalis skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius savo sunkios turtinės, pastangų ją pagerinti ir nesant duomenų apie turtinės padėties pagerėjimą ateityje, įsiteisėjusio teismo sprendimo išdėstymas dar 5 metų laikotarpiui pažeis ne tik ieškovo teises ar interesus, bet ir suteiks nepagrįstą pranašumą skolininkui bei iš esmės paneigs teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdį, pažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas ne tik geruoju negrąžino ieškovui skolos ar jos dalies, bet ir ilgą nesiima jokių veiksmų, siekiant pagerinti savo turtinę padėtį, t. y. susirasti kitą ar papildomą darbą, realizuoti turimą automobilį, tokiu būdu įrodant savo siekį geranoriškai grąžinti skolą, o ne vilkinti teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą. Nenustačius aktyvių atsakovo veiksmų, patvirtinančių atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį ir bent iš dalies atsiskaityti su ieškovu, atsakovo argumentai dėl lygiateisiškumo ir atsakovo šeimos interesų pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinimas neatitinka tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tai neatitiktų CPK 7 str., 18 str. ir 284 str. reikalavimų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas labiau atitiks šalių interesų pusiausvyrą, juolab, byloje nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis būtų blogesnė nei atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta aktyvių atsakovo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį ir bent iš dalies atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikoje (ir kitose šalyse) objektyviai dėl ekonominės veiklos ir visuomenės gyvenimo apribojimų dėl COVID-19 ligos situacija nuo 2020 m. kovo mėn. iki šiol yra sudėtinga, patvirtina, jog tokia situacija gali turėti įtakos atsakovo galimybėms operatyviai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą artimiausiu metu. Įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išdėstymas automatiškai negali būti taikomas, nes atsakovas iki 2020 m. birželio mėn. dirbo statybos įmonėje, o duomenų apie atsakovo pastangas susirasti darbą nuo nurodyto laikotarpio nėra. Vadinasi, susiklosčiusioje situacijoje yra pagrindo spręsti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas 12 mėnesių laikotarpiui yra optimalus ir pakankamas laikotarpis atsakovui susirasti darbą ir bent iš dalies grąžinti skolą ieškovui, todėl ieškovo argumentai dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo nepagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti.
28. Teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 atsakovė prašė išdėstyti tik dalies skolos grąžinimą, nes dalį skolos grąžino, t. y. stengėsi operatyviai grąžinti skolą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas stengtųsi operatyviai grąžinti skolą ar bent dalį skolos grąžino, todėl akivaizdu, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis nagrinėjamai byla yra reikšminga CPK 284 str. taikymo prasme, nes faktinės aplinkybės nesutampa.
29. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas A. S. prašė pirmosios instancijos teismo išdėstyti 2020 m. gegužės 19 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą penkeriems metams nuo nutarties įsiteisėjimo, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 210 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų yra visiškai aišku, kad teismas nutarė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir ne išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 5 metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaip prašė atsakovas, o atidėti 12 mėnesių laikotarpiui teismo sprendimo vykdymą, t. y. teismas pasinaudojo diskrecijos teise pasirinkti vieną iš CPK 284 str. nustatytų galimybių išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė atidėti 12 mėnesių laikotarpiui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-920-855/2020. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą, kurią yra pagrindas ištaisyti, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-920-855/2020, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo M. L. ieškinys atsakovo A. S. atžvilgiu dėl 10 000 Eur dydžio skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,10 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 321 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vykdymas yra atidėdamas 12 mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 19 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-920-855/2020, priimtas apeliacine tvarka. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-920-855/2020 papildomai buvo priteista 1 027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apie kurių atidėjimą dėl rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismas nenurodė.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 pateiktu CPK 593 str. 5 d. išaiškinimu, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos už CPK 593 str. 2 d. nurodytus pareiškimus vykdymo proceso yra neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdymo procese. Kasacinis teismas nurodė, kad antstolis dėl CPK 593 str. 2 d. nurodytų klausimų privalo kreiptis, neturėdamas pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, todėl įstatymo leidėjas CPK 593 str. 5 d. įtvirtino specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, išskyrus atveju, jei antstolis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas sprendžiamas CPK 284 str. pagrindu. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas nepatenka į CPK 593 str. reguliavimo sritį, todėl speciali bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė netaikytina.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 593 str. 5 d., tačiau ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atsakovo prašymą, priteisimo atmetė pagrįstai, nes klausimas buvo išspręstas iš esmės atsakovo naudai, todėl ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Atsakovas neįgijo pareigos atlyginti apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovo atskirasis skundas taip pat atmetamas, kaip ir atsakovo (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str., 93 str., 178 str., 182 str. 1 p., 185 str., 276 str., 284 str., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tenkinti atsakovo A. S. prašymą iš dalies.
Atidėti 12 mėnesių laikotarpiui 2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-920-855/2020, kuriuo ieškovui M. L. iš atsakovo A. S. priteista 10 000 Eur skolos, 704,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 704,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 321 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 1 027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vykdymą, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 19 d.“