Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dairesta“ vadovo D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5646-470/2017 pagal antstolio G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. R. (skolininkei), uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (išieškotojui), uždarosios akcinės bendrovės „Dairesta“ (skolininkės darbdaviui) vadovui D. J. dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria juridinio asmens vadovui paskirta bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00558 antstolis G. S. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2016 m. gruodžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-9895 dėl 761,86 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. R. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. Vykdymo veiksmų atliko metu ir iki dabar skolininkė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį (b. l. 4–5). Juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2007 m. vasario 8 d. yra D. J. (b. l. 11–12). 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 0182/17/00558/D antstolis pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 6, 82). Minėtas patvarkymas tą pačią dieną registruotu paštu buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. balandžio 20 d. įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui – pardavėjui V. Z. (b. l. 7, 83). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymas nebuvo įvykdytas, dėl ko antstolis 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. 0182/17/00558/GR pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti išskaičiavimą iš skolininkės darbo užmokesčio už visą laikotarpį arba nurodyti priežastis, kodėl nėra vykdomas išskaičiavimas (b. l. 8). Minėtas patvarkymas registruotu paštu buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui – pardavėjui V. Z., tačiau nebuvo įvykdytas (b. l. 9). 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui elektroniniu paštu buvo pakartotinai persiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 0182/17/00558/D.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėto 2017 m. balandžio 18 d. antstolio G. S. patvarkymo dėl skolos išieškojimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad ir apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog minėtas patvarkymas nėra įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti, t. y. į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos jokios iš skolininkės darbo užmokesčio privalomai išskaičiuotinos lėšos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo reikalavimų nevykdžiusio juridinio asmens vadovui CPK 585 straipsnio pagrindu. D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už įmonės veiklos organizavimą, turėjo pareigą užtikrinti privalomų antstolio reikalavimų atlikti išskaitas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymą, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėtina ir tai, jog antstolis abiejuose patvarkymuose nurodė už antstolio reikalavimo nevykdymą gresiančią atsakomybę, t. y., kad gali būti paskirta bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.

Apelianto nurodoma aplinkybė, jog skolininkė nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. serga, neeliminuoja darbdavio pareigos atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio sąskaitą, taip pat nepašalina CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsakomybės už trukdymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Kaip minėta, antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo darbdaviui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 20 d. Iš Sodros duomenų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktų pranešimų apie skolininkei išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad skolininkė N. R. sirgo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. sausio 4 d. (b. l. 21–35, 45–59, 95–96). Taip pat iš Sodros duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 rugpjūčio 9 d. N. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 4, 97). Taigi, išskaitymai privalėjo būti atlikti iš darbo užmokesčio, kurį skolininkė gavo nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 rugpjūčio 9 d., tačiau apeliantas neatliko jokių veiksmų, kad antstolio reikalavimas būtų vykdomas laiku ir tinkamai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pažeidimo laikotarpiu bendrovė neturėjo atsiskaitomose sąskaitose lėšų, kad jų nebuvo įmonės kasoje, kad įmonė galbūt turėjo finansinių sunkumų, dėl ko nebuvo išmokamas darbuotojams darbo užmokestis ir su darbuotojais nebuvo atsiskaitoma. Priešingai, iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad skolininkė N. R. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai yra mokamas darbo užmokestis (b. l. 4, 97).

Byloje nėra ginčo, jog apeliantas antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų neįvykdė. Apeliantas prašymą panaikinti paskirtą baudą motyvuoja tuo, kad antstolio 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas gavo tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., o ne 2017 m. balandžio 20 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Z. minėto patvarkymo įmonės vadovui neperdavė. Apeliacinės instancijos teismas tokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. J. atskirojo skundo teiginius vertintina kaip nepagrįstus.

CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Kaip minėta šios nutarties 8 punkte, antstolio patvarkymus (Nr. 0182/17/00558/D ir Nr. 0182/17/00558/GR) priėmė ir už juos pasirašė UAB „Dairesta“ darbuotojas – pardavėjas V. Z. (b. l. 7, 9). Apeliantas neginčija, kad antstolio patvarkymai buvo įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Taigi, antstolio patvarkymai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteikti tinkamai, kaip tai numato CPK 123 straipsnis. Priešingų įrodymų, paneigiančių šias faktines aplinkybes, apeliantas nepateikė. Dėl to atmestini kaip neįrodyti jo argumentai, kad antstolio patvarkymus priėmęs asmuo jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui neperdavė ir apie juos apeliantas nežinojo. Todėl apelianto nurodytos patvarkymų neįvykdymo priežastys nelaikytinos pateisinamomis ar atitinkančiomis rūpestingo bei sąžiningo asmens elgesį. Kitų aplinkybių, kurios pateisintų antstolio patvarkymų nevykdymą, apeliantas nenurodė ir nepagrindė. Pažymėtina, jog būtent juridinio asmens vadovas kontroliuoja juridinio asmens veiklą ir yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Taigi pripažinus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvarkymai buvo įteikti tinkamai, antstolis įgijo teisę reikalauti, o apeliantas – vykdyti patvarkyme numatytus nurodymus. Jų neįvykdžius, bauda pagrįstai paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kaip už bendrovę atsakingam asmeniui.

Vis tik būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudos skaičiavimo pradžios momentą, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog paskirta bauda skaičiuojama nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokia teismo pozicija iš esmės niekuo nepagrįsta ir neatitinka baudos skyrimo tikslų, nes bauda atlieka nubaudimo už padarytą procesinį pažeidimą – antstolio reikalavimo neįvykdymą, funkciją ir skiriama už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nuo tokios pareigos atsiradimo dienos (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, jog pats antstolis teismo nutarties neskundė, atskirasis skundas dėl šios aplinkybės nepaduotas, todėl teismui pakeitus šią nutarties dalį ir skaičiuojant baudą nuo 2017 m. balandžio 20 d. (t. y. nuo tos dienos kada patvarkymas buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka ir privalėjo būti vykdomas) – apelianto atžvilgiu būtų priimtas blogesnis sprendimas, ką draudžia CPK 313 straipsnis.

Dėl to atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nors ir tik iš dalies tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimą, tačiau esant apeliacijos ribojimams, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.