Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. M. patikslintą ieškinį atsakovėms A. S., Č. T. dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti 6 m pločio bei 1182 kv. m. dydžio kelio neterminuotą servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), Matininko A. M. servituto tvarkos nustatymo 2015-05-05 schemoje, pažymėtą taškais Nr. 9, 10, 11, 2, 3, 6, 7, 8 iki 1,2365 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas) priteisiant vienkartinę 150 Eur kompensaciją;

1.2. Žemės ūkio paskirties sklype, (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), nustatyti 6 m pločio bei 58 kv. m dydžio kelio neterminuotą servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), matininko A. M. servituto tvarkos nustatymo 2015-05-05 schemoje pažymėtą taškais Nr. 3, 4, 5, 6 iki 1,2365 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas) priteisiant vienkartinę 42 Eur kompensaciją;

1.3. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei Č. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2002-06-07 V. A. IĮ „Geokoma“ parengtame plane M 1:10000 matyti, kaip formuojant jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (buv. projektinis Nr. 920-5) buvo numatomi privažiavimai prie jo. Pažymėtina, kad 2002-06-07 V. A. IĮ „Geokoma“ parengtas planas M 1:10000 yra pažymėtas kadastro žemėlapyje nuo 2002-10-28. Detaliau situaciją galima analizuoti iš (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 ištraukos. Privažiavimo kelias prie žemės sklypo (projektinis Nr. 920-5, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas žemės sklypo (projektinis Nr. 602-2) pietinėje pusėje, žemės sklypo (projektinis Nr. 598) šiaurinėje ir vakarinėje pusėje, žemės sklypo (projektinis Nr. 597) pietrytinėje pusėje ir pietinėje pusėje (2015-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atsiliepimas). Žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 602-2, dabartinis savininkas (-ai) yra UAB „Omiliva“, A. D.. Žemės sklypas projektinis Nr. 602-2 Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-11 įsakymu Nr. 2.3-5820-41 buvo padalintas į keturis žemės sklypus. Žemės sklypams yra nustatyti žemės servitutai, kurių dėka turi prieigą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 598 dabartinis savininkas yra atsakovė Č. T., o sklypo, kurio projektinis Nr. 597 dabartinis savininkas yra atsakovė A. S.. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prašomo žemės servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, bet susitarimo pasiekti nepavyksta. Sutinka sumokėti atsakovei A. S. vienkartinę kompensaciją, kurios dydis sudaro – 150 Eur. Sutinka sumokėti atsakovei Č. T. vienkartinę kompensaciją kurios dydis sudaro – 84 Eur. Siūlomos kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti žemės servitutai, būtini ir kitiems 6 (šešiems) žemės sklypams.

3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė turi privažiavimo kelią prie savo sklypo, kuris yra pažymėtas punktyru jos žemės sklypo plane, kuris buvo paruoštas V. A. įmonės „Geokoma“ 2002 metais ir patvirtintas visais reikalingais parašais pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3229-471. Nacionalinės žemės tarnybos 2014-12 atsakyme, kuris yra byloje yra aiškiai nurodoma, kad privažiavimo kelias numatytas, ne pietrytinėje ir pietinėje pusėje (projektinis Nr. 597), bet per žemės sklypą Nr. 597. Šis žemės sklypas 2000 metais buvo laisvos žemės fondas (LŽF), priklausantis valstybei. Jame kituose projektuose buvo suprojektuoti du sklypai (2003 metais sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4000 ha, priklausantis R. V. ir Z. J. ir 2008 metais atsakovės A. S. sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,59 ha). V. A. įmonė „Geokoma“, vykdydama 2000 metų projektą ir vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3229-471 bei nuoroda „per žemės sklypą Nr. 597“ pažymėjo punktyrine linija privažiavimo kelią. Šis kelias yra reikalingas ne tik ieškovei, bet dar keliems sklypams: V. J. (kurios sklypas padalintas į keturias dalis), S. R. ir Č. T.. Visiems šiems sklypams privažiavimo kelią jų žemės sklypų planuose V. A. įmonė „Geokoma“ pažymėjo vienodai, kuo trumpiau ir naudingiau. UAB „Žemės plėtra“ atliko V. A. įmonės „Geokoma“ pažymėto kelio tiksliuosius matavimus ir dar papildomai nurodė kaip ieškovė ir gyventojai privažiuoja prie savo sklypų dabartiniu metu. Iš UAB „Žemės plėtra“ parengto plano akivaizdžiai matosi, kad V. A. įmonės „Geokoma“ pažymėtas punktyru kelias atsakovės A. S. sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,59 ha, neliečia. Ieškovė ir kiti gyventojai privažiavimą prie savo sklypų turi, V. A. įmonės „Geokoma“ nurodytas 4 metrų privažiavimo kelias galioja, jis eina per 2003 metais suprojektuotą sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4000 ha, priklausantį R. V. ir Z. J., tik ieškovė ir kiti gyventojai netiksliai juo naudojasi. 2003 metų projektą vykdė UAB „Minorantė“. Projektuodama žemės sklypą kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4000 ha, priklausantį R. V. ir Z. J., ši įmonė V. A. įmonės „Geokoma“ pažymėto kelio nenurodė ir servituto nenustatė. Be to, atsakovė A. S. savo sklypą pirko iš M. J. ir sumokėjo 40 000 Lt, ieškovė yra ūkininkė, nuo 2008 metų jį deklaruoja, gauna išmokas ir netekti apie 15 arų yra didelis nuostolis, todėl ieškovės siūloma 158 eurų kompensacija yra per maža. Šiuo servitutu naudosis 8-ių sklypų savininkai. Norimas servitutas bus iš vakarinės sklypo dalies, todėl vyraujantys vėjai kelio dulkes, automobilių išmetamąsias dujas bei triukšmą neš ant sklypo. Tai stipriai sumažins sklypo vertę. Prašo ieškovės S. M. M. patikslintą ieškinį, kuriame nepagrįstai reikalaujama 6 metrų kelio (aiškiai atsispindi komerciniai tikslai) atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Siūloma kompensacija turi būti ne mažesnė kaip 5000 eurų plius 1500 eurų bylinėjimosi išlaidos.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas:

5.1. Nustatytas atlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus A. S. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., pagal Matininko A. M. servituto tvarkos nustatymo 2015-05-05 schemoje žymėjimą indeksu S2, 4 metrų pločio;

5.2. Nustatytas atlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus Č. T. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pagal Matininko A. M. servituto tvarkos nustatymo 2015-05-05 schemoje žymėjimą indeksu S3, 4 metrų pločio;

5.3. Priteista iš ieškovės S. M. M. atsakovei A. S. 500 Eur vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą;

5.4. Priteista iš ieškovės S. M. M. atsakovei Č. T. 42 Eur vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymo tenkinimas leistų ieškovei išvažiuoti į kelią, prašomas servituto plotas, t. y. 4 metrai, atitinka teismų praktiką ir yra būtinas, atsižvelgiant į tai, kad į ieškovės žemės sklypą turi patekti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir didesnių gabaritų transporto priemonės. Teismas nagrinėjamu atveju laiko, kad ieškovės prašymas dėl servitutinių kelių nustatymo yra pagrįstas, objektyviai būtinas, todėl teismas prašymą tenkino. Nustatydamas kompensacijų dydį, teismas atsižvelgė į tai, kokį plotą užima servitutiniai keliai, į atlygintinumo, proporcingumo, teisingumo principus, daiktų savininkų interesų pusiausvyros principus, į atsakovėms sukeliamus ribojimus. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovei A. S. priteista 500 Eur vienkartinė kompensacija, o atsakovei Č. T. priteista 42 Eur vienkartinė kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame buvo suformuotas ieškovės žemės sklypas, ir 2002 metais rengtuose ieškovės žemės sklypo formavimo dokumentuose (plane ir ribų pažymėjimo akte), nustatytą įvažiavimą į žemės sklypą (pravažiavimo kelias neina per atsakovės žemės sklypą). Teismas neatsižvelgė į esamą faktinį ieškovės žemės sklypo naudojimą (ieškovė į sklypą šiuo metu įvažiuoja ne per atsakovės žemės sklypą, bet šiauriau esantį žemės sklypą). Teismas nevertino kitų galimų kelio servituto alternatyvų. Teismas, nustatydamas kompensaciją, neįvertino realių atsakovės nuostolių, kuriuos pastaroji apskaičiavo ir įrodinėjo teismui, remdamasi žemės sklypo įsigijimo kaina. Atsakovė pateikė teismui savo žemės įsigijimo kainą patvirtinančią pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios galima nustatyti ir teismo nustatomos žemės sklype dalies plotą, kuri sudaro 20 procentų viso žemės sklypo (11,82 arų iš 59 arų ploto), todėl teismo nustatytu kelio servitutu atsakovė netenka galimybės valdyti ir naudoti pagal paskirtį žemės sklypo dalies, kurios kaina 2318 eurų. Teismas paminėtais objektyviais duomenimis nesivadovavo, siūlė ieškovei atlikti atsakovės žemės sklypo vertinimą, pastaroji tokia teise nepasinaudojo, o teismas vis tiek tenkino ieškinį ir kompensaciją apskaičiavo pagal masinio vertinimo duomenis. Teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs ieškovės su ieškiniu pateiktoje (teismo patvirtintoje) servituto nustatymo schemoje taip pat viešpataujančiais daiktais (atsakovių žemės sklypo atžvilgiu) nurodytų žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), o tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.)

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad atsakovė skundžia teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 bei 4 punktus, kurie yra susiję tik su atsakovės Č. T. teisėmis bei pareigomis. Šiais teismo sprendimo rezoliucinės dalies punktais Č. T. yra nustatytas atlygintinas kelio servitutas, iš ieškovės priteisiant Č. T. naudai vienkartinę 42 Eur kompensaciją. Taigi, 2 ir 4 teismo sprendimo rezoliucinės dalys nesukelia teisinių pasekmių Atsakovei A. S.. Atsakovė Č. T. pirmos instancijos teismo sprendimo - tiksliau šio sprendimo 2 bei 4 dalių, neskundė, nesinaudojo CPK 42 str. numatyta teise.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

13. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nėra būtinas.

14. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Ieškovės žemės sklypas yra apsuptas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, be to Ieškovės žemės sklypas neturi pravažiavimo iki kelio. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad servituto nustatymas šiuo atveju yra objektyviai būtinas. Nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis Ieškovės žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovės sutiko su tuo faktu, jog Ieškovė negali privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad servituto nustatymas šiuo atveju yra objektyviai būtinas.

15. Pirmos instancijos teismas pagristai vadovavosi formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir CK 4 knygos nuostatomis, kuriose numatoma, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-82/2007; ir kt.).

16. Atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad nustačius mažesnį servitutą būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai nustatė, neteisingai įvertino kompensacijos dydį. Taigi, nustatant kompensacijos dydį, būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

18. Nagrinėjant bylą atsakovė A. S. nepateikė jokių įrodymų, duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomą servitutą apskaičiuoti. Atsakovė, remiantis LR CPK 178 str. numatyta tvarka turėjo pateikti teismui savo racionalią, proporcingą skaičiavimų sąmatą, kurioje būtų nurodytas norimas bei prašomas kompensacijos dydis, tačiau atsakovė tokios sąmatos nepateikė. Priešingai nei atsakovė, ieškovė apskaičiavo racionalų, proporcingą kompensacijos dydį už nustatomą servitutą. Ieškovė skaičiavimus grindė vidutiniais rinkos vertės kriterijais.

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė servituto nustatymą bei kompensacijos sumokėjimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

20. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės A. S. ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur.