- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2868-1093/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33827-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Neringa Lipeikienė, R. M., išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas (i) panaikinti antstoles Neringos Lipeikienes 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymą Nr. S-25-62-47886 kaip neteisėtą ir nepagrįsta; (ii) pripažinti, kad antstolė Neringa Lipeikienė neteisėtai neveikė – neužtikrino Vilniaus miesto apylinkes teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-433-984-2023 vykdymo; (iii) įpareigoti antstolę Neringą Lipeikienę per teismo nustatytą terminą surašyti sprendimo neįvykdymo aktą dėl skolininkes R. M. nustatytų pažeidimų (dėl nuotolinio bendravimo tvarkos nevykdymo, atostogų grafiko nesilaikymo, kontaktų nesuteikimo ir kt.); (iv) pateikti šį aktą teismui sprendimo neįvykdymo pasekmėms taikyti; (v) prireikus inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 585 straipsnyje numatytų baudų skyrimą skolininkei už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą; (vi) alternatyviai – jei teismas manytų, kad antstolės įpareigojimų nepakanka – pačiam teismui imtis priemonių skolininkės neveikimui pašalinti, įskaitant baudų skyrimą skolininkei pagal CPK 585 ir 771 straipsnius arba sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą taip, kad būtų realiai įgyvendintos vaikų ir tėvo bendravimo teisės.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė Neringa Lipeikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0062/25/01227 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-433-984/2023 nevykdymo. Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią R. M. privalo sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su vaikais reguliariai nuotoliniu būdu ir tiesiogiai nustatytais laikotarpiais. Tačiau R. M. nevykdė teismo sprendimu nustatytos nuotolinio bendravimo tvarkos (duomenys neskelbtini) metais. Šiuo laikotarpiu buvo fiksuota apie 260 nesėkmingų arba vos kelių sekundžių trukmės skambučių, nors bendravimas turėjo vykti kas antrą dieną nuo (duomenys neskelbtini) valandos. Nepaisant to, antstolė patvarkyme konstatavo, kad vaikams galimybės bendrauti buvo sudarytos, o bendravimas nevyko dėl pačių vaikų atsisakymo, todėl neva nenustatyta jokių bendravimo tvarkos pažeidimų. Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu. Vien vaikų pareiškimas, jog jie nenori bendrauti su tėvu, nepanaikina motinos pareigos ne tik sudaryti sąlygas, bet ir aktyviai skatinti bei užtikrinti bendravimą, kaip to reikalauja teismo sprendimas. Be to, bendravimas su vaikais vyko nesaugioje ir neprivačioje aplinkoje, skambučių metu vaikus nuolat stebėdavo tretieji asmenys, buvo daromi vaizdo ir (ar) garso įrašai, vaikams daromas psichologinis spaudimas. Antstolė neanalizavo nei trečiųjų asmenų dalyvavimo aplinkybių, nei filmavimo faktų, taip pat nevertino, ar tokia aplinka neslopina vaikų valios bendrauti ir ar atitinka teismo sprendimo esmę. Taip pat pareiškėjui nebuvo pateikta dukros kontaktinė informacija (telefono numeris, „Viber“ ar kitos ryšio priemonės paskyra), todėl visa komunikacija vyksta tik per R. M., kuri faktiškai filtruoja ir riboja ryšį. Nepaisant šių aplinkybių, antstolė patvarkyme konstatavo, kad motina sudaro galimybes bendrauti, nesigilindama į tai, jog pareiškėjas neturi jokios tiesioginės kontaktinės priemonės ir yra visiškai priklausomas nuo skolininkės geros valios. Skolininkė nederino (duomenys neskelbtini) metų vasaros atostogų, nors pagal teismo sprendimą planavimo pirmenybė priklausė tėvui. Pareiškėjas negavo jokios informacijos apie motinos planuojamas vaikų atostogas, o vaikai buvo savavališkai išvežti atostogauti, iš anksto neinformavus ir nederinus datų. Ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta pareiškėjo skunde ir pagrįsta pateiktais susirašinėjimo duomenimis, tačiau antstolė patvarkyme jos apskritai nepaminėjo. Analogiškai skolininkė nederino ir (duomenys neskelbtini) metų vasaros atostogų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas raštu pateikė tris galimus atostogų su vaikais laikotarpius, kurie bendrai neviršijo teismo sprendime nustatyto (duomenys neskelbtini) dienų limito. Motina atsakė tik (duomenys neskelbtini)., nurodydama, kad yra suplanavusi vaikų atostogas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Šios datos faktiškai sutapo su pareiškėjo siūlytais laikotarpiais ir realiai užkirto kelią jam pasinaudoti jam priklausančiu bendravimo laiku. Nepaisant to, antstolė patvarkyme nepateikė jokio vertinimo dėl (duomenys neskelbtini) metų atostogų derinimo, nei pripažino pažeidimų, nei nurodė motyvų, kodėl jų neįžvelgia. Antstolei ilgalaikiai ir sistemingi teismo sprendimo pažeidimai (nuotolinio bendravimo neužtikrinimas, atostogų nederinimas) buvo žinomi iš pareiškėjo pateiktos medžiagos, o tai reiškia, kad egzistavo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismo sprendimas dėl veiksmų atlikimo nėra vykdomas, tačiau antstolė to nepadarė ir skolininkei netaikė įstatyme numatytų poveikio priemonių, įskaitant baudą.
3. Antstolė Neringa Lipeikienė 2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S-25-62-50627 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame teismo prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui yra leidžiama bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jiems sudarytos sąlygos naudotis mobiliaisiais telefonais, Viber programėle, tačiau patys vaikai pasirenka su juo nebendrauti. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) rekomendacijos ir (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad abu vaikai nurodo, jog su tėčiu nenori matytis ir kalbėtis. Tuo tarpu ji kaip tik skatina vaikus bendrauti su tėčiu, ką patvirtina ir Tarnybos situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-3502. Dėl to jos veiksmai negali būti vertinami kaip ribojantys pareiškėjo bendravimo galimybes, nes patys vaikai neišreiškia noro bendrauti su tėčiu. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad bendraujant su vaikais, vaikams nėra užtikrinama privati erdvė, tačiau teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta, kad vaikai turi bendrauti tik itin privačioje aplinkoje, kur nėra jokių kitų trečiųjų asmenų. Pareiškėjas teigia, kad jam nėra sudarytos sąlygos bendrauti su dukra, nes suinteresuotas asmuo nenurodo dukros telefono numerio, Viber duomenų. Teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas su vaikais bendrauja vaizdo skambučiu naudojant elektroninių ryšių priemones, tačiau nėra nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui privaloma suteikti atskirą priemonę dukrai, jai kurti atskirą anketą ir numerį, kad ji galėtų bendrauti su pareiškėju. Nors dukra gali bendrauti su tėčiu per brolio telefoną, tačiau pati su juo atsisako bendrauti. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo planuotis (duomenys neskelbtini) atostogų su vaikais, tačiau pareiškėjas pats nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais. Kai galėjo bendrauti su vaikais, jis atostogavo Afrikoje su drauge, o sūnui telefonu sakė, kad jeigu būtų klausęs pareiškėjo, ir jis būtų važiavęs kartu. Tokiu būdu jis pažeidė teismo nustatytą pareigą bendrauti su vaikais per atostogas vieną kartą 14 kalendorines dienas nepertraukiamai, bet ne mažiau kaip du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Be to, (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuoto asmens pirmenybė rinktis datą, todėl ji ją ir rinkosi. Pareiškėjas su vaikais bendrauja tik nuotoliniu būdu ir nerodė noro su jais gyvai susitikti, nors tokią galimybę turėjo. Vaikai jaučia stresą vien galvojant, kad reikėtų susitikti su tėčiu ir su juo būti, kadangi ilgai jo nematė. Antstolė priėmė motyvuotą patvarkymą ir laikėsi kitų civilinio proceso kodekso nuostatų, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, rodančių suinteresuoto asmens netinkamą teismo sprendimo vykdymą.
5. Išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba), pateikė rekomendaciją dėl teismo sprendimo vykdymo, kurioje nurodė, kad atvejo vadybos procesas šeimai buvo vykdomas nuo (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas gyveno ne Lietuvoje, jis buvo įtrauktas į procesą išimties tvarka ir jam buvo teikiamos konsultacijos, sudarytas pagalbos planas bei nustatyti įpareigojimai, tačiau per metus intensyvaus darbo situacija nepasikeitė, nes pareiškėjas neatsižvelgė į specialistų rekomendacijas, kėlė naujus reikalavimus ir neįvertino savo vaidmens santykių su vaikais kūrime. Nuo 2023 m. rugsėjo galiojančia tvarka tėvai gali pateisinti iki 5 dėl ligos praleistų mokymosi dienų per mėnesį, o ilgesnis neatvykimas pateisinamas tik pateikus šeimos gydytojo pažymą. Dėl kitų objektyvių priežasčių (oro sąlygų, eismo sutrikimų ir pan.) pamokos gali būti pateisinamos ribotai, o dėl svarbių priežasčių ne daugiau kaip 3 dienas per pusmetį arba 2 dienas per trimestrą. Kitas neatvykimo priežastis (dalyvavimas varžybose, renginiuose, vizitai institucijose) gali pateisinti mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Specialistų vertinimu, ilgesnės nei vienos savaitės atostogos mokslo metų metu trikdo ugdymo procesą, blogina mokymosi rezultatus ir formuoja vaikui netinkamą požiūrį į mokyklą bei įsipareigojimų laikymąsi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
6. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu, be kita ko, panaikino R. S. ir E. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė šalių nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir U. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamąją vietą su motina R. S., taip pat nustatė skyrium gyvenančio tėvo E. S. ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis vyksta tokia tvarka (1) E. S. kiekvienų metų lyginių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams 17 val., o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 10 val., ir grąžindamas juos pirmadienį į ugdymo įstaigą (jeigu vaikai ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko – grąžindamas juos pirmadienį 10 val. į jų gyvenamąją vietą), (2) E. S. kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos E. S. nuo 10 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. E. S. pasimatymo laikas su vaikais baigiasi kitą dieną (ketvirtadienį), vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant motinai jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 10 val. ryto, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos, (3) E. S. kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos E. S. nuo 10 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. E. S. bendravimo laikais su vaikais baigiasi kitą dieną, vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant motinai jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 10 val. ryto, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos, (4) Vaikų motina kas antrą dieną, kai E. S. su vaikais nebendrauja kontaktiniu būdu, privalo užtikrinti galimybes vaikams su tėvu bendrauti vaizdo skambučiu naudojant elektroninių ryšių priemones, nuo 19 val. Esant vaikų pageidavimui, vaikų motina privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį, (5) Savaitgaliais, kai E. S. būna su vaikais, jis privalo bent 1 kartą užtikrinti galimybes vaikams su motina bendrauti vaizdo skambučiu, neribojant vaizdo skambučio trukmės. Esant vaikų pageidavimui, E. S. privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį, (6) motina, perduodama tėvui vaikus bendrauti, privalo jam perduoti visus vaikams reikalingus daiktus (mokyklos reikmenis, drabužius, kt.); bendravimas atostogų metu vyksta tokia tvarka (1) Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaikais per atostogas savo pageidavimu vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, bet ne mažiau kaip du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais, kad atostogos truktų ne trumpiau nei 14 ir ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas per metus. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas E. S. pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko, (2) Šalių atostogų su vaikais metu tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma, tačiau šalis, kuri leidžia atostogas su vaikais, privalo užtikrinti, jog priešinga šalis kas antrą dieną turės galimybę nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais) bendrauti su vaikais, nuo 19 val. Lietuvos laiku, pagal vaikų poreikius; nustatytas tėvo bendravimas su vaikais ir švenčių dienomis.
7. Teismas pareiškėjui 2025 m. birželio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo, kurį priėmė vykdymui antstolė Neringa Lipeikienė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0062/25/01227. Vykdymo procese pareiškėjas E. S. teikė antstolei informacinius pranešimus dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, prašydamas užfiksuoti ir pripažinti, kad R. M. nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei surašyti sprendimo neįvykdymo aktą. Antstolė 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-25-62-47886 pareiškėjo prašymų netenkino, patvarkyme nurodydama, kad iš pareiškėjo pateiktų informacinių pranešimų bei skolininkės paaiškinimų nenustatyta aplinkybių, kurios pažeistų Vilniaus miesto apylinkes teismo vykdomajame rašte nustatytą E. S. bendravimo su vaikais B. S. ir U. S. tvarką, nustatyta, jog skolininkė užtikrina galimybes vaikams su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu, naudojant elektroninių ryšių priemones nuo 19 val., bet vaikai atsisako bendrauti su pareiškėju. Apie sūnaus susirgimą vaiko motina pareiškėją buvo informavusi žinute. Pareiškėjas prašo šį patvarkymą panaikinti. Savo skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad antstolė atliko tik formalų situacijos vertinimą, neatliko pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą patvarkymą. Teismas pareiškėjui pritaria.
8. Visų pirma, sutikdamas su pareiškėju, teismas pažymi, kad skundžiamas antstolės patvarkymas iš tiesų nėra pakankamai motyvuotas, nes iš patvarkymo nėra aišku, kokį ar kokius konkrečiai pareiškėjo prašymus (informacinius pranešimus) antstolė išnagrinėjo, kokiais aspektais ir kokiais laikotarpiais vertino sprendimo (ne)vykdymą, nenurodytas pareiškėjo pateiktų duomenų apie teismo sprendimo nevykdymą vertinimas, nėra motyvuotas jų atmetimas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo keltų klausimų (būtent dėl atostogų derinimo).
9. Dėl aplinkybės, kad tėvo ir vaikų bendravimas nuotoliniu būdu nevyksta, ginčo nėra – ją nurodo ne tik pareiškėjas, bet pripažįsta ir suinteresuotas asmuo R. M., taip pat patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys. Taigi teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka pagal 4 ir 16 punktus (nuotolinis bendravimas) yra nevykdoma. Skundžiamame patvarkyme lakoniškai nurodyta, kad motina užtikrina galimybes vaikams su tėvu bendrauti vaizdo skambučiu, naudojant elektroninių ryšių priemones, bet vaikai atsisako bendrauti su pareiškėju.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
11. Tačiau tuo pačiu pagal kasacinio teismo praktiką vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., ir tais atvejais, kai vaiko (ne)noras prieštarauja vaiko interesams, į jo nuomonę gali būti neatsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
13. Taigi teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir nesikooperavimu ir nebendradarbiavimu su skyrium nuo vaikų gyvenančiu tėvu. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, nepateisina teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, kadangi tai neatitinka vaikų interesų, nes kaip nurodyta anksčiau, teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius. Šiuo atveju tėvui gyvenant užsienyje ir silpstant jo bei vaikų ryšiui, vaikams jau esant nepasiruošusiems bendrauti su tėvu kontaktiniu būdu, nuotolinis bendravimas yra tapęs itin aktualus, kuris privalo būti užtikrintas ne tik formaliai, bet ir realiai. Vaikai teigia, kad motina netrukdo bendrauti su tėvu ir juos skatina tai daryti, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų nėra aišku, kaip ilgai vaikai nenori bendrauti su tėvu (tėvas nurodo, kad teismo sprendimas šioje dalyje nevykdomas nuo 2024 m. kovo mėn.), kokių veiksmų, kada ir kaip dažnai vaikų motina imasi, skatindama vaikus bendrauti su tėvu, ar tie veiksmai pakankami ir pan., nes pati antstolė tokių aplinkybių nenustatinėjo, objektyvių duomenų nerinko, nors turi pareigą aiškintis, ar sprendimas realiai vykdomas, ypač kai tėvų santykiai yra konfliktiški. Atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą perkėlimas vaikams daro jiems emocinę žalą ir negali būti pateisinamas, o nebendravimas su tėvu neatitinka vaikų interesų.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
15. Antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).
16. Taigi esant neginčytinai faktinei aplinkybei, kad tėvo ir vaikų bendravimas nuotoliniu būdu nevyksta, t. y. teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos 4, 16 punktų nėra vykdomas, antstolė, surinkusi objektyvius duomenis apie nevykdomą sprendimą, turi surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir jį persiųsti teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o jau teismas pagal antstolės nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis vertins priežastis, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, ir spręs dėl skolininkės kaltės, vaikų nenoro bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, paties pareiškėjo veiksmų, įtakojusių vaikų nuomonę ir susiklosčiusią situaciją, reikšmę.
17. Taip pat antstolė turi įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) vykdytas teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaikais atostogų metu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 13 punktą. Pareiškėjas kėlė klausimą šiuo aspektu, tačiau jo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai antstolės niekaip nebuvo įvertinti.
18. Pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentai, kad antstolė neįvertino aplinkybių, jog vaikams nesudaroma saugi aplinka bendrauti su tėvu, kad tėvui nepateikta dukters kontaktinė informacija, nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamas antstolės patvarkymas šioje dalyje yra neteisėtas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, kad vaikų ir pareiškėjo bendravimas turi vykti tik privačioje aplinkoje, nesant šalia kitų asmenų, taip pat nenustatyta, kad šalių dukra turi turėti savo atskirą ryšio priemonę ar atskirą paskyrą bendravimui su tėvu. Dėl to šie pareiškėjo argumentai atmetami, antstolė šių aplinkybių neturėjo vertinti.
19. Remdamasis paminėtu, teismas pareiškėjo skundą iš esmės tenkina, panaikina antstolės 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymą Nr. S-25-62-47886 ir įpareigoja antstolę per 10 darbo dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pakartotinai spręsti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo (ne)vykdymo – dėl šiuo teismo sprendimu nustatytos pareiškėjo ir vaikų bendravimo tvarkos 4, 13 ir 16 punktų vykdymo nuo 2024 m. kovo 2 d.
20. Tenkinus pareiškėjo skundą, suinteresuoto asmens R. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymą Nr. S-25-62-47886 vykdomojoje byloje Nr. 0062/25/01227.
Įpareigoti antstolę Neringą Lipeikienę per 10 darbo dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pakartotinai spręsti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo (ne)vykdymo – dėl šiuo teismo sprendimu nustatytos tėvo E. S. ir vaikų B. S. ir U. S. bendravimo tvarkos 4, 13 ir 16 punktų vykdymo nuo 2024 m. kovo 2 d., surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir jį persiųsti teismui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.