- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2VP-10197-867/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06278-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., R. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., R. M., antstolei V. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipiasi į teismą su prašydama nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis piniginių lėšų( t.y. duomenys neskelbtini Eur), esančių jo sutuoktinės R. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Nurodo, kad šios lėšos yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o antstolė pasiūlė kreipti į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
2022-10-28 teisme gauta vykdomoji byla Nr. 0162/22/00928.
Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
CPK 667 straipsnio numato, ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. jei atliekant išieškojimą nustatoma, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, tačiau jam priklauso dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau dalys nėra nustatytos, tokiu atveju antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Taigi, su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą galima kreiptis tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš teismui prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų ir išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 0162/22/00928, nustatyta, kad antstolė V. V. skolininko G. M. atžvilgiu vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0162/22/00928 pagal 2022-07-11 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-529-613/2021 dėl 67 672,64 Eur skolos, 1 852,00 Eur žyminio mokesčio ir palūkanų išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „ duomenys neskelbtini“ naudai.
2022-07-20 patvarkymu buvo priimtas vykdomasis raštas, o 2022-07-24 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2022-08-12 Turto arešto aktu antstolė areštavo dvi transporto priemones. Iš antstolės 2022-09-06 patvarkymo Nr. S-22-162-15548 nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2021-01-05 teismo nutartį Nr. e2-529-613/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko G. M. atžvilgiui, išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, 2021-01-07 turto arešto aktu Nr. S1f-2219 (turto arešto ID:2021000414) apraše skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį sutuoktinės R. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.
Iš vykdomoje byloje esančio 2022-09-14 AB Swedbank rašto Nr. S/7423 nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2021-01-07 areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančias pinigines lėšas. AB Swedbank 2022-02-19 raštas Nr. S/7570 patvirtina, kad skolininko sutuoktinės R. M. sąskaitoje yra duomenys neskelbtini Eur suma.
2022-09-28 turto arešto aktas Nr. S-22-162-16799 patvirtina, kad antstolė areštavo skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios duomenys neskelbtini Eur dydžio pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės R. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkei ar jos sutuoktiniui būtų išsiųstas 2022-09-28 turto arešto aktas Nr. S-22-162-16799, kaip patvirtina vykdomojoje byloje esantys įrodymai, šis turto arešto aktas buvo siunčiamas tik AB Swedbank.
Antstolė 2022-09-29 raštu Nr. S-22-162-16888 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos, nes povedybine sutartimi skolininkas ir jo sutuoktinė nepasidalino antstolio Aleksandro Selezniovo areštuotų piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės AB Swedbank sąskaitoje.
Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, laikytina, kad skolininko sutuoktinės sąskaitoje dar 2021-01-07 antstolio Aleksandro Selezniovo areštuotos piniginės lėšos, kurios buvo areštuotos iki povedybinės sutarties sudarymo, yra bendroji jungtinės skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė.
Vedybų sutartis yra susitarimas, kuriuo nustatomos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 str.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
Iš vykdomojoje byloje esančios 2021-10-15 povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 4497, nustatyta, kad skolininkas G. M. 2011-07-29 yra sudaręs santuoką su R. M. ir iki 2021-10-15 skolininko turtui buvo taikomas įstatyminis teisinis režimas. Skolininkas ir jo sutuoktinė 2021-10-15 sudarė povedybinę sutartį Nr. 4497 (sutarties identifikavimo kodas – 8/2021/01584), kuria nusistatė, kad visas turtas, kuris bus įgytas santuokos metu po vedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties 2.4 punktas nustato, kad atsižvelgiant į tai kad iki sutarties sudarymo šalys yra įgiję turto, esamo turto teisinio režimo nekeičia, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad iš lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo (2021-10-15) išieškojimas yra galimas.
Įvertinus tai, kad tik po bylos iškėlimo paaiškėjo aplinkybės, kad antstolė nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra areštavusi skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas nepasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o iškarto sekančią dieną po pinginių lėšų arešto pasiūlė išieškotojui per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 667 straipsnio 1 dalyje.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi tiesiogiai į teismą, kai nebuvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 dalies 1 punktas) (Kauno apygardos 2022-10-06 nutartis Nr. 2S-1528-1043/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1670-253/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1579-265/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, palikti nenagrinėtu.
Nutarčiai įsiteisėjus antstolei grąžinti vykdomąją byla Nr. 0162/22/00928.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.