Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., V. S., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą nustatyti skolininkės I. S. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. S. remiantis 2017 m. birželio 20 d. antstolio A. S. turto arešto aktu Nr. S1b-49839 bei siūlymu per 1,5 mėnesio kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas vertino, kad nors antstolis A. S. galiojant ankstesnei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio redakcijai, 2017 m. birželio 20 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S1b-49839 bei pasiūlė pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau pažymėjo, jog pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, jog teismas naujai įsigaliojusias (nuo 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo nuostatas pritaikė teisiniams faktams, atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio A. S. 2017 m. birželio 20 d. priimtu turto arešto aktu Nr. S1b-49839, kuriuo pareiškėjai siūlomas 1,5 mėnesio terminas nuo turto arešto sudarymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017 m. liepos 1 d., CPK 667 straipsnio redakcija ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Viena iš tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų yra priskirtinumo teismams taisyklių laikymasis. Todėl teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei juos reglamentuojančias teisės normas. Įstatymų leidėjas tam tikrų bylų kategorijai yra nustatęs privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką (CPK 22 straipsnis). Jei suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tokiu atveju teismas turi teisę atsisakyti priimti procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių A. S. ir S. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/17/02098 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1721-911/2017 dėl 579,90 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditorės UAB „4finance“ naudai iš I. S.. 2017 m. birželio 20 d. antstolis A. S. priėmė turto arešto aktą Nr. S1b-49839 bei pasiūlė per 1,5 mėnesio kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.Apeliantės teigimu, ji prašymą dėl turto dalies nustatymo grindė antstolio 2017 m. birželio 20 d. pasiūlymu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas pritaikė teisiniams faktams, atsiradusiems dar iki 2017 m. liepos 1 d. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo remdamasi 2017 m. birželio 20 d. antstolio A. S. turto arešto aktu Nr. S1b-49839. Įvertinus minėto antstolio patvarkymo turinį matyti, kad jame išaiškintos išieškotojos procesinės teisės, t. y. kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti išieškotoja, siekianti nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje – per 1,5 mėn. nuo šio turto arešto sudarymo dienos pateikti teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme pateikė 2017 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškimas dėl turto dalies nustatymo pareikštas po 2017 m. liepos 1 d., todėl procesiniai veiksmai – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas – turi būti atlikti pagal veiksmo atlikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą.Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 667 straipsnio pakeitimai, kuriais įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. jei atliekant išieškojimą nustatoma, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, tačiau jam priklauso dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau dalys nėra nustatytos, tokiu atveju antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog skirtingai nuo materialiosios teisės normų civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar yra dėl veiksmų iki naujojo įstatymo įsigaliojimo pradėtoje vykdomojoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas, skolos išieškojimas iš skolininko turto priskiriami teismo sprendimo vykdymo stadijai (CPK VI dalis), todėl skolos išieškojimui iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi taikomos CPK normos, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.