Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-26 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. A., G. A., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo ir prašė nustatyti, kad A. A. sutuoktinės G. A. gaunama nuolatinė išmoka ir piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į nurodytas banko sąskaitas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui A. A., t. y. iš šios dalies galimas skolos išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-26 nutartimi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo paliko nenagrinėtą.Teismas, įvertinęs nuo 2017-07-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, pažymėjo, kad nors antstolė Santa Selezniovienė, galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai, 2017-05-29 priėmė turto arešto aktus ir siūlymą, kurių pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau, atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 8 dalį, pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl to, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, darė išvadą, jog pareiškėjos prašymas paliktinas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017-07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai vadovavosi nauja CPK 667 straipsnio redakcija, naujai įsigaliojusias įstatymo nuostatas pritaikė faktams, atsiradusiems dar iki 2017-07-01, ir priėmė nepagrįstą nutartį dėl pareiškėjos pareiškimo. Pažymi, kad pareiškimas buvo grindžiamas 2017-05-29 antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktais, kuriuose pareiškėjai siūlomas 1,5 mėnesio terminas nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo paliktas nenagrinėtas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/01295 dėl skolos išieškojimo iš A. A. išieškotojos UAB „Finansų administravimas“ naudai, 2017-05-29 sudaryti turto arešto aktai Nr. S1b-24235, Nr. S1b-24237 ir Nr. S1b-24240. Taip pat 2017-05-29 parengtas siūlymas pareiškėjai UAB „Finansų administravimas“ per 1,5 mėn. nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Apeliantė UAB „Finansų administravimas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2017‑05-29 antstolės turto arešto akto pagrindu, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuo 2017‑07-01 įsigaliojusia CPK 667 straipsnio redakcija. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Nuo 2017-07-01 galiojančios redakcijos CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka, kuria gali būti nustatyta skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis ir numatyti tuo tikslu atliktini veiksmai. Nuo 2017-07-01 galiojančios redakcijos CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, pasiūlo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Taigi pakeista įstatyme reglamentuota išieškotojo kreipimosi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad civiliniame procese, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Taigi tokie principai taikytini ir vykdymo procese atliekant procesinius veiksmus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CPK 667 straipsnio pakeitimą įtvirtinusio 2016-11-08 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnyje, nustatančiame įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą, nenumatyta išimčių dėl CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo ar taikymo tvarkos, CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimas ir taikymas nustatytas bendra tvarka – įstatymui įsigaliojant 2017-07-01.Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas pareiškėjos kreipimosi į teismą metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pažeidė CPK reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai dėl CK 1.7 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors antstolės Santos Selezniovienės vykdomoje vykdomojoje byloje 2017-05-29 priimtu siūlymu išieškotojai pasiūlyta per 1,5 mėn. pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio redakcijos nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė teismui jau po 2017-07-01, t. y. pareiškėja į teismą kreipėsi 2017-07-05. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojanti nauja proceso teisės normos redakcija taikoma atsižvelgiant į tai, kada pareiškėja kreipėsi į teismą. Pareiškėja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis pareiškimo pateikimo teismui metu galiojančia CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.Pareiškėja į teismą kreipėsi po 2017‑07-01 (pareiškimas teisme gautas 2017-07-05). Jeigu pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-10 nutartimi buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ir pagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-26 nutartį palikti nepakeistą.