- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-2314-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05588-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės E. B. ieškinys atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašoma: 1) pakeisti V. S. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu Nr. L2-662-0237 nustatytą išlaikymo dydį ir vietoje jau priteistos 36,20 Eur sumos priteisti iš atsakovo 222 Eur išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) nustatyti skubų prašomo priimti sprendimo vykdymą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą atsakovas turi teikti dukrai 125 Lt (36,20 Eur) dydžio išlaikymą, kuris akivaizdžiai nepakankamas ir neatitinka šalių dukros poreikių. Pažymėjo, kad atsakovas niekuomet savo gera valia neteikė ir šio minimalaus 36,20 Eur išlaikymo, visuomet ieškovei reikėjo išieškoti priteistą išlaikymą per antstolius, nors atsakovas yra Lošėjų asociacijos vadovas, verslininkas, turi pakankamai lėšų. Pati ieškovė šiuo metu nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena iš santaupų, kurias susitaupė 15 metų gyvendama ir dirbdama Šiaurės Airijoje. 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovė sugrįžo gyventi į Lietuvą ir šiuo metu su dukra gyvena nuomojamame būste Vilniuje. Vien būsto nuoma kainuoja 580 Eur per mėnesį, dar prisideda komunalinių mokesčių išlaidos. Kitos išlaidos sudaro ieškovei per mėnesį apie 1 500–2 000 Eur sumą, kurias dengia iš santaupų. Atsakovui teikiant tik 36,20 Eur išlaikymą, ieškovei pačiai sunku išlaikyti dukrą. Išlaikymo dydis 36,20 Eur buvo nustatytas 2005 m. gegužės 30 d., t. y. prieš beveik 17 metų ir tuo metu, kai šalių dukra buvo nesenai gimusi (gim. duomenys neskelbiami). Šiuo metu dukrai yra 17 metų ir 4 mėnesiai, jos poreikiai visiškai pasikeitę. Nurodo, kad reikalinga bendra išlaikymo suma per mėnesį dukrai sudaro ne mažesnę nei 517 Eur sumą. Į šią sumą įeina maistas, gyvenamosios vietos išlaidos, mokslo išlaidos, dukros poreikiai sveikatai, higienai, drabužiams, avalynei, laisvalaikio ir poilsio išlaidos, transporto išlaidos, mobilaus ryšio, interneto išlaidos ir kitos išlaidos. Kadangi bendra dukrai reikalinga išlaikymo suma yra ne mažesnė nei 517 Eur, valstybė taip pat teikia 73 Eur išmoką per mėnesį, abu tėvai prie išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, todėl reikalinga išlaikymo suma iš atsakovo per mėnesį sudarytų 222 Eur. Nurodo, kad ieškinys reiškiamas dėl pasikeitusių dukros poreikių, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje nurodytos orientacinius kriterijus.
2. Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visiškai, bet nesutiko su bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimu. Paaiškino, kad su ieškove bendravimas dėl išlaikymo iš esmės vyksta tik per antstolius. Pripažino, kad anksčiau nesidomėjo dukros išlaikymu, buvo kitoks jo požiūris, buvo ir įkalinimo įstaigoje, tačiau šiai dienai atsakovo požiūris pasikeitė, jis bendrauja su dukra, padeda jai tiesiogiai. Paaiškino, kad tikėjosi galimai išspręsti ginčą taikiai, laukė skambučio iš privalomosios mediacijos institucijos, tačiau kartu patvirtino, jog aktyvių veiksmų dėl taikos sutarties sudarymo nesiėmė, į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo nesikreipė, pats pranešimo dėl privalomosios mediacijos neatsiėmė. Pasikonsultavęs su advokatu, gavo informaciją, kad tokio dydžio išlaikymas, kurio prašoma ieškiniu, bus priteistas iš jo, todėl atsakovas nemato poreikio ginčyti pagrindinį reikalavimą, atsisakė ir advokato, bet mano, kad bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti.
3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į bylos medžiagą, tarnybos nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, pareikštas nepilnametės V. S. interesais, o prašomas išlaikymo dydis, galimai patenkintų paauglės kasdieninius poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovės E. B. ieškinį patenkinti ir pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-662-0237 nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbiami), dydį ir iš atsakovo D. S. jo nepilnametės dukters V. S., gim. (duomenys neskelbiami), išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 222 Eur, nuo ieškovės pareiškimo priėmimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.), iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį dėl papildomo laikino išlaikymo ir vykdant Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-662-0237; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. B.; sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovo D. S. ieškovės E. B. naudai 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 9 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų; priteisti iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 50,17 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas D. S. CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visa apimtimi (t. y. sutiko su 222 Eur išlaikymo dydžiu), teismas priėmė atsakovo ieškinio pripažinimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, surašydamas sutrumpintus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
6. Kadangi atsakovas nesutinko atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad už advokato teisinę pagalbą ieškovė viso patyrė 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs advokato suteiktų paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms (t. y. ieškovei buvo suteikta teisinė konsultacija iki pareiškimo teismui padavimo; buvo paruoštas pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo; surinkti įrodymai; parengtas raštas ir kreiptąsi kartu į privalomąją mediaciją; parengtas ieškinys, surinkti dar papildomi įrodymai; advokatas dalyvavo procese teismo posėdyje).
8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, taip pat abiejų šalių procesinį elgesį ir pastangas išspręsti ginčą privalomojoje mediacijoje, sprendė, kad būtent atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, t. y. kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 137,50 Eur).
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti – sumažinti iš atsakovo D. S. ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 137,50 Eur iki 1 200 Eur. Nurodė, kad apie mediacija nebuvo tinkamai informuotas, jog gavo tik vieną pašto pranešimą apie registruotą siuntą, apie kurį jam tapo žinoma tik po registruotos siuntos atsiėmimo termino pabaigos, todėl buvo apribota atsakovo teisė mediacijos būdu susitarti dėl ieškovės noro padidinti teikiamą išlaikymą vaikui. Teigia, jog ieškovė advokatui turėjo suteikti informaciją, jog apeliantas nuo 2005 m. teismo sprendimo moka priteistus alimentus jų bendros atžalos išlaikymui, taip pat su juo bendrauja, yra socialiai atsakingas asmuo. Ieškovei buvo žinomas faktas ir apie apelianto D. S. turimą turtą, kuris yra vertinamas daugiau nei 120 000 Eur, todėl kreipiantis į advokatą, buvo aišku, kad prieštaravimai iš atsakovo pusės yra mažai tikėtini, o jiems atsiradus, bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, todėl teismo procesas bus paprastas, formalus ir itin lengvas profesine prasme.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad prieš inicijuodama šią bylą, ieškovė ne kartą mėgino tartis su atsakovu geruoju tiek dėl išlaikymo skolos pagal teismo įsakymą sumokėjimo, tiek dėl didesnio išlaikymo dydžio, tačiau atsakovas nesileido į kalbas. Kad atsakovas nebuvo linkęs į geranorišką bendradarbiavimą, patvirtino ir jo tolimesnis neveikimas. Atsakovas nedalyvavo privalomojoje mediacijoje, o ieškovei pateikus ieškinį dėl išlaikymo padidinimo teismui, atsakovas naudojosi advokato pagalba. Advokatui pakonsultavus, kad atsakovo pozicija nėra perspektyvi, atsakovas vis tiek nedėjo pastangų sudaryti taikos sutarčiai ir leido įvykti teismo posėdžiams. Atsakovo piktavališkumą patvirtino ir į šią bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas teisminio proceso metu rašė žinutes dukrai, kuriomis grasino, kad neteiks išlaikymo, jeigu ieškovė neatsiims ieškinio. Jeigu atsakovas norėjo trumpo proceso ir nedidinti ieškovės išlaidų teisinei pagalbai, tai jis privalėjo aktyviai dalyvauti teisminėje mediacijoje ir jau teisminėje mediacijoje geranoriškai sutikti su išlaikymo padidinimu, o praleidęs teisminę mediaciją, turėjo rodyti gerą valią ir dėti aktyvius veiksmus kuo anksčiau byloje pasiekti taikų susitarimą. Atsakovo neveikimas mediacijos metu ir vėliau lėmė, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai didėjo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei E. B. iš atsakovo D. S./ priteista 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymus apie patirtas šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 130 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2) 800 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą; 3) 121 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą; 4) 1 300 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą: 5) 786,50 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė faktiškai šias sumas sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, bendrai ieškovės patirtos bendros 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti visas jos už advokato teisinę pagalbą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu, tenkindamas ieškovės reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 137,50 Eur).
16. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti – sumažinti iš atsakovo D. S/ ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 137,50 Eur iki 1 200 Eur.
17. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).
18. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
19. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
20. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
21. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus šalių argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir atsakovas šių aplinkybių neginčija, kad ieškovė, 2022 m. kovo 3 d. kreipdamasi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, savo prašyme nurodė tikrą atsakovo D. S. gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbiami)) ir telefono numerį. Atsakovas taip pat neginčija, kad žinojo apie jam iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus siųstą pranešimą, kurio, apelianto teigimu, jis atsiimti nesuspėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog žinojo apie ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo pakeitimo, konsultavosi su advokatu dar iki teismo, tačiau nepaisant to (net advokatui paaiškinus, kad toks išlaikymo dydis tikėtinai bus priteistas iš jo), jokioje proceso stadijoje jokių aktyvių veiksmų siekiant taikiai išspręsti ginčą nesiėmė. Teismui pateikta atsakovo rašyta žinutė, kuri buvo išsiųsta šalių dukrai (2022 m. kovo 24 d. papildomi dokumentai reg. Nr. DOK-53268), taip pat patvirtina priešingas aplinkybes nei deklaravo atsakovas teismui, t. y. kad atsakovas dėl išlaikymo padidinimo norėjo susitarti taikiai. Be to, teismui pateikti įrodymai apie atsakovo atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus ir per ilgą laiką susidariusius didelius išlaikymo įsiskolinimus, patvirtina atsakovo piktybiškumą ir nusistatymą nemokėti priteisto išlaikymo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad būtent atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, kurių mažesnio dydžio buvo galima išvengti, jeigu pats atsakovas būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas ginčą išspręsti taikiai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir sumažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovės naudas priteistas ieškovės patirtas bylinėjomosi išlaidas, kurios, įvertinus advokato suteiktų paslaugų kompleksiškumą (ieškovei buvo suteikta teisinė konsultacija iki pareiškimo teismui padavimo; buvo paruoštas pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo; surinkti įrodymai; parengtas raštas ir kreiptąsi kartu į privalomąją mediaciją; parengtas ieškinys, surinkti dar papildomi įrodymai; advokatas dalyvavo procese teismo posėdyje), laikytinos pagrįstomis.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą priteisti visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jį tinkamai motyvavo ir pagrindė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimo dalį (CPK 329, 330 straipsniai), todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
28. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (2022 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2022 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas), kurias prašo priteisti iš apelianto. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2 000 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. S., asamens kodas (duomenys neskelbiami), ieškovės E. B., asmensa (duomenys neskelbiami), naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.