Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,Židinys“ direktoriui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. K., G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui ,, Židinys“, dėl tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

CK 3.155 straipsnio, reguliuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai valdžią įgyvendina prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 50. ) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovas G. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir visiškai nesirūpina vaiku. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, nepalaiko su ja jokių tarpusavio santykių, mergina nėra augusi su tėvu, jis neteikia jai jokio išlaikymo ir nededa jokių pastangų šiai situacijai pakeisti. Priešingai, jis abejoja savo tėvyste, apsilankymo pas jį metu, sutiko su tėvo valdžios ribojimu, jo turimos gyvenimo sąlygos nepakankamos, kad dukra galėtų gyventi su juo. Nors teisminio nagrinėjimo metu išreiškė nesutikimą su ieškiniu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neparodė jokių pastangų, kurios leistų teismui spręsti apie jo norą ar ketinimą vykdyti tėvo pareigas. Tokia atsakovo pozicija ir elgesys vertintini tik kaip siekis išvengti didesnio išlaikymo priteisimo, nors ir vos 72 Eur priteisto išlaikymo atsakovas niekada nemokėjo. Tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažinti kaip tinkamas teisės ir pareigos – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, realizavimas. Priešingai, teismas daro išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai, vertintini kaip visiškas nesirūpinimas savo dukra ir vengimas atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovą valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tokia situacija trunka ilgus metus, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl J. K. motinos valdžios ribojimo pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2008 m., kai jai teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m., kai taikyta atvejo vadyba, atsakovė bendrauja su specialistais, dalyvauja įvairiose edukacijose, tačiau esminiai pokyčiai neįvyko. Nors po dukros apgyvendinimo globos centre, pastebėtas jos ir dukros santykių pagėrėjimas, šiltesni ir nuoširdesni santykiai, atsakovė nors epizodiškai prisidėjo ir prie dukros materialinių poreikių tenkinimo, tačiau šio laikotarpio metu leidus nepilnametei svečiuotis mamos namuose, paaiškėjo, kad atsakovė negeba užtikrinti dukrai saugių gyvenimo sąlygų namuose, neužtikrina, kad ji vartotų medikamentus, šiuo laikotarpiu pablogėja dukros lankomumas, suprastėja higienos įgūdžiai, dažnėja atvejai, kai dukra iš namų grįžta užsidariusi, liūdna, blogėja jos elgesys ir būtinos papildomos pastangos atkurti buvusiam situacijai. Teismo vertinimu, nustatytas faktas, kad svečiavimosi pas mamą metu ji turėjo lytinių santykių, tolesni veiksmai, kai dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, merginai atliktas vertinimas globos namuose ,,Užuovėja“, pakenkė merginos psichinei sveikatai. Būtent atsakovės negebėjimas nustatytų ribų ir taisyklių, toleravimas bet kokio elgesio namuose, sudarė sąlygas šiai traumuojančiai nepilnametės patirčiai, kuriai įveikti prireiks daug pačios nepilnametės ir profesionalių specialistų pastangų. Mokymosi įstaigos pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nors atsakovė ir išklauso apie dukros elgesį, pasiekimus mokykloje ir jos problemas, tačiau negali esmingai paveikti jos elgesio. Taigi, teismas sprendžia, kad nepilnametės visapusiškas vystymasis, tobulėjimas, jos fizinės ir psichinės sveikatos gerinimas ir užtikrinimas negali būti užtikrintas atsakovės šeimoje.

Atsakovų dukra gimusi (duomenys neskelbtini), jai suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal jos amžių ir brandą, fizinę ir psichinę sveikatą jai ypač būtina užtikrinti jos psichinį saugumą, garantuoti nuolatinę psichoterapiją ir psichiatro paslaugas, didelį dėmesį skirti jos ugdymui, rūpintis jos saviverte, tam būtinos aiškios taisyklės, ribos, užtikrintas medikamentų vartojimas, turi būti sudaryta saugi aplinka. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, pasiėmusi dukrą svečiuotis, neužtikrina jai saugios aplinkos ir medikamentų vartojimo, toleruoja jos norą išvengti mokyklos lankymo, nesusitvarko su dukros polinkiu manipuliuoti jos jausmais, nenustato aiškių taisyklių ir ribų nei jai, nei kitam pilnamečiui sūnui E. K., kuris daro neigiamą poveikį paauglystę išgyvenančiai dukrai, o visa tai žaloja nesubrendusios asmenybės psichiką. Visos šios aplinkybės kenkia jos raidai, besiformuojančiam požiūriui į visuomenėje priimtas vertybes, mažina jos savivertę, o tuo pačiu apriboja jos galimybes tobulėti, siekti išsilavinimo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tokie atsakovės veiksmai kenkia nepilnametės dukros brandai ir vystymuisi, savivertei ir psichiniam saugumui.

Nors nepilnametė išsakė norą grįžti pas mamą, tačiau nustatytų bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad šis jos noras prieštarauja geriausiems jos interesams. Iš trečiojo asmens pateiktos informacijos matyti, kad merginai gyvenant globos centre matomi esminiai pokyčiai jos elgesyje, socialiniame gyvenime, pažangume ir mokslo pasiekimuose. Mergina tapo paklusnesnė, laikosi taisyklių, noriai įsitraukia į veiklas, dalyvauja neformaliuose renginiuose, jai nuolat užtikrinama psichoterapija, sumažinta vartojamų vaistų dozė. Mergina ruošia pamokas, prašo pagalbos, nori būti pastebėta, mergina protinga ir nuovoki, per vienerius mokslo metus jos mokslo pasiekimai pagėrėjo nuo 6,54 iki 7,02 metinio vidurkio. Tai, kad mergina nurodo galinti gyventi bet su kuo, tik ne vaiknamyje, reiškia jos pyktį ir nenorą brandžiai įvertinti situaciją, nusistatymą prieš institucinę rūpybą, todėl teismas besąlygiškai negalinti patenkinti jos noro, nes tai prieštarautų jos interesams, užkirstų kelią tolesnei jos pažangai.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją, toks daugiau epizodinis motinos bendravimas su dukra, trumpalaikiai pokalbiai apie mokslą, epizodinė materialinė parama negali būti pripažinti pakankamais, leidžiančiais spręsti, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukra ir vykdo motinos pareigas šioje srityje. Priešingai, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip nepilnametės dukros motina, ja tinkamai nesirūpina.

Vien tai, kad, kaip nurodo atsakovės atstovas, nenustatyti faktai, kad atsakovė piknaudžiautų motinos valdžia ar žiauriai elgtųsi su dukra, nepakankamos aplinkybės pripažinti, kad ji tinkamai įgyvendina motinos valdžią. Tinkamas motinos valdžios nepanaudojimas siekiant auklėti dukrą, sudaryti jai tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, nuolatinis rūpinimasis jos sveikata, psichiniais ir fiziniais poreikiais, taip pat būtini dukros visapusiška vystymuisi ir tobulėjimui.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė taip pat nevykdo motinos pareigų: tinkamai nesirūpina dukra, neteikia išlaikymo, nepakankamai bendrauja ir nesukuria nuolatinės saugios aplinkos jai augti ir vystytis, t. y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą riboti jos valdžią. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti tam tikri atsakovės veiksmai, kuriais ji siekia atkurti ir puoselėti santykius su dukra, deda tam pastangas, jos motinos valdžia ribotina laikinai, kadangi aptarti duomenys leidžia spręsti, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis). Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad E. K. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena globos centre ,,Židinys“, ten jai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ši įstaiga yra jos laikinoji rūpintoja, jos gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“.

II. Dėl išlaikymo priteisimo ir padidinimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

2010 m. rugpjūčio 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-780/2010 iš G. K. jo nepilnametei dukrai E. K. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) iki jos pilnametystės. Pareikštas reikalavimas jį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, kadangi priteistas išlaikymas netenkina vaiko poreikių.

Iš J. K. išlaikymas nėra priteistas, ji jo neteikia, todėl jis priteistinas teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur, taigi, toks yra orientacinis kriterijus, kuris aptarto teisinio reguliavimo kontekste, užtikrina bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus minimalius vaiko poreikius, 72,41 Eur dydžio išlaikymas aiškiai per mažas tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai siekiant užtikrinti jo tinkamą racioną, išlaidas ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos būklei, papildomam lavinimui ir ugdymui, juolab, kad nepilnametė šalių dukra turi papildomų individualių poreikių, susijusių su jos psichine sveikata. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas, todėl jis keistinas ir padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, todėl abu tėvai lygia dalimi turi prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Abiejų tėvų turtinė padėtis vienoda, abu nedirba, neturi turto, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovė yra darbinga, jauno amžiaus, todėl turi realias galimybes susirasti darbą ir teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad ir atsakovė turi pareigą teikti 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.

Sprendžiant, ar atsakovai pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad jie yra darbingi, jauno amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jie dėl objektyvių priežasčių negali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad jie gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net žymiai mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Atsakovas, net ir turėdamas tam tikrų apribojimų, neturėdamas kitų išlaikytinių, turi galimybę dirbti kelis darbus ir teikti dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovai turi realias galimybes kiekvienas mokėti savo nepilnamečiui vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. vasario 17, todėl išlaikymas ir jo padidinimas priteistinas nuo šios dienos.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

2023 m. kovo 10 d. sprendimu (t. 1, el. b. l. 114–115) atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl valstybės patirtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo – G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti motinos – J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Pakeisti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-780/2010 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Padidintą išlaikymą išieškoti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – nuo 2023 m. vasario 17 d. ir pavesti globėjui (rūpintojui), šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – nuo 2023 m. vasario 17 d., ir pavesti globėjui (rūpintojui) lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“, j, a. k. 188714992.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Apeliacinio skundo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.