Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

4. Byloje galioja tokios laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatytas draudimas atsakovui išvežti nepilnametį vaiką K. Š. iš Lietuvos Respublikos (2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis); 2) taikoma laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią a) tėvas su vaiku bendrauja kas trečią savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio (jei penktadienis – ne darbo diena, nuo/iki kitos iš eilės einančios darbo dienos), vaiką paimant ir perduodant tarp 10:30 val. ir 11:30 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje tarpininkaujant skyriaus darbuotojui; b) tėvas ir vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.), ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/motina sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/motina. Jei skyrium esantis tėvas/motina neplanuoja bendrauti su vaiku, jis apie tai turi pranešti su vaiku esančiam tėvui (motinai) prieš 1 (vieną) dieną; c) vaikui susirgus, jis lieka to iš tėvų namuose, kur susirgo, kol gali būti perduotas į kito tėvo (motinos) namus be pavojaus vaiko sveikatai. Vaiko liga ir draudimas išvykti iš namų turi būti patvirtinta gydančio gydytojo; d) jei dėl objektyvių aplinkybių (vaiko ligos, saviizoliacijos dėl COVID-19 susirgimų ar kitų nuo tėvo nepriklausančių aplinkybių), tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku jam priskirtą savaitę, tėvui bendravimo laikas privalo būti kompensuojamas per artimiausias savaites po aplinkybių, kurios buvo kliūtis bendravimui, išnykimo. Konkrečią(ias) tėvo ir vaiko bendravimo savaitę(es) šalys suderina tarpusavio sutarimu (2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis).

6. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad siekia suteikti vaikui įdomų ir prasmingą laisvalaikį, atitinkantį jo amžių ir pomėgius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.1. Nutartimi nustačius, jog nepilnametis vaikas po atostogų su tėvu, jo nematys daugiau nei mėnesį laiko, tiek atsakovas, tiek nepilnametis vaikas bus „nubausti“ už kartu praleistas atostogas. Vaikas neturi nukentėti įgyvendinus jo teisę atostogauti su tėvu. Atsakovas priverstas įrodinėti, kad 17 dienų atostogos su tėvu nėra kažkas išskirtinio, dėl ko reikėtų apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, uždraudžiant jiems bendrauti daugiau nei mėnesį laiko.

10.2. Atsakovas turi teisę praleisti su nepilnamečiu vaiku pusę laiko visų nepilnamečio vaiko atostogų, o jomis pasinaudojus, jam neturi būti mažinamas jo bendravimo laikas ir nustatomas ribojimas daugiau nei mėnesį laiko nebendrauti su vaiku.

10.3. Nepilnamečio vaiko nebendravimas su atsakovu daugiau nei 1 mėnesį laiko padarytų žalos vaikui, kuris nesuprastų, kodėl po turiningų ir smagių atostogų su tėčiu, tėtis jį paliko ir su juo nebendrauja tokį ilgą laiką. Beveik trijų savaičių nepertraukiamo laiko (nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) suteikimas ieškovei yra pilnai pakankamas ir užtikrinantis nepilnamečio vaiko teisę atostogauti su ieškove.

12.1. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, dėl tėvo atostogų trukmės ir kompensavimo būdo, o išsprendė ir patenkino konkretų atsakovo prašymą dėl konkrečios atsakovo ir vaiko kelionės į užsienį, konkrečiai nustatytu laiku, galiojant nustatytai laikinajai bendravimo su vaiku tvarkai. Nepakeitė laikinosios tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, jos nemažino, todėl teiginiai apie tai, kad teismas apribojo tėvo su vaiku bendravimo tvarką neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, o sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

23. Ieškovė, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, pateikė 2022 m. gegužės 23 d. ieškovės darbdavio įsakymą, patvirtinantį jai suteiktinas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 15 d., elektroninio laiško kopiją (registraciją) į šeimos stovyklą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 8 d., vaiko medicininių duomenų išrašų kopijas, registracijos patvirtinimą pas gydytoją 2022 m. birželio 28 d., nakvynės (duomenys neskelbtini) 3 svečiams. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. gegužės 28 d. teisės psichologijos specialisto išvadą.

24. Pridedami įrodymai yra susiję su nepilnamečiu vaiku, jo psichologine būsena, atostogų ir laisvalaikio planavimu kartu su tėvais, todėl, įvertinus ginčo pobūdį, priimami.

Dėl atskirojo skundo

25. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria laikinai pakeista laikina bendravimo su vaiku tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad ieškovė 2022 m. liepos 15 d. perduoda nepilnametį vaiką atsakovui 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje nustatyta tvarka. Apeliantas prašo nustatyti, kad vaikas atsakovui būtų perduotas ne 2022 m. liepos 15 d., o 2022 m. liepos 1 d.

26. Pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu apelianto iškeltas ginčas dėl jo bendravimo su vaiku tikslios datos jau prarado aktualumą, nes įvykiai vertinami retrospektyviai. Be to, šioje proceso stadijoje šalių ginčo, nagrinėjamo nuo 2020 metų, kontekste, nėra pagrindo išvadai, jog vaiko interesams esminės įtakos turėjo būtent apelianto bendravimo su vaiku teismo nustatyta data (liepos 15 d., o ne liepos 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui nėra uždrausta nurodytu ginčo laikotarpiu bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu ir pan.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

28. Šiuo atveju atsakovas, siekdamas praleisti atostogas su vaiku ir dėl to pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nenurodė kaip jo manymu turi būti perskaičiuotas vaiko bendravimo su motina laikas, atsižvelgiant į atsakovo iniciatyva laikinai keičiamą bendravimo tvarką.

29. 2022 m. gegužės 28 d. Teisės psichologijos specialisto išvadoje, kuria remiasi tiek ieškovė, tiek atsakovas, be kito ko, nurodyta, kad nusistovėjusios tvarkos keitimas, gali turėti ilgalaikių vaiko ir tėvo santykius įtakojančių pasekmių.

19. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai nesugeba susitarti dėl bendravimo su vaiku ginčo nagrinėjimo teisme metu, siekdamas užtikrinti vaiko teises į stabilią aplinką bei į abiejų tėvų interesų balansą, taip pat sudaryti galimybę vaikui praleisti atostogas kartu su tėvu užsienyje, pagrįstai savo iniciatyva sprendė dėl vaiko bendravimo su motina laiko kompensavimo tėvui skirtu bendravimo su vaiku laiku - savaitę (2022 m. gegužės 27 d. – 2022 m. birželio 3 d.), kuri buvo skirta motinai, tačiau negalėjo būti įgyvendinama dėl atsakovo ir vaiko atostogų, suteikė motinai kitu metu - laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 1 d., t. y. tą savaitę, kuri buvo skirta atsakovo laikui su vaiku. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, kartu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji taip pat planavo savo bendravimą su vaiku jai skirtu laikotarpiu, kuri dar 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į darbdavį dėl kasmetinių atostogų suteikimo bei planavo laiką leisti su vaiku.

20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu savo iniciatyva kompensuodamas vaiko motinai jos prarastą laiką bendravimui su vaiku, atsižvelgė į byloje susiklosčiusias aplinkybes, abiejų tėvų ir ypatingai vaiko interesus, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

22. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto O. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.