Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-751-513/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-08
Bylos Nr.: 2A-751-513/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00454-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: J. J.
Ieškovas: P. S.
Trečiasis asmuo: D. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-751-513/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00454-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

išnagrinėjo atsakovės J. J. (Š.) apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-761/2017 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui D. J., institucijoms, teikiančioms išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui P. S., trečiajam asmeniui D. J., institucijoms, teikiančioms išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, P. S., pagal jo gyvenamąją vietą. Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. S. tvarką: pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 1 (vienerius) metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė J. Š. lanko nepilnametį sūnų P. S. ir bendrauja su juo sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą per savaitę – pirmadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., įpareigoti atsakovę J. Š. informuoti P. S. telefonu ar SMS žinute apie atvykimo laiką prieš dvi dienas iki atvykimo. Praėjus pereinamajam laikotarpiui ir sūnui pripratus prie motinos, jeigu vaikas norės eiti su mama iš savo gyvenamosios vietos, nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovė J. Š. lanko nepilnametį sūnų P. S. ir bendrauja su juo, dalyvauja jo auklėjime darbo dienomis kas antrą pirmadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val., turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų P. su savimi iš jo gyvenamosios vietos; J. Š. lanko nepilnametį sūnų P. S. ir bendrauja, dalyvauja jo auklėjime kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val., turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų P. S. su savimi iš jo gyvenamosios vietos; atsakovė J. Š. lanko nepilnametį sūnų P. S. ir bendrauja, dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos katalikų bažnyčios Šv. Velykų pirmą dieną, neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį), kiekvienų metų vasario 9 d. ir balandžio 22 d. (kitą dieną po sūnaus gimtadienio ir atsakovės gimimo dieną), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveždama sūnų į jo gyvenamąją vietą 14.00 val.; įpareigoti atsakovę J. Š. informuoti P. S. telefonu ar SMS žinute apie atvykimo laiką prieš dvi dienas iki atvykimo; kai sūnus pradės kalbėti, jis įsipareigoja leisti motinai J. Š. netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu, o jam išmokus rašyti ir skaityti – ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; priteisti iš atsakovės J. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. S. po 100 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016-06-07, iki sūnaus P. S. pilnametystės. Šių lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti P. S., šias lėšas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigoti atsakovę J. Š. materialinio išlaikymo lėšas pervesti į P. S. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos. Taip pat priteisti iš atsakovės J. Š. jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimus sūnui P. S. jis su atsakove gyveno kartu, tačiau atsakovė neturėjo socialinių įgūdžių auginti vaiką. 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išvyko mokytis į Radviliškį, o vaiką paliko auginti ir prižiūrėti jam. Nuo lapkričio mėnesio ji sūnaus beveik nebelankė. Atvažiuodavo tik kartą į du mėnesius, lankydavosi trumpai. Be to, jam sūnų prižiūrėti padeda ir mama R. S. Sūnus prie jo yra prisirišęs, jis turi sudaręs tinkamas sąlygas vaikui gyventi. Kai J. Š. atvykdavo pas sūnų, vaikas prie jos neidavo, jos nepripažino. Kadangi jis nuo mažens augina sūnų, žino jo poreikius, vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo.Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas, nes atsakovė geranoriškai išlaikymo sūnui neteikia. J. Š. buvo nupirkusi žaisliukų, tačiau pati mokė sūnų juos daužyti. Kelis kartus buvo atvežusi maisto produktų, tačiau ne visi jie tinkami tokiam mažam vaikui. Ieškovas šiuo metu dirba pas ūkininkę A. M., gauna minimalų atlyginimą, turi šiek tiek žemės. Atsakovė prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 100 Eur suma.Turėtų būti nustatytas J. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi pereinamasis laikotarpis, kad motina su nepilnamečiu sūnumi bendrautų jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sūnui įprastoje aplinkoje. Tik motinai su sūnumi susidraugavus ir esant vaiko norui eiti su motina į lauką pasivaikščioti, ji turėtų teisę pasiimti nepilnametį vaiką su savimi. Todėl turėtų būti nustatyta jo pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinio reikalavimus: nustatyti nepilnamečio P. S. gyvenamąją vietą su ja pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką: P. S. lanko nepilnametį sūnų P., bendrauja su juo, dalyvauja auklėjime kiekvieną šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val., neturi teisės be jos sutikimo pasiimti nepilnametį sūnų P. su savimi iš gyvenamosios vietos; įpareigoti P. S. informuoti ją telefonu ar SMS žinute apie atvykimo laiką prieš dvi dienas iki atvykimo; nustatyti, kad P. S. lanko sūnų P. S. ir bendrauja su juo, dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos katalikų bažnyčios Šv. Velykų antrą dieną nuo 9 val. iki 14 val., porinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val., kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val., kiekvienų metų vasario 9 dieną (kitą dieną po gimtadienio) nuo 12 val. iki 20 val.; kai sūnus pradės kalbėti, ji įsipareigoja leisti sūnaus tėvui P. S. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, jeigu tai nepakenks ir neprieštaraus jų sūnaus teisėtiems interesams ar jo norams, lūkesčiams ir pageidavimams; priteisti iš P. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokant į jos nurodytą banko sąskaitą, nuo pirminio ieškinio padavimo dienos iki P. S. pilnametystės lėšų administratore uzufrukto teise paskirti J. Š., išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Nurodo, kad gimus sūnui P. S. nepripažino sūnaus ir tik įsikišus jo mamai R. S. pripažino tėvystę. Prie sūnaus išlaikymo ji taip pat prisideda pagal galimybes. Ji kas mėnesį perka sūnui įvairių maisto produktų, saldumynų. Ji pradėjo mokytis, kad įgytų išsilavinimą bei daugiau įgūdžių, todėl sutiko, kad P. S. prižiūrėtų sūnų. Šiuo metu atsakovė ištekėjo, turi gyvenamąjį plotą, gyvena su vyru D. J. jo bute, todėl turi tinkamas sąlygas sūnui P. S. auginti. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja jos gyvenamojoje vietoje. Tėvo P. S. bendravimo tvarką prašo nustatyti pagal jos pasiūlymą. Ji šiuo metu yra netekusi 70 proc. darbingumo, įsidarbinti sunku, todėl pragyvena iš netekto darbingumo pensijos – 193,55 Eur bei globos rūpybos išmokos – 36,74 Eur. Kadangi jos turtinė padėtis sunki, iš P. S. vaiko išlaikymui turi būti priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį bei teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad yra atsakovės sutuoktinis, jis padėtų auginti J. Š. sūnų, jo finansinė padėtis yra gera, nes jo pajamos per mėnesį siekia nuo 4000 iki 8000 Eur. Todėl vaiko P. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama J. Š., o iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-01-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nepilnamečio P. S. gyvenamąją vietą nustatė tėvu P. S. pagal jo gyvenamąją vietą. Nustatė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. S. tvarką: atsakovė J. Š. lanko nepilnametį sūnų P. S. ir bendrauja su juo sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą per savaitę – pirmadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val.; įpareigojo atsakovę J. Š. informuoti P. S. telefonu ar SMS žinute apie atvykimo laiką prieš dvi dienas iki atvykimo. Įpareigojo P. S. sūnui pradėjus kalbėti leisti motinai J. Š. netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu, o jam išmokus rašyti ir skaityti – ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Priteisė iš atsakovės J. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. S. po 80 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016-06-07, iki sūnaus P. S. pilnametystės. Priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė tėvą P. S. Šias lėšas nusprendė indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigojo atsakovę J. Š. materialinio išlaikymo lėšas pervesti į P. S. atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos. Priteisė iš atsakovės J. Š. P. S. 465 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.Dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko P. S. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu P. S. labiausiai atitiktų vaiko teisėtus interesus. Išvadoje nurodyta, kad atsakovė gyvena su trečiuoju asmeniu D. J., kurio šeima nuo 2011-08-31 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos.Apklausti liudytojai patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytas aplinkybes, kad P. S. padedant mamai R. S. tinkamai rūpinasi sūnumi, auklėja ir prižiūri jį. Iš byloje esančio P. S. ir J. Š. 2015-10-17 pasirašyto raštelio matyti, kad J. Š. palieka sūnų P. pas ieškovą ir jo mamą ir turi teisę matytis su vaiku. Ieškovas dvejus metus nereikalaus išlaikymo vaikui, o ji už tai paliks ieškovui savo dviejų kambarių butą. J. Š. gyvenant kartu vieno kambario bute su D. J. ir vaiku nebūtų užtikrintas vaiko stabilumas ir ramybė, jo normalios auklėjimo, vystymosi sąlygos. Atsakovė buvo nenuosekli dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes iš pradžių sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovą, po to pateikė priešieškinį ir prašė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Vaiko tėvas P. S. turi geresnes galimybes užtikrinti vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Todėl vaiko P. S. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu P. S. jo gyvenamojoje vietoje.Nustatydamas bendravimo tvarką teismas nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei institucija, teikianti išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovo pasiūlytai vaiko bendravimo su mama tvarkai.Tam, kad vaikas bendraudamas su mama jaustųsi patogiai, teismas sutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, kurio metu pagal ieškovo pasiūlymą vaikas su mama bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje.Reikalavimo dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo po pereinamojo laikotarpio netenkino, nes reikalavimas nustatyti tikslų – vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, o po to numatyti kitokią bendravimo tvarką nėra pakankamai pagrįstas, nes tai susiję su prognoze, kad po metų vaiko ir mamos dvasinis ir emocinis ryšys bus atsinaujinęs.Dėl išlaikymo sūnui priteisimo teismas nustatė, kad atsakovei J. Š. nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis, atsižvelgiant į jai diagnozuotas ligas, nors ir yra jauno amžiaus, tikimybė gauti gerai mokamą darbą jai nėra didelė. Todėl prašomą priteisti išlaikymą sumažino iki 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. (Š.) prašo: 1) pridėti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) apeliacinės instancijos teisme skirti DNR ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar ieškovas yra sūnaus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 3) panaikinti 2017-01-04 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, juo ieškovo ieškinį atmesti, patenkinti atsakovės priešieškinį ir sūnaus P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti materialinį išlaikymą iš ieškovo sūnui P. S. po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti J. J.; 4) apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytojus V. Š., L. P., A. S., iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikalauti duomenis apie buvusią trečiojo asmens D. J. šeimą; 5) priimti nutartį ir perduoti prokurorui atlikti tyrimą dėl P. S., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų melagingų parodymų davimo; 6) priteisti iš ieškovo P. S. 80 Eur, kuriuos apeliantė J. J. 2017-01-24 sumokėjo sūnaus P. S. išlaikymui; 7) apeliacinės instancijos teismui nutarus apeliantės J. J. apeliacinį skundą atmesti, prašo 2017-01-04 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteisto materialinio išlaikymo dydį nuo 80 Eur iki 40 Eur ir nustatyti, kad materialinis išlaikymas turi būti sumokėtas ne iki einamojo mėnesio 15 dienos, bet iki 30 dienos; 8) prašo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto 560 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą per 24 mėnesius po 22,50 Eur per mėnesį ir priteistą 465 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą per 30 mėnesių, mokant po 15,50 Eur per mėnesį.Nurodo, kad ieškovas negali auginti šalių sūnaus, nes jis mušdavo atsakovę, kai ji laukėsi. Mano, kad ieškovas netinkamai atlieka tėvo pareigas, nes ieškovas nedeklaravo vaiko gyvenamosios vietos savo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas 9 mėnesius nepripažino šalių sūnaus kaip savo vaiko.Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 40 Eur, nes atsakovė laukiasi antro vaiko ir neturi finansinių galimybių mokėti po 80 Eur per mėnesį. Atsakovė išmokas gauna 22-ą mėnesio dieną, todėl išlaikymas turi būti priteistas jį sumokant iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.Mano, kad teismas buvo šališkas ir nepagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo atidėti teismo posėdį, nepagrįstai neatnaujino įrodymų tyrimo byloje. Nurodo, kad ieškovo gyvenamoji vieta nėra saugi nepilnamečiam vaikui, nes kiemas yra neaptvertas, laksto palaidi šunys, kurie gali sužaloti vaiką. Mano, kad institucijų teikiamos išvados ir ieškovo parodymai melagingi, todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl turi būti atliktas tyrimas dėl tėvystės nustatymo.

Trečiasis asmuo D. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. S. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės J. J. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės J. J. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Trečiasis asmuo D. J. rašytinius įrodymus prašė pridėti tuo metu, kai įrodymų tyrimas buvo pabaigtas ir buvo paskelbtos baigiamosios kalbos. Be to, teikiami įrodymai buvo susiję tik su trečiuoju asmeniu D. J.Nurodo, kad neabejoja dėl sūnaus tėvystės, be to, atsakovė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nekėlė priešieškinyje, neįsipareigoja apmokėti ekspertizės išlaidas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovė J. J. mažametį sūnų paliko auginti, jį prižiūrėti, auklėti ir materialiai išlaikyti ieškovui ir išvyko mokytis į Radviliškį. Paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. atsakovė pas sūnų atvažiuoja vieną kartą per du ar tris mėnesius ir labai trumpam laikui. Paskutinį kartą buvo atvažiavusi 2016-10-29, buvo atvykusi į kaimą, tačiau su sūnumi P. susitikti nepageidavo ir nesusitiko. Nurodo, kad sūnus mamos nebepažįsta. Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos yra nepagrįsti. Atsakovė yra sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu, laukiasi vaiko, kuriuo taip pat turės pasirūpinti. Vaikui trečiasis asmuo yra svetimas, jis turi kitų nepilnamečių vaikų, kurių neaugina, todėl neturi socialinių įgūdžių auginti vaikus. Atsakovės prašomas iš jos priteisti 40 Eur išlaikymas yra nepakankamas ir net mažesnis už Vaikų garantinio fondo išlaikymo lėšų dydį (57 Eur). Mano, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nepagrįstas.Nesutinka dėl 80 Eur, pervestų 2017-01-24, grąžinimo atsakovei, nes tai yra pinigai, skirti vaikui išlaikyti. Nurodo, kad dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir atmetė atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nemotyvavo pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių motyvų, kokios aplinkybės turi būti papildomai tiriamos apeliacinės instancijos teisme. Apeliantei pirmosios instancijos teisme atstovavo trečiasis asmuo D. J. pagal įgaliojimą ir advokatas V. S., todėl atsakovė turėjo galimybę prašymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas apklausė atsakovės prašomus apklausti liudytojus, todėl nėra pagrindo atsakovės nurodytus liudytojus apklausti pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, be to, apeliantė nenurodo, ką nurodyti liudytojai turėtų paliudyti ir tai, kokią įtaką teismo sprendimui turėtų šie parodymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai plonosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo P. S. ir atsakovės J. J. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, todėl konstatuotina, jog atsakovės sutuoktinio D. J. teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Atsakovės į bylą 2017-04-24, 2017-05-15, 2017-06-08 pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo dalyku, dalis jų kartojasi, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina šiuos įrodymus priimti.Apeliantė prašo iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikalauti duomenis apie buvusią trečiojo asmens D. J. šeimą. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir ryšio su nagrinėjama byla nebuvimo pagrindo tenkinti nurodytą prašymą nėra.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

2017-05-22 apeliantė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą ir nurodo, kad ruošiami procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, todėl civilinė byla turi būti sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nuginčijimo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad teisme nėra užregistruota ir nagrinėjama civilinė byla dėl P. S. tėvystės nuginčijimo, todėl nėra pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jo išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo. Todėl teismui nuginčijus P. S. tėvystę šioje byloje priimtas sprendimas neturėtų prejudicinės galios, pagrindo stabdyti šią civilinę bylą nėra (CPK 163 straipsnis).

Dėl DNR ekspertizės skyrimo

Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė prašo apeliacinės instancijos teisme skirti DNR ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar ieškovas yra sūnaus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.Nustatyta, kad J. J. pateiktame priešieškinyje ieškovo tėvystės neginčijo. Apeliaciniame skunde apeliantė J. J. įrodinėjo, kad ieškovas yra jos sūnaus P. S. biologinis tėvas, kaltindama ieškovą, kad jis jos neprižiūrėjo ir neslaugė nėštumo metu. Tačiau apeliaciniame skunde teikia prašymą skirti DNR ekspertizę abejodama tuo, kad ieškovas yra sūnaus P. S. biologinis tėvas. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas neabejoja savo sūnaus P. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvyste, jį augina nuo gimimo, ginčijamu teismo sprendimu ieškovo iniciatyva su ieškovu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Be to, apeliantė J. J. apeliaciniame skunde neįsipareigoja apmokėti DNR ekspertizės išlaidas.Šiuo atveju netikslinga skirti byloje DNR ekspertizę. Ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-06 nutartis, bylos Nr. 3K-3-456-684/2015). Nagrinėjamoje byloje įvertinus šalių elgesį, ieškovo rūpinimąsi vaiku ir jo gyvenamąją vietą, atsakovės pozicijos nenuoseklumą bylos nagrinėjimo metu ir aplinkybę, kad atsakovė turi teisę ginčyti tėvystę inicijuodama atskirą civilinę bylą, konstatuotina, jog pagrindo skirti DNR ekspertizę šioje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kuria nustatyta, jog vaiko P. S. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu P. S. labiausiai atitiktų vaiko teisėtus interesus. Išvadoje nurodyta, kad atsakovė gyvena su trečiuoju asmeniu D. J., kurio šeima nuo 2011-08-31 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. D. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvendamas santuokoje su E. M. sugyveno dvi dukras, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Iki 2016-09-09 D. J. gyveno su K. U., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A., kuris nuo 2016-06-14 buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaiko tėvams dėl psichikos sveikatos sutrikimų negalint tinkamai pasirūpinti vaiku. Institucija, teikianti išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir jo atstovė teismo posėdyje rekomendavo mažamečio P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. S.Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų parodymus, byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ieškovu P. S.Pažymėtina, kad atsakovės nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylos nagrinėjimo metu kito, ir tai įrodo jos požiūrio nenuoseklumą bei galimybės šiuo metu užtikrinti vaikui tinkamesnes, nei užtikrintų ieškovas, gyvenimo sąlygas ribotumą. Nustatyta, kad apeliantė neturi socialinių įgūdžių auginti vaiką, yra ištekėjusi už trečiojo asmens D. J. ir šiuo metu laukiasi vaiko (2017-04-20 VšĮ Radviliškio ligoninės Konsultacinės poliklinikos išrašas), kuriuo taip pat privalės pasirūpinti. Nepilnametis šalių sūnus P. S. nuo gimimo gyvena su tėvu ir vaiko močiute R. S., kuri padeda auginti ir prižiūri vaiką, atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo išvyko mokytis į Radviliškį ir šiuo metu vaiką lanko ypač retai. Apeliantė mano, kad ieškovas netinkamai atlieka tėvo pareigas, nes ieškovas nedeklaravo vaiko gyvenamosios vietos savo gyvenamosios vietos adresu. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos 2016-10-21 pažymos nustatyta, kad P. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118), t. y. vaiko gyvenamoji vieta deklaruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Be to, pažymėtina, kad iš esmės deklaravimo klausimas nėra esminis ir byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškovu. Apeliantė nurodo, kad ieškovo gyvenamoji vieta nėra saugi nepilnamečiam vaikui, nes kiemas yra neaptvertas, laksto palaidi šunys, kurie gali sužaloti vaiką, tačiau nepateikia nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų, be to, teismas vertino visų įrodymų visumą ir nusprendė, kad būtent ieškovo aplinka yra tinkamesnė gyventi vaikui (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 40 Eur, nes atsakovė laukiasi antro vaiko ir neturi finansinių galimybių mokėti po 80 Eur per mėnesį. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovė studijuoja, atsakovės neįgalumą, todėl pagrįstai prašomą priteisti išlaikymą sumažino iki 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė laukiasi dar vieno vaiko, nepanaikina jos pareigos išlaikyti nepilnametį P. S. Be to, atsižvelgtina, jog prievolė išlaikyti gimsiantį vaiką teks ne tik jai, bet ir jos sutuoktiniui D. J. Atsakovės prašoma iš jos priteisti 40 Eur suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra neprotingai maža ir neužtikrintų net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių, be to, per didelė išlaikymo našta tektų vaiko tėvui ieškovui P. S. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės prašymas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantė prašo nustatyti, kad materialinis išlaikymas turi būti sumokėtas ne iki einamojo mėnesio 15 dienos, bet iki 30 dienos, nes atsakovė išmokas gauna 22-ą mėnesio dieną. Nurodytas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis esminės reikšmės byloje. Priimtu teismo sprendimu atsakovė privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pervesdama išlaikymą vieną kartą per mėnesį, todėl kitos datos nustatymas nepanaikintų atsakovės pareigos teikti išlaikymą, o atsakovė pati turi reguliuoti gaunamų pajamų tinkamą panaudojimą per mėnesį.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo

Apeliantė J. J. prašo priimti nutartį ir perduoti prokurorui atlikti tyrimą dėl melagingų ieškovo P. S., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų parodymų davimo. Ieškovas paaiškino, kad parašydamas paskutinio atsakovės apsilankymo pas sūnų laiką suklydo ir vietoje 2016 m. spalio 29 d. parašė spalio 28 d., tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Taip pat nėra įrodymų ir pagrindo kreiptis į prokuratūrą dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų, nes nenustatyta, kad parodymai ar išvados neatitiko tikrovės.

Dėl 80 Eur grąžinimo

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė J. J. būtų teikusi nepilnamečiam sūnui P. S. materialinį išlaikymą, išskyrus 2017-01-24 pervestus 80,00 Eur. Nurodyta suma buvo skirta nepilnamečiam sūnui P. S. išlaikyti, ji priteista skundžiamu teismo sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta buvo pas ieškovą, kuris vaiką tuo metu ir išlaikė, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja šiuos pinigus grąžinti, nes atsakovei tenka pareiga mokėti vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis). CPK 284 straipsnio 2–3 dalys nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti iškeltą klausimą. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas, todėl atsakovė turi teisę su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteistina 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir atmetė atsakovės priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. J. (Š.) P. S. 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Atsisakyti priimti atsakovės J. J. (Š.) 2017-04-24, 2017-05-15 ir 2017-06-08 pateiktus dokumentus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis