- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-42-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Verslo idėja“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „AMINEX“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1172-647/2019 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AMINEX“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Verslo idėja“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 3 907,72 Eur skolą, 432,17 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ (vėliau pakeistas pavadinimas į UAB „Trelo“) 2017-09-08 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 17/09/08. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovė nuolat pirko prekes ir/ar paslaugas iš pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“. Atsakovė nuo 2017-11-16 už suteiktas paslaugas ir/ar prekes neatsiskaitė. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ tinkamai vykdė savo prievoles, pretenzijų dėl netinkamos paslaugų kokybės ar dėl netinkamo prievolių įvykdymo negauta.
1.2. Teisinių paslaugų teikimo sutartimi bei skolos priėmimo perdavimo aktu Nr. 1 ieškovė perėmė skolos administravimą iš pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir 2018-02-26 išsiuntė atsakovei pranešimą-raginimą, tačiau į jį nesureaguota. Atsakovė 2018-02-22 buvo skolinga 3 990,59 Eur. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ skolą perdavė ieškovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir 2018-02-22 perdavimo aktą Nr. 1. Atsakovė dalį skolos (82,87 Eur) pagal sąskaitą faktūrą Nr. DEI030250 sumokėjo ir liko skolinga 3 907,72 Eur.
1.3. Atsakovė taip pat neatlygino žalos dėl įvykio parkavimosi aikštelėje. Atsakovė prašė žalą atlyginti be draudimo kompanijos, nes kitaip pabrangtų draudimas. Pagal Paslaugų sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti delspinigius.
1.4. Už parkavimą sausio 16 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. DEIL001703, o atsakovė turėjo sumokėti 1 491,93 Eur. Atsakovė 2018-02-04 atliko 738,10 Eur mokėjimą, 2018-02-19 – 333,35 Eur. Už vieną transporto priemonę administravimo mokestis yra 10 Eur. Administravimo mokestis imtas už penkias Transporto priemones. Atsakovė buvo informuota, kad gali būti taikomas papildomas mokestis už vieną sąskaitą – 100 Eur. Nors buvo pakeistas parkavimo aikštelės adresas, tačiau kainos ir sąlygos liko tos pačios. Atsakovė raštu nurodė, kad reikia vietų nuo gruodžio 22 d. iki sausio 6 d. Žalos dydį nustatė „Lottus“ aikštelė, kuri apmokėjo remonto sąskaitą. 2017-12-31 sąskaitoje faktūroje Nr. DEIL 001665 nurodomas žalos dydis – 2 023,12 Eur. Buvo apgadintas namelis ant ratų (kemperis). Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ nebuvo transporto priemonės savininkė. Avarija užfiksuota 2017-12-19 aikštelės darbuotojo. Pagal sąskaitą Nr. ANTW 007633 atsakovė skolinga 995,10 Eur. Skola yra už moduliatorių ir veidrodžio keitimą. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. DEI030059 buvo saugomi posūkio pirštų du komplektai. Saugojo UAB „CargoGO TTS“.
2. Atsakovė UAB „AMINEX“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. DEI030250 atsiskaityta 2018-02-27. Dėl sąskaitos faktūros Nr. DEIL001703 kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „CargoGO TTS“, kad būtų pateiktas sąskaitos detalizavimas, tačiau pradinė kreditorė prašymus ignoravo. Pagal atsakovės skaičiavimus, už keturias parkavimo vietas Olandijoje pagal aptartą sąskaitą mokėtina 1 071,45 Eur suma, kuri apmokėta. Sąskaita faktūra Nr. DEI030059 išrašyta be pagrindo. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. ANTW007633 pradinei kreditorei pateikta pretenzija už netinkamai ir nekokybiškai atliktas remonto paslaugas. Į aptartą sąskaitą įtraukti ir veidrodžio keitimo darbai, už kuriuos atsiskaityta. Paslaugos, kurios nurodytos sąskaitoje faktūroje Nr. DEIL001665, užsakytos iš pradinės kreditorės nebuvo.
2.2. Nėra įrodymų, kad paslauga suteikta, kad ieškovė perėmė reikalavimą į atsakovę. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ su atsakove nebendradarbiavo. Pagal sutartį teiktos transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugos. Nei viena iš paslaugų, kurių apmokėjimo prašė atlikti ieškovė, Paslaugų sutartyje nenumatyta. Už suteiktas paslaugas atsiskaitoma pagal galiojančius paslaugų teikimo įkainius, patvirtintus paslaugų teikėjo direktoriaus įsakymu, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Sąskaitos buvo išrašomos nesilaikant Paslaugų sutartyje nustatytos tvarkos.
2.3. Teisių perėmėjas gali reikšti tik tuos reikalavus, kuriuos perėmė. Prievolių apimtis apibrėžta skolos priėmimo–perdavimo akte. Sutartyje nurodoma, kad perleisti reikalavimai, dėl kurių nėra ginčų. Nurodomos palūkanos ir delspinigiai pagal teismo išduotus dokumentus, tačiau palūkanų ir delspinigių perleidimas negalimas.
2.4. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ konstatavo, kad gedimas yra moduliatoriuje. Moduliatorius pakeistas, tačiau buvo būtina keisti kitą moduliatorių (ne vilkiko, o priekabos). Remontas atliktas netinkamai, neaišku, kaip nustatyta kaina, kaip paskaičiuota sandėliavimo paslaugos kaina. Posūkio pirštai buvo saugomi trumpesnį laiko tarpą. Nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovės kaltę už padarytą žalą, taip pat patvirtinančių žalos dydį. Žala atlyginta aikštelės savininkui, tačiau nėra įrodymo, kad žala atlyginta žalą patyrusiam asmeniui. Sąskaita faktūra Nr. DEI030250 apmokėta. Atsakovė už transporto priemonių stovėjimą yra sumokėjusi. Nesutarimas yra dėl penktos transporto priemonės. Nebuvo duomenų, kad rezervavimo negalima atšaukti. Nėra susitarimo apie baudas ir apie administravimo mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-03-04 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės UAB „AMINEX“ 2017-09-08 sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 17/09/08. Teismas nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, jog kiekviena sąskaita pateikta apmokėti pagrįstai ir pateiktos apmokėti sąskaitos neapmokėtos. Ieškovė įrodinėjo, kad buvo visiškai ar iš dalies neapmokėtos šios sąskaitos: 2017-11-29 sąskaita Nr. ANTW007633 (neapmokėta 111,95 Eur); 2017-12-30 sąskaita Nr. DEI030059 (neapmokėta suma 280,72 Eur); 2017-12-31 sąskaita Nr. DEIL001665 (neapmokėta suma 2 023,12 Eur); 2018-01-16 sąskaita Nr. DEIL001703 (neapmokėta 1 491,93 Eur). Taip pat neatsiskaityta už pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ atlygintą žalą. Teismas nustatė, kad bendravimas tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės taip pat buvo ir neformalus, nuolat susirašinėjant elektroniniu paštu, derinant paslaugų apimtis, sąlygas, terminus ir t. t.
3.2. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ atsakovei pateikė 2017-12-31 sąskaitą Nr. DEIL001665 (neapmokėta suma 2023,12 Eur) dėl atsakovei priklausančia transporto priemone padarytos žalos atlyginimo. Atsakovei išrašytos sąskaitos suma nesutampa su padarytos žalos suma. Nėra pakankamai duomenų, kurie leistų teismui spręsti apie tai, kam žala buvo padaryta, koks jos dydis, ar ji buvo atlyginta tinkamam asmeniui.
3.3. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ atsakovei pateikė 2017-12-30 sąskaitą Nr. DEI030059 (neapmokėta suma 280,72 Eur) už detalių sandėliavimą. Nurodyta paslauga nenurodyta nei tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje sutartyje, nei nurodyta saugojimo kaina yra įrodyta, nei proporcinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad posūkio pirštai buvo saugojami iki 2017-12-31, kad tinkamai buvo susitarta dėl saugojimo kainos.
3.4. Teismas sprendė, kad reikalavimas apmokėti už moduliatoriaus remonto darbus nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė, kad tokie remonto darbai buvo būtini, o iš pateikto remonto atlikimo akto Nr. PAU 038991 matyti, kad jame ir sąskaitoje darbų bei detalių kainos nesutampa. Neaišku, kiek darbai kainavo apskritai.
3.5. Teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimo dėl skolos už transporto priemonės parkavimąsi neįrodė. Atsakovė neturi mokėti ir už penktąjį vilkiką, kuris į parkavimosi aikštelę atvykęs nebuvo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad buvo susitarimas mokėti ieškovės nurodomo dydžio baudas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė MB „Verslo idėja“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-04 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl piniginių sumų pritiesimo, kildinamų 4 skirtingais pagrindas: i) 1 023,84 Eur priteisimo už atliktus vilkiko remonto darbus ir remonto atlikimo metu pakeistų detalių kainos sumokėjimo; ii) 1 491,93 Eur priteisimo už išnuomotas vilkikų parkavimo vietas Belgijos Karalystėje; iii) 280,72 Eur priteisimo už vilkiko detalių saugojimą Belgijos Karalystėje esančiame ieškovės servise; iv) 2 023,12 Eur žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta atsakovei priklausančiu vilkiku, t. y. atsakovės vilkikui atsitrenkus į atsakovei išnuomotoje parkavimo aikštelės vietoje pastatytą kemperį. Ieškovė įrodinėjo, kad: i) atliko atsakovei priklausančio vilkiko remonto darbus ir sunaudojo remontui reikalingas medžiagas (dalis); ii) išnuomojo atsakovei 5 vilkikų parkavimo vietas; iii) suteikė atsakovei priklausančių vilkikų atsarginių detalių sandėliavimo paslaugas; iv) atsakovės vilkikas, atvykęs į parkavimo aikštelę, apgadino ten stovėjusį kemperį (ieškovė aikštelės savininkui atlygino kemperiui padarytą žalą bei pareikalavo, kad atsakovė žalą atlygintų ieškovei).
4.2. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės teiktų paaiškinimų bei įrodymų: nepasisakė, kodėl ir kokius ieškovės įrodymus vertina, kokius įrodymus atmeta kaip nepakankamus ar nepatikimus. Teismas nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenurodė kokias teisės normas taikė priimdamas sprendimą, pateiktų įrodymų neaptarė byloje turimų taikyti teisės normų kontekste. Nenurodžius kaip kvalifikuojami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neįmanoma nustatyti ir kokias iš aplinkybių kiekviena iš šalių byloje privalėjo įrodinėti, kokias aplinkybes teismas laikė įrodytomis. Sprendimas nei faktiniais, nei teisiniais argumentais nepagrįstas. Sprendimas turėtų būti laikomas iš esmės be motyvų ir pripažįstamas absoliučiai negaliojančiu. Padarytų pažeidimų apeliaciniame procese ištaisyti negalima. Apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles.
4.3. Ginčas dėl 1 023,84 Eur skolos už vilkiko remonto darbus kvalifikuotinas kaip ginčas, kylantis iš rangos teisinių santykių. Pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ pagal atsakovės pateiktą užsakymą elektroniniu paštu atliko atsakovei priklausančio vilkiko (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir remonto darbus bei pardavė atsakovei naujas detales, būtinas vilkiko remontui (remontas atliktas ieškovės medžiagomis). Tą patvirtina Remonto atlikimo 2017-11-27 aktas Nr. PAU038991, sąskaita Nr. ANTW 007633 ir elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovė nors ir reiškia pretenzijas pradinei kreditorei dėl darbų atlikimo kokybės, tačiau patvirtina, kad su atsakove buvo suderinti užsakomi darbai, taip pat reikalingų keisti dalių kainos. Nors atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų, tačiau pretenzijos 2017-12-05 buvo atmestos. Nustačius, kad rangos darbai buvo užsakyti ir kad su atsakove buvo suderinta keistinų dalių kaina, laikytina, kad ieškovė įrodė, kad pradinė kreditorė atliko rangos darbus, todėl ieškovė įgijo teisę gauti atlygį. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, kad pradinės kreditorės atlikti darbai nekokybiški. Atliktų rangos darbų kiekiai ir sunaudotos medžiagos nurodomos atliktų darbų aktuose. Remonto atlikimo akte ir sąskaitoje Nr. ANTW007633 nurodoma mokėtina suma sutampa (1 023,84 Eur). Remonto atlikimo akte nurodyta darbų ir medžiagų kaina sąskaitoje subendrinama, t. y. į sąskaitoje nurodomą paslaugų kainą įtraukiama ir visų sunaudotų medžiagų vertė. Remonto atlikimo akto ir sąskaitos Nr. ANTW007633 tarpusavio skirtumai atsiranda dėl mokestinių niuansų ir Pridėtinio vertės mokesčio (PVM) mokėjimo.
4.4. Dėl skolos už parkavimo vietų nuomą susiklostė nuomos, o ne atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Tarp šalių rašytinė nuomos sutartis nesudaryta. Pradinė kreditorė 2017-11-07 elektroniniu laišku pateikė atsakovei pasiūlymą išsinuomoti parkavimo vietas 2017/2018 m. šventiniam laikotarpiui. Atsakovė 2017-11-24 nurodė, kad reikia 6 parkavimo vietų nuo 2017-12-20 iki 2018-01-06. Pradinė kreditorė 2017-11-24 informavo atsakovę, kad Tessenderio parkavimo aikštelyje vietų jau nebeturi ir nurodė, kad gali pasiūlyti vietas Lottum mieste, Olandijos Karalystėje, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta 2017-11-07 elektroniniame laiške. Atsakovė 2017-11-28 nurodė, kad rezervuoja 5 parkavimo vietas. Vienos paros nuomos kaina – 9,50 Eur be PVM už parą ir 10 Eur be PVM administravimo mokestis už vienos parakavimo vietos nuomą. Atsakovė 2017-11-28 informuota, kad rezervacija patvirtinta ir išnuomotų parkavimo vietų atšaukimas/keitimas negalimas. Kadangi atsakovės vilkikai su puspriekabėmis atsakovei išnuomotas parkavimo vietas faktiškai naudojo ir nuomojosi ilgiau, nei buvo nustatyti pirminiai nuomos terminai, 2018-01-12 suderinta paskutinė nuomos sutarties sąlyga, kad vilkiko atvykimas ir išvykimas ne parkavimo aikštelės darbo metu apmokestinamas papildomu 100 Eur mokesčiu. Susirašinėjimas įrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, todėl atsakovei iš pradinio kreditoriaus išsinuomojus 5 parkavimo vietas terminuotam laikotarpiui, atsakovei kilo pareiga mokėti nuomos mokestį nepaisant to, kiek faktiškai vilkikų atvyko į išsinuomotas parkavimo vietas. Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenumato nuomininko teisės nemokėti nuomos mokesčio, jeigu jis faktiškai nesinaudoja jam išnuomotais daiktais. Atsakovei už išsinuomotas parkavimo vietas buvo pateikta 1 491,93 Eur sąskaita Nr. DEM001703, kuri nebuvo apmokėta. Nors atsakovė teikė pavedimo kopijas, kuriose nurodyta, kad atsakovė atlieka mokėjimą už keturių sąstatų parkavimo vietų nuomą, tačiau konkrečios pateiktos sąskaitos nenurodė bei ginčijo atsakovei pateiktą apmokėti sąskaitą Nr. DEM001703, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo anksčiau atsakovei išrašytų, bet neapmokėtų sąskaitų, atsakovės atlikti mokėjimai buvo įskaityti senesnių sąskaitų, kurių apmokėjimo terminai suėję, padengimui. Sąskaitos Nr. DEM001703 įvykdymo terminas 2018-02-06, o mokėjimo nurodymas buvo atliktas 2018-02-04.
4.5. Dėl skolos už detalių sandėliavimą tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (dėl dviejų komplektų posūkių pirštų ir dviejų komplektų standžių kaladėlių saugojimo). Pateikti elektroniniai laiškai įrodo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės bendradarbiavimas buvo vykdomas elektroniniu paštu. Pasaugos teisiniai santykiai susiklostė nuo daiktų perdavimo saugoti momento, t. y. 2017-09-07. Nustačius, kad tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, apylinkės teismas privalėjo aiškintis kokiu būdu šalys susitarė dėl daiktų saugojimo, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl daiktų saugojimo už atlygį, privalėjo tirti aplinkybes iki kada daiktai buvo saugomi ir kt.
4.6. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovei priklausančiu vilkiku buvo padaryta žala: vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsiregistravimo-išsiregistravimo dokumente padaryta žyma, jog vilkas padarė žalą kemperiui. Įrodymo vertimas į lietuvių kalbą teikiamas su apeliacinius skundu, kadangi teismas prie bylos aptartą dokumentą prijungė ir neverstą. Ar aptartu dokumentu buvo vadovautasi neaišku, kadangi sprendime teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą. Atsakovei priklausančio vilkiko padarytą žalą patvirtina ir parkavimo aikštelės savininko 2017-12-19 elektroninis laiškas. Transporto priemonės apgadinimus patvirtina ir apgadintos transporto priemonės bei atsakovės vilkiko su puspriekabe fotofiksacijos. Pateikta parkavimo aikštelės savininko pradinei kreditorei išrašyta sąskaita už kemperiui padarytą žalą. 2018-01-21 pradinės kreditorės atsakovei rašytas elektroninis laiškas patvirtina, kad pretenzijos dėl padarytos žalos atsakovei buvo reiškiamos nuo pat žalos padarymo momento.
5. Atsakovė UAB „ANIMNEX“ atsiliepime į ieškovės MB „Verslo idėja“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Atsiliepimas
5.1. Ieškovė neįrodė, jog perėmė iš pirminės kreditorės reikalavimo teises. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį tik dėl tų sumų, kurių reikalavimo teises perėmė iš pirminės kreditorės. Ieškovė pagal Skolos perdavimo aktą perėmė pirminės kreditorės teises į skolą pagal konkrečias sąskaitas: i) 2017-11-29 sąskaitą Nr. ANTW007633 (už moduliatoriaus keitimą); ii) 2017-12-30 sąskaitą Nr. DEI030059 (už sandėliavimo paslaugas); iii) 2017-12-31 sąskaitą Nr. DEIL001665 (dėl žalos atlyginimo); iv) 2018-01-16 sąskaitą Nr. DEI030250 (už padangas), kuri nenurodyta ieškinyje ir joje nurodytos sumos neįtrauktos į reikalavimų sumą; v) 2018-01-16 sąskaitą Nr. DEIL001703 (už parkavimą).
5.2. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovei apmokėjus už automobilių parkavimą, pirminė kreditorė šiuos mokėjimus paskirstė senesnėms skoloms padengti, o konkreti sąskaita liko neapmokėta. Ieškovė perėmė įsiskolinimą pagal konkrečias sąskaitas. Ieškovė bando įrodinėti bendrą atsakovės įsiskolinimo pirminei kreditorei sumą, remdamasi netinkamos formos dokumentais: dokumentai nepasirašyti, juos sudaręs asmuo nežinomas, dokumentų sudarymo data (2018-10-31) vėlesnė, nei reikalavimų perleidimo data (2018-02-22), t. y dokumentas, kuriuo ieškovė grindžia reikalavimus dėl parkavimo paslaugos suteikimo ir neapmokėjimo surašytas po 8 mėnesių, kai buvo perleistas pats reikalavimas. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė neinformuota, jai nebuvo teikiama nei Reikalavimo perleidimo sutartis, nei Skolos perkėlimo aktas. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei negalėjo būti perleidžiami ginčijami reikalavimai (sutarties 3.1.4 papunktis). Neatitinka ieškinyje nurodyta skola (be delspinigių) (3 990,59 Eur) ir Skolos perkėlimo akte nurodyta suma (3 907,12 Eur).
5.3. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kuriomis ieškovė nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: i) apeliaciniame skunde nurodyta, kad tarp pirminės kreditorės ir atsakovės buvo susidarę detalių pasaugos, parkavimo vietų nuomos bei rangos santykiai, kai nagrinėjant bylą ieškovė laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo visas paslaugas teikė pagal pirminės kreditorės ir atsakovės sudarytą Paslaugų sutartį; ii) apeliantė teigia, kad tarp pirminės kreditorės ir atsakovės egzistuojančius santykius patvirtina tarp šalių nusistovėjusi praktika, bet argumentus, šalių praktiką ir ją patvirtinančius įrodymus ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde; iii) apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad pirminė kreditorė neteikė nei remonto, nei parkavimo, nei sandėliavimo paslaugų, nes aptartas paslaugas teikė tretieji asmenys.
5.4. Būtina atkreipti dėmesį į šias Paslaugų sutarties nuostatas: i) pagal 1 punktą šalys susitarė dėl paslaugų tiekėjo (pirminės kreditorės) teikiamų atsakovei transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugų. Šalys nesitarė nei dėl sandėliavimo, nei dėl atsakovės padarytų žalų administravimo; ii) paslaugų sutartyje nustatyta paslaugų teikimo tvarka (3.5 ir 3.12 papunkčiai). Pirminė kreditorė atliekamų darbų ir jų sąmatų su atsakove raštu nederino, paslaugų suteikimo aktų atsakovei neteikė, prašo apmokėjimo už paslaugas, dėl kurių teikimo nesitarta; iii) ieškovė, kaip pirminės kreditorės teisių perėmėja, turi prisiimti atsakomybę, kad paslaugos, už kurių apmokėjimą prašoma priteisimo, nebuvo teikiamos Paslaugų sutartyje nustatyta tvarka, o tokių paslaugų teikimas turėtų būti įrodinėjimas Paslaugų sutartyje numatytais dokumentais.
5.5. Atsakovė nepripažino, kad yra atsakinga už žalą, kurios atlyginimo prašo ieškovė. Nepateikti tinkami dokumentai, kurie patvirtintų, kad 2017-12-19 parkavimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo vairuojamas vilkikas apgadino kitą transporto priemonę (kemperį). Nei atsakovė, nei jos darbuotojai nedalyvavo darant į bylą pateiktas nuotraukas. Ieškovės pateiktame susirašinėjime (2018-01-21 M. A. laiškas) nurodoma, kad dėl įvykio „buvo ir policija, tik Jūsų vairuotojas greitai pasišalino“. Jei dėl avarijos buvo kviečiama policija, į bylą nepateikti avarijos aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Jau po bylos išnagrinėjimo, kartu su skundu pateiktas susirašinėjimas su parkavimo aikštelės darbuotojais, vertintinas kritiškai. Trailers Parts & Services (ši įmonė valdo parkavimo aikštelę, kurioje buvo padaryta žala) 2017-12-31 pirminei kreditorei išrašė 1 572,50 Eur sąskaitą Nr. 17.20.001572. Pirminė kreditorė 2018-01-01 išrašė atsakovei 2 023,12 Eur sąskaitą dėl žalos atlyginimo. Hendriks Lottum B.V (kaip ir kokiu būdu ši įmonė susijusi su įvykiu iš vis neaišku) 2018-01-05 Trailers Parts & Services išrašė 1 447,50 Eur žalos atlyginimo sąskaitą Nr. 20180052, kurią Trailers Parts & Services 2018-01-31 apmokėjo (pagal išrašą iš sąskaitos mokėjimas atliktas įmonei Hendriks Lottum B.V). Pirminė kreditorė 2017-12-31 Trailers Parts & Services sąskaitą apmokėjo 2018-02-23 pavedimu. Neaišku, kokie apgadinimai buvo padaryti kemperiui, ar kemperis buvo remontuojamas ir kas bei kada atlygino žalą kemperio savininkui. Pirminės kreditorės atsakovei 2017-12-31 išrašytoje sąskaitoje dėl žalos atlyginimo nurodyta „Damage Aminex Parking (duomenys neskelbtini) hit a Camper Fee“. Žalos suma 1 672 Eur ir nuo aptartos sumos paskaičiuotas 21 procentų PVM (351,12 Eur). Sąskaitos suma sudaro 2 023,12 Eur. Net jei ir laikyti, kad sąskaita teisėtai išstatyta dėl žalos atlyginimo, neaišku, kodėl nuo atlygintinos žalos buvo paskaičiuotas PVM ir iš atsakovės reikalaujama atlyginti 21 procentų padidintą žalą. Trailers Parts & Services 2017-12-31 pirminei kreditorei pateikė sąskaitą (nepateiktas sąskaitos vertimas), pagal kurią žala yra 1 572,50 Eur, o suma susideda iš: 125 Eur žalos įvertinimo, 1 322,50 Eur kemperio remonto bei 125 Eur administracinio mokesčio. Neaišku, kodėl pirminė kreditorė reikalauja atlyginti 2 023,12 Eur žalą, kai iš ieškovės pateiktos 2017-12-31 sąskaitos matyti, kad Trailers Parts & Services pirminės kreditorės prašė atlyginti 1 572 Eur žalą. Jau po apeliacinio skundo padavimo į bylą pateiktoje 2018-01-05 Hendriks Lottum B.V TPS išrašytoje sąskaitoje Nr. 20180052 nurodyta 1 447,50 Eur žala. Iš 2018-01-05 Hendriks Lottum B. sąskaitos Nr. 20180052 galima matyti, kad kemperio remontas neatliktas – sąskaitoje nurodytas suteiktos paslaugos aprašymas - „CBExpertise“ sąskaita faktūra – žalos nustatymas ir „CBExpertise“ sąskaita faktūra – žala kemperiui. Žala kemperiui nustatyta ekspertinės įstaigos, todėl turėjo būti teikiamas žalos nustatymo aktas.
Šalies argumentai
5.6. Ieškovė prašė priteisti 111,95 Eur skolą pagal Sąskaitą už moduliatoriaus keitimą, todėl neaišku, kokiu pagrindu teigiama, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 023,84 Eur priteisimo. Ieškovė iš priminės kreditorės perėmė reikalavimą tik dėl 111,95 Eur skolos bei su skolos dalimi susijusių delspinigių. Pagal Sąskaitą už moduliatoriau keitimą „priekabos valdymo krano keitimas“ buvo įkainotas 445,40 Eur su V. K. sąskaitos dalis buvo išrašyta už veidrodžio su stovu keitimą (už veidrodžio pakeitimą atsakovė pirminei kreditorei sumokėjo 2018-01-30). Sąskaita neatitiko 2017-11-27 Remonto atlikimo akte nurodytų darbų. Paslauga atsakovei suteikta nesilaikant Paslaugų sutartyje nustatytos tvarkos. Šalių susirašinėjime nurodyta kita moduliatoriaus kaina – 750 Eur su V. A. atsisakė mokėti už moduliatoriaus pakeitimą ir 2017-11-30 pateikė pretenziją, nes atsakovei priklausančiam vilkikui atvykus į servisą serviso darbuotojai, atlikę patikrinimą, pakeitė ne tą detalę, kurią turėjo pakeisti. Vilkikui išvykstant iš serviso konstatuotas kitas gedimas – sugedo pačio vilkiko moduliatorius, t. y. serviso atstovų požiūriu buvo būtina pakeisti net du moduliatorius. Servisas atsisakė pastatyti atgal į vietą pakeistą moduliatorių, o atsakovė atsisakė mokėti už remonto darbus, kurie nebuvo būtini.
5.7. Parkavimo paslaugas atsakovei teikė ne pirminė kreditorė, o parkavimo aikštelė Olandijoje. Į bylą nepateikti dokumentai, kad pirminė kreditorė yra atsiskaičiusi už atsakovės vilkikų parkingą parkavimo aikštelėje Olandijoje Lottum mieste. Iš susirašinėjimo galima spręsti, kad pirminė kreditorė suteikė tik vietų parkavimo aikštelėje rezervavimo paslaugą. Atsakovė už vilkikų parkavimą su pirmine kreditore yra atsiskaičiusi. Pirminė kreditorė be pagrindo už parkavimą atliktus atsakovės mokėjimus įskaitė kitų atsakovės įsiskolinimų dengimui. Atsakovė, atlikdama pavedimus, aiškiai nurodė mokėjimo paskirtį ir pirminė kreditorė neturėjo teisės įskaityti atlikto mokėjimo kitiems įsipareigojimams padengti. Tai, kad sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2018-02-06 nereiškia, kad nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti už parkavimą. Ieškovė galėjo perimti tik 420,48 Eur reikalavimą. Susirašinėjimas tarp atsakovės ir pirminės kreditorės siejamas tik su parakavimo vietų rezervacija, bet ne jų nuoma ir/ar pasauga. Pirminė kreditorė nurodė, kad rezervavimo atšaukimas negalimas, bet nedetalizavo, kokios pasekmės kyla atsakovei nepasinaudojus rezervuota parkavimo vieta. Pagal Paslaugų sutartį atsakovė galėjo atsisakyti pirminės kreditorės teikiamų paslaugų (Paslaugų sutarties 3.8 punktas). Jei ir buvo susitarta dėl terminų, tai tik dėl galimos atvykimo į parkavimo vietą ne vėliau kaip iki 2017-12-22. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad atsakovė turi mokėti už parkavimo vietą, kuri buvo rezervuota neatvykusiam į parkavimo aikštelę vilkikui nuo 2017-12-20 iki 2018-01-06. Iki paslaugos suteikimo atsakovė nebuvo informuota apie papildomą 100 Eur mokėjimą (baudą) dėl nesavalaikio atvykimo. Apie parkavimo aikštelės darbo laiką ir galimą papildomą mokėjimą atsakovė informuota tik 2018-01-12. Pirminės kreditorės 2017-11-07 laiške nurodytas kitos parkavimo aikštelės Belgijos Karalystėje darbo laikas bei nustatytas reikalavimas atvykti parkuotis tik nustatytu darbo laiku. Parkavimo aikštelės atstovo 2017-12-19 laiškas atsakovei nepersiųstas. Jei atsakovė būtų iš anksto informuota apie papildomą 100 Eur mokėjimą dėl per ankstyvo atvykimo, vilkiko vairuotojas būtu palaukęs vieną valandą šalia aikštelės iki parkavimo aikštelės darbo pradžios.
5.8. Apeliantė be pagrindo teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis. Pasaugos sutarčiai privaloma rašytinė forma. Pagal nusistovėjusią praktiką buvo apmokamas tik vilkikams būtinų padangų sandėliavimas, o atsakovė nežinojo, kad skaičiuojamas sandėliavimo mokestis už bet kokios detalės laikymą servise. Paslaugų sutartyje nesusitarta dėl atlygintinų sandėliavimo paslaugų teikimo. Iš 2016-10-31 direktoriaus įsakymo Nr. 1 matyti, kad nebuvo nustatyti detalių sandėliavimo mokesčiai. Ieškovė neįrodė ir paslaugos suteikimo fakto: i) paslaugos užsakymą turėjo teikti atsakovė, sąmata turėjo būti raštu suderinta su atsakove, o paslaugos suteikimas turėjo būti patvirtintas ieškovės pasirašytu paslaugų suteikimo aktu ar pasirašyta sąskaita; ii) nėra dokumentų, kurie patvirtintinų, kada detalės buvo perduotos saugoti pirminei kreditorei bei kada Detalės buvo sumontuotos į atsakovės vilkikus. Pagal 2017-09-30 detalės remonto pasiūlymą buvo saugomi tik posūkio pirštai, nors nurodoma, kad kaladėlės buvo pateiktos 2017-09-07, sumontuotos 2017-10-10, o posūkio pirštai pateikti 2017-09-01. Pasiūlymas kelia abejonių, nes: dokumentą atsakovė pamatė tik ieškovei jį pateikus į bylą; dokumento numeracija nesutampa su sąskaitoje naudota numeracija; nepaaiškinama, kaip teikiant pasiūlymą 2017-09-30, galima nurodyti, kad kaladėlės buvo sumontuotos 2017-10-10, o posūkio pirštai bus saugojami iki 2017-12-31; su apeliaciniu skundu pateiktame 2017-10-09 remonto atlikimo akte Nr. PAU036651 ir 2017-10-11 remonto atlikimo akte Nr. DEI 028835 nurodyta atsakovei suteikta ta pati paslauga – „stabdžių trinkelių sandėliavimas 2 kompl. nuo 2017-09-07“ už tą pačią kainą.
5.9. Apeliaciniame skunde nenurodytos priežastys, dėl kurių byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovės, teikiančios naujus įrodymus ir paaiškinimus, kuriais nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, veiksmai negali būti laikomi tinkamu elgesiu procese. Byloje buvo paskirti 5 parengiamieji posėdžiai. Tiek teisėjas, tiek atsakovės atstovas bent dviejuose teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovės teikiami dokumentai netinkamos formos. Teismas buvo nustatęs galutinį terminą įrodymų pateikimui – 2018-12-21. Ieškovė ne tik neteikė visų turimų įrodymų, bet juos teikė tokiu būdu, kad būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas ir galimybė atsikirsti į reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai (dėl 3 907,72 Eur skolos, 432,17 Eur delspinigių, 6 procentų metinių procesinių palūkanų) atsakovei.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese
9. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: i) UAB „CargoGO TTS“ Remonto atlikimo 2017-10-09 aktą Nr. PAU036651, UAB „CargoGO TTS“ Remontų atlikimo 2017-10-11 aktą Nr. DEI028835, UAB „CargoGO TTS“ 2017-10-11 sąskaitą faktūrą Nr. DEI028835 ir UAB „AMINEX“ 2017-11-08 pavedimą, atliktą per „Swedbank“ (el. b. t. 2, b. l. 33, 35, 37–38); ii) UAB „CargoGO TTS“ susirašinėjimą elektroniniais laiškais su TPS Parking Belgium (el. b. t. 2, b. l. 26–32, 40–54); iii) vilkikų įsiregistravimo ir išsiregistravimo dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (el. b. t. 2, b. l. 17–25); iv) UAB „CargoGO TTS“ 2019-04-02 raštą dėl remonto atlikimo akto ir sąskaitos neatitikimo (el. b. t. 2, b. l. 55–56); v) UAB „CargoGO TTS“ direktoriaus 2016-10-31 įsakymą „Dėl UAB „CargoGO TTS“ teikiamų paslaugų valandinių įkainių patvirtinimo“ (el. b. t. 2, b. l. 57–58); vi) UAB „CargoGO TTS“ 2018-02-23 atliktą per „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimą Trailer parts and services (el. b. t. 2, b. l. 34); vii) Trailer service Leclyse bvba 2018-01-31 atliktą mokėjimo pavedimą Hendriks Lottum B. V. (el. b. t. 2, b. l. 64–66); viii) Trailer Parts & Services bvba 2018-01-05 sąskaitą Nr. 20180052 (el. b. t. 2, b. l. 61–63).
9.1. Ieškovė prašymą prijungti naujus įrodymus grindė tuo, kad dalies įrodymų negalėjo pateikti apylinkės teismui, nes jais nedisponavo (dalis įrodymų buvo pradinės kreditorės žinioje). Dalis įrodymų bylos nagrinėjimo metu neegzistavo (2019-04-02 pradinės kreditorės paaiškinimas, 2019-04-02 parkavimo aikštelės savininko elektroninis laiškas). Dalis įrodymų negali būti laikomi naujais įrodymais, nes teikiami jau byloje esančių įrodymų vertimai į lietuvių kalbą. Teikiami įrodymai gali daryti esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui. Įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
9.2. Atsakovė su ieškovės prašymu prijungti naujus įrodymus apeliacinio proceso metu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ne tik privalėjo teismui pateikti visus turimus įrodymus, bet taip pat, jei manė reikalinga, išsireikalauti juos iš pirminės kreditorės kartu su ieškiniu arba pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Teikiami dokumentai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl atsainaus ieškovės požiūrio į bylą neteikti laiku. Dalis įrodymų neegzistavo bylos nagrinėjimo metu (2019-04-02 pradinės kreditorės paaiškinimas ir 2019-04-02 parkavimo aikštelės savininko laiškas). Įrodymai galėjo ir turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme. Ta aplinkybė, kad per Elektroninių paslaugų portalą teikiami netinkamos formos dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad juos teismas priėmė. Teismas negalėjo remtis dokumentais, kurių vertimas nebuvo pateiktas į bylą. Jei teismas nuspręstų priimti teikiamus įrodymus, turi būti sudaryta galimybė atsakovei taip pat pateikti naujus įrodymus.
10. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
11. Bylos duomenimis, ieškovė į bylą 2018-11-01 pateikė paaiškinimus su papildomais įrodymais, tarp kurių buvo ir nevalstybine kalba parengti dokumentai apie vilkikų įregistravimą-išregistravimą aikštelėje (el. b. t. 1, b. l. 101–145). Iš elektroninės bylos kortelės matyti, jog apylinkės teismo teisėjas 2018-11-02 rezoliucija dėl aptartų dokumentų nurodė „į bylą“. Byloje nėra duomenų apie tai, ar dokumentus, kurie pirmosios instancijos teismui buvo pateikti nevalstybinė kalba (el. b. t. 1, b. l. 123–126), buvo atsisakyta prijungti prie bylos, taip pat iš sprendimo turinio nematyti, ar nevalstybine kalba parengti dokumentai buvo vertinami ar ne. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovė) procesiniuose dokumentuose remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su vilkikų įregistravimu-išregistravimo stovėjimo aikštelėse, taip pat į tai, kad aptartuose įrodymuose gali būti užfiksuotos bylai reikšmingos faktinės aplinkybes, prijungia apylinkės teismui nevalstybine kalba pateiktų vilkikų įregistravimo-išregistravimo stovėjimo aikštelėje dokumentų vertimus į valstybinę (lietuvių) kalbą (el. b. t. 2, b. l. 17–25).
12. Su apeliaciniu skundu pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGo TTS“ ir TPS Parking Belgium, kuris vyko 2019-04-03, 2019-03-29, 2019-03-28, 2018-12-18, 2017-12-19, 2017-12-18 (el. b. t. 2, b. l. 26–32, 40–54). Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta 2019-02-12 (el. b. t. 1, b. l. 170–172), o skundžiamas sprendimas priimtas 2019-03-04 (el. b. t. 1, b. l. 174–177). Tai reiškia, kad tarp pradinės kreditorės ir TPS Parking Belgium 2018-12-18, 2017-12-19, 2017-12-18 vykęs susirašinėjimas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pradinės kreditorės ir TPS Parking Belgium 2019-04-03, 2019-03-29, 2019-03-28, 2018-12-18, 2017-12-19, 2017-12-18 vykęs susirašinėjimas svarbus atskleidžiant faktines bylos aplinkybes, todėl prijungiamas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą dėl aptartų įrodymų turėjo galimybę pasisakyti.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „CargoGO TTS“ 2019-04-02 raštas dėl remonto atlikimo akto ir sąskaitos neatitikimo (el. b. t. 2, b. l. 55–56) parengtas jau po bylos išnagrinėjimo, todėl šis įrodymas neprijungtinas.
14. Likę prašomi prijungti įrodymai (UAB „CargoGO TTS“ Remonto atlikimo 2017-10-09 aktas Nr. PAU036651, UAB „CargoGO TTS“ Remontų atlikimo 2017-10-11 aktas Nr. DEI028835, UAB „CargoGO TTS“ 2017-10-11 sąskaita faktūra Nr. DEI028835 ir UAB „AMINEX“ 2017-11-08 pavedimas, atliktas per „Swedbank“, UAB „CargoGO TTS“ direktoriaus 2016-10-31 įsakymas „Dėl UAB „CargoGO TTS“ teikiamų paslaugų valandinių įkainių patvirtinimo“, UAB „CargoGO TTS“ 2018-02-23 atliktas per „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimas Trailer parts and services, Trailer service Leclyse bvba 2018-01-31 atliktas mokėjimo pavedimas Hendriks Lottum B. V. bei Trailer Parts & Services bvba 2018-01-05 sąskaita Nr. 20180052) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai gali padėti tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes bei tarp pradinės kreditorės ir atsakovės (bylos ypatumas, kad verslo teisiniai santykiai siejo pradinę kreditorę UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovę, o ne ieškovę ir atsakovę) susiklosčiusius teisinius santykius, todėl aptartus įrodymus taip pat prijungia. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo galimybę išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno prašomo prijungti įrodymo įrodomosios reikšmės.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 3 907,72 Eur skolą ir 432,17 Eur delspinigių. Ieškovė piniginį reikalavimo kildino iš tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės sudarytos 2017-09-08 Paslaugų sutarties (el. b. t. 1, b. l. 14–17) bei Paslaugų sutarties pagrindu pateiktomis atsakovei apmokėti sąskaitomis: i) 2017-11-29 sąskaita Nr. ANTW007633, kurios suma – 1 023,84 Eur, neapmokėta dalis – 111,95 Eur ir 15,45 Eur delspinigiai (el. b. t. 1, b. l. 18); ii) 2017-12-30 sąskaita Nr. DEI030059, kurios suma – 280,72 Eur, neapmokėta dalis – 280,72 Eur ir 32,84 Eur delspinigių (el. b. t. 1, b. l. 19); iii) 2017-12-31 sąskaita Nr. DEIL001665, kurios suma – 2 023,12 Eur, neapmokėta dalis – 2 023,12 Eur ir 234,68 Eur delspinigių (el. b. t. 1, b. l. 21); iv) 2018-01-16 sąskaita Nr. DEIL001703, kurios suma – 1 491,93 Eur, neapmokėta dalis – 1 491,93 Eur ir 149,19 Eur (el. b. t. 1, b. l. 23).
16. Bylos duomenimis, ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ ir ieškovė 2016-12-30 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (el. b. t. 1, b. l. 143–145), pagal kurią pradinė kreditorė ieškovei atlygintinai perleidžia visas priėmimo–perdavimo aktuose prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinės kreditorės teises (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Iš tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2018-02-22 sudaryto Skolos priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 (el. b. t. 1, b. l. 20) matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 3 990,59 Eur vertės reikalavimą į atsakovę pagal 2017-11-29 sąskaitą Nr. ANTW007633, 2017-12-30 sąskaitą Nr. DEI030359, 2017-12-31 sąskaitą Nr. DEIL001665, 2018-01-16 sąskaitą Nr. DEI030250, 2018-01-16 sąskaitą Nr. DEIL001703 ir Paslaugų teikimo sutartį. Analizuojant aukščiau išvardintas sąskaitas matyti, kad:
16.1. 1 023,84 Eur 2017-11-29 sąskaita Nr. ANTW007633 pradinės kreditorės atsakovei pateikta apmokėti už suteiktas veidrodžių su stovu keitimą (kairės pusės) ir priekabos valdymo krano keitimą (el. b. 1 t, b. l. 18 b. l.);
16.2. 280,72 Eur 2017-12-30 sąskaita Nr. DEI030059 pradinės kreditorės atsakovei pateikta apmokėti už 2 vienetų detalių sandėliavimą nuo 2017-09-07 iki 2017-12-31 (el. b. 1 t, b. l. 19 b. l.);
16.3. 2 023,12 Eur 2017-12-31 sąskaita Nr. DEIL001665 pradinės kreditorės atsakovei pateikta apmokėti už vilkiko, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą kemperiui (el. b. 1 t, b. l. 21 b. l.);
16.4. 1 491,93 Eur sąskaita Nr. DEIL001703 pradinės kreditorės atsakovei pateikta apmokėti už 5 vilkikų parkavimą, vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimą ne darbo laiku ir administravimą (el. b. 1 t, b. l. 23 b. l.);
16.5. 82,87 Eur sąskaita Nr. DEI03025 pradinės kreditorės atsakovei pateikta apmokėti už padangos montavimą ir remontą, atsarginio rato bei rato priekabos techninio aptarnavimą (el. b. t. 1, b. l. 22).
17. Ieškovė (naujoji kreditorė) atsakovei 2018-02-26 parengė pranešimą-raginimą, kuriuo reikalavo apmokėti 3 990,59 Eur pagrindinę skolą, 121,21 Eur sutartinius delspinigius bei 399,06 Eur įsiskolinimo išieškojimo išlaidas (iš viso – 4 510,86 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 24).
18. Atsakovė , pateikusi atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad (el. b. t. 1, b. l. 28–29): sąskaita Nr. DEI030250 buvo apmokėta 2018-02-27; sąskaita Nr. DEIL001703 apmokėta iš dalies (apmokėta 1 071,45 Eur), kitas sąskaitos dalis ginčijama; sąskaita Nr. DEI030059 ginčijama; sąskaita Nr. ABTW007633 iš dalies apmokėta, dalis ginčijama; sąskaita Nr. DEIL001665 ginčijama.
19. 2018-11-01 ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (el. b. t. 1, b. l. 101–103): 2017-11-29 sąskaitą Nr. ANTW007633 atsakovė iš dalies apmokėjo ir liko skolinga 995,10 Eur; dėl sąskaitos Nr. DEI030059 buvo suderinta raštu, prieštaravimų negauta; 2018-01-16 sąskaita Nr. DEIL001703 atsakovės 2018-02-04 ir 2018-02-19 buvo iš dalies apmokėta, todėl pagal aptartą sąskaitą skolos likutis – 420,48 Eur; sąskaita Nr. DEIL001665 pateikta apmokėti vadovaujantis ne tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Paslaugų sutartimi, o dėl atsakovės darbuotojo padarytos žalos tretiesiems asmenims Belgijos Karalystėje (vilkikui stovėjimo aikštelėje, esančioje Belgijos Karalystėje, apgadinus kemperį); ieškovė nurodė, kad nors atsakovė ir atliko 2018-02-04 bei 2018-02-19 mokėjimus pradinei kreditorei, tačiau mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, kas leido pradinei kreditorei dengti seniausias sąskaitas.
Dėl teismo pareigos atlikti tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių teisinį vertinimą bei teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą
20. Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose pažymėtina, kad ieškovė, kreipdamasi teisminės pažeistų teisių gynybos, privalo nurodyti: i) aplinkybes, kuriomis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir; ii) reikalavimą (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, nutarties 39 punktas). Teismas, vykdydamas jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui, t. y. tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti reikalavimo teisė; teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, nutarties 40–41 punktai).
21. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pastebi, jog apylinkės teismas iš esmės nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGo TTS“ ir atsakovės buvo sudaryta Paslaugų sutartis ir pradinė kreditorė atsakovei pateikė apmokėti 4 sąskaitas: i) sąskaitą Nr. ANTW007633; ii) sąskaitą Nr. DEI030059; iii) sąskaitą Nr. DEIL001703 ir; iv) sąskaitą Nr. DEIL001665. Pasisakydamas dėl aptartų sąskaitų pagrįstumo apylinkės teismas iš esmės aptarė tik tai, dėl ko sąskaitos buvo išrašytos ir nurodė aplinkybę, jog aptartomis sąskaitomis ieškovės grindžiami piniginiai reikalavimai atsakovei neįrodyti. Apylinkės teismas nenurodė nei vienos materialiosios teisės normos, pagal kurią kvalifikuoti vienokie ar kitokie tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, taip pat neatliko ir takoskyros tarp teisinių santykių, kurie susiklostė: (i) tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės Paslaugų sutarties pagrindu, (ii) tarp pradinės kreditorės UAB CargoGO TTS“ ir ieškovės Reikalavimo perleidimo sutarties teisiniu pagrindu bei (iii) tarp ieškovės (kaip naujosios kreditorės) ir atsakovės (skolininkės). Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtas aplinkybes buvo būtina aptarti, kadangi: (i) tarp šalių kilo ginčas tiek dėl Reikalavimo perleidimo sutarties apimties, t. y. kokias reikalavimo teises pradinė kreditorė UAB „CargoGO TTS“ perdavė naujajai kreditorei (ieškovei), (ii) kokios faktinės aplinkybės iš tiesų egzistavo tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės (byloje ginčas kilo ir dėl faktinių aplinkybių nustatymo) bei (iii) kokiu pagrindu apskritai reikalaujama piniginių sumų priteisimo, t. y. ar sutartiniu (Paslaugų sutarties pagrindu) ar kitais pagrindais, pavyzdžiui, deliktu (žalos atlyginimas dėl vilkiko apgadinto kemperio), ar tam tikri faktiniai santykiai (vilkiko detalių saugojimas/laikymas) pateko į Paslaugų sutarties apimtį, ar tarp šalių (ne)buvo sudarytas naujas (savarankiškas) susitarimas (sandoris) dėl aptartų detalių saugojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje apskritai nebuvo atliktas byloje surinktų įrodymų teisinis įvertinimas, šalių teisinių santykių kvalifikavimas.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK reguliuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; ribotos apeliacijos aspektas įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (apeliacinio skundo argumentai) bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis); byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 27–28 punktai).
23. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas teisinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje sprendžiami privačių juridinių asmenų individualūs turtiniai klausimai, todėl viešo intereso požymių byla taip pat neturi. Tokia aplinkybė reiškia, kad byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (el. b. t. 2, b. l. 1–15, 68–82).
24. CPK 327 straipsnyje numatyti atvejai, kada byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui: nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (i); neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (ii); jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas yra nurodęs, kad: i) apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, t. y. turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus; ii) apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais, t. y. bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, nutarties 51 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 29 punktas).
25. Ieškovė nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovė su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka ir nurodė, kad apylinkės teismas iš esmės pasisakė visais esminiais klausimais, o pirmosios instancijos teismo pareiga pagrįsti savo sprendimą neturėtų būti vertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos dalyvio pateiktą argumentą.
26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu sprendimas (nutartis) be motyvų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, nes teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, nutarties 35 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju negalima konstatuoti, jog apylinkės teismo sprendimas yra visiškai be motyvų. Nors ir lakoniškai, tačiau dėl sąskaitų (sąskaitos Nr. ANTW007633, Nr. DEI030059, Nr. DEIL001703, Nr. DEIL001665) pirmosios instancijos teismas pasisakė. Absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, negalima konstatuoti.
27. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei šalių argumentus, sutinka su ieškove, kad apylinkės teismo skundžiamo sprendimo faktinių aplinkybių nustatymas ir tarp šalių kilusių teisinių santykių kvalifikavimas atliktas neišsamiai (paviršutiniškai). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, nutarties 53 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą yra nurodęs, kad: i) bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; ii) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, nutarties 48–49 punktai).
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą suformuluotų argumentų ribose, sprendžia, kad aptariamu atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų aplinkybių:
28.1. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas neatliko tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių nustatymo ir jų teisinio kvalifikavimo (įvertinimo). Jau minėta, jog ieškovė turtinius reikalavimus atsakovei pareiškė tarp pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės sudarytos Paslaugų sutarties bei 4 sąskaitų (sąskaitos Nr. ANTW007633, Nr. DEI030059, Nr. DEIL001703, Nr. DEIL001665) pagrindu. Apylinkės teismas neanalizavo Paslaugų sutarties turinio, t. y. UAB „CargoGO TTS“ ir atsakovės teisių ir pareigų apimties Paslaugų sutarties nuostatų kontekste. Paslaugų sutarties turinį buvo būtina analizuoti todėl, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar Paslaugų sutarties pagrindu atsakovei pateiktose apmokėti 4 ginčo sąskaitose nurodytos tos paslaugos (ar prekės, įvykiai), kurios patenka į Paslaugų sutarties vykdymo apimtį, ar ginčo sąskaitose nurodytos paslaugos (prekės, įvykiai) buvo suteiktos kitais, nei Paslaugų sutarties teisiniais pagrindais, pavyzdžiui, savarankiškais (naujais) susitarimais dėl tam tikrų paslaugų (prekių) suteikimo (įsigijimo) (CK 6.2, 6.189 straipsnio 1 dalis), civiline atsakomybe (galimai vilkiko padaryta žala kemperiui), kylančia iš delikto arba sutarties (CK 6.245 straipsnis) ir pan. Tuo atveju, jeigu ginčo sąskaitose piniginės prievolės kyla iš skirtingų prievolių atsiradimo pagrindų, aktuali tampa įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (pvz. delikto atveju verslininkams taikoma atsakomybė be kaltės, tačiau būtina nustatyti žalos faktą bei dydį ir t. t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme nurodytų aplinkybių vertinimas apskirtai nebuvo atliktas, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teisme atliktų teisinį faktinių aplinkybių įvertinimą, apeliacinės instancijos teismas de facto (lot. realiai, faktiškai) atliktų ne pirmosios instancijos teismo sprendimo revizavimo (fakto ir teisės klaidų taisymo) funkciją, o byloje pareikštus reikalavimus bei atsikirtimus išnagrinėtų visiškai naujais aspektais (tiek faktiniais, tiek teisiniais), t. y. apeliacinės instancijos teismas iš esmės perimtų pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų teisę į apeliaciją. Juolab, kad iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų matyti, jog tarp šalių kilo ginčas ir dėl teisinio susiklosčiusių faktinių aplinkybių kvalifikavimo (sudarytos rangos ar paslaugos, nuomos ar pasaugos sutartys; paslaugos (prekės) atsakovei suteiktos vykdant Paslaugų sutartį ar dėl jų buvo susitarta iš esmės kokybiškai naujais sandoriais).
28.2. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tiksliai identifikavo ir tarp šalių kilusio ginčo ribas. Būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė neperėmė reikalavimo teisių iš pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį (ginčas dėl Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytų teisių ir pareigų apimties, aplinkybių, jog tam tikri dokumentai turi formos trūkumų (yra nepasirašyti, pvz., ginčo sąskaitos), kad tam tikrus mokėjimus atsakovė atliko dar 2018-02-04, 2018-02-19 ir 2018-02-27 (el. b. t. 1, b. l. 32–34). Nors ieškovė teigė, kad atliktuose mokėjimų pavedimuose nenurodyta konkreti mokėjimo paskirtis, tačiau mokėjimo pavedimų turinys rodo, jog mokėjimo pavedimo paskirties skiltyje atsakovė nurodė mokėjimo paskirtį, tačiau mokėjimo paskirties tekstas nebuvo analizuojamas šalių teisinių santykių kontekste (ar mokėjimų nurodymų paskirtį galima susieti su konkrečiomis sąskaitomis, įvykiais ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo klaidų ištaisyti negali ir dėl to, kad apylinkės teismas apskritai dėl tokių aplinkybių nepasisakė (pvz., nustačius Reikalavimo perleidimo sutarties ydingumą ieškovė apskritai nebeturėtų reikalavimo teisės; nustačius, kad atsakovė mokėjimus atliko pagal konkrečias ginčo sąskaitas, galimai mažėtų pačio reikalavimo suma).
28.3. Nebuvo nustatytos bylai galimai reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškovė, gavusi atsakovės apmokėjimą, nurodė, kad piniginio reikalavimo nekeičia (nemažina), nes buvo dengiamos kitos sąskaitos, tačiau nenurodė kokios tos kitos sąskaitos buvo dengiamos ir ar apskritai atsakovė turėjo kokių nors kitų įsiskolinimų pradinei kreditorei ir/ar ieškovei. Apylinkės teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo. Tokių aplinkybių aiškinimasis reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo kokybiškai naujais aspektais, o ne priimto sprendimo revizavimo fakto ir teisės klaidų taisymo kontekste.
28.4. Nors šalys ir neprašė įtraukti pradinės kreditorės UAB „CargoGO TTS“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytinų faktinių aplinkybių kontekste, turėjo apsvarstyti aplinkybę, ar šioje byloje priimtas sprendimas nesukels kokių nors teisių ir pareigų pradinei kreditorei UAB „CargoGO TTS“ (CPK 47 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties apimties. Naujo proceso dalyvio įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
28.5. Apeliacinės instancijos teismas prijungė ir naujus įrodymus. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies konstitucinio teisingumo principo kyla teismo pareiga priimti teisingą sprendimą, kurio pradine prielaida yra faktinių aplinkybių tinkamas nustatymas ir teisingas ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai prie bylos prijungti dokumentai turėtų būti vertinami visos bylos aplinkybių kontekste, tačiau faktinės bylos aplinkybės buvo atskleistos nevisapusiškai, taip pat nebuvo atlikta tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacija, todėl ir naujų įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme praranda prasmę. Be to, tai sąlygotų šalių galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją instancine tvarka eliminavimą šios bylos procese.
29. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, neatliko tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinės kvalifikacijos (įvertinimo), kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, reiškia, jog apylinkės teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų klaidų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
30. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi.