- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-1557-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13186-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (toliau – ir skolininkė) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2025 m. balandžio 29 d. reikalavimą Nr. S-25-12-366 dėl antstolės įleidimo į skolininkei nuosavybės teise priklausančias patalpas (toliau – antstolės reikalavimas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad antstolės reikalavime nebuvo pateikta informacija apie šio procesinio dokumento apskundimo tvarką. Antstolė reikalavimu siekė patekti į gyvenamąsias patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų, iš esmės išreiškė prieštaravimą dėl antstolės ketinimo patekti į jos gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nedavė sutikimo antstolei patekti į jos nuosavybėje esančias gyvenamąsias patalpas, todėl antstolė galėjo kreiptis į teismą dėl nutarties, kurios pagrindu būtų leidžiama patekti į gyvenamąsias patalpas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra tik jos nesutikimas su reikalavimu įsileisti antstolę, o reikalavimas negali būti skundžiamas, todėl antstolė neturėjo pagrindo priimti skolininkės skundo ir jį persiųsti nagrinėti teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėjos skundas yra nesutikimas su antstolės reikalavimu. Pagal antstolės reikalavimo turinį antstolė pageidavo nukreipti išieškojimą (pradėti realizavimo veiksmus) į patalpas. Pareiškėjai priklausančios patalpos, į kurias antstolė nori nukreipti išieškojimą, realizavimo veiksmus pradėjęs kitas antstolis, kuris patalpas areštavo anksčiau. Antstolė privalėjo prisijungti prie vykdomo išieškojimo iš realizuojamų patalpų.
4.2. Antstolės argumentai, kad reikalavimu siekė nustatyti pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį turtą, atsirado pareiškėjai pateikus skundą. Tokių argumentų reikalavime nebuvo.
4.3. Teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą, antstolės procesinių veiksmų teisėtumas nėra kontroliuojamas teismo. Antstolės reikalavimas sukelia pasekmes, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų. Reikalavime buvo nurodyta apie teismo galimybę skirti baudą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (apeliantės) skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl skundo priėmimo
7. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.
8. Apeliantė (skolininkė) teisingai nurodo, kad antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami teismui. Tai numato skundo dėl antstolio veiksmų padavimą reguliuojančios teisės normos. Tačiau antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) skundžia reikalavimą dėl antstolės įleidimo į skolininkei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Antstolė, vadovaudamasi CPK 585 ir 615 straipsniais, reikalavo sudaryti jai sąlygas nuo 2025 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. darbo valandomis (8.00–17.00) patekti į apeliantei (skolininkei) nuosavybės teise priklausančias patalpas. Antstolė nurodė, kad siekiant nustatyti faktinę apeliantės (skolininkės) turtinę padėtį yra reikalinga patekti į minėtas patalpas (e. b. l. 53–54). Taigi, antstolė, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nurodė reikalavimo pagrindą – patekti į apeliantės (skolininkės) patalpas jos turtinei padėčiai nustatyti (nustatyti galimus išieškotinus daiktus, bet nenukreipti išieškojimą į patalpas) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
11. Sutiktina su apeliante, kad antstolė nepagrįstai suformulavo nurodymą apie privalomą antstolės reikalavimo vykdymą. Kita vertus, apeliantei (skolininkei) nesutikus įsileisti antstolės į gyvenamąsias patalpas pagal skundžiamą reikalavimą, antstolė į gyvenamąsias patalpas nepateko. Apeliantė priešingų aplinkybių neįrodinėjo (kad antstolė pateko į gyvenamąsias patalpas be sutikimo ir / ar be teismo nutarties) (CPK 178 straipsnis). Tai įvertinus, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti apie pažeistas apeliantės teises.
12. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismui atsisakius priimti apeliantės skundą, liks neįvertintas antstolės procesinių veiksmų teisėtumas.
13. Antstolės veiksmų (reikalavimo) dėl leidimo įeiti į skolininkės būstą teisėtumas vertinamas antstolei kreipiantis į teismą CPK 615 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-653/2025, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2837-981/2024, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1544-643/2019, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1329-480/2024 ir kt.). Taigi, jeigu antstolė į gyvenamąsias patalpas neįleidžiama (negauna skolininkės sutikimo), antstolė į jas įeiti turi teisę tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu yra užtikrinamas antstolės veiksmų teisėtumas. Šiuo atveju, antstolės reikalavimas pateiktas vadovaujantis CPK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, į apeliantei (skolininkei) priklausančias patalpas siekiant patekti geranoriškai (su sutikimu). Tokio leidimo negavus, minėta, antstolė į apeliantei (skolininkei) priklausančias gyvenamąsias patalpas nepateko, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjai nekilo jokių teisinių pasekmių. Aplinkybė, kad antstolės reikalavime buvo nurodyta apie teismo galimybę skirti baudą, nepaneigia fakto, kad skundžiamas reikalavimas pats savaime jokių teisinių pasekmių apeliantei (skolininkei) nesukėlė.
14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantės (skolninkės) skundas laikytinas jos nesutikimu su reikalavimu įsileisti antstolę ir toks reikalavimas, nesukuriantis teisinių pasekmių, negali būti skundžiamas.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.