Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-177-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-11Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
e2A-177-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01996-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-177-569/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01996-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos: Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. ieškiniu teismo prašė: nustatyti, kad sūnaus tėvas A. A. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. A. kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos penktadienį 12 valandą, grąžinant į namus sekmadienį 20 valandą; nustatyti, kad esant aplinkybėms, dėl kurių bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (negalėjimo atvykti, vaiko ligos atveju ir pan.), šalys viena kitą informuotų mobiliuoju telefonu; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės kyla konfliktas dėl jo bendravimo su sūnumi. Teigė, kad atsakovė neleidžia bendrauti su sūnumi, neleidžia susitikti, neatsako į ieškovo skambučius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė ieškovo A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarką: nustatė, kad ieškovas su sūnumi gali bendrauti Telšių krizių centro patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ir vaiko motinai (atsakovei) V. A., kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį, nuo 13 valandos iki 17 valandos; nustatė, jog esant aplinkybėms, dėl kurių bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (vaiko ar tėvo ligos ir kitos svarbios aplinkybės), šalys viena kitą informuoja mobiliuoju telefonu; įpareigojo atsakovę V. A. užtikrinti nepilnamečio sūnaus V. A. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu A. A. Telšių krizių centro patalpose. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas dėl eismo posėdyje paaiškėjusių faktinių aplinkybių dėl bendravimo laiko ir tvarkos pakoregavo ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką ir nustatė kitokią bendravimo tvarką, nei prašė ieškovas.

3. Teismas sprendė, kad sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, nes jo siūloma tvarka šiuo metu neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių, o tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų vykti palaipsniui, siekiant sukurti tarpusavio ryšį, vaiko ir tėvo bendravime dalyvaujant psichologui bei sutinkant abiems tėvams, dalyvaujant ir vaiko motinai V. A..

4. Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas žinodamas, jog atsakovė su sūnumi gyvena Telšių rajone, nesikreipė į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nebandė ten spręsti kilusio ginčo tarp tėvų, užuot siekęs, jog šis skyrius padėtų ir tarpininkautų jam pasimatyti su sūnumi, vertino, kad ieškovas tik siekė, kad šis skyrius kontroliuotų atsakovę. Vertino, kad ieškinyje reikalavimai buvo reiškiami visiškai neatsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje esančias aplinkybes, kurias ieškovas jau teikdamas ieškinį žinojo. Patenkinta maža ieškinio dalis, atsakovės turtinė padėtis nėra gera, pats ieškovas neteikia išlaikymo jų sūnui, jį išlaiko viena mama, tai yra atsakovė, todėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovui nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

5. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo iš dalies panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2783-187/2017 sprendimą ir patenkinti ieškovo A. A. patikslinto ieškinio reikalavimus – nustatyti, kad sūnaus tėvas A. A. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. A. kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos penktadienį 12 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 20 val.; iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas ginčijamą sprendimą iš dalies priėmė nepagrįstai, kadangi tik formaliai įvertino pateiktus šiai bylai svarbią juridinę reikšmę turinčius faktus. Atsakovės suteiktos gyvenimo sąlygos šalių sūnui, išskirtinai tokio amžiaus vaikui, yra visiškai netinkamos, o sveikatos apsaugos užtikrinimas vaiko atžvilgiu yra galbūt gyvybiškai pavojingas.

5.2. Ginčą dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo su savo biologiniu tėvu teisingiausiai būtų spręsti teismui nustatant atsakovės ir sūnaus V. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, kadangi tada nepilnamečiam vaikui būtų užtikrintas tinkamas išlaikymas, suteiktos vaiko poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos bei tinkamai pasirūpinta dėl vaiko sveikatos apsaugos užtikrinimo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turėjo viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. turėjo atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.

Atsiliepimas

5.3. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką vaikui bus daroma socialinė, psichologinė žala arba kels jam emocinius išgyvenimus. Patvirtinus atsakovės atsiliepime nurodytą bendravimo tvarką, bus priešingai, nes vaikas su tėvu bendraus tik minimaliai, dalyvaujant papildomiems žmonėms, svetimoje aplinkoje bei tik kelias valandas, tokiu atveju nebus visiškai užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, ir tai prieštaraus vaiko interesams. Atsakovės nepagristas reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus V. A. dalyvavimo susitikimose su biologiniu tėvu Telšių krizių centre užtikrinimo yra atsakovės tiesioginis kenkimas sūnui, pažeidžiant nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

9. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netinkama. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turėjo viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. turėjo atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

11. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to, tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

12. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

13. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, jog teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad šalių sūnus yra vienerių metų 2 mėn. amžiaus, nuolat gyvenantis su motina, teisingai įvertino, jog, tokio amžiaus vaiką atsiskyrus nuo motinos ilgam laikui, būtų pažeisti vaiko interesai, psichologinė sveikata, todėl pagrįstai atsisakė nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką.

15. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad šalių santykiai konfliktiški. Nurodė, jog svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojęs smurtą. Ieškovas paskutinį kartą su sūnumi bendravo prieš 4,5 mėnesio. Nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vaiko amžių, pasiūlė kad ieškovo bendravimas su vaiku turėtų vykti palaipsniui, dalyvaujant psichologui arba vaiko motinai.

16. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikas yra nuolat motinos prižiūrimas, ieškovas su sūnumi bendravo tik prieš 4,5 mėnesio. Pažymėta, kad Telšių krizių centras rekomenduoja, jog atsakovas su sūnumi bendrautų tik Telšių krizių centre, stebint psichologui. Skyriaus atstovas byloje nurodė, jog, atsižvelgiant į šalių santykius, tėvo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti nustatyta, tačiau kurį laiką bendravimas turi būti trumpesnis, nes vaikas yra labai mažas, todėl negalėtų ilgą laiką būti be mamos. Institucijos atstovo nuomone, šiuo metu tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią rekomenduoja Telšių krizių centras – kad vaikas palaipsniui priprastų prie tėvo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, kuriose nurodoma, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių ir ieškovo bendravimas su sūnumi turi vykti dalyvaujant psichologui, motinai bei palaipsniui, pagrįstai nustatė, kad ieškovas su sūnumi gali bendrauti Telšių krizių centro patalpose, dalyvaujant psichologui ir vaiko motinai (atsakovei) V. A..

18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus ir turėjo atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu, kadangi ieškovas geriau pasirūpintų šalių nepilnamečiu vaiku.

19. CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

20. Apeliantas teigia, kad atsakovė su sūnumi gyvena savo motinos J. R. namuose. Namas be komunalinių patogumų, įrengtas skurdžiai, šildymas krosninis, vandenį nešasi iš kaimynų, susisiekimas su miestu blogas. Atsakovė su sūnumi naudojasi vienu kambariu, kambarys apstatytas būtiniausiais baldais, vaikas lovelės neturėjo, miegojo su mama kartu ant sofos, todėl atsakovė vaikui neužtikrina tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Apeliantui nėra aišku, kas ir iš kokių lėšų perka kietąjį kurą šildymo sezonui name užtikrinti. Atsakovė dėl blogos savo finansinės situacijos sūnui nėra nupirkusi net lovytės, su sūnumi naudojasi tik viena patalpa, o vandenį skolinasi iš kaimynų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas vaiko išlaikymui neskiria lėšų, nesirūpina materialine vaiko padėtimi, nesiekia atsakovei padėti gerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau apeliantas gera valia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui neteikia. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog, nors atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ji materialiai išlaiko šalių sūnų ir juo rūpinasi. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje pažymėta, jog apsilankymo metu matėsi, kad vaikas V. A. yra švarus, žvalus, tinkamai aprengtas ir prižiūrimas. Apeliantas taip pat teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas. Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog jis užtikrintų savo vaikui saugesnę aplinką bei materialinę gerovę, vertina deklaratyviais ir nepagrįstais.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų.

22. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

23. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatymo pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė