Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-2783-187/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-11Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
e2-2783-187/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01996-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
V. A.
Išvadą teikia
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Audrius Karpinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2783-187/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01996-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,dalyvaujant:ieškovo A. A. atstovei advokato padėjėjai A. J.,atsakovei V. A., jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Jonui Barauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A., ieškinį atsakovei V. A., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos: Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. A. ieškiniu prašo teismą: 1. nustatyti,. kad sūnaus tėvas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos penktadienį 12 valandą, grąžinant į namus sekmadienį 20 valandą. 2. Nustatyti, kad esant aplinkybėms dėl ko bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (negalėjimo atvykti, vaiko ligos atveju ir pan.) šalys viena kitą informuotų mobiliuoju telefonu. 3. Iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Be to 2017-12-01 teisme buvo gautas papildomai prašymas šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus tėvas A. A., turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. A., 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos penktadienį 12 val., grąžinant į namus sekmadienį 20 val., nustatant, kad bendravimas vyksta Telšių Krizių centro patalpose, Džiugo g. 6, Telšiai, už apgyvendinimą susimokant pačiam A. A., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimo atskirai galima nebenagrinėti, nes byla šios dienos posėdyje nagrinėjama iš esmės. Todėl atsižvelgiant į ieškovo atstovės sutikimą ir į tai, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pradžią ieškovas nurodo 2018 metų sausio mėnesį, o civilinė byla paskirta nagrinėjimui 2017-12-07 (sprendimas numatytas skelbti 2017-12-11), todėl atskirai laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimas nebesprendžiamas, o priimamas šiuo klausimu sprendimas iš esmės.

Šalies argumentai

Ieškovo A. A. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad bylą galima nagrinėti pačiam ieškovui nedalyvaujant ir paaiškino, kad ieškinį palaiko ir dėl Taikos sutarties sudarymo pareiškė, kad jos sudaryti ieškovas nepageidauja, nes jis norintis, kad būtų jo pareikštas ieškinys patenkintas. Paaiškino, kad tarp jo ir atsakovės kyla konfliktas dėl jo bendravimo su sūnumi. Paaiškino, kad patikslintą savo ieškinį ieškovas palaiko visiškai, nes ieškovo sūnaus V. A. motina V. A. neleidžia bendrauti su sūnumi, neleidžia susitikti, neatsako į jo skambučius. Taip ji neteisėtai riboja ieškovo, kaip sūnaus tėvo, teises. Ieškovas prašo teismą nustatyti, kad sūnaus tėvas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos penktadienį 12 valandą, grąžinant į namus sekmadienį 20 valandą. Nustatyti, kad esant aplinkybėms dėl ko bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (negalėjimo atvykti, vaiko ligos atveju ir pan.), šalys viena kitą informuotų mobiliuoju telefonu. Nurodo, kad tokios bendravimo tvarkos prašo, nes jis gyvena Kaune, todėl sūnų atvyks pasiimti į Telšių rajoną ir pasibaigus bendravimo laikui grąžins atsakovei V. atgal į jo buvimo vietą

Atsiliepimas

Atsakovė Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su ieškovo A. A. reikalavimu sutinka iš dalies. Ji nesutinkanti, kad ieškovas išsivežtų vaiką, tačiau sutinkanti, kad tėvas su vaiku bendrautų Krizių centre Telšiuose. Ji sutinkanti pati vaiką nustatytu laiku atvežti į Telšių krizių centrą, tačiau nesutinkanti, kad ieškovas atvyktų į jos namus, nes jis yra vartojęs smurtą ne tik jos, bet ir jos mamos atžvilgiu, kurios namuose ji šiuo metu gyvena. Jos abi bijančios vėl patirti smurtą. Santuoką tarp ieškovo ir jos yra sudaryta, nenutraukta, tačiau negyvena kartu, nes buvo smurtauta prieš ją, o su naujagimiu elgėsi agresyviai: merkdavo į šaltą vandenį vaiką ir kt. Šioje stadijoje prieštaravimų dėl paties ieškovo reikalavimo nereiškia, tačiau nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vienerių metų amžiaus sūnumi tvarka. Paaiškino, kad ji yra sudariusi santuoką su ieškovu, kuri nėra nutraukta, tačiau jie gyvenantys atskirai. Santuokoje, gyvenant kartu,(duomenys neskelbtini). jiems gimęs jų sūnus V. A., kuris šiuo metu gyvenantis kartu su ja, nes 2016 m. per šventas Kalėdas jos pačios ir jos mamos atžvilgiu ieškovas panaudojo fizinį smurtą, todėl kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to jie susitaikę ir gyvenę kartu toliau. Tačiau 2017 m. per šventas Velykas vėl tarp šalių, dalyvaujant ir atsakovės mamai įvyko panašus konfliktas, kurio eigoje pagrasino be jos (atsakovės) žinios išsivežti sūnų. Dėl to ji, baimindamasi dėl savo ir vaiko sveikatos, kartu su vaiku, išvykusi iš Kauno ir šiuo metu gyvenanti pas savo mamą Telšių rajone. Nuo to laiko vaikas gyvenantis su mama. Ieškovas, tai yra vaiko tėvas visiškai neprisidedantis prie vaiko išlaikymo, neskiriantis visiškai tam lėšų, nenuperkantis jokių reikalingų vaikui daiktų. Kadangi ji trūkstanti lėšų, esanti vaiko auginimo atostogose, todėl priimanti pagalbą ir iš kitų asmenų, o ieškovas pats nenuperkantis vaikui lovos papriekaištavęs, kad jos puseserė buvusi atvežusi naudotą vaikui lovelę ir ją išnešęs prie šiukšlių konteinerio, paaiškindamas, kad jo vaikas turi augti naujoje lovelėje, tačiau vaikui lovelės nenupirkęs iki šiol. Todėl ji priėmusi kitų žmonių pagalbą.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Jonas Barauskis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į šalių santykius, tėvo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti nustatyta, tačiau kol kas ji turi būti arti minimalios trukmės, nes pats vaikas yra dar ganėtinai mažas, kad galėtų ilgą laiką būti be mamos, tai yra sūnaus sveikatai gali kilti reali grėsmė išsivežus vaiką. Mama yra vaiko priežiūros atostogose, nuolatinai prižiūri ir rūpinasi vaiku. Be to pati vaiko mama bijo vaiko tėvo ir jo išsakytų pagrasinimų, kad jis gali vaiką išsivežti be jos sutikimo, kol kas nėra galimybės tėčiui pasiimti vaiką ilgam laikui. Nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti tokią bendravimo tvarką kaip prašo ieškovas, tačiau tėtis turi teisę bendrauti su vaiku, todėl šiuo metu tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią rekomenduoja Telšių krizių centras, kad vaikas palaipsniui priprastų prie tėčio. Be to atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovas pats neprašė pasimatymų su vaiku, o į Telšių Vaiko teisių apsaugos skyrių rašė raštus ir siekė tik kontroliuoti atsakovę.

Institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški, ieškovas atsakovės atžvilgiu yra naudojęs smurtą. Ieškovas paskutinį kartą su sūnumi bendravo prieš 4,5 mėnesio, t. y. bendravimas minimalus, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, mano, kad ieškovo bendravimas su vaiku turėtų vykti palaipsniui, dalyvaujant psichologui arba atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. A., gim.(duomenys neskelbtini), yra A. A. ir V. A. sūnus. A. A. 2017-07-13 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu tarpininkauti ir padėti pasimatyti su sūnumi, tačiau į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė dėl pasimatymų su vaiku, o kreipėsi tik dėl atsakovės V. A. kontrolės. Vaiko tėvui buvo atsakyta, kad turi teisę kreiptis į teismą. Santuoka tarp šalių nėra nutraukta, dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos šiuo metu ginčo nėra, vaikas gyvena su mama. Tėvas vaikui išlaikymo neteikia, kitokių byloje įrodymų nėra. Šalių santykiai konfliktiški, ieškovas yra panaudojęs fizinį smurtą prieš atsakovę, jie tarpusavyje nesugeba išspręsti tėvo ir vaiko bendravimo klausimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo. Ieškovas siekia maksimalaus bendravimo. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo ieškiniu, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo prašoma bendravimo su savo sūnumi tvarka yra akivaizdžiai nesuderinama su paties vaiko teisėmis bei ją nustačius ieškovas savo vaiko atžvilgiu tikėtina panaudotų tėvo valdžią priešingą vaiko interesams. Perdavus vienerių metų amžiaus, nuolat su mama gyvenantį vaiką ieškovui visam savaitgaliui gali kilti reali grėsmė vaiko sveikatai.

Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad šalių nepilnamčiui sūnui yra tik vieneri metai ir trys mėnesiai. Vaikas gyvena su mama. Tokio amžiaus vaikui (nuo 1 iki 3 merų amžiaus) yra labai svarbus dienos režimas, psichologų teigimu, tokio amžiaus vaikas dėl išsiskyrimo su artimu žmogumi (šiuo atveju mama) išgyventų nerimą, kuris labai veikia vaiko psichinę sveikatą, todėl vaikui atsiskirti nuo mamos rekomenduojama ne ilgiau nei keturioms valandoms. Tokio amžiaus vaikų grupė reikalauja globojančio asmens ir aplinkos nuspėjamumo, pastovumo ir rutinos. Šiuo metu byloje yra duomenys, kad vaiko tėtis, tai yra ieškovas 2016-12-16 smurtavo prieš savo šeimos narį, tai yra prieš atsakovę – savo sutuoktinę V. A.. Teismas neigiamai vertina ieškovo elgesį, nes jis vaiko išlaikymui neskiria lėšų, nesirūpina materialine vaiko padėtimi. Iš institucijos, byloje teikiančios išvados pateikto Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, matyti, kad buvo patikrinta ieškovo gyvenamoji vieta, joje nurodyta, kad vaikui skirto kambario nėra, nėra vaikui skirtos lovytės. Todėl teismas sprendžia, kad sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo nustatyti ieškovo A. A. siūlomą bendravimo tvarką šiuo metu, nes jo siūloma tvarka šiuo metu neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių, o tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų vykti palaipsniui, siekiant sukurti tarpusavio ryšį, vaiko ir tėvo bendravime dalyvaujant psichologui bei sutinkant abiems tėvams, dalyvaujant ir vaiko motinai V. A.. Kartu pažymėtina, kad kitokio gyvenimo būdo, įpročių buvimas, jeigu jis neprieštarauja visuomenės taisyklėms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindas riboti tėvo ir vaiko bendravimo. Teismas sutinka su institucijų, byloje teikiančių išvadą, pozicija, kad tėvas su sūnumi šiuo metu gali bendrauti Telšių krizių centre be mamos, tačiau neilgiau kaip keturias valandas ir dalyvaujant psichologui.

Spręsdamas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir teismo posėdyje paaiškėjusių faktinių aplinkybių dėl bendravimo laiko ir tvarkos, teismas koreguoja ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką ir nustato kitokią bendravimo tvarką, negu prašo ieškovas.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas žinodamas, kad atsakovė su sūnumi gyvena Telšių rajone nesikreipė į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nebandė čia spręsti kilusio ginčo tarp tėvų, vietoje to, kad siektų, kad šis skyrius padėtų ir tarpininkautų jam pasimatyti su sūnumi, jis siekė tik, kad šis skyrius kontroliuotų atsakovę. Ieškinyje reikalavimai buvo reiškiami visisškai neatsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje esančias aplinkybes, kurias ieškovas jau teikdamas ieškinį žinojo. Pats ieškinys yra patenkintas mažoje dalyje, atsakovės turtinė padėtis nėra gera (2017-10-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimu ji yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų), pats ieškovas neteikia išlaikymo jų sūnui, kurį išlaiko viena mama, tai yra atsakovė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu(duomenys neskelbtini)., tvarką:

nustatyti, kad ieškovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali bendrauti Telšių krizių centro patalpose, adresu Džiugo g. 6, Telšiai, dalyvaujant psichologui ir vaiko mamai (atsakovei) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio I ir III penktadienį, nuo 13 valandos iki 17 valandos.;

nustatyti, kad esant aplinkybėms dėl ko bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (vaiko ar tėvo ligos ir kitos svarbios aplinkybės), šalys viena kitą informuoja mobiliuoju telefonu.

Įpareigoti atsakovę V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) užtikrinti nepilnamečio sūnaus V. A., dalyvavimą susitikimuose su ieškovu A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Telšių krizių centro patalpose.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė