Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č. (E. Č.), asmens (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Č. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2021 m. gruodžio 31 d. apie 05.49 val. adresu Totorių g., ties pastatu pažymėtu Nr. 28, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „VW T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „VW T-CROSS 1.0 TSI Life“, M1G kategorijos, visureigio, 999 m³ variklio darbinio tūrio, 81 kW/110 AG variklio galios, 2021 m., vidutinė kaina 2022 m. sausio mėn. duomenimis su PVM 17 610 Eur (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta E. Č. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Prašyme nurodoma, kad E. Č. veiksmai vairuojant transporto priemonę esant daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumo atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apibūdinimą bei numatomos baudžiamosios atsakomybės pasekmės, kurios esant visos nagrinėjamos situacijos kontekste yra neproporcingos jos brolio atžvilgiu, nes tokie jo veiksmai buvo padaryti pirmą kartą, nebuvo piktybiškumo slėpti šio nusikaltimo, jis siekė greitai išsiaiškinti padarytą žalą UAB „CityBee Solutions“ ir ją pasirengęs nedelsiant atlyginti, kai tik bus pateikta informacija, taip pat nėra teistas už analogiškus ir kitus nusikaltimus ir pan. Jos vertinimu, netiesiogiai įtakos tokių veiksmų atsiradimui galimai turėjo brolio (E. Č.) per didelis atsipalaidavimas dėl (duomenys neskelbtini). Patikino, kad yra išsilavinusi ir suprantanti tokių asmenų vykdomų neteisėtų veiksmų pasekmes, galinti savo patirtimi ir sąmoningumu būti atsakinga už būsimą savo brolio E. Č. elgesį, yra neteista, turi nuolatinius darbo santykius, bei laikas nuo laiko besirūpinanti savo broliu dėl jo ligos stebėsenos ir kitais gyvenimo patogumais, kai jis lankosi Lietuvoje, bei gana dažnai pati lankosi (duomenys neskelbtini) pas brolį, domisi jo darbo ir gyvenimo sąlygomis ir įtaka ligos prevencijai. Šis brolio nedovanotinas (nepateisinamas) ir neatsakingas elgesys ypač paveikė jų šeimą, todėl visi supranta galimas pasekmes ir dėl to labai apgailestauja bei atsiprašo tų asmenų, kurie dėl tokio brolio elgesio turėjo nesklandumų ir rūpesčių. Pabrėžė, jog tokiu elgesiu jos brolis ypač pakenkė sau – iš dalies neteko pajamų, nes suplanuotu darbo grafiku neišvyko į (duomenys neskelbtini), galimai dėl nervinės įtampos ir savigraužos dėl savo veiksmų – tai gali (duomenys neskelbtini) bei neteks teisinės galimybės toliau vairuoti transporto priemonę ir tokiu būdu prisidėti prie pajamų gausinimo, kurių nemaža dalis yra skiriama (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra verta pasitikėjimo, kad savo įtaka ir tam tikra jo priežiūra gali jo būsimam elgesiui ir pasekmių suvokimui daryti teigiamą įtaką (b. l. 92–93).

Taigi laidavimas pagal BK 40 straipsnį taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jei yra pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Pastarąją išvadą sustiprina ir tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis E. Č. praeityje buvo teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį baudos bausme, kuri nebuvo sumokėta bei galiausiai pakeista viešaisiais darbais, o po to baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 76–80). Nepaisant to, kad dėl paminėtos nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (teistumas yra išnykęs), tačiau tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog E. Č. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl dar ir dėl to nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, kitų BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų vertinimas nebėra tikslingas.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis, bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas 2 kartus, 1 kartą už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 71–74), 1 kartą teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, teistumas išnykęs (b. l. 76–80), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju E. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi E. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 06.39 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 17.14 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 43–44, 57–58), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai, ir nustatant, kad galutinė bauda, kurią turi sumokėti kaltinamasis E. Č., sudaro 48 MGL (BBND) (t. y. 2 400 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam E. Č. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, viršijantis 2 promiles, sukeltas eismo įvykis. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, E. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatyto BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad E. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi E. Č. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo E. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 34). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas E. Č. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog E. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,02 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną (vakarą), keletą valandų prieš sėsdamas už vairo, važiavo Vilniaus mieste, ankstyvą penktadienio rytą, sukėlė eismo įvykį, paaiškinti, kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti transporto priemonę tokios būklės, ar kokios svarbios aplinkybės tai daryti, negalėjo. Taip pat pažymėtina, jog E. Č. ne pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.

Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje nėra (negauta) duomenų, kad E. Č. finansinė padėtis yra sunki, asmeniškai turi finansinių įsipareigojimų, išlaikytinių, ir kt., t. y. neturi objektyvių galimybių sumokėti tokio dydžio pinigų sumą. Teismas pabrėžia, jog šiuo atveju vairuotos transporto priemonės vertė taip pat negali būti laikoma pagrindu neskirti E. Č. turto vertės konfiskavimo arba vertę sumažinti.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (pagal naujausią teismų praktiką – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „VW T-CROOS 1.0 TSI Life“, M1G kategorijos, 2021 m., vidutinė kaina (2022 m. sausio mėnesio duomenimis) su PVM – 17 610 Eur. Taigi ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus.

Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. Č. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad E. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. Č. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 610 Eur.

Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja prašė išdėstyti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau, vadovaujantis naujausia teismų praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-932/2022), nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Tuo tarpu turto konfiskavimas (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tai reiškia, kad asmuo, negalėdamas iš karto (tiksliau per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis pateikiamas vykdyti) sumokėti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, asmuo gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti pageidaujamą terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančiai pinigų sumai sumokėti.

Kaltinamajam E. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–60) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Č. (E. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (BBND) (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Č. (E. Č.) paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (BBND) (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 06.39 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 17.14 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirti E. Č. (E. Č.) galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (BBND) (2 400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. Č. (E. Č.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, E. Č. (E. Č.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš E. Č. (E. Č.) konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 610 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus dešimt eurų).

E. Č. (E. Č.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. Č. (E. Č.), kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.