- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-303-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45399-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- E. Č.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Č. paskirta 50 (penkiasdešimt) MGL (BBND) (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 31 d., 06.39 val., iki 2021 m. gruodžio 31 d., 17.14 val., (viena diena) išbūtas laikas vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirta E. Č. galutinė bausmė – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (BBND) (2 400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejus) metus terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi E. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – bei nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš E. Č. konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 610 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus dešimt eurų).
E. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Č. nuteistas už tai, kad neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. gruodžio 31 d., apie 05.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „VW T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis E. Č. ir jo gynėja advokatė Eglė Latauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį: 1) dėl paskirtos bausmės – baudos – sumažinti jos dydį nuo 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur); 2) dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – sumažinti uždraudimo naudotis šia teise – vairuoti kelių transporto priemones – laiką iki 1,5 metų; 3) dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo ir sumažinti konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dydį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. Č. atžvilgiu yra lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės, nuteistasis nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi prisipažįstančiojo pozicijos, išdėstė visus jo elgesį nulėmusias priežastis, tačiau teismas vertindamas retrospektyvinį jo elgesį praeityje dar kartą „baudė“ už teisės pažeidimus, dėl kurių jau buvo išnykę teistumai ar prieš kurį laiką vertintas jo elgesys dėl administracinio nusižengimo įvykdymo.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantai pažymi, kad teismas pasisakė dėl 2021 m. gruodžio 31 d. E. Č. elgesio pasekmių: eismo įvykio ir sugadinto turto, kurie nebuvo šios bylos nusikaltimo objektyviosios aplinkybės, nes dėl sugadinto turto nebuvo jokių faktinių duomenų, o tik prielaida, nes dėl eismo įvykio nebuvo priimta jokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju teismas jais vadovautis neturėjo teisės, nes dėl jų nevyko įrodinėjimo procesas.
2.3. Apeliantai nurodė, kad teismas nurodė nepagrįstus motyvus dėl E. Č. elgesį charakterizuojančių aplinkybių, kurios šioje byloje nebuvo įrodinėjamas ir dėl jų nebuvo jokių teisinių ir faktinių duomenų. Tokiu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas sumažinti apeliantui paskirtos bausmės – baudos – dydį iki minimalaus 50 MGL (BBND), nes tai atitinka teisingos ir proporcingos bausmės dydį, teisės normų taikymą ir viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą.
2.4. Pareiškėjai nurodė, kad E. Č. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, išduotos Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. konstatuoto nusikaltimo metu turėjo teisę valdyti transporto priemonę, suteiktą Jungtinės Karalystės. Šioje valstybėje jau daug metų gyvena ir dirba, todėl teisė vairuoti kelių transporto priemones jam buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje.
2.5. Pažymėjo, kad pagal bylos duomenis nurodomas sukeltas eismo įvykis sunkių ir kitokio pobūdžio pasekmių kitoms transporto priemonėms ir asmenims nesukėlė, eismo įvykyje dalyvavo ta pati transporto priemonė, kuri atsitrenkė į kliūtį. Dėl šio įvykio nenukentėjo kiti asmenys. Tokiu atveju laikyti visapusiškai atskleistomis aplinkybėmis, kurios neigiamai charakterizuoja apeliantą, yra nepagrįsta ir neteisinga.
2.6. Darė išvadą, kad apeliantui neindividualizuota, bet skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kurios taikymui nurodoma neištirta ir nekonkreti informacija negali nulemti apeliantui E. Č. specialiosios teises – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – 3 metams (priemonės taikymo vidurkis). Tokiu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas mažinti šio specialiosios teisės uždraudimo vairuoti transporto priemonę laikotarpį teismo nuožiūra (pvz., iki 1,5 metų) užtikrinant konstitucinį teisingumo ir proporcingumo teisės principų įgyvendinimą.
2.7. Pastebėjo, kad automobilio vertės konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, nes atitinka ilgametę Lietuvos teismų praktiką, tačiau nepakankamai individualizuotas.
2.8. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad priimant skundžiamą nuosprendį teismas turėjo pagrindą svarstyti, bet nesvarstė klausimo, ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis (tik formaliai nurodė). Taikant visą transporto priemonės vertės (17 610 Eur) konfiskavimą nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias E. Č. charakterizuojančias aplinkybes (onkologinę ligą, kurios gydymui ir kontrolei yra būtinos finansinės lėšos), taip pat į tai, kad administracinis nusižengimas dėl neblaivaus vairavimo, buvo konstatuotas 2018 m., ir jo leistinas neblaivumas, viršytas minimaliai, 0,06 prom. (minimalus lengvas neblaivumas yra 0,4 prom.).
2.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimas konfiskuoti visą, pakankamai didelę, automobilio vertę šiuo atveju nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo nuteistojo asmens (E. Č.) teises daugiau negu yra būtina. Tokiu atveju darytina išvada, kad apeliantui E. Č. turėtų būti skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaktų šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma turėtų būti mažintina apeliacinės instancijos teismo sprendimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo E. Č. gynėja advokatė Eglė Latauskienė – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. Č. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas atmetamas
5. Nuteistasis E. Č. ir jo gynėja advokatė Eglė Latauskienė apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį, sumažinti draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl paskirtos bausmės dydžio
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK įpareigojimų nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę, teisingai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, tiek ir nuteistąjį E. Č. charakterizuojančias aplinkybes.
9. E. Č. nuteistas už vieną nesunkų, baigtą, tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Č. vairavo automobilį praėjus pakankamai neilgam laikui, tik kelioms valandoms, po alkoholio vartojimo. Toks poelgis, net ir gerai jaučiantis po suvartoto alkoholio, nepaneigia nusikalstamos veikos pavojingumo bei aplinkybės, kad asmuo yra apsvaigęs. Net ir suvokdamas savo veiksmų galimą žalą ir keliamą grėsmę E. Č. vis tiek ryžosi vairuoti transporto priemonę. Kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, nors ir E. Č. vairuojamas automobilis nesukėlė padarinių kitoms transporto priemonėms ar kitų asmenų sveikatai, automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis sukelti realią žalą. Be to, E. Č. vairuojamas automobilis atsitrenkė į metalinį stulpą, kurį apgadino, taip pat buvo apgadinta ir jo vairuojama transporto priemonė. Sunkesnių galimų padarinių pavyko išvengti tik atsitiktinai, E. Č. sustabdžius pareigūnui. Automobilio vairavimas esant neblaiviam ir ženkliai viršijant baudžiamosios atsakomybės ribą – šiuo atveju nustatytas 2,02 promilės girtumas, savaime kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai, turtui, todėl remiantis vien tuo, kad nekilo sunkių padarinių, bausmės švelninimas būtų nepagrįstas. Sutinkama su apeliacinio skundo pateiktais duomenimis, kad nuteistasis nuosekliai laikėsi prisipažįstančiojo pozicijos, išdėstė visas jo elgesį nulėmusias priežastis, dėl to buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. Taip pat reikia pabrėžti, kad E. Č. yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam bei vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę išduotą Jungtinėje Karalystėje, tačiau baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis pagal BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra artimas minimaliam baudos dydžiui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo E. Č. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, laikėsi BK 41, 54 straipsnių keliamų reikalavimų ir pagrįstai paskyrė galutinę bausmę – 50 MGL (3 750 Eur) baudą. Toks bausmės dydis neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principo reikalavimams, dar labiau mažinti baudos dydį šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės termino
10. BK 68 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas nustato naudojimosi specialia teise draudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemonės tikslas yra prevencinis, užkirsti kelią ateityje asmeniui vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti ir kitus bausmės tikslus (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu E. Č. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo šį terminą sumažinti teismo nuožiūra, pavyzdžiui, iki 1,5 metų.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirtas 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra nepagrįstas, neindividualizuotas ir pažeidžiantis teisingumo, proporcingumo principus.
12. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
13. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).
14. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nebuvo ginčijama, kad E. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas, kaip minėta, 2,02 promilės girtumas. Toks girtumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė yra neindividualizuota, todėl egzistuoja pagrindas trumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę. Be aukščiau minėtų, nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių, pažymima, kad E. Č. anksčiau – 2018 metais, buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio. Dėl šio padaryto administracinio nusižengimo, kai nuteistajam buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas, buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių terminui. Tačiau paskirta poveikio priemonė nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos bei nesustabdė nuo pakartotinio vairavimo transporto priemonės apsvaigus. Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei E. Č. charakterizuojančius duomenis daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės 3 metų terminas nustatytas pagrįstai, tokia jo trukmė padės užtikrinti prevencinį tikslą ir sustabdyti nuteistąjį nuo tolimesnio galimo vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 3 metų baudžiamosios poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir teisingas, todėl trumpinti šios baudžiamosios poveikio priemonės termino nėra pagrindo.
Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo
16. Skundžiamu nuosprendžiu E. Č. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 17 610 Eur išieškojimas. Apeliaciniame skunde gynėja neginčijo BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyto pinigų sumos išieškojimo taikymo, tačiau ginčijamas išieškotinos sumos dydis. Nurodoma, kad nepakankamai atsižvelgta į E. Č. onkologinę ligą, tuo metu per daug sureikšmintas ankstesnis baustumas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kuriuo leistina riba viršyta minimaliai.
17. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuojant ne transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkamą pinigų sumą yra užtikrinamos prevencinės priemonės, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašių nusikalstamų veiksmų ir, kad nebūtų bandoma naudotis kitiems asmenims priklausomoms transporto priemonėms, taip siekiant išvengti turto konfiskavimo. Tokiu atveju turi būti konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas.
18. Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad E. Č. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas svetimą transporto priemonę. Remiantis bylos duomenimis, naudotas automobilis priklauso UAB „C. S.“, todėl nagrinėjamu atveju taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VšĮ „E.“ pateiktais duomenimis, priteisė apskaičiuotą vidutinę transporto priemonės Lietuvoje vertę – 17 610 Eur.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018)
21. Aukščiau aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo padarytą veiką. Pabrėžiama, kad E. Č. vairavo transporto priemonę praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Be to, manevruodamas atsitrenkė į stovėjusį metalinį stulpą. Taip elgdamasis kėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei sau pačiam. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visos transporto priemonės vertės atitinkamos pinigų sumos išieškojimas suvaržys nuteistojo teises labiau nei būtina, apsunkins finansinę padėtį bei onkologinės ligos gydymą, kuriam reikia piniginių lėšų. Sutinkama, kad automobilio vertės atitinkamos pinigų sumos išieškojimas apsunkins E. Č. finansinę padėtį. Tačiau pabrėžiama, kad onkologinė liga, kurios gydymui reikalingos piniginės lėšos, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo momento, ši aplinkybė buvo žinoma, bet vis tiek nesustabdė E. Č. nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, nuteistasis tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad 2018 metais leistina neblaivumo riba vairuojant transporto priemonę buvo viršyta minimaliai. Tačiau minėtas atvejis parodo, kad E. Č. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, jog praėjus beveik 4 metams (2018 m. rugsėjo 8 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilės girtumas, 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtas nutarimas dėl minėto administracinio nusižengimo, informacijos apie sumokėtą baudą nėra (b. l. 72-73) nuo nubaudimo už vairavimą neblaiviam, vėl padarė analogišką, tik žymiai pavojingesnę veiką. Taigi švelnesnės poveikio priemonės prevenciškai teigiamai E. Č. nepaveikė, nuteistasis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šioje byloje taikomos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės turi būti adekvačios jo padarytos veikos pavojingumui, taip pat asmenybės charakteristikai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik ta aplinkybė, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė – 17 610 Eur, negali būti išimtinė, kuria remiantis būtų mažinamas išieškotinos pinigų sumos dydis.
22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas automobilio, „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, įstatymo pažeidimo nepadarė. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, teisinga, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Č. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą atmesti.