Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, dėl 34 415,00 Lt draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo ,,BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veiklą vykdančio per Lietuvoje registruotą filialą, 500,94 Lt (145,08 Eur) draudimo išmokos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1721-727/2013 buvo nagrinėjamas ieškovo R. M. ieškinys atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, dėl 34 415 Lt draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovui R. M. iš atsakovo ,,BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veiklą vykdančio per Lietuvoje registruotą filialą, 500,94 Lt (145,08 Eur) draudimo išmokos, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovui užginčijus užpylimu padarytos žalos dydį bei esant akivaizdžiai skirtingoms ginčo šalių pozicijoms šiuo klausimu, atsakovo prašymu byloje 2012-05-02 nutartimi buvo paskirta statinio dalies ekspertizė ieškovo turtui padarytos žalos dydžiui nustatyti, ją atlikti pavesta teismo ekspertui prof. dr. S. M., įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą. Pastarasis 2013-06-18 teismo ekspertizės aktu Nr. 13-29 konstatavo, jog norint slėptuvę atstatyti iki užpylimo buvusią padėtį reikia nuplauti ir dezinfekuoti patalpų sienas 50 cm. aukštyje nuo grindų, iššluoti ir išplauti patalpos grindis. Ekspertas konstatavo, jog dėl slėptuvės užliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimo (t.y. patalpų išvalymo) kaštai yra 500,94 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir tuo, jog ekspertas nustatė, kad ieškovo R. M. į bylą pateikta UAB ,,Plukas“ sąmata nėra objektyviai pagrįsta, nes joje nurodytų darbų atlikimas sąlygotų esminį turto pagerinimą. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo netikėti eksperto pateikta išvada, jo posėdyje nurodytais teiginiais.

2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procesą byloje prašė atnaujinti iš esmės dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingų vertimų, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodė, kad priteisdamas draudimo išmoką teismas rėmėsi tik atsakovo nurodyto eksperto S. M. paskaičiuota suma, nors pats atsakovas pagal draudimo sutartį privalėjo atlikti nuostolių paskaičiavimą ir nustatyti sugadinimų apimtis. Pasak pareiškėjo, minėto eksperto išvada kompetentingų institucijų buvo pripažinta klaidinga ir nepagrįsta, o dėl tokių eksperto veiksmų ieškovas kreipėsi į teismą, kuris ieškovo skundą tenkino visiškai. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė eksperto D. K. atlikta ekspertize, kurioje nustatyta, jog patalpų sugadinimų pašalinimui reikalinga 10 147,00 Eur suma, bei nustatyti pažeidimai ir sugadinimai, kurių teismas nėra tyręs bei vertinęs ir nėra apie tai pasisakęs. Taip pat UAB „Soretto Group Lt“ pateikta sąmata, jog patalpų atstatymui reikalinga 13 290,22 Eur suma.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Tokį savo sprendimą teismas grindė tuo, kad vien ieškovo pateiktas teismo eksperto vertinimo aktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi pareiškėjo pateiktas aktas bei sąmata galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai savo esme neturi didesnės įrodomosios galios, nei teismo paskirtos statinio dalies ekspertizėje padarytos išvados, kuriomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo nesivadovauti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti eksperto D. K. kvalifikacija, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas jo užsakymu atliktas vertinimo aktas bei privataus juridinio asmens paskaičiuota sąmata nesudaro pakankamo pagrindo laikyti tokias aplinkybes turinčias esminę reikšmę bylai.

Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esmę, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi specialios kvalifikacijos ir tam reikalingų specialiųjų žinių. Pareiškėjo teigimu, jis sąžiningai tikėjo ir vylėsi, kad teismo įpareigotas S. M. išsamiai ir sąžiningai atskleis visas aplinkybes, tačiau bylai reikšmingos aplinkybės paaiškėjo tik iš teismo eksperto D. K. akto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą ar pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1721-727/2013 buvo paskirta statinio dalies ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti prof. dr. S. M., t.y. ekspertui, turinčiam specialiųjų žinių. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi specialios kvalifikacijos ir tam reikalingų specialiųjų žinių, kadangi būtent šiems trūkumams pašalinti ir buvo paskirta ekspertizė. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo eksperto D. K. akte, kuriuo remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, pažymėtina, jog kilus abejonių dėl eksperto šališkumo ar jo pateiktos išvados pagrįstumo, pareiškėjas turėjo teisę prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Negana to, pareiškėjas turėjo galimybę teismo posėdžio metu užduoti ekspertui klausimus dėl jam abejonių keliančių ekspertizės išvadų. Įrodymų, kad tokius procesinius veiksmus pareiškėjas atliko, byloje nėra. Dėl išdėstyto atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą pateikė ir įrodė būtent esmines naujas aplinkybes ir faktinius įrodymus, akivaizdžiai žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis priimti ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuoti faktai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog apelianto pateikti įrodymai (eksperto D. K. aktas ir sąmata) savo esme turi didesnę įrodomąją galią nei teismo paskirtos statinio dalies ekspertizėje padarytos išvados. Be to, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių paties pareiškėjo privačiai užsakytos ekspertizės objektyvumu, nepaisant to, kad ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Skunde nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti procesą remiasi vien formaliais ir niekuo nepagrįstais ir neteisėtais argumentais, apeliantas nepateikė šį savo teiginį pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Skunde nurodyta aplinkybė iš esmės remiasi paties apelianto samprotavimais ir niekuo nepagrįstais pamąstymais, kadangi susipažinus su skundžiama nutartimi ir jos turiniu nustatyta, kad skundžiamą sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei aktualia teismų praktika.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog net ir atnaujinus procesą, suinteresuoto asmens teisės niekaip nebūtų pažeistos, kadangi nukentėjo būtent pareiškėjas ir jo turtas buvo sugadintas, todėl teismas nepagrįstai užkerta kelią tolimesnei bylos eigai ir atima teisę į teisingumo įvykdymą bei teisę į teisingą teismą, kadangi bylos atnaujinimo institutas būtent ir yra skirtas atnaujinti bylos nagrinėjimui, kuriame dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti priimtas priešingas sprendimas.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.