- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-99-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00506-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Advokatai
- Albina Cirulienė
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Ž., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Albinos Cirulienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ J. P S. P. C. teikimas ir T. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. Ž. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi T. Ž. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymas pratęstas.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi T. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi T. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
5. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. liepos 15 d. nutartimis T. Ž. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.
6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi buvo patenkintas VšĮ J. P S. P. C. teikimas ir T. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
7. T. Ž., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė Albina Cirulienė skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį.
7.1. Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta komisijos narė gydytoja psichiatrė R. B., kuri nurodė, kad pagal ligos pobūdį T. Ž. yra galimai pavojingas visuomenei, taip pat buvo apklaustas T. Ž. gydantis gydytojas psichiatras S. J., kad T. Ž. pagal ligos pobūdį galimai yra pavojingas visuomenei. Šių asmenų parodymai nėra paremti konkrečiais faktais, jų parodymų turinį daugumoje įtakojo T. Ž. motinos A. G. nusiskundimai dėl T. Ž. tariamai negatyvaus elgesio jos atžvilgiu, kuriuos jis neigia. Išklausęs A. G. paaiškinimą teisme, T. Ž. paaiškino, kad A. G. nusiskundimai dėl tariamai blogo sūnaus elgesio jos ir kitų asmenų atžvilgiu yra tarpusavio nesutarimų pasekmė ir šis aiškinimas byloje esančiais įrodymais nėra paneigtas. T. Ž. suvokia ir neginčija, jog serga paranoidine šizofrenija, paskirto gydymo nevengia, pagal gydytojų nurodytą grafiką lankosi gydymo įstaigoje, vykdo visus gydytojų psichiatrų nurodymus, vartoja paskirtus vaistus, bendrauja su socialiniais darbuotojais, žino ir suvokia alkoholio vartojimo pasekmes, todėl juo nepiktnaudžiauja, tuo labiau negeria kartu su vaistais, yra kritiškas savo elgesiui, smurto prieš trečiuosius asmenis nevartoja, sveikatai pablogėjus, savo iniciatyva išsikviečia greitąją medicinos pagalbą ir vyksta gydytis į Marių psichiatrinę ligoninę, kur jam suteikiama reikalinga medicininė pagalba, įstatymų nepažeidinėja, nekelia pavojaus visuomenei ir aplinkiniams.
7.2. Skunde pažymima, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria T. Ž. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, T. Ž. būklė yra esmingai pablogėjusi, nenustatyta, kad jis gali padaryti ar daro žalą žmonių interesams, yra pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo jam taikyti priverstinį gydymą stacionarinio stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Nors gydymo įstaigos komisijos akte nurodyta, kad T. Ž. lankosi gydytojo konsultacijose, bendrauja su socialiniais darbuotojais, tačiau nenustatyta, kad per stebėjimo laikotarpį būtų padaręs teisėtvarkos pažeidimų. Kauno apylinkės teismas šių duomenų nevertino ir nutartyje apie tai nepasisakė. Be to, skunde pažymima, kad nusikaltimai, už kurių padarymą T. Ž. pripažintas kaltu, nėra sunkūs ir pavojingi visuomenei.
8. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
T. Ž., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Albinos Cirulienės skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti T. Ž. gynėjos skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
11. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
12. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, pagrįstai rėmėsi VšĮ J. P S. P. C. gydytojų komisijos (duomenys neskelbtini) d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei VšĮ J. P S. P. C. atstovės R. B. paaiškinimais. Atstovės paaiškinimais nustatyta, jog T. Ž. diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). Priverstinio ambulatorinio gydymo stebėjimo metu T. Ž. būsena pablogėjo dėl vartojamų vaistų maišymo kartu su alkoholiu bei nuolat kylančių konfliktų su aplinkiniais ir šeimos nariais. T. Ž. per šį laikotarpį 4 kartus gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Klinikinės ligoninės Psichikos klinikoje Marių sektoriuje. T. Ž. mama dažnai susisiekia su VšĮ J. P S. P. C. socialiniais darbuotojais ir išsako susirūpinimą dėl sūnaus. Teigia, kad sūnus agresyvus, iš niekur nieko pradeda pro langą mesti daiktus, daužyti baldus, geria alkoholį kartu su vaistais, konfliktuoja su kaimynais. T. Ž. konsultacijų su VšĮ J. P S. P. C. gydytojais psichiatrais ir socialiniais darbuotojais kalba nenoriai, nekantrus, sunkiai nusėdi vietoje, ne visada tvarkingas, neneigia, kad vartoja alkoholį, išklausus, įtariamos prastos gyvenimo sąlygos, socialinių įgūdžių stoka. T. Ž. išsako, kad girdi vyriškus ir moteriškus balsus, „kalba nesąmones“, klausinėjamas susierzina, nenori plačiau apie tai kalbėti, vaistus vartoja savo nuožiūra, nenuosekliai, skundžiasi sutrikusiu miegu. T. Ž. sąmoningas, orientuotas laike, vietoje, savyje teisingai, paviršutiniškas, nuotaikos fonas svyruojantis, kartais su disforijos atspalviu, emocijos labilios, greitai besikeičiančios, epizodiškai neadekvačios, dirglios, mąstymas netolygus, paralogiškas, prasmingam verbaliniam kontaktui prieinamas, į klausimus atsako pagal prasmę, tačiau nenoriai, pokalbio metu nerimastingas, greitai sudirgsta, pakyla balso tonas, išlieka aukštas nerimo, vidinės įtampos lygis, būklei kritika formali. Kauno apylinkės teisme buvo apklaustas ir gydytojas psichiatras, kuris tiesiogiai dirba su T. Ž., kuris nurodė, kad T. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio 4 kartus gydytas stacionare Marių ligoninėje, tai yra pusę šio laiko jis praleido ligoninėje, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, pagal ligos pobūdį T. Ž. galimai yra pavojingas visuomenei.
13. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad T. Ž. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. VšĮ J. P S. P. C. teikime nurodyta, kad T. Ž. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir per stebimą laikotarpį išlieka negatyvi šizofrenijos simptomatika bei dažnas stacionarinis gydymas, alkoholio vartojimas, mamos nusiskundimai, todėl padarė išvadą, kad ambulatorinis gydymas neužtikrina paciento stabilios psichikos būsenos bei galimos žalos savo ir aplinkybių sveikatai, turtui, komisija rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Todėl Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ir atsižvelgęs į nurodytus duomenis padarė teisingą išvadą, jog T. Ž. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tikslinga pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
14. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų VšĮ J. P S. P. C. gydytojų komisijos išvadą, gydytojų kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir Kauno apylinkės teismo sprendimu. Manyti, kad T. Ž. sugebės ir toliau gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus ir aptartus duomenis) pagrindo nėra, nes ambulatorinis gydymas nedavė tokių rezultatų, kokių buvo siekiama, T. Ž. psichinė būklė prastėja, ambulatorinis gydymas yra apsunkintas. Todėl konstatuotina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus T. Ž. stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kitiems asmenims.
15. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi T. Ž. pagrįstai pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės sąlygos, todėl T. Ž. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
T. Ž., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės Albinos Cirulienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.