Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, – T. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi T. Ž. stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymas pratęstas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi T. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi tenkinus VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro teikimą, T. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. T. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį, nurodo, jog jam jau buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, o pritaikius stacionarinį stebėjimą, jis dėl tų pačių veikų baudžiamas antrą kartą.Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymo, teismas priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Nagrinėjamu atveju T. Ž., padariusiam BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri vėlesnėmis nutartimis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ir jo taikymas tęsiamas. Skundžiama 2018 m. birželio 11 d. nutartimi sprendžiant T. Ž. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės klausimą, buvo gauta 2018 m. gegužės 11 d. išplėstinės VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės Nr. S3-728, iš kurios matyti, kad T. Ž. nustatyto psichikos sveikatos sutrikimo eiga sparčiai progresuojanti, įgavusi nepertraukiamą pobūdį, vis dar išlieka paranoidinei šizofrenijai būdingos klausos haliucinacijos, kliedesinė simptomatika, ryškūs ir negrįžtami pakeitimai emocijų, valios, mąstymo ir asmenybės srityse. T. Ž. psichikos būsena yra nestabili, sparčiai blogėjanti, o, stebint ambulatoriškai, išlieka T. Ž. pavojingumas sau ir aplinkiniams. Kadangi šeimos nariai ir artimieji, vengdami pakartotinio agresyvaus T. Ž. elgesio prieš juos, jo globos atsisako, užtikrinti reikiamą priežiūrą – paskirtų vaistų vartojimą, nėra galimybės. Asmuo vaistus vartoja su kontraindikacijas sukeliančiais energetiniais gėrimais, piktnaudžiauja alkoholiu, neadekvačiai elgiasi gyvenamojoje vietoje ir su kaimynais, o jo kritiškumas savo būsenai nepakankamas, jis jaučiasi esantis „pasveikęs“. Įvertinęs aptartus argumentus, gydytojų komisijos rekomendacijas bei T. Ž. šeimos narių pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, patvirtinančias pastarojo neadekvatų elgesį ir išliekantį pavojų sau bei aplinkiniams (namuose užkūrė laužą, užkimšo rūbais kanalizacijos vamzdžius, dėl ko užliejo kaimynų butą ir pan.), taip pat sveikatos priežiūros įstaigos teikime išdėstytas rekomendacijas, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis bei teisingai sprendė, jog šiuo metu ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas T. Ž. yra nepakankamas, kadangi juo nepasiekiami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai.Nors apeliantas skunde teigia, jog jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitus į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, jis antrą kartą baudžiamas už tas pačias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti.Skiriant priverčiamąsias medicinos priemones, teismas nenustato jų termino, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, tačiau, kaip minėta, jau taikant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, pagal BPK 405 straipsnio 2 dalį teismas periodiškai privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. To paties straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad asmeniui pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis gali būti pakeičiama tuo atveju, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad priverčiamųjų medicinos priemonių nepanaikinus, o tik pakeičiant jų rūšį, jų taikymas nenutrūksta, o yra tęsiamas toliau, taigi ir T. Ž. pakeitus ambulatorinį stebėjimą stacionariniu, tai yra pakeitus taikomos priemonės rūšį, priverčiamosios medicinos priemonės nebuvo panaikintos. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko tik tiems asmenims, kurių dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kurie gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nors po pirmiau T. Ž. taikyto stacionarinio stebėjimo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi jam buvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau, šią švelnesnio pobūdžio priemonę taikant ir, remiantis aptartais duomenimis (pirminės psichikos sveikatos įstaigos išplėstinės komisijos rekomendacijomis bei T. Ž. artimųjų nurodytomis aplinkybėmis) konstatavus, jog ambulatorinis stebėjimas nėra pakankamas ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas turi būti tęsiamas stacionare, asmeniui ši priemonė neskiriama pakartotinai, o tik pakeičiama jos rūšis, pritaikant ją pagal asmens psichikos sveikatos būklę bei jo pavojingumą sau ir visuomenei. Tokiu būdu pagrindo vertinti, jog T. Ž. pakeitus priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, buvo pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą principas, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, pakeisdamas T. Ž. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti T. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.