Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. e2S-271-755/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
e2S-271-755/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00455-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-271-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00455-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; (S) 3.4.2.7.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-261-786/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ skundą atsakovui A. K., atsakovo atstovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivira“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „SOSCREDIT“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti bankrutuojančio asmens A. K. 2020-11-11 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu – „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų tvirtinimo“.

2. Nurodė, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kainos, buvo reikalinga atlikti turto vertinimą ir administratorius turėjo pasiūlyti kreditorių susirinkimui buto pardavimo pradinę kainą pagal vertinime nurodytą rinkos kainą, o ne pagal VĮ Registrų centro duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rajono rūmai 2021-02-22 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

4. Nustatė, kad 2020-11-11 įvyko bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių surinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatytas ir sprendžiamas ketvirtas darbotvarkės klausimas „Dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. K. nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų tvirtinimo“. Bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių dauguma (65,36 procentai) nusprendė bankrutuojančio fizinio asmens A. K. nekilnojamąjį turtą - butą pardavinėti dvejose varžytinėse (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnio 2 dalies pagrindu), pardavimo bankroto procese pirmųjų varžytinių pradinė kaina–25 300 Eur, nepardavus pirmose varžytinėse, pradinę kainą mažinti 20 proc. Nepardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, tolimesnę šio turto pardavimo tvarką ir kainas nustatyti kreditorių susirinkime.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas kreditorių susirinkime balsavo „prieš“ pasiūlytą nutarimo projektą, nesutinka su kreditorių susirinkime kreditorių daugumos balsų patvirtinta nekilnojamojo turto pradine pardavimo kaina, motyvuojant tuo, kad nebuvo atliktas turto vertinimas ir kaina neatitinka rinkos vertės. Tai pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus jų interesus, juo nėra siekiama kreditorių reikalavimų patenkinimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto – buto pardavimo varžytinėse pirminė kaina buvo patvirtinta nurodyta mokumo atkūrimo plane bei atsižvelgiant į VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės turto rinkos vertę. Kreditoriai, kurie sudaro 65,36 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų, patvirtino pardavimo kainą ir nelaikė jos nepagrįsta. Kreditoriai nepriėmė sprendimo atlikti turto vertinimą, nurodydami, kad tam nėra lėšų, tačiau, kaip nurodė administratoriaus atstovė, realiai turtą apžiūrėjo ir nustatė parduodamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.

7. Nustatė, kad tarp kreditorių susirinkimo patvirtintos pradinės pardavimo kainos (25 300 eurų) ir pareiškėjo atlikto vertinimo nustatytos kainos (37 600 eurų) yra 12 300 eurų. Atsižvelgęs į teismų praktiką, kad skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusiu kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012), nurodė, kad pareiškėjui nekliudoma surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai, ir tokį nurodyti kreditorių susirinkimui, o atsiradus keliems pasiūlymams, turtas bus parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, kas atitinka visų kreditorių interesus. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė skunde išdėstyto reikalavimo ir yra nepagrįstas, todėl skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „SOSCREDIT“ (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-02-22 nutartį ir skundą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020-11-11 bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių susirinkime 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ priimtą nutarimą „Parduoti A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą - patalpą/butą, varžytinėse LR Vyriausybės nustatyta tvarka (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis), pardavimo bankroto procese pirmųjų varžytynių kaina 25 300 Eur (100 proc. vertės), nepardavus pirmose varžytynėse, pradinę kainą mažinti 20 procentų, iki 20 240 Eur. Nepavykus turto parduoti, šaukti kreditorių susirinkimą turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymui.“ ir klausimą „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ grąžinti pakartotinai nagrinėti bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių susirinkimui, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:

8.1. apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitus turto vertinimo teisės aktų reikalavimus atitinkančią Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Turto vertinimo ataskaita), kurioje ginčo butas įvertintas 37 600 Eur verte, t. y. pateikė įrodymus, kad turto vertė yra 48 proc. didesnė nei ginčijamu nutarimu nustatė kreditoriai, todėl teismo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo, nepagrįsti;

8.2. fizinio asmens bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad , atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas; pradinė kaina nustatoma atliekant turto vertinimą parduodamo turto rinkos kainai nustatyti. Administratorė nepagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro nurodyta turto verte;

8.3. atsižvelgiant į tai, kad , nustatant bankrutuojančio fizinio asmens nekilnojamojo turto pradinę pardavimo varžytinėse kainą, nebuvo atliktas individualus turto rinkos vertės vertinimas, nebuvo remtasi aktualiais objektyviais turto vertinimo duomenimis, o priimant skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai rėmėsi tik prielaidomis, o ne objektyviu įrodymu (Turto vertinimo ataskaita), apeliantė prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

8.4. po skundo pateikimo apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus (buto pirkimo-pardavimo sutartį), kurie, jo teigimu, patvirtina, kad ginčo turto kaina yra daug didesnė, nei buvo nustatyta skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, nes kaimyninis butas buvo parduotas už 35 500 Eur sumą ir prašė to įrodymus prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

9. Suinteresuoto asmens A. K. bankroto administratorius UAB „Admivira” prašo apelianto skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. apelianto pateiktoje ataskaitoje bankrutavusio A. K. turtas nustatant jo vertę palyginamuoju metodu buvo vertinamas lyginant jį su nelygiaverčiais pagal statybos metus ir plotą objektais, todėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta A. K. turto vertė nėra objektyvi. Iš VĮ Registrų centras gautos informacijos (Verčių zonų paieška pagal savivaldybes) matyti, kad Nekilnojamojo Turto vertinimo ataskaitoje Lentelėje 16 – Turto vertės nustatymas, nurodytos palyginamojo turto verčių zonos neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir vertinamo turto vertės nustatymas lyginamuoju metodu atliktas atmestinai, pasirinkus netinkamus objektus, todėl negali būti pakankamas pagrindas panaikinti teisėtai.

9.2. CPK 718 straipsnis nustato, kad parduodamo varžytynėse turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų rinkos vertės, todėl net vadovaujantis kreditoriaus pateikta turto vertinimo ataskaita, pirmose varžytynėse parduodamo turto kaina galėtų būti tik 30 080 Eur, t. y. ne 48, o 15 proc. didesnė;

9.3. tik kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, o patenkinus kreditoriaus skundą, nėra jokių garantijų, kad kreditorių susirinkimas tvirtintų kitokią negu Nekilnojamojo turto registro nustatyta turto rinkos vertė;

9.4. kreditorių, kurių balsų suma sudaro 65,36 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų, patvirtino pardavimo kainą ir nelaikė pradinės nustatytos turto pardavimo kainos nepagrįsta, nutarimas jį panaikinus būtų paneigta kreditorių daugumos diskrecijos teisė priimti sprendimus;

9.5. turtui esant paklausiam ir atsiradus keliems pirkėjų pasiūlymams, parduodamo turto vertė gali kilti ir tokiu atveju turtas bus parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą,o tai užtikrins kreditorių interesus maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus;

9.6. nei FABĮ, ne kiti teisės aktai, reglamentuojantys bankrutuojančio asmens turto pardavimo kainos nustatymą, nenumato privalomo turto įvertinimo prieš kreditorių susirinkimui tvirtinant pradines turto kainas, todėl aplinkybė, kuria remiasi Apeliantas, jog nebuvo atliktas turto vertinimas, nereiškia kreditorių susirinkime patvirtintos kainos neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliantė po atskirojo skundo pateikimo pateikė papildomus rašytinius įrodymus: kito buto, esančio name , kuriame yra A. K. priklausantis ginčo butas, buto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įrodinėja buto kainą. Atsakovas dėl pateiktų įrodymų prijungimo prieštarauja.

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

13. Šiuo atveju apelianto pateikti papildomi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui ( sutartis, kurios kopiją prašoma pridėti prie bylos , sudaryta 2021-01-29), todėl teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo ir pateiktų naujų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), todėl dėl jų nepasisako.

14. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl 2020-11-11 dėl kreditorių susirinkimo sprendimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta parduodamo buto kaina ir pardavimo tvarka, panaikinimo.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-11-11 įvyko bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių surinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatytas ir spręstas ketvirtas darbotvarkės klausimas „Dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. K. nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų tvirtinimo“. Bankrutuojančio fizinio asmens A. K. kreditorių dauguma (65,36 procentai) nusprendė A. K. nekilnojamąjį turtą - butą pardavinėti dvejose varžytinėse (FABĮ 27 straipsnio 2 dalies pagrindu), nustatė, kad pardavimo bankroto procese pirmųjų varžytinių pradinė kaina – 25 300 Eur, nepardavus pirmose varžytinėse, pradinę kainą mažinti 20 procentų. Nepardavus bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, tolimesnę šio turto pardavimo tvarką ir kainas nustatyti kreditorių susirinkime.

16. FABĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodyta turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. FABĮ 26 straipsnio 4 punkte, nustatyta kreditorių susirinkimo teisė šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, plane nurodoma tik numatoma turto pardavimo kaina, tačiau kreditorių susirinkimui nustatyta teisė spręsti dėl konkrečios turto pardavimo kainos, ir ši teisė ribojama tik reikalavimu turėti fizinio asmens rašytinį sutikimą, jei turtas parduodamas už mažesnę nei plane numatyta kaina (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).

18. FABĮ įtvirtintas kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumas kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui, tačiau įtvirtinta ir jų teisė apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).

19. Pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5, 6 dalys).

20. Skundžiamas 2020-11-11 kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas „už“ balsavus 65,36 proc. kreditorių. Procedūrinių pažeidimų sušaukiant kreditorių susirinkimą ir priimant skundžiamą nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Nepaisant to, teismas be tyrimo dėl procedūrinių pažeidimų turi patikrinti ar skundžiamas nutarimas nepažeidžia kreditoriaus (-ių) interesų.

21. Nesutikimą su priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu apeliantas grindžia tuo, kad administratorė nepagrįstai nenustatė turto rinkos kainos, o vadovavosi ir nustatė turto pardavimo kainą pagal VĮ Registrų centro nurodytą vidutinę rinkos kainą.

22. Skundžiamu 2020-11-11 kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta turtą parduoti už 25 300 Eur kainą, pradinė turto pardavimo kaina atitinka nustatytąją mokumo atkūrimo plane ir VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą. Nors apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė ginčo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad turto vertė yra 37 600 Eur, tačiau ji turi trūkumų (vertinami skirtingi butai, nurodytos palyginamojo turto verčių zonos neatitinka faktinių aplinkybių ir kt.), todėl pateikta ataskaita negali būti laikoma patikima.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Parduodamo turto vertė priklauso nuo objektyvių rinkoje susiformavusių sąlygų (paklausos ir pasiūlos), dažnai ji gali būti nustatoma tik apytiksliai. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 ), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (kartu ir pareigą) nuspręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. gali revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros.

24. Pažymėtina, kad pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Netgi darant prielaidą, kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradine turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokį menamą neatitikimą panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siūlomą turto kainą. Taigi, varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą turto pardavimo iš varžytynių metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartis byloje Nr. e2-1887-407/2020). Toks kainos nustatymo būdas atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, jis leidžia pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutavusios įmonės (šiuo atveju fizinio asmens) turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų.

25. Įvertinęs tai, kad 2020-11-11 vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti nemokumo administratoriaus pasiūlytai turto kainai ir pardavimo tvarkai, 25 300 Eur buto kaina buvo nurodyta nemokumo atkūrimo plane, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek nemokumo administratorius, tiek kreditoriai nevertino, jog nustatoma kaina pažeidžia visų kreditorių interesus. Be to, iš parduoto turto bus tenkinami ne tik apelianto, bet ir visų kreditorių reikalavimai, todėl jie yra suinteresuoti, kad turtas būtų parduotas už kainą atitinkančią rinkos vertę. Kreditorių nutarimu nustatyta tik pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina, o galutinę kainą lems rinka. Kadangi turtas bus parduotas iš varžytinių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog, nustačius didesnę pradinę kainą, turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad jis būtų parduotas už didesnę kainą. Nustačius nepagrįstai didelę kainą ir neatsiradus pirkėjui, užtruktų pats turto pardavimo procesas. Pastebima, jog įstatymas numato, kad tik kreditorių susirinkimas sprendžia tvirtinti ar netvirtinti pradinę turto pardavimo kainą, todėl, net ir panaikinus skundžiamą nutarimą, teismas neturi įgaliojimų įpareigoti kreditorių susirinkimą balsuoti kitaip, nei jau buvo nubalsuota.

26. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto pareiškimo, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rajono 2021-02-22 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka