- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- 2S-1483-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28590-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai“
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, I. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1611-819/2014 pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, I. R., kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareikštu ieškiniu prašo pripažinti vienašalį 2008-08-18 kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S, nutraukimą neteisėtu.
Ieškovas taip pat pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei įkeistų 1775 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sustabdyti išieškojimą antstolio V. M. vykdomose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909.
Nurodė, kad ginčo 2008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutartis Nr. K200808-0402 buvo skirta UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bei UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams bankui pagal kredito sutartis Nr. K200705-0562, KL200508-0852, KL200707-0818, K200605-0996, KV303085V, K200609-1589, K200606-1251 dengti. Šių kredito sutarčių terminai buvo pratęsti refinansavimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Bankas, neteisėtai nutraukęs refinansavimo sutartį, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus ne tik iš parduoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), už kurio pardavimą lėšos buvo pervestos į tranzitinę sąskaitą, bet ir pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus pagal visas minėtas sudarytas kredito sutartis. Pripažinus refinansavimo sutarties vienašališką nutraukimą pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009 m. rugsėjo 4 d. pranešimą Nr. dnk0912496 negaliojančiu, ginčo sutartis liktų galioti ir Danske Bank A/S privalėtų įvykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus dėl parduoto nekilnojamojo turto hipotekos atsisakymo. Tokiu būdu priverstinio išieškojimo veiksmai pagal minėtas kredito sutartis iš įkeisto turto nebetektų pagrindo. Kadangi priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto vykdymo veiksmai atliekami kredito sutarčių Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-1589, K200606-1251 nutraukimo pagrindu, nepaisant to, kad dėl jų vykdymo buvo sudaryta nauja (refinansavimo) sutartis, ieškovo manymu, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas stabdyti atskirų sutarčių nutraukimo pagrindu vykdomus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus išspręstas refinansavimo sutarties nutraukimo klausimas.
Ieškovas taip pat nurodė sužinojęs, jog antstolis V. M. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3727-881/2012 dėl 6 491 231,60 Lt, 10 440 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Senamiesčio svečių namai“. Šis vykdomasis raštas išduotas įsiteisėjus teismo sprendimui pagal Danske Bank A/S pareikštą reikalavimą dėl 795 489,23 EUR, 3 744 566,39 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“, kaip laiduotojų už UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdytas prievoles ieškovui pagal kredito sutartis Nr. KL200707-0818, Nr. KL200508-0852, Nr. K200705-0562. Ieškovo teigimu, šioje byloje bus nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl pastarųjų kredito sutarčių Nr. KL200707-0818, Nr. KL200508-0852, Nr. K200705-0562 vykdymo, modifikavimo refinansavimo sutartimi aplinkybių. Todėl tik išsprendus ginčą dėl refinansavimo sutarties nutraukimo teisėtumo šioje byloje bus galima nustatyti tikrąjį UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ prievolių, už kurias laidavo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Patria Domi“ Danske Bankui A/S, mastą bei pagrįstumą pagal minėtas kredito sutartis, kas sudarys pagrindą įsiteisėjusį teismo sprendimą peržiūrėti kasacine tvarka arba atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Dėl šios priežasties, ieškovo manymu, antstolio V. M. vykdomas skolų, kurių pagrįstumas galimai bus nuginčytas šioje byloje, išieškojimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo principų, nes šioje byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą priverstiniai vykdymo veiksmai nebetektų pagrindo, o antstoliui ėmusis priverstinių išieškojimo priemonių, realizuojant įmonei priklausantį turtą, išieškant priteistą skolą iš bendrovės lėšų, įmonei ne tik būtų padaryta didelė turtinė žala, tačiau jos veikla būtų iš esmės apsunkinta, kas sudarytų realią grėsmę privesti įmonę prie bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, susipažinęs su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, įrodymais, kuriais jos grindžiamos, preliminariai įvertinęs, ar ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, padarė išvadą, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių dėl išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo. Teismas sprendė, kad nors atsižvelgiant į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytas aplinkybes dėl ginčo 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402 reikšmės sprendžiant dėl ieškovo ar kitų byloje nedalyvaujančių asmenų įsipareigojimų pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251 dydžio, kurios aptariamos ieškovo nurodomose teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1987/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1797-656/2014, kt.), apeliuojant ne į jų konstatavimą, o į būtinybę šias aplinkybes papildomai tirti, sprendžiant dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankroto bylose, bankroto bylos kėlimo (CPK 179 str. 3 d.), pačios 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 turinį, kurioje nurodyta, kad pagal šią sutartį išmokamo kredito paskirtis yra refinansuoti UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ esamiems įsipareigojimams, sutiktina, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis Nr. K200808-0402 turi tam tikrą sąsają su antstolių vykdomais išieškojimais iš nekilnojamojo turto, akcijų pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251, tačiau vien ši sąsaja negali būti pagrindu, nevertinant ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdžio, jo preliminaraus pagrįstumo, grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo galimumui, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis Nr. K200808-0402, kurios vienintelės nutraukimą ieškovas prašo pripažinti neteisėtu šioje byloje, buvo nutraukta atsakovo dar 2009 m. rugsėjo 4 d., išieškojimo veiksmai iš ieškovo nurodomo nekilnojamojo turto pagal minėtas kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-1589, K200606-1251 yra pradėti dar 2010 m. pagal įsiteisėjusias teismo nutartis. Tarp šalių nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad faktiškai kreditas pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402 nebuvo išmokėtas, nors galutinis jo išmokėjimo terminas pagal sutartį buvo 2008 m. spalio 31 d., o pagal kredito sutartis Nr. KV303085V, K200605-0996, K200609-159889, K200606-1251 įkeistas turtas ieškovo nebuvo įkeistas atsakovui pagal ginčo 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402, kuri buvo būtina sąlyga kredito išmokėjimui. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, apskritai net neneigia, kad jis neįvykdė atsakovo 2009-09-04 rašte Nr. dnk0912496 nurodomo šio ir kitų įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. K200808-0402, o teigia, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, numatytų šios 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 39, 40 punktuose, pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, kas ir sudaro ieškovo ieškinio pagrindą. Įvertinęs šį reiškiamo reikalavimo pobūdį – pripažinti tik ginčo kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, neteikiant jokio reikalavimo taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą vykdyti tam tikrą prievolę ar prievoles pagal ginčo sutartį ar kita, preliminarų tokio reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad tokį ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus beveik ketveriems metams po ginčo kredito sutarties nutraukimo, apie kurį ieškovui buvo žinoma, į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį, teismas nurodė šioje civilinio proceso stadijoje nematantis nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau, kad iš teikiamo ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo, anot teismo, taip ir lieka neaišku, kokia šiai dienai egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas šioje byloje pagal pareikštą reikalavimą pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimą neteisėtu negalės būti įvykdytas. Nors ieškovas nenurodo daugiau jokių reikalavimų byloje, pagal ieškovo suformuluotą ieškinį, taip pat ir teikiamą pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad ieškovas siekia pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimą neteisėtu tikslu ateityje įpareigoti atsakovą ne apskritai vykdyti kredito sutartį (pvz., įpareigoti atsakovą išmokėti kreditą, ieškovui įkeitus sutartyje nurodytą turtą atsakovui, iš kurio šiuo metu vykdomas išieškojimas priverstine tvarka), o įpareigoti atsakovą ateityje vykdyti tik kelias iš sutarties nuostatų, būtent, 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402 39, 40 punktus, kuriuos ieškovas teismo prašo aiškinti kaip atsakovo įsipareigojimą atsisakyti turto įkeitimo nustatytais atvejais ir pagal atskiras kredito sutartis, kurioms refinansuoti ši sutartis buvo sudaryta. Kadangi šioje byloje jokie reikalavimai, betarpiškai susiję su atskiromis kredito sutartimis, jų pagrindu vykdomais išieškojimais iš įkeisto nekilnojamojo turto priverstine tvarka, nėra pareikšti, teismas nurodė sutinkantis su atsakovu, kad teikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo negali būti siejamas su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo negalimumo grėsme.
Teismas sprendė, kad kitos ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo antstolio V. M. vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, 0240/14/00909 sustabdymas), viena vertus, nėra pagrįstos jokia grėsme, jog ieškovui galimai palankaus sprendimo pagal jo pareikštą reikalavimą dėl 2008-08-18 kredito sutarties Nr. K200808-0402 nutraukimo pripažinimo neteisėtu šioje byloje įvykdymas bus negalimas ar kažkokiu būdu apsunktinas; kita vertus, byloje nėra duomenų, kad išieškojimas būtų pradėtas pažeidžiant norminius teisės aktus ar būtų vykdomas neteisėtai. Priešingai, iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pridedamų įrodymų matyti, kad antstoliui V. M. yra pateiktas vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdomasis raštas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovo siekis naujoje byloje nuginčyti tam tikrą teisinį santykį, kuris galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą turėtų įtakos antstolio V. M. vykdomo teismo priimto sprendimo kitoje byloje pagrįstumui, tikslu vėliau atnaujinti procesą ar teikti kasaciją pastarojoje byloje, savaime negali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių pagalba varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka jau apgintos jo teisės į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo, nes tai neproporcingai pažeistų atsakovo kaip išieškotojo teisę, ši jo teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui be objektyvios priežasties. Todėl ir šis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ypatingai aktualus konkrečios bylos aplinkybių vertinimas, t. y. sutarties, dėl kurios nutraukimo teisėtumo pareikštas ieškinys, specifika. Teisė pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises, priklauso ieškovui. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu nėra turtinis ir nelemia restitucijos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareikštu ieškiniu neprašoma taikyti restituciją, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Ieškovas visuose savo prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kredito (refinansavimo) sutarties nutraukimas bei reikalavimas sumokėti visą kredito sumą gali sukelti ieškovui didelius nuostolius ir netgi bankrotą. Be to, atsakovas gali imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. priverstine tvarka ir/ar vienašališkai nurašant pinigines lėšas nuo ieškovo bankų sąskaitų susigrąžinti visą kredito sumą iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismo argumentai, kad jokios grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar negalimas, nėra, visiškai nepagrįsti. Jau minėta, kad išieškojimais, kuriuos prašoma sustabdyti, būtų patenkinti atsakovo reikalavimai, atsiradę kaip sutarties nutraukimo padarinys. Pripažinus ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu, priverstinio išieškojimo veiksmai pagal kitas kredito sutartis nebetektų teisinio pagrindo. Atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ignoravo jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo sutarties įtakos atsakovo reikalavimų pagal atskiras kredito sutartis pagrįstumui. Antstolio V. M. vykdomas skolų, kurių pagrįstumas galimai bus nuginčytas šioje byloje, išieškojimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo principų. Šioje byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, priverstiniai vykdymo veiksmai nebetektų pagrindo, todėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užkirsti žalos ieškovui padarymą.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Danske Bank A/S ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino ir išdėstė visas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo reikšmingus faktus ir tuo pagrindu priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą nutartį. Pareikštu ieškiniu ieškovas neprašo atstatyti sutartį ar vykdyti ją toliau, taip pat neginčija ankstesnių sutarčių, kurias buvo siekta refinansuoti, nutraukimo, neprašo panaikinti pagal ankstesnes sutartis išduotų vykdomųjų dokumentų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo. Be to, iš pateikto ieškinio ir atsakovo atsiliepimo į jį yra akivaizdu, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas nėra įrodytas. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeistų teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, taip pat banko teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties Nr. K200808-0402, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, vienašalis nutraukimas yra neteisėtas. Tuo tarpu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašo sustabdyti išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto ir akcijų, vykdomą pagal kitas ieškovo išvardytas kredito sutartis, kurių nutraukimo teisėtumo šioje byloje neginčija. Taigi akivaizdu, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais ir todėl negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties specifika, kurią atskirajame skunde akcentuoja ieškovas (sutartis sudaryta kitų kredito sutarčių, pagal kurias vykdomas išieškojimas, refinansavimui), neturi jokios įtakos ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir šioje byloje pareikštų (-o) reikalavimų (-o) ryšiui (jo nebuvimui), nes galimas ginčo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu šioje byloje savaime (nesant dėl to pareikštų reikalavimų ir dėl jų priimto teismo sprendimo) nelemtų pagal kitas kredito sutartis vykdomo išieškojimo neteisėtumo ir ieškovui palankaus nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo įvykdymo negalimumo.
Dėl tų pačių priežasčių konstatuotina, kad su šioje byloje pareikštais (-u) reikalavimais (-u) nėra susijęs ir ieškovo prašymas sustabdyti antstolio V. M. atliekamus vykdymo veiksmus – pastarieji yra atliekami vykdant teismo sprendimą, priimtą taip pat dėl kitos, nei šios bylos dalykas, sutarties (-ių).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.