- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-198-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25291-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- O. A., S. V.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo
A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, BK 72² straipsniu, A. V. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. V. 180,87 eurų turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo O. A. gydymo. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. V. nukentėjusiajai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų proceso išlaidų. Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo O. A. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. V. nukentėjusiajam 265,31 eurų turtinės žalos ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 300 eurų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2021 m. liepos 26 d., apie 19 val. 40 min., susitikęs su buvusia sutuoktine S. V. prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, (duomenys neskelbtini), ir mėgindamas su pastarąja pakalbėti, o šiai traukiantis nuo jo atbulom, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė S. V. per kairiąją veido pusę, taip sukeldamas S. V. fizinį skausmą.
2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 7 val. 30 min., atvykęs pas buvusią sutuoktinę S. V. į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir ten pamatęs esantį pastarosios draugą O. A., sugriebė jam už krūtinės ir pradėjo smūgiuoti, t. y. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą ir ne mažiau kaip 8 smūgius į galvą. O. A. parklupus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į dešinįjį šoną bei į dešinę kaklo pusę. Tokiais savo veiksmais O. A. padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulkią linijinę muštinę žaizdą ant nosies su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlę, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršugalvio viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą pakaušio srityje, nusitęsiančią link sprando, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajam O. A. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti nukentėjusiajam O. A. 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtinis.
3.2. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl piniginės kompensacijos turtinei žalai atlyginti neatitinka balanso tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių. Nėra ginčo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tačiau nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad nėra jokių duomenų apie nepataisomus liekamuosius reiškinius, todėl nuosprendyje nurodytos aplinkybės, neva padarančios įtakos didesnei neturtinei žalai, nukentėjusiojo išgyvenimams dėl liekamųjų reiškinių, nėra nei faktiškai, nei teisiškai pagrįstos. Nukentėjusiojo 40 procentų nedarbingumo lygis egzistavo iki sveikatos sutrikdymo ir nėra duomenų, kad jis padidėjo. Atsižvelgiant į gydymo išlaidas – 265,31 eurų, galima daryti išvadą, kad gydymas nebuvo sudėtingas ar komplikuotas.
3.3. Taip pat teigiama, kad aplinkybė, jog O. A. sveikata sutrikdyta jo draugės ir jos vaikų akivaizdoje, negali būti vertinama kaip sukėlusi neturtinę žalą. Jo draugė yra buvusi nuteistojo žmona. Nesunkus sveikatos sutrikdymas įvyko buvusių sutuoktinių konflikto metu. O. A., žinodamas kad nuteistasis atvyks pas savo žmoną ir atveš vaiką, atvyko pas S. V. ir siekė įsiterpti į konflikto sprendimą, dėl to ir nukentėjo. Tik į sveikatos sutrikdymą turi būti atsižvelgta vertinant neturtinę žalą. Tačiau minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pažeminimas ar reputacijos praradimas. Nėra duomenų, kad dėl įvykio būtų suprastėjusi nukentėjusiojo psichinė sveikata ir dėl to jis jaustųsi pažemintas. Konfliktas galbūt sustiprino nukentėjusiojo O. A. ryšį su drauge S. V.. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis pažemintas nuteistojo vaikų akyse.
3.4. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad objektyviai vertinant bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti didesnis negu esant panašioms sąlygoms bylose, kuriose buvo spręsta dėl žalos dydžio padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo minimose kasacinėse nutartyse priteistos neturtinės žalos dydis yra tarp 579 eurų ir 1 448 eurų, todėl šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, nustatant neturtinės žalos dydį neatsižvelgta į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusysis O. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti ir papildomai priteisti iš nuteistojo A. V. 200 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgyveno dėl liekamųjų reiškinių sveikatai, nes buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Be to, dėl šio įvykio atsinaujino praeityje patirtas sužalojimas, nukentėjusysis buvo pažemintas draugės ir vaikų akivaizdoje. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nemotyvavo priteisto neturtinės žalos dydžio ir jis neatitinka balanso tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių, yra nepagrįstas.
4.2. Be to, nurodoma, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Vienas iš kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinį žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Apeliaciniu skundu A. V. savo kaltės neneigia. Teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė O. A. sužalojimo būdą, jam suduotų smūgių kumščiu ir spardant kojomis kiekį. Konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, jam buvo būtina lankytis gydymo įstaigose, atlikti tyrimus, vartoti vaistus. Dėl stuburo kaklinio slankstelio lanko lūžio teko nešioti kaklo įtvarą. Nukentėjusysis jautė gėdą, kadangi smurtiniai veiksmai buvo atlikti kitų asmenų akivaizdoje. Be to, jautė baimę dėl pasekmių, nes yra neįgalus, netekęs 40 procentų darbingumo. Neįgalumas buvo nustatytas po 2005 metų autoavarijoje patirtų sužalojimų, tačiau kaklo srityje jokių lūžių nebuvo. Tai patvirtina pridedamas išrašas iš medicininių dokumentų.
4.3. Taip pat pažymima, kad apeliacinio skundo argumentas, jog O. A. sveikata buvo sutrikdyta jo draugės ir jos vaikų akivaizdoje, todėl nesukėlė neturtinės žalos, yra nelogiškas. S. V. yra O. A. draugė, buvusi nuteistojo žmona. A. V. į butą įsiveržė neturėdamas teisės ten būti, nepaisė buvusios žmonos prieštaravimų, ją stumdė. S. V. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad ji A. V. bijo, nes jis anksčiau buvo pavartojęs smurtą prieš ją, nuolat rašė grasinamo pobūdžio žinutes, todėl ji paprašė, kad jis ateitų. Atėjęs A. V. iš karto puolė mušti O. A., matant S. V. ir jos dukroms. Nukentėjusysis jautėsi pažemintas. Apeliacinio skundo teiginys, kad įvykis suartino nukentėjusįjį ir jo draugę, yra ciniškas ir neteisingas. Nurodoma, kad nukentėjusysis su drauge kartu negyvena.
4.4. Taip pat nurodoma, kad teismas tinkamai individualizavo nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies ir priteisdamas 5 000 eurų, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą. Įvertino ir tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas draugės ir jos vaikų akivaizdoje, tai sukėlė dar skaudesnius išgyvenimus.
Šalies argumentai
5. Prokurorės atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
7. Teismo posėdyje prokurorė Snieguolė Lukošienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. V. neginčija kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam O. A. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
9. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
10. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis O. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 265,31 eurų turtinės žalos ir 5 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš A. V. (t. 1, b. l. 117–129), apylinkės teismas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, priteisė 265,31 eurų turtinės žalos ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteisiant neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnyje, turi būti atsižvelgiama į teismų praktiką. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Taigi nukentėjusiajam priteistas 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šis dydis, teismo manymu, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, yra tinkamas siekiant kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, atitinka teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį. Mažinti nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.
13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai ir priteisdamas 5 000 eurų, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
14. Iš specialisto išvados Nr. G 1164/2021 (03) matyti, kad smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam O. A. buvo padaryti sužalojimai – netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulki linijinė muštinė žaizda ant nosies su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlę, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio sąnario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršugalvio viršutinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva pakaušio srityje, nusitęsianti link sprando, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžis. Visi sužalojimai atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš vieną parą laiko iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14 val. 18 min. gydytojo apžiūros ligoninėje. O. A. nustatytos 10 trauminių kontaktų žymių, kurios susidarė ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad O. A. nustatytas stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžis sveikatą sutrikdo ilgą laiką (ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį), todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties. Imant sužalojimų visumą O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 141–142). Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme specialistas G. P. nurodė, kad autoįvykio metu taip pat gali būti toks sužalojimas, t. y. nustatytas stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžis, kai dėl staiga įvykusio smūgio, žmogaus, fiksuoto diržais, galva iš inercijos labai staiga atlošiama atgal, tokiu metu taip pat gali lūžti lankas. Tačiau nurodė, kad toks lūžis sugyja per 3–4 mėnesius. Nurodė, jog, jei eismo įvykis buvo patirtas 2005 m. balandžio 22 d., tai turėjo būti seniai sugiję. Aptarti duomenys įrodo, kad nukentėjusiajam O. A. dėl nuteistojo A. V. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra jokių duomenų apie nepataisomus liekamuosius reiškinius, tačiau nukentėjusiojo O. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgą laiką. Tai patvirtina tiek specialisto išvada, tiek specialisto G. P. duotas paaiškinimas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, teisingai atkreipė dėmesį, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad dėl įvykio O. A. atsinaujino praeityje patirtas sužalojimas, dėl to jam buvo rekomenduotas operacinis gydymas (t. 2, b. l. 145). Taigi nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų pagrįstai išgyveno dėl galimų liekamųjų reiškinių sveikatai.
16. Be to, pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nukentėjusysis O. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, jam buvo būtina lankytis gydymo įstaigose, atlikti tyrimus, vartoti vaistus, dėl stuburo kaklinio slankstelio lanko lūžio teko nešioti kaklo įtvarą. Be to, jautė gėdą, kadangi smurtiniai veiksmai buvo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, jautė baimę dėl pasekmių, nes yra neįgalus, netekęs 40 procentų darbingumo po 2005 metų autoavarijoje patirtų sužalojimų. Atkreipiamas dėmesys, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kadangi asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, pažymi, jog, skirtingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, O. A. buvo sumuštas draugės ir jos vaikų akivaizdoje, dėl to nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, tai neigiamai veikė asmens gyvenimo kokybę. Taigi, apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis O. A., be patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo A. V. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu.
17. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nustatė nukentėjusiajam teisingą ir protingą kompensaciją, nuteistasis jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pažeisti jo interesai, nenurodė, todėl mažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
18. Taigi, įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Be kita ko, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur, todėl šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl proceso išlaidų
19. Nukentėjusysis O. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2022 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog O. A. advokatei V. Š. sumokėjo 200 Eur už dokumento surašymą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
20. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistasis. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl advokatės dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose turi būti apmokėtos. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija mano, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms. Advokatė V. Š. parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pažymėtina tai, kad advokatė atstovavo nukentėjusiajam bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to jai nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įtvirtintus kriterijus ir rekomenduojamą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį, iš nuteistojo priteistinos 200 Eur nukentėjusiojo O. A. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. V. 200 eurų proceso išlaidų už advokatės paslaugas nukentėjusiajam O. A..