Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Beljana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-261-955/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tophaus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Fortas“, Ramučių žemės ūkio bendrovei dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl įpareigojimo perduoti dokumentaciją, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.10 .Atsakovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, nes dalis atsakovės nurodytų priteisti išlaidų yra visiškai nesusijusios su byloje spręstu ginču.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2018 08 21 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad 2016 02 02 tarp šalių buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 2016/02/02, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo savo medžiagomis, jėgomis, rizika ir atsakomybe parengti bei suderinti įstatymų nustatyta tvarka administracinės-paslaugų paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Techninį projektą, susidedantį iš minėtoje sutartyje nurodytų projekto dalių. 2016 10 24 UAB „Ekspertika“ atliko ekspertizę ir surašė Techninį projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad techninis projektas „Paslaugų-administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ pataisytas ir papildytas pagal ekspertizės pirminio akto pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. 2017 04 04 tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2017/04/04, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis, rizika ir atsakomybe atlikti administracinės-paslaugų paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos-montavimo darbus pagal atsakovės pateiktą statinio Techninį projektą ir šalių suderintą sąmatą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atliktus darbus priimti bei už juos sumokėti. Byloje pateiktas Paslaugų ir administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kalendorinis statybos darbų atlikimo grafikas, iš kurio matyti darbų atlikimo laikotarpiai. Taipogi tarp šalių buvo sudaryta Objektinė sąmata, iš kurios matyti, kad šalys tarpusavio susitarimo būdu 2017 04 04 susitarė dėl komplekso (duomenys neskelbtini), statybos darbų apimties ir darbų kainos, tai yra 1 132 198,62 Eur. 2017 04 24 tarp šalių buvo pasirašytas Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo atsakovė suteikė ieškovei statybvietės (duomenys neskelbtini), valdymo teisę, o ieškovė, priėmusi statybvietę, tapo atsakinga už statybvietę ir jos prieigas. 2017 04 24 Dokumentų priėmimo–perdavimo aktu atsakovės direktorius perdavė, o ieškovės direktorius priėmė paslaugų-administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbų žurnalą, statybos leidimą ir techninio projekto dalį. 2017 05 17 ieškovė ir UAB „Ekspertika“ sudarė Ekspertizės rangos sutartį Nr. 17-05/23, kurios pagrindu UAB „Ekspertika“ įsipareigojo atlikti darbo projekto „Paslaugų – administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ konstrukcinės dalies dalinę ekspertizę, o ieškovė įsipareigojo sumokėti šalių sutartą atlyginimą. 2017 09 25 ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl elektros energijos tiekimo neužtikrinimo ir patirtų nuostolių. 2018 03 23 Atliktų darbų ir materialinių vertybių priėmimo–pardavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei paslaugų-administracinės paskirties pastatą (duomenys neskelbtini).

19. Taip pat nustatyta, kad 2018 06 14 raštu atsakovė patvirtino, jog 2018 06 14 rangovas (ieškovė) yra atlikęs visus sutartimi prisiimtus darbus ir atliktų darbų rezultatą perdavęs užsakovui (atsakovei). Užsakovas perduotą rangovo darbų rezultatą priėmė ir neturi jokių pretenzijų ar pastabų rangovui dėl atliktų darbų kokybės. Užsakovas taip pat patvirtino, kad faktiškai tinkamai atliktų rangos darbų vertė pagal sutartį yra 1 149 180,52 Eur. Ieškovė 2018 05 28, 2018 06 29, 2018 07 23 atsakovei išsiuntė priminimus dėl apmokėjimo, kuriuose prašė sumokėti įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras 2018 02 26 TOP Nr. 0001008, 2018 03 23 TOP Nr. 0001014, 2018 04 18 TOP Nr. 0001021, 2018 04 18 TOP Nr. 0001022. Ieškovė 2018 07 25 pateikė atsakovei Pasiūlymą techninio projekto A laidos rengimui. 2018 08 02 ieškovės atstovas atsakovei pateikė Reikalavimą dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. 2018 09 28 ieškovė atsakovei pateikė atsakymą į 2018 09 19 Pretenziją „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nuostolių atlyginimo“, kurioje nurodė, kad Pretenzija negali būti vertinama nei faktiškai, nei teisiškai pagrįsta, atsakovė turėtų ieškoti ne formalių pretekstų kaip nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, o labiau orientuotis į įsipareigojimų įvykdymą ir objekto statybos procedūrų užbaigimą, o dabartinė atsakovės pasirinkta pozicija šalis veda tik į tolesnį ginčų kilimą ir realiai nesprendžia jokių atsakovei aktualių klausimų. 2018 11 02 Kauno apskrities VPK KP NVRS priimtas atsakovės vadovo A. B. pareiškimas dėl UAB „Beljana“ negrąžinamų dokumentų, tai yra dėl to, kad UAB „Tophaus“ 2017–2018 m. vykdydama administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, pasisavino UAB „Beljana“ priklausančius dokumentus. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pagal pareiškime ir prie pareiškimo pridėtą informaciją, negauta duomenų, kad dėl paimtų ir negrąžintų dokumentų UAB „Beljana“ būtų patyrusi didelę žalą. 2018 12 03 tarp atsakovės (užsakovės) ir UAB „Ekspertika“ (rangovės) buvo sudaryta Statinio būklės įvertinimo rangos sutartis Nr. 18-12/07, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo įvertinti pastato, pastatyto pagal projektą „Paslaugų – administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ atitikimą projektinei dokumentacijai, siekiant pastatą įteisinti RC ir pateikti ataskaitą pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto analizė“ nuostatas, o užsakovas įsipareigojo sumokėti šalių sutartą atlyginimą. 2018 12 04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) rašte nurodė, kad UAB „Beljana“ direktorius A. B. 2018 10 19 pateikė Inspekcijos Kauno departamentui prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą paslaugų paskirties pastatui ir lietaus nuotekų šalinimo tinklams. Statytojas prie prašymo pateikė visus privalomus dokumentus aktui gauti. Statybos užbaigimo komisija yra sustabdyta, nes buvo pateiktos komisijos narių pastabos. 2018 12 20 UAB „Ekspertika“ surašė Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 18-12/07, kurio išvadoje nurodyta, kad paslaugų – administracinės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius, gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2018 12 21 buvo surašytas Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas, kuriuo UAB „Ekspertika“ perdavė, o atsakovė įsipareigojo priimti paslaugų – administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktą.

Dėl ieškinio reikalavimų

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatuodamas, jog atsakovė visus atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar netinkamo atlikimo termino nereiškė, jų negrąžino atgal rangovei. Aplinkybė, jog atsakovė pasirašė Atliktų darbų aktus, Galutinį atliktų darbų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą bei pateikė Patvirtinimą reiškia, kad atsakovė vertino, jog ieškovė tinkamai atliko Rangos sutartimi sulygtus darbus. Taipogi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rangos sutarties sąlygų turinį, nustatė, jog Rangos sutartimi šalys numatė Rangos sutarties kainos pakeitimą. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog Rangos sutarties kaina nėra galutinė atsakovė žinojo, nes Galutiniu aktu šalys patvirtino, jog Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kaina yra 949 735,97 Eur (be PVM) arba 1149180,50Eur (su PVM), t. y. didesnė nei nurodyta Rangos sutarties 7.2. punkte - 1132198,62Eur. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

21. Tuo tarpu apeliantė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys dėl kainos pakeitimo nesusitarė ir Rangos sutarties kaina pakeista nebuvo. Tvirtina, jog ieškovė reikalauti Rangos sutarties kainos pakeitimo turėjo teisę dviem atvejais - pirma – jei apeliantės pageidavimu padidinama darbų apimtis, antra – jei atsiranda nenumatytų darbų, kurių ieškovė pagrįstai negalėjo numatyti arba jie nebuvo nurodyti Techniniame projekte ir sutarties Priede Nr. 3. Apeliantės įsitikinimu, nesant šalių rašytinio susitarimo prie Rangos sutarties dėl sutarties kainos pakeitimo, nėra pagrindo vertinti, jog Rangos sutarties kaina buvo pakeista. Taip pat teigia, jog apeliantės vadovo 2018 06 14 patvirtinimas yra apie darbų priėmimą ir apie faktinę objekto statybos darbų vertę, kuri yra 1149180,52 Eur su PVM, kas nėra tapatu nustatytai fiksuotai Rangos sutarties kainai, ar susitarimui prie Rangos sutarties dėl šios kainos pakeitimo.

22. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliantės argumentą, pažymi, kad Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

23. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką bei įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė, pasirašydama Atliktų darbų aktus, Galutinį atliktų darbų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą bei pateikusi Patvirtinimą vertino, jog ieškovė tinkamai atliko Rangos sutartimi sulygtus darbus. Iš to seka išvada, jog, pasirašydama minėtus dokumentus, t. y. Galutinį atliktų darbų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą bei pateikusi Patvirtinimą, ji sutiko ir su Rangos sutarties kaina, kuri yra didesnė nei nurodyta minėtos sutarties 7.2 punkte. Tokia išvada darytina vadovaujantis žemiau nurodytais argumentais.

24. Pirma, Rangos sutarties 7.2. punkte numatyta, kad sutarties kaina yra 1 132 198,62 Eur. Rangos sutarties 5.2.1. punkte įtvirtinta rangovo (ieškovės) teisė reikalauti Rangos sutarties kainos pakeitimo, jei užsakovo pageidavimu padidinama darbų apimtis arba atsiranda nenumatytų darbų, kurių rangovas pagrįstai negalėjo numatyti arba jie nebuvo nurodyti Techniniame projekte ir Rangos sutarties Priede Nr. 3. Rangos sutarties 4.3. punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad „padarius projektinius ar kitus Sutarties dokumentų pakeitimus, dėl kurių keičiasi Statybos darbų apimtis, papildomai reikalingų medžiagų ir darbų kainas Rangovas įsipareigoja skaičiuoti pagal tuo metu galiojančias rekomendacines statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rinkos kainas, o jeigu pasikeičia tik darbų kiekis, bet darbų rūšys lieka tos pačios kaip lokalinėse sąmatose, tada Rangovas skaičiuoja tais pačiais įkainiais, kurie buvo nurodyti lokalinėse sąmatose“. Atsižvelgdama į šias Rangos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Rangos sutartimi šalys numatė Rangos sutarties kainos pakeitimą, t. y., kad Rangos sutarties 7.2. punkte numatyta sutarties kaina nėra galutinė, o gali kisti. Be to, aplinkybę, jog Rangos sutartyje nurodyta kaina nėra galutinė atsakovė žinojo, kadangi pasirašė Galutinį aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kaina yra 949735,97 Eur (be PVM) arba 1 149 180,50 Eur (su PVM), t. y. didesnė nei nurodyta Rangos sutarties 7.2. punkte. Antra, apeliantė savo iniciatyva pakeitė Techninio projekto sprendinius, tokiu būdu padidindama pagal Rangos sutartį atliekamų darbų apimtis ir tuo pačiu – Rangos sutarties 7.2. punkte nustatytą darbų kainą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta apeliantės pažyma „apie atliktus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pakeitimus“, iš kurios matyti, jog būtent atsakovės pageidavimu buvo atlikti pakeitimai: pažymoje esančioje lentelėje yra nurodyta „Statytojo pageidavimas pakeisti pastato II aukšto išplanavimą, perskaičiuotas pastato tūris“. Trečia, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog lokalinėse sąmatose, kurios buvo suderintos su atsakove, buvo nurodyta, kad jose apskaičiuotų darbų vertė yra už papildomus darbus. Be to, 2018 06 14 pati atsakovė surašė Patvirtinimą, kuriame patvirtinto, kad faktiškai atliktų darbų vertė pagal Rangos sutartį yra 1 149 180,52 Eur (su PVM), t. y. didesnė nei nurodyta Rangos sutarties 7.2. punkte. Iš šių aptartų aplinkybių seka išvada, kad Rangos sutarties 7.2. punkte nurodytos kainos pakeitimas yra sureguliuotas Rangos sutarties 5.2.1. papunkčiu, 4.2. punktu ir 4.3. punktu, kuriuose nurodyta, kad šalys gali keisti sutarties kainą, jeigu atsirado papildomų darbų, kurių nebuvo galima numatyti. Rangos sutartyje šalys yra aiškiai nurodžiusios, kad Rangos sutarties kaina gali būti perskaičiuojama atsiradus Rangos sutartyje nenumatytiems papildomiems darbams, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas Galutinį sprendimą, tinkamai įvertino Rangos sutarties nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog Rangos sutartimi šalys numatė Rangos sutarties kainos pakeitimą, t. y., kad Rangos sutarties 7.2. punkte numatyta sutarties kaina nėra galutinė.

25. Apeliantė taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria buvo nustatyta, kad darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja skolos priteisimo, yra papildomi darbai. Pasak apeliantės, ieškovė laikotarpiu nuo 2017 12 16 iki 2018 04 18 vykdė ne papildomus darbus, o taisė objekto projektavimo ir išpildymo klaidas. Taip pat, pagal Rangos sutarties 5.2.5 papunktį, ieškovė turėjo teisę reikalauti darbų galutinio termino pratęsimo (jeigu apeliantė reikalauja atlikti papildomus darbus). Ieškovė šio termino pratęsti neprašė, kas tik patvirtina, jog jokių papildomų darbų ieškovė neatliko. Šiems apeliantės argumentams teisėjų kolegija nepritaria.

26. Minėta, kad būtent atsakovė savo iniciatyva pakeitė Techninio projekto sprendinius, tokiu būdu padidindama pagal Rangos sutartį atliekamų darbų apimtis ir tuo pačiu – Rangos sutarties 7.2. punkte nustatytą darbų kainą. Byloje esanti pažyma „Apie atliktus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pakeitimus“ patvirtina, kad būtent apeliantės pageidavimu buvo atlikti pakeitimai - pakeistas pastato II aukšto išplanavimas, perskaičiuotas pastato tūris, keisti lietaus surinkimo sprendiniai, tikslinti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendiniai, elektrotechnikos sprendiniai ir kt. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tiek PVM sąskaitose faktūrose, tiek pažymose apie atliktus statybos ir remonto darbus, ir išlaidas yra aiškiai nurodyta, kad buvo atlikti papildomi darbai: papildomi projektavimo darbai dėl pakeisto patalpų išplanavimo ir darbo projekto ekspertizė, papildomos elektros instaliacijos montavimas, asfaltuojamos dangos ploto padidinimas dėl įvažiavimo vartų praplatėjimo, papildomai pakloti vamzdžiai ir kt. Be to, apeliantė šiuos dokumentus pasirašė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog žinojo, kad pažymose išvardinti darbai yra papildomi darbai, juolab, kai PVM sąskaitų faktūrų skiltyje „pavadinimas“ aiškiai nurodyta „papildomi rangos darbai“. Taipogi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad sutarties šalys savo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo neįformino kaip Rangos sutarties priedo, tokio šalių susitarimo savaime nedaro negaliojančiu.

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendė, jog ieškovė, atlikdama papildomus darbus, vykdė ne pradinę darbų apimtį pagal sutartį, bet atliko darbus, kurie nepatenka į pradinio šalių susitarimo ribas. Tuo tarpu atsakovė minėtus darbus priėmė, kas reiškia, jog ieškovė turi teisę reikalauti apmokėti atliktų papildomų darbų vertę (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalis).

Dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų

28. Pirmosios instancijos teismas atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė. Sprendimą grindė šiais argumentais: 1) kritiškai vertino atsakovės teiginį, kad statybos rangos darbai buvo atlikti pavėluotai. Nustatė, kad būtent atsakovės veiksmai, susiję su netinkamu iš Rangos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymu, tiesiogiai nulėmė situaciją, kada Rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimas neatitiko sutarties prieduose esančio darbų vykdymo grafike nustatytų terminų; 2) atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pareikštas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl atmestas; 3) atsakovės prašymo dėl 1 500,00 Eur sumos už pastato bendrosios ekspertizės atlikimą priteisimo netenkino, nes pastato teisinė registracija galėjo būti atlikta ir nerengiant atsakovės pateikto ekspertizės akto; 4) atsakovė, pasirašydama Galutinį aktą, patvirtino, kad visi iš Rangos sutarties kylantys įsipareigojimai (iš jų – ir pareiga perduoti dokumentaciją, susijusią su darbais ir jų atlikimu), yra įvykdyti laiku, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir neturės jų ateityje.

29. Apeliantė tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria. Apeliaciniame skunde teigia, jog vienareikšmiškas teismo vertinimas, jog statybų darbai buvo atidėti ir tai įvyko dėl apeliantės veiksmų, nėra pagrįstas. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija nustatė, jog pagal Rangos sutarties 6.1.3. papunktį atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei perduoti statybvietę. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateiktas 2017 04 24 Statybvietės priėmimo - perdavimo aktas patvirtina, kad šiuo aktu perduota statybvietė nebuvo tinkama Rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimui dėl joje esančių ir neiškeltų šilumos tiekimo tinklų. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, trukdančias atlikti darbus pagal Rangos sutartį, tuo pačiu 2017 04 24 Statybvietės priėmimo - perdavimo aktu atsakovė įsipareigojo šias kliūtis nedelsiant pašalinti ir šilumos tiekimo tinklus kuo skubiau iškelti. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal Rangos sutarties 6.1.5. papunktį atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi užtikrinti elektros iki 30 kW galios ir vandens tiekimą į statybvietę, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2017 07 05 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis bei ieškovės atsakovei teikta 2017 09 25 pretenzija, kuri pagrindžia, jog dėl atsakovės įsipareigojimo nevykdymo, ieškovė buvo priversta nuomotis elektros generatorius ir kt., t. y. atsakovės įsipareigojimus ieškovė buvo priversta įgyvendinti pati ir iš savo lėšų. Pagal Rangos sutarties 6.1.9. papunktį atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis atlikti Darbo projekto ekspertizę, tačiau šio įsipareigojimo taip pat nevykdė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2017 05 17 Ekspertizės rangos sutartis Nr. 17-05/23, kuri buvo sudaryta būtent su ieškove. Be to, faktą, jog darbai buvo pradėti vėliau, nei numatyta rangos sutartyje, patvirtina atsakovės 2017 06 23 pranešimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie pradedamus statybos darbus, rangovo pasamdymą ir pagrindinių sričių vadovų paskyrimą bei 2017 06 12 išankstinis pranešimas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui apie statybos pradžią. Apibendrinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent dėl atsakovės netinkamų, pavėluotų ar neatliktų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymo darbai pagal Rangos sutartį buvo pradėti vėliau, nei tai buvo numatyta sutarties prieduose esančiame grafike. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog darbai 2018 03 23 Galutiniu aktu buvo priimti be pastabų ir išlygų. Pasirašydama minėtą aktą atsakovė patvirtino ieškovės atliktų darbų atitikimą Rangos sutarties sąlygoms, nurodė, kad visi Rangos sutartyje numatyti ieškovės įsipareigojimai / darbai yra atlikti laiku, todėl spręstina, jog darbų perdavimą vėliau nei numatyta Rangos sutartyje atsakovė laikė tinkamu.

30. Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Pasak apeliantės, teismas ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo darbų užbaigimo datos, tačiau neatsižvelgė, kad apeliantė turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos laiku neatliktų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik ieškovei pateikus sąskaitas ir jose aiškiai nurodžius, kada ir kokie darbai bei už kokią sumą buvo atlikti. Tvirtina, kad rodikliai, pagal kuriuos apeliantė galėtų tiksliai paskaičiuoti delspinigius atsispindi tik statybų žurnale, kurio ieškovė nėra perdavusi, todėl turi būti vertinama, kad dėl tęstinio ieškovės įsipareigojimo nevykdymo, kuris tiesiogiai įtakoja delspinigių skaičiavimą, ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nėra praleistas.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartį c. b. Nr. e3k-3-138-684/2018; 2018-02-21 nutartį c. b. Nr. 3K-3-51-701/2018).

33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius, konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dauguma darbų, dėl kurių pavėluoto atlikimo reikalaujama priteisti delspinigius, yra atlikta nepraleidus Rangos sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino, todėl ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo skaičiavo nuo 2017 12 16. Tuo tarpu atsakovė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pareiškė 2018 10 15, praėjus beveik 10 mėnesių nuo atsakovės nurodomo termino, iki kurio ieškovė turėjo pareigą įvykdyti savo prievolę atlikti visus darbus pagal Rangos sutartį. Galutinis atliktų darbų perdavimo aktas buvo surašytas 2018 03 23. Todėl netgi ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo 2018 03 24 jis taip pat yra praleistas. Įvertinusi anksčiau nurodytą įrodymą, teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai visiškai pritaria. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog anksčiau nurodyta, kad darbus ieškovė pradėjo vėliau, nes atsakovė nebuvo tinkamai parengusi statybvietės.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog visa statybinė dokumentacija buvo perduota su Galutiniu darbų perdavimo aktu vien todėl, kad apeliantės vadovas ant jo pasirašė, yra nelogiška. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija vertina, jog būtent Galutiniu perdavimo aktu buvo perduota statybinė dokumentacija. Tokią išvadą daro dėl to, kad atsakovė, pasirašydama Galutinį aktą, patvirtino, kad visi iš Rangos sutarties kylantys įsipareigojimai (iš jų – ir pareiga perduoti dokumentaciją, susijusią su darbais ir jų atlikimu), yra įvykdyti laiku, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir neturės jų ateityje. Be to, dar kartą paminėtina, kad ir 2018 06 14 Patvirtinimu pati atsakovė patvirtino, jog neturi jokių pretenzijų ieškovei dėl Rangos sutarties sąlygų įvykdymo, kas laikytina, jog neturi jokių pretenzijų ir dėl dokumentacijos perdavimo. Pagal Rangos sutarties 14.12. punktą, sutartyje nustatytų tinkamų dokumentų nepateikimas kartu su atliktų darbų aktais yra pagrindas užsakovui neakceptuoti pateiktų aktų ir taikyti sutartines sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be jokių išlygų priėmė visus Atliktų darbų aktus, akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pripažino, kad dokumentacija atsakovei yra pateikta.

35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5330,48 Eur (1500 Eur už papildomos ekspertizės atlikimą ir 3830,48 Eur nuostolius už laikotarpį 2017 12 15 – 2018 04 18 (nuomos mokestis ir sunaudota el.energija veiklai vykdyti). Atsakovė nurodo, jog dėl pavėluotai atliktų darbų turėjo 3830,48 Eur nuostolius, nes priverstinai turėjo nuomotis nekilnojamąjį turtą ir naudoti el.energiją veiklai vykdyti. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog būtent dėl atsakovės pavėluotų ar neatliktų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymo, darbai pagal Rangos sutartį buvo pradėti vykdyti vėliau, nei tai numatytą pagal prie Rangos sutarties prieduose esantį grafiką, sprendė, jog būtent savo veiksmų pasėkoje atsakovė planuotai neįsikėlė į patalpas, o reikalavimą dėl sunaudotos el.energijos priteisimo vertino kritiškai, nes atsakovė, vykdydama veiklą, bet kokiu atveju būtų patyrusi išlaidas, susijusias su elektros energijos vartojimu. Taip pat atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 1500 Eur nuostolius už Bendrąją ekspertizę, nes ji buvo reikalinga objekto registracijai, kadangi ieškovė neperdavė visų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, motyvavo tuo, kad pirma, atsakovė neįrodė, jog jai buvo neperduoti dokumentai, reikalingi pateikti statybos užbaigimo komisijai, kadangi jos atstovas pasirašė Galutinį aktą, tuo patvirtindamas, kad Rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, įvykdyti laiku, šalys viena kitai pretenzijų neturi, atsakovė nenurodė konkrečių neperduotų dokumentų. Be to pagal Rangos sutarties 14.12 p. sutartyje nustatytų tinkamų dokumentų nepateikimas kartu su atliktų darbų aktais yra pagrindas užsakovui neakceptuoti pateiktų aktų ir taikyti sutartines sankcijas. Kadangi atsakovė be išlygų priėmė visus atliktų darbų aktus, ji pripažino, kad dokumentacijai buvo pateikta. Pastarosioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija taip pat pritaria. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovė 2018 10 19 pateikė visus privalomus dokumentus statybos užbaigimo aktui gauti ir tai nurodyta 2018 12 04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte. Tik 2018 12 20 UAB „Ekspertika“ surašė Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 18-12/07, už kurį atsakovė sumokėjo prašomus priteisti 1500,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog ekspertizė nebuvo būtina, todėl už jos atlikimą nebuvo pagrindo iš ieškovės atsakovei priteisti 1500,00 Eur.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovė apeliaciniame skunde be kita ko prašė perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2019 10 21 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš minėto prašymo matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 694,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį (1,3 x 1289,00 = 1675,7) todėl mažintinos iki 1675,70 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taipogi iš atsakovės priteistinos 5,46 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ (įmonės kodas 135730095, buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tophaus“ (įmonės kodas 300037133, buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai 1675,7 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 7 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ (įmonės kodas 135730095, buveinė (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 5,46 Eur (penkių eurų ir 46 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.