Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1135/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
1-75-1135/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20073-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. J.
Advokatai
Mantas Šriupša, Osvaldas Radimonas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1135/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20073-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,nukentėjusiajai L. J., jos atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vedęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2022 m. birželio 4 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo artimą giminaitę – seserį L. J., t. y. tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą, bei vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, tuo sukeldamas L. J. fizinį skausmą ir padarydamas kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu apklaustas po visų liudytojų apklausų, dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad seniai konfliktuoja su seserimi L. J., kol tėvai buvo gyvi, dažnai sodyboje būdavo, kai liko tik mama, atvažiuodamas pasiskambindavo mamai ir paklausdavo, ar neturi svečių, nes jei būdavo L. J., susitikimai pasibaigdavo barniais arba policijos iškvietimu. Tėvams numirus, rečiau lankėsi sodyboje, tik būtinu atveju. Nė vienas kaltinimas iki šiol nepasiteisino, vyksta pastovūs intrigų kėlimai, stengiasi atsiriboti, stengiasi nesikišti į konfliktą. Ji kaltina tiek jį, tiek brolį V. K., kad jie kažką pavogė ar išvežė. Konfliktai prasidėjo po tėvo mirties. Tėvas buvo vadovaujantis visam ūkiui, visus reikalus nuramindavo. Ji buvo įpratusi, kad yra vienintelė šeimoje, jos žodis paskutinis, kai tėvai numirė, galvojo, kad jai viskas priklauso, bando viską sau pasisavinti. Nukentėjusioji nuolat kaltina juos nebūtais dalykais, stengiasi išprovokuoti, kad įvyktų kažkoks konfliktas 2022 m. birželio 4 d., apie pietus, apie 14 val., kaltinamasis su savo dviem sūnumis ir broliu V. K. atvyko į sodybą, apsitarė, kur šienauti, ką aptvarkyti, pradėjo šienauti. Jis su vaikais stovėjo nuošalyje, vengia eiti artyn ar dalyvauti. Po kiek laiko pasibaigė „trimeriuose“ benzinas, padarė parūkymo pertraukėlę, ir pamatė, kad svetima mašina į kiemą įsuko, iš paskos sustojo autobusiukas. Atėjo sesuo L. J., jos vaikai T. J. ir A. J., U. B.. L. J. pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl ne laiku pjauna žolę, be atsiklausimo, prasidėjo žodinis konfliktas dėl žolės. Konfliktas prasidėjo tarp L. J. ir V. K. Brolis V. K. pasisuko dėti ant žemės „trimerį“ ir tuo momentu L. J. purškė dujų iš karto, o kai brolis su rankomis užsidengė, T. J. davė smūgius jam. Kai pamatė, kad geruoju nesibaigs, jis šoko į tarpą ir sušuko, kad „T., baikit čia nesąmones daryti, varykit iš kiemo“. Smūgių buvo gal trys, gal keturi, vienas paskui kitą, gal dar būtų spardęs jį, bet kaltinamasis šoko į tarpą. Su T. J. visada buvo geruose santykiuose, bendraudavo, jis visada paklausydavo kaltinamojo, tai ir šitame momente suriko „T., baik“, ir tuo konfliktas pasibaigė. L. J. dar spėjo jam pripurkšti dujų. Jis užsidengė rankomis veidą ir šaukė vaikams, kad kviestų greitąją, duotų vandens. Jo sūnus iškvietė policiją, nubėgo į šulinį, prisėmė vandens, kaltinamasis šone mašinos prausėsi veidą ir nežino, kas toliau vyko, paskui atvažiavo greitoji, policija. Su L. J. buvę asmenys irgi išsikvietė policiją. U. B. atėjo kartu, kaltinamasis prie brolio mašinos priekio stovėjo su vaikais ir rūkė, brolis V. K. buvo prie savo mašinos bagažinės, ruošėsi pilti benziną į „trimerį“. Viskas prasidėjo nuo U. B., brolis V. K. pasakė jai, kad ne jos kiemas, yra nereikalinga, ir kad eitų iš čia. Nežino, ar T. J. filmavo, bet U. B. sakė jam: „T., viską filmuok, bus panaudota teisme“. Viskas vyko labai greitai, buvo dujų banga, smūgiai broliui, tada kaltinamasis šoko į tarpą, tada kliuvo jam dujų. Jis mano, kad buvo ruoštasi tai intrigai, tam užpuolimui. Brolis V. K. buvo prie bagažinės, o kaltinamasis buvo prie vairuotojo durelių, sesuo L. J. stovėjo 1,5 – 2 metrai nuo brolio mašinos, nes jie atėjo nuo gatvės ir atsidūrė prie brolio mašinos, kadangi brolio mašina stovėjo ant keliuko. Arčiausiai buvo U. B., A. J., L. J. ir T. J., tada brolis V. K. stovėjo, kaltinamasis šiek tiek tolėliau. Vieni prieš kitus stovėjo, A. K. nuo kiemo pusės stovėjo, jie atėjo nuo kelio pusės, ir susitiko prie mašinos. V. K. pasakė U. B., kad išeitų iš kiemo, nes yra nekviesta, kai prisistatė (duomenys neskelbtini) žurnaliste. Tuo momentu V. K. pasisuko link U. B., tada labai greitai L. J. purškė dujas, V. K. pasisuko nuo dujų srauto į kairę pusę, sūnus T. J. tada davė smūgius. Tarp V. K. ir U. B. buvo žodinis konfliktas ir buvo pasakyta išeiti iš kiemo. Pradžioje žodinio konflikto, V. K. buvo paėmęs už rankos ir vedė iš kiemo, po to L. J. purškė dujas. Pirma L. J. purškė dujų, paskui T. J. sudavė smūgius. Parėjo V. K. užsikabinęs „trimerį“, prasidėjo konfliktas – tai dar buvo su „trimeriu“, pasidėjo jį, ir pradėjo kalbėti su U. B. dėl tos žurnalistikos, po to L. J. pripurškė dujų, o T. J. sudavė. Pradžioje brolis V. K. gavo, paskui ir kaltinamasis gavo dujų, nežino, kiek kartų purškė. Kai įstojo į tarpą tarp V. K. ir T. J., kaltinamasis gavo dujų. Brolis buvo jau sukniubęs, T. J. ruošėsi spirti V. K., nes kaltinamasis atsistojo į tarpą. Nematė, kad T. J. būtų nukritęs, nebent po to, kai kaltinamasis gavo dujų. Galėjo turėti jos sūnus A. J. dujų balionėlį, nes po pirmo srauto, kai gavo dujų į akis, antrą dujų srovę gavo į ranką. V. K. buvo nusisukęs, užsiėmęs už veido. Palei ausį, į veidą smūgiavo V. K., jis smūgį gavo posūkio metu, jis sukosi nuo dujų srauto, tuo momentu buvo suduoti smūgiai. Nemano, kad nustūmė T. J., ištiesė rankas. Tuo momentu, kai jis stojo į tarpą, konfliktas baigėsi. Kaltinamojo asmeniškai neįžeidė, gal brolį labiau įžeidė, kai U. B. pasakė, kad „T., viską filmuok, bus panaudota teisme“. Nemano, kad jis galėjo L. J. užduoti ir jokių kėslų suduoti neturėjo. Nuo tų dujų papurškimo nesiorientavo, gal uždavė, bet specialiai mušti tikrai kėslų nebuvo. Gal nuo skausmo, kai blaškėsi, pilnos akys buvo dujų, nematė. Iki dujų papurškimo niekam nesudavė ir neturėjo nei minties, nei galimybių suduoti. Kai brolį mušė, priartėjo prie jų, įšoko į tarpą – tai automatiškai priartėjo prie jų, tiek prie U. B., tiek prie T. J., tiek prie L. J., tiek prie A. J.. Kaltinamasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), dėl visų konfliktų yra priverstas dirbti nepilnu etatu. Dirba pusę etato, gauna minimalų atlyginimą, iki 300,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu su juo gyvena neįgalus sūnus, nepilnametė dukra, žmona ir kaltinamasis, jis vienas išlaiko šeimą, žmona prižiūri sūnų. Kaltinamasis yra neįgalus, turi 50 procentų nedarbingą. Jis atsisakė savo paveldėto turto dalies iš tėvo pusės. Jis turėjo įsiskolinimų, prarado butą, yra skolingas bankui, moka bankui įmokas. L. J. jam paaiškino – jei paveldės turtą, iš jo viską atims, nieko nebeturės. Savo dalį kaltinamasis padovanojo lygiomis dalimis tiek broliui, tiek seseriai. Civilinė byla yra užvesta dėl testamento nuginčijimo, kad mama paliko testamentu viską seseriai. Prašo jį išteisinti, atmesti civilinį ieškinį, yra nekaltas, prašo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, į tai, kad jam teko atsisakyti geresnio darbo (prieš tai važinėjo į Angliją), nes buvo paskirta kardomoji priemonė – paimti pasą. Jis gynėsi, nes L. J. atėjo į kiemą, pasiruošusi su dujomis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jie gana ilgą laiką nebendrauja, susitikdavo tėvų sodyboje, kol tėvai buvo gyvi. Birželio 4 d. buvo pusės metų mamos mirimo metinės, jie su sūnumi A. buvo bažnyčioje, po to važiavo į sodybą, susitikti su kitu sūnumi T. Nuvažiavus į sodybą, ten pamatė A. K. ir V. K. bei A. sūnus V. ir D.. Iš pradžių turėjo minčių ten neiti, bet sūnus T. sakė nueiti, nieko neatsitiks. V. K. ir ji sukonfliktavo, A. K. nesikišo, priekaištai buvo dėl nenupjautos žolės. V. K. pradėjo grasinti jai ir T. Tada pajuto, kad A. K. atsirado šalia jos. Jis trenkė nukentėjusiajai į veidą, ji pasisuko ir jai trenkė į galvą, tuomet parkrito, pamatė T., gulintį ant žemės, išsitraukė dujų balionėlį ir purškė į A. K. pusę. Su A. K. nukentėjusioji nekonfliktavo. V. K. pradėjo mosikuoti „trimeriu“, o tada ji pajuto, kad gavo į veidą. Matė, kad A. K. trenkė, delnu sudavė į veidą, po to kumščio smūgį pajuto į pakaušį. Nematė, kas sudavė antrą smūgį, bet šalia stovėjo A. K., todėl neabejoja, kad tai buvo jo smūgis. Jautė skausmą, dešimt balų sistemoje juto apie keturių balų skausmą. Nuo antro smūgio parklupo ant žemės. Papurškė dujų, tada A. K. atsitraukė. Pamatė, kad V. K. pačiupo U. B., smaugdamas už kaklo, tada ji papurškė dujų į jo pusę, jis paleido U. B., ir jos pasitraukė link kelio ir išsikvietė policiją. Pirmą kartą purškė į A. K. pusę, po to į V. K.. Norėjo apsiginti. Antrą kartą purškė V. K., kad paleistų U. B. Po to, kai atsitraukė prie kelio, atvyko pareigūnai, išvežė ją, T. J. ir A. K. į Šiaulių areštinę. Ji nieko nesužalojo. Kiti šeimos asmenys, atvykę su ja, nieko nesužalojo. Ji atėjo su sūnumi A., atėjo ir kitas sūnus T., tada pamatė, kad ateina ir U. B.. V., A., D. ir V. buvo sodyboje. Stovėjo V. K. mašina, jis buvo atsirėmęs į bagažinę, A. K. stovėjo toliau, šalia jo buvo D. ir V. D. K. ir A. J. į konfliktą nesikišo. Su „trimeriais“ V. K. ir A. K. pjovė žolę. V. K. atsirėmė į bagažinę, po to V. K. paėmė „trimerį“ ir pradėjo mosikuoti juo prieš nukentėjusiąją ir T. J.. Tada T. J. atstūmė V. K.. Viskas įvyko staiga, V. K. pagriebė „trimerį“ ir pradėjo juo mosikuoti. Ji šalia stovėjo su T. J.. V. K. stovėjo netoli jų, o A. K. stovėjo už mašinos. T. J. atstūmė V. K. su „trimeriu“, kad nieko neužgautų, bet kai jį atstūmė, ji pajuto smūgį. Tada, kai jai trenkė, bandė pasisukti, pamatė A. K. iškeltą ranką, suprato, kad gaus dar vieną smūgį. Kai pagriuvo, pamatė, kad T. J. guli ant žemės. Civilinį ieškinį reiškia, nes ne pirmas kartas, kada smurtauja, žemina, ji būna nuskriausta, taip pat yra įvairūs grasinimai, sunku apsiginti kaip moteriai, atvažiuoja į sodybą su baime, bando išvengti susitikimų, kad nebūtų kontaktų su jais. Žala susideda iš to, kad ją žemina, muša, ne pirmas kartas. Dėl sukelto fizinio skausmo nori, kad jis būtų nubaustas ir tai jam būtų pamoka. Civilinį ieškinį sudaro skausmas, pažeminimas artimų ir svetimų žmonių aplinkoje, vaikai mato kaip smurtauja. Po šio įvykio nebuvo susitikę. Šeimos nariai labai palaiko, gyvena baimėje, bijo išeiti į kiemą, visada jaučia stresą. Buvo panašus atvejis, kai dar mama buvo gyva, rugsėjo mėnesio pradžioje ją sumušė, buvo ligoninėje, mama pripažino, kad A. K. taip padarė, tačiau mamos jau nepavyko apklausti, nes numirė, ir tyrimas buvo nutrauktas. Ji su A. K. turi įtemptus santykius apie 30 metų. Pripažįsta, kad tarp jų blogi santykiai. Kai sudavė delnu į veidą, buvo didelis paraudimas, nuo smūgio į galvą žymių nebuvo. Buvo medicinos darbuotojai, kurie nufotografavo. Kai ji buvo Šiaulių areštinėje, sakė, kad skauda galvą, jai davė vaistų. Nebuvo taip blogai, kad būtų poreikis vykti į ligoninę, kraujo nebuvo, lūžių nebuvo. Po įvykio žmonių nematė, nes policija išsivežė. Ji pasakė tai, ką matė, ką jautė, negali atsakyti už kitus asmenis. Ji matė A. K. su iškelta ranka, nusisuko ir pajuto smūgį į galvą. Tarp jų didelis atstumas buvo pačioje pradžioje. Kai V. K. pradėjo mosikuoti „trimeriu“, A. K. tuo metu priėjo prie jos. Nebuvo jokių kliūčių, stovėjo mašina, stovėjo ji, T. J.. Ji nematė, kur stovėjo D. ir V.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog įvyko konfliktas sodyboje, susipyko, bet ji buvo mašinoje, ne viską matė. Matė tai, kad įvyko žodinis konfliktas, kuris perėjo į smurtinį konfliktą. Ji su T. J. ir U. B. atvyko prie sodybos, turėjo susitikti su T. J. mama, pasitarti dėl gėlių pirkimo. Sodyboje buvo V. K. ir A. K.. Ji buvo mašinoje, bet iš veiksmo matėsi, kad įvyko susižodžiavimas tarp T. J., L. J., A. K. ir V. K.. Jie stovėjo šalia vienas kito. Ji negirdėjo, kas buvo kalbama, bet girdėjosi pakelti tonai, matėsi mosikavimai, buvo galima suprasti, kad vyksta nedraugiškas pasikalbėjimas. Ji laukė mašinoje, nenorėjo kištis – ne jos sodyba ir ne jos reikalai. „Trimerį“ turėjo V. K., mosikavo juo. Kažkuriuo metu A. K. trenkė L. J.. Tada ji papurškė dujų. Tiksliai nepasakys, kaip trenkė, bet trenkė ranka į skruostą. Ji nematė, ar kumščiu, ar delnu trenkė. Priešais L. J. stovėjo A. K.. Tada V. K. puolė smaugti U. B. Neatsimena, kada L. J. papurškė dujų, nenori pameluoti. T. J. buvo nugriuvęs kažkuriuo metu ant žemės. Sekos neišvardins, kas po ko įvyko. Vaizdas buvo toks, kad susiėmė už akių, baigėsi konfliktas. Supranta, kad papurškė dujų. Nematė, kas sureagavo į dujų papurškimą, realiai visi sureagavo, nes pasiskirstė tos dujos. Jai atrodo, kad visi buvo susiėmę už akių. Gynybos atveju L. J. pradėjo purkšti dujas, nepasakys, kiek kartų purškė. Nuo konflikto buvo 25 – 30 metrų atstumu. T. J. stumtelėjo V. K. besigindamas. Anksčiau geriau prisiminė aplinkybes, dabar praėjo laiko, ne viską prisimena. Tada buvo užfiksuoti teisingi parodymai. Liudytoja buvo mašinoje. Neatsimena, ar buvo išlipusi, kiek prisimena, nebuvo išlipusi. Anksčiau buvo su V. K. konfliktas, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Važiuojant keliu, buvo neužsukta į keliuką link sodybos, automobilis stovėjo šonu, keliuko pradžioje buvo L. J. automobilis. Jie visi stovėjo šalia vienoje vietoje. Liudytoja lieka prie savo pirminių parodymų.

Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. K. nebendrauja, jis yra mamos L. J. brolis. Birželio mėnesį jie atvyko į sodybą – jis ir jo draugė D. K. ir U. B., mama su broliu atvyko kitu automobiliu. Sodybos kieme įvyko žodinis konfliktas tarp liudytojo, mamos, V. K. ir A. K.. D. K. buvo šalia mašinos, nėjo į kiemą. V. K. pradėjo jį pulti su „trimeriu“, tada metė tą „trimerį“, ir norėjo pulti ant mamos, tačiau liudytojas jį atstūmė į šoną, bet pats pargriuvo ir pamatė, kad A. K. davė mamai į veidą. Mama papurškė jam dujų. V. K. puolė smaugti U. B., tai mama papurškė dujų, ir V. K. paleido U. B. Po to jie nuėjo ir laukė prie keliuko, kol atvyks policija. Konfliktas kilo dėl nepjaunamos žolės sodyboje. Niekas nefilmavo įvykio, tik jis pasakė, kad filmuojama. Pagąsdino V. K. su „trimeriu“, liudytojui pataikė, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Užstodamas mamą stūmė V. K., tuo metu A. K. užpuolė mamą. Matė, kaip A. K. trenkė į galvos sritį mamai, kumščiu į kairę pusę. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. Jis buvo pargriuvęs, mama gal priešais A. K. buvo. A. K. dešine ranka sudavė mamai į kairę pusę. Mama gal šiek tiek pasisuko, nebuvo tiesioginis smūgis, labiau į šoną. Paskui mama papurškė dujų, nes būtų puolęs ant jo, kai gulėjo ant žemės. Prieš smūgį, kaip A. K. ėjo link mamos, nematė. Jis pargriuvo ir pasisukęs pamatė smūgį, o kaip priėjo, nematė. Mama purškė dujas A. K., paskui ir V. K., kad paleistų U. B. Dujų kliuvo visiems, nors mama purškė tik jiems. Kai papurškė dujų, A. K. ir V. K. atsitraukė, jis, mama ir U. B. susirinko daiktus ir pasišalino, laukė policijos prie keliuko. Tada mama pradėjo jausti, kad skauda galvą, prie akies. Mama sakė, kad kliuvo vienas ar du smūgiai. Po to praėjo šokas ir mama prisiminė, kad du smūgiai buvo. Jis vieną smūgį praleido, nematė. Medikai buvo atvykę, suteikė pirminę pagalbą. Mama sakė, kad skauda galvos sritį, už ausies buvo guzas. Galėjo būti, kad matė tą smūgį į galvos sritį, ne į veidą. Buvo du A. K. vaikai, jie toliau buvo nuo įvykio vietos. D. K. buvo prie mašinos, nebuvo atėjusi į kiemą. Iš pradžių buvo mašinoje, gal buvo išlipusi, jis nematė. Automobilis buvo 25 – 30 metrų nuo kiemo, taip pat buvo dar mamos automobilis. Vienas buvo ant įvažiavimo į kiemą, kitas automobilis buvo ant gatvės. Kai atstuminėjo V. K., užkliuvo už „trimerio“ ir parvirto ant žemės. Matė, kaip A. K. trenkė mamai. V. K. buvo pargriuvęs ar jau atsikėlęs, jis nematė, nes A. K. tada puolė ant jo, mama purškė dujas, ir jis atsitraukė. Liudytojas kažkiek gavo dujų, bet viską matė. Mama papurškė V. K. dujų, kad jis paleistų U. B. V. K. mamai nespėjo nieko padaryti, nes jis nustūmė į šoną ir pargriuvo. Jis užkliuvo už „trimerio“ ir pargriuvo ant nugaros. A. K. stovėjo kairėje pusėje šone, nuo mamos apie dviejų metrų atstumu. Mama buvo suklupusi po smūgio, pargriuvusi nebuvo. Veidas buvo patinęs, bet nebuvo aišku nuo ko, ar nuo dujų, ar nuo smūgio. Taip pat veidas buvo raudonas. Gavo ir pats dujų, ir jo veidas buvo raudonas. A. K. prieš liudytoją stovėjo kairiau, V. K. stovėjo dešiniau. Automobilis stovėjo galu, A. K. per vidurį mašinos stovėjo, 2,5 – 3 metrų atstumu. Niekas atstumo nematavo, bet A. K. stovėjo netoli.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. birželio 4 d., jis, tėtis A. K. ir V. K., liudytojo brolis V. K., nuvažiavo į sodybą pjauti žolės. Tada pamatė, kad privažiavo autobusiukas nematytais numeriais. Jie su tėčiu nuėjo iki dėdės V. K. pakalbėti, kas čia atvažiavo. Pamatė, kad ateina teta L. J. su sūnumis T. ir A., ir dar viena mergina. Iš karto kilo konfliktas tarp dėdės V. K. ir tetos L. J. dėl žoliapjovės. Jis stovėjo nuošaliau. Teta L. J. tiesiog pradėjo purkšti dujas V. K. į akis, jis užsiėmė už tų akių, pasisuko į šoną. T. J. sudavė porą smūgių V. K. į ausį. Tada liudytojo tėtis A. K. stojo į tarpą tarp jų ir pasakė „skirstykitės“. Tada teta L. J. ir A. J. abu purškė dujas, liudytojo tėtis liepė kviesti policiją ir medikus, nes akys degė nuo dujų. Jis paskambino pagalbos numeriu 112. Po to jis su broliu plovė dėdei V. K. ir tėčiui A. K. akis. Po to jis užėjo už namo pasižiūrėti mašinos numerių, ir girdėjo kaip T. J. sakė, kad reikia susitarti, ką sakys policijai. Tiksliai nesuprato, ką jie ten kalbėjo, nes buvo atstumas, bet galiausiai pasakė, kad „gerai, sakome šitaip, kad niekam netrenkiau“. Liudytojui yra 20 metų. Dėl žodinio konflikto realiai viskas prasidėjo. Gavosi bendras nesutarimas, nes atėjo teta L. J., pradėjo sakyti „ačiū, kad pjaunate žolę, tvarkote aplinką“. Tada iš to išsirutuliojo tetos L. J. priekaištai dėl žoliapjovės, kad jie paėmė ar pavogė. Taip gavosi konfliktas, nes jie to tikrai nedarė ir bandė tai pasakyti. Po žodinio konflikto L. J. papurškė dujų V. K.. Nebuvo jokio preteksto dujoms ar smūgiams, buvo galima pakalbėti ir išsiskirstyti savo keliais. Iš jo pusės, su kuo atvyko į sodybą, smurto nebuvo. Nebuvo jokių mosikavimų, rėkimų, puolimų. Tiesiog visi stovėjo, ir būtų užtekę gražaus pasikalbėjimo. Kaip suprato, teta L. J. atvyko ir norėjo sukelti konfliktą. Prieš tai buvo situacija, kad atvyko į sodybą tvarkytis ir dėdė V. K. buvo išvežtas policijos. Ne pirmą kartą buvo. Dažniausiai būna susitarimas, kad važiuos be tetos L. J., kad nebūtų konfliktų. Dažnai vyksta konfliktai. Jei tik jie visi susitinka, tada būna konfliktai. U. B. sodyboje buvo. Jos buvo paprašyta išeiti iš kiemo, kai ji T. J. pasakė, kad jis viską filmuotų, bus panaudota teisme. Tada V. K. pasakė jai išeiti iš kiemo, ji jo neklausė, ji tiesiog stovėjo, žiūrėjo su šypsena ir kėlė konfliktą. Dėl filmavimo nežino, bet T. J. buvo išsitraukęs telefoną, turėjo jį rankoje. Kai V. K. gavo dujų į akis, susiėmė už veido ir suklupo. Tada T. J. priėjęs dar sudavė porą smūgių, kai V. K. jau buvo suklupęs ant žemės. Po to, kai įsikišo liudytojo tėtis A. K. į tarpą, tada gavo ir tėtis dujų, ir visi kiti, kas stovėjo arčiau, gavo dujų. Du kartus purškė dujų. Pirmą kartą dujas purškė V. K.. Antru kartu teko dujų jo tėčiui A. K., T. J., gal ir net pačiai tetai L. J.. U. B. stovėjo nuošalyje. Buvo du „trimeriai“, vienas buvo paliktas viduryje kiemo, kitas buvo padėtas ant žemės. Jie buvo padėti konflikto metu. Liudytojas stovėjo toliau, vieno metro atstumu nuo viso konflikto, kai stovėjo automobilis – ties bagažinės viduriu vyko visas konfliktas – tai jis stovėjo ties galinėmis durelėmis. Žiūrint iš automobilio galo į automobilio priekį, tai tėtis A. K. stovėjo kairėje pusėje. Iš dešinės pusės V. K. stovėjo tėtis A. K., kokiu 30 – 40 cm atstumu, tokiu atstumu visą laiką stovėjo. Dešinėje pusėje stovėjo teta L. J.. Ji papurškė V. K. dujų. Jis galvojo, kad pirmą kartą neturėjo pakliūti dujų į akis tėčiui A. K., nes buvo atstumas, ir jis buvo su akiniais. T. J. stovėjo kairėje pusėje tetos L. J.. Negali pasakyti, ar čiurkšlė buvo, pačių dujų nematė, matė tik juodos spalvos balionėlį. V. K. gavo dujų ir suklupo, U. B. buvo kitame krašte, nuo liudytojo gal 2 – 3 metrų atstumu. Tėtis A. K. stojo tarp konfliktuojančių asmenų, nes T. J. jau buvo sudavęs du smūgius į veido sritį. Buvo tiesus smūgis žemyn į veido sritį. Jis stovėjo kitoje pusėje, ne viską matė, jo tėtis užstojo, bet T. J. sudavė mažiausiai du smūgius. V. K. taip ir pasiliko klūpėti. Tada vėl teta L. J. purškė dujų į veidą 20 cm atstumu. Buvo matomi nudegimai nuo dujų ant tėčio A. K. veido. Antrą kartą dujas purškė abu su A. J. Iš kitos pusės jis purškė, buvo du dujų balionėliai. Labai gerai matė, kaip purškė. Nematė, kokios spalvos A. J. dujų balionėlis, jis pūtė kaire ranka ir balionėlį uždengė plaštaka. Tada ir tėtis A. K. suklupo ant žemės, rėkė, kad kviestų greitąją, policiją, neštų vandens, nes reikia akis prasiplauti. Tą dieną buvo blaivus, kiti dalyviai, kurie buvo su juo, buvo blaivūs, nes jo tėtis A. K. ir dėdė V. K. vairavo, negalėjo būti vartoję alkoholio. V. K. buvo paraudimai, tuos paraudimus fotografavo ir medikai. Tėtis A. K. ėjo ištiestomis rankomis link T. J. ir sakė: „T., baik, ką tu darai?“. Daugiau nebuvo jokių atliktų veiksmų. Tėtis A. K. nebuvo užsimojęs atlikti smūgio. V. K. nepatiko, kad nepažįstama mergina pradeda nurodinėti, tada jis paprašė gražiai U. B. išeiti, nes šiame kieme ji niekas ir kad eitų ant kelio. Po to, kai V. K. pasakė išeiti iš kiemo, atsirado tas dujų pūtimas į akis. Praėjo penkios ar šešios sekundės, labai greitai prasidėjo tas purškimas. Paraudusios akys, aplink akis oda paraudusi buvo tetai L. J.. Po konflikto atsirado paraudimai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu gerai prisiminė aplinkybes. Liudytojas matė visą konfliktą, nuo automobilio galo nebuvo niekur nuėjęs, visą laiką stovėjo ir žiūrėjo. Vienu metu, kai V. K. suklupo ir tėtis A. K. ėjo link T. J., jam buvo užstotas vaizdas, tačiau matė viską labai gerai.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo giminaitis, sutinka duoti parodymus. Birželio 4 d., jis su mama važiavo iš kapinių į sodybą pasiimti daiktų, pamatė, kad yra atvažiavę dėdės V. K. ir A. K.. Tarp mamos ir jų yra konfliktiški santykiai. Taip pat pro šalį važiavo brolis T. J., su juo kartu važiavo D. K. ir U. B.. D. K. pasiliko prie mašinos, jie visi nuėjo pažiūrėti, kas vyksta sodyboje. Ten buvo ir A. K. vaikai D. ir V. Pasisveikino, tada tarp V. K. ir mamos prasidėjo konfliktas, dėl žoliapjovės ir nepjautos žolės. Po to V. K. pradėjo su „trimeriu“ mosikuoti broliui po nosimi. T. J. tą „trimerį“ atstūmė, tuo metu A. K. ėjo prie mamos, sudavė jai porą smūgių per veidą ir per galvą. Tai mama užpurškė dujų, kad A. K. atsitrauktų. Jis pamatė, kad brolis T. J. guli ant žemės. Liudytojo manymu, tai jis užkliuvo už „trimerio“ ir parkrito. Dar matė, kad buvo U. B. smaugiama V. K., tai pamačiusi mama papurškė dujų V. K., kad paleistų U. B. Po visko jie atsitraukė prie mašinų. Liudytojas jokių veiksmų neatliko, buvo stebėtojas, stovėjo mamos kairėje, tolėliau, vieno metro atstumu. Gerai matė visą įvykį. Niekas vaizdo neužstojo, buvo blaivus, gerai matė suduotus smūgius mamai. Trenkė į kairę pusę, į kairį žandą iš dešinės rankos kumščio. Mama ir A. K. buvo vienas prieš kitą. Vienas smūgis buvo į kairį skruostą, kitas į galvą. Pirmiau buvo į smūgis skruostą. Po antro smūgio mama suklupo, kad negautų trečio smūgio. Mama veidą užsidengė po pirmo smūgio, ir iš karto buvo antras smūgis, mama suklupo, išsitraukė dujų balionėlį. Abu A. K. smūgiai buvo suduoti kumščiu. Sudavė smūgius A. K.. Antro smūgio tiksliai nematė, bet, kiek matė, tai buvo smūgis kumščiu per galvą. Mama po pirmo smūgio užsidengė veidą. Jie abu buvo vienas prieš kitą. Pyktis buvo dėl to, kad aplinka nebuvo tvarkoma. Niekas nefilmavo konflikto metu. Brolis bandė filmuoti, bet jam nepavyko. U. B. buvo stebėtoja, po to buvo jau smaugiama. Ją smaugė V. K.. Po smaugimo jie atsitraukė, kad daugiau nebūtų konfliktų. Mama purškė dujų du kartus, antrą kartą buvo papurkšta, kai U. B. buvo smaugiama. Liudytojas neturėjo dujų balionėlio. Jis pastebėjo sužalojimus ant mamos veido, buvo kaip nubrozdinimas ant kairio skruosto, kraujo nebuvo. U. B. pasimaišė tame tarpe, kai vyko konfliktas. Taip išėjo, kad norėjo išskirti T. J. su V. K., tačiau V. K. ją pasigavo ir pradėjo smaugti. Bandė žodžiais išskirti, sakė, kad skirstytųsi. Nebuvo jokio pasitarimo prieš atvažiuojant policijai. Jie buvo prie mašinos, kol atvažiuos policija. T. J. buvo nugriuvęs ant nugaros, ant žolės. Šalia mamos nukrito dešinėje pusėje. Mama purškė dujas, daugiau niekas nepurškė. Tik mama turėjo dujų balionėlį.

Liudytoja U. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta. Daug laiko praėjo, visų smulkmenų neprisimena. Įvyko incidentas, kuriame teko sudalyvauti ir jai. Dalyvavo nemaža dalis žmonių, kurie jai buvo nepažįstami. Tai buvo sodyboje Raseinių rajone, adreso tikslaus nežino, nes yra ne vietinė. Viskas galėjo vykti 2022 m. birželio 4 d., apie 14 val. Ji buvo su draugais T. J. ir D. K.. Jie atvyko vienu automobiliu. Atvykus ten, dar buvo T. mama su broliu, ir sodyboje buvo daug vyrų, kurių nepažįsta. T. J. mama nuėjo, iš paskos nuėjo T. J., kai ji atėjo, ten jau vyko konfliktas. Jai atėjus į vietą, matė, kad T. J. laiko telefoną, manė, kad viską filmuoja. Intensyviai žodžiais pykosi visi. V. K. turėjo „trimerį“ rankose, su tuo „trimeriu“ grasino T. J. prie veido. Visa tai pakankamai baisiai atrodė. Ji bandė apeiti visus, tačiau nelabai pavyko. Tada matė, kaip buvo suduota T. J. mamai L. Matė, kad T. J. gulėjo ant žemės, kaip jis pargriuvo nepastebėjo, nesuprato, ar jį nuvertė, ar jis pats nugriuvo. Kai smogė mamai L. J., liudytoja žengė žingsnį į priekį. A. K. sudavė L. J. su ranka, tik nepasakys, su kuria ranka, pataikė į veidą, kumščiu buvo suduota. Kai buvo pataikytas smūgis L. J., T. J. buvo nuvirtęs, liudytoja žengė į priekį, kad nemuštų daugiau mamos, ir V. K. paėmė su ranka ir pradėjo ją smaugti, daugiau nematė, kas vyksta, kol pajuto, kad gavo ašarinių dujų į akis. L. J. nenukrito po smūgio. Ką rėkė, neatsimena po šitiek laiko, bet ten visi jie rėkė. Ji paėjo į priekį, ir ją pradėjo smaugti. Ji instinktyviai paėjo į priekį, kad daugiau nemuštų L. J., bet buvo pati smaugiama. Ji realiai atsidūrė per vidurį tarp A. K. ir V. K.. Ją smaugė V. K.. Visi tiesiog rėkė, kadangi L. J. purškė dujas, tai ji jau nieko negirdėjo, graužė akis, ją smaugė, matė tik apačią. Tuo metu, kai ją smaugė, ir buvo purškiamos dujos. Vienu metu kažkiek matė iš apačios, matė žmogų iš aprangos. Paties dujų balionėlio nematė. Suprato, kad purškiamos dujos, pradėjo viską graužti. Iš aprangos suprato, kad L. J. purškia dujas. Tada, kai pradėjo purkšti dujas, viską labai graužė, nieko nematė, jai nukrito akiniai, ją paleido V. K., tada ji pradėjo šaukti D. K., kad kviestų policiją, ir jie ėjo link mašinos. Turėjo ir V. K. gauti dujų, ar dar kas nors kitas gavo dujų, nematė. D. K. net nebuvo išlipusi iš mašinos, o T. J., ar gavo dujų, nematė, jis stovėjo šalia. Po to L. J. pradėjo sakyti, kad skauda, pradėjo tinti kairė veido pusė, bet negali patvirtinti šimtu procentų, ar tikrai ta pusė. Pradžioje prie mašinos nieko nekalbėjo, nes T. J. ieškojo vandens akims nusiplauti. Matė, kad tinsta L. J. veidas. Tada atvyko policija, pakalbėjo su jais, po to su likusiais prie sodybos, tada atvažiavo greitoji pagalba, apžiūrėjo ją, nufotografavo. Mamą L. J. apžiūrėjo, nufotografavo. Po to policijos pareigūnai pranešė, kad kelis asmenis išveš. T. J. mama L. J., brolis A. J., V. K. su A. K. ir dar du berniukai toliau stovėjo už mašinos. Jie nedalyvavo konflikte, konfliktas vyko prie mašinos, jie stovėjo už mašinos, matyti jie viską matė iš pakankamai arti. Žinojo, kad vyksta kažkokie konfliktai tarp mamos L. J. ir brolių A. K. ir V. K., bet dėl ko tie konfliktai vyksta, nežinojo. Jie važiavo pirkti gėlių, kurios buvo pakeliui, ir pamatė, kad mama L. J. yra prie sodybos, tada ir T. J. ten sustojo ir užvirė konfliktas. Kai prasidėjo tas konfliktas, ji nuėjo ten su ta mintimi, kad kaip neutralus žmogus, galėtų padėti, bet deja nepavyko. Jai nuėjus, konfliktas jau buvo prasidėjęs, ji ne iš karto nuėjo. Visi skirtingus dalykus rėkė, kaip suprato, apie turtus, sodybą. Visi rėkė žodžiais. „Trimeriu“ buvo prikišta prie veido, T. J. pasakė, kad viską filmuoja, tai ji nežino, ar tai galima vadinti provokacija. Ji nematė smurtinių veiksmų iš T. J. ar L. J. pusės. Liudytoja nesakė, kad yra žurnalistė, sakė, kad dirba žiniasklaidoje. Sakė, kad baigtų, nes baigsis blogai. Vienu metu V. K. sakė, kad čia ne jos teritorija, prašė pasišalinti, bet ji buvo su T. J. ir L. J., tai kaip ir neišėjo. Matė, kad vieną kartą buvo suduota L. J., matė, kad T. J. parkritęs, ji žengė link V. K. ir A. K.. Ten buvo sekundžių reikalas, buvo smūgis, tada žengė žingsnį ir puolė ją smaugti. Ją smaugė iš nugaros pagriebęs, galvą palenkė žemyn, iš priekio smaugta nebuvo. Dujos degino lūpas, lygiai taip pat jautėsi deginimas akyse. Liko žymės, veidas buvo raudonas. Nematė, kaip T. J. pargriuvo, kitoje pusėje buvo mama L. J., tai ji žiūrėjo į jos pusę ir tikrai nematė, kas vyko kitoje pusėje. Viena L. J. purškė dujomis, negali pasakyti, kelis kartus ji purškė. D. K. sėdėjo automobilyje. Automobilis buvo 10 – 15 metrų atstumu nuo konflikto vietos. Buvo galima matyti, kas kokius veiksmus atliko, žmonės matėsi pilnai. Prisimena, kad sakė, jog dirba žurnalistikoje, ir sakė „baikit, nes blogai baigsis“. Sakė tai tam, kad jie apsiramintų. Ji dirba žiniasklaidoje, bet ne žurnaliste. Stovėjo V. K., prieš jį stovėjo T. J., iš kitos pusės stovėjo A. K. ir L. J., už mašinos stovėjo tie du vaikinai. Mašina stovėjo prie V. K. ir A. K.. Jie stovėjo šalia mašinos, A. K. arčiau bagažinės, V. K. stovėjo labiau iš automobilio šono. Ji stovėjo labiau toje pusėje, kur L. J. su T. J. stovėjo, šiek tiek už jų, labiau link L. J.. Vaikinai stovėjo A. K. pusėje už mašinos.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų giminėje, brolio šeima, jo šeima, dalis giminaičių, draugų yra terorizuojami septyneri metai po jų tėvo mirties. Kol dar buvo gyvas tėvas, jis sugebėdavo suvaldyti L. J., nes jai ir anksčiau užeidavo kažkokie priepuoliai, puolė kartis, žudytis. Tėvui numirus, pasidarė nevaldoma situacija, policijos kvietimas, intrigų kėlimai, turi video įrašą, kur mama ją iš namų vijo už tuos intrigų kėlimus. Jis nežino, koks jos siekis, nori užvaldyti kažką. Kai mama mirė, jis jai parašė žinutę, kad baigtų piktumus, susitiktų, pasikalbėtų, tai ji atrašė, kad jie dėl jos yra mirę, neturi su jais ką kalbėti, į kaimą nevažiuos, nes ją primuštų. Toks bendravimas vyksta, telefonai užblokuoti. Liudytojo žmona bijo išeiti vakare į lauką atsinešti malkų, dėl apsaugos įsigijo šunį, nes jie bijo. Vieną kartą L. J. sūnus puolė su peiliu, buvo pranešimas policijoje. Praeitais metais vakare atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į kitą rajoną, kirviu sukapojo jam mašiną A. J.. Šioje byloje kaltinamasis turėtų būti ne A. K., o U. B., kaip organizatorė viso incidento, ir visi vykdytojai L. J. ir jos sūnūs T. J. ir A. J.. 2022 m. birželio 4 d., apie pietus, apie 14 val., šienavo žolę, ir per šitą incidentą nukentėjo dar trys nekalti asmenys. Jo brolis A. K. neprikišo nei piršto prie L. J.. Jis visko nepasakos dėl to, kad vyksta dar vienas tyrimas, kur jis buvo sumuštas, byla yra grąžinta papildomam įrodymų tyrimui, kadangi jie duoda skirtingus parodymus, yra daug nesutapimų, kad jis sau nepakenktų, smulkiai visko nepasakos, tik pasakys, kad brolis A. K. L. J. neužgavo. Jis atsisakys nuo išsamių parodymų davimo, nes yra papildomas tyrimas liudytojo atžvilgiu, nes buvo sumuštas. Brolis A. K. stovėjo šone prie mašinos priekinių durelių, liudytojas stovėjo mašinos gale. Mašinos gale, šalia jo stovėjo U. B., už jos stovėjo L. J., iš vienos pusės stovėjo vienas sūnus, iš kitos pusės stovėjo kitas sūnus. Kai prasidėjo konfliktas, A. K. stovėjo su savo vaikais ir rūkė, ir nuo L. J. atstumas buvo kokie keturi metrai, ir jis negalėjo niekaip jos užgauti. Kai L. J. purškė liudytojui dujas, T. J. trenkė jam į ausį. Jie patys pirmi pradėjo konfliktą ir liudytojas nugriuvo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslins aplinkybes išsamiai tik tada, kai bus apklausiamas nukentėjusiuoju. Jis nenori pakenkti sau, nenori konkretizuoti, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Brolis A. K. buvo toli nuo L. J.. Jie buvo sodyboje, atėjo L. J., T. J., A. J., U. B.. L. J. pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl jie pjauna žolę, kodėl nederino su ja, pradėjo ieškot kabliukų. Tada įvyko žodinis konfliktas, tada įvyko užpuolimas. Jį užpuolė L. J. su T. J.. Juos užpuolė, jie iškvietė policiją. Jis nukentėjo, brolis A. K. nukentėjo, nes gavo dujų. Jis užstojo liudytoją, kad jo nemuštų gulinčio ant žemės. Kai jis nugriuvo ant žemės, gavęs daug dujų, susiėmė už akių, brolis A. K. šaukė „ką jūs čia darot?“. Jam smurtinius veiksmus atliko L. J. ir T. J., kiti asmenys prie liudytojo nepriėjo nei vienas. Iki kol nugriuvo ant žemės, gerai matė. Jie nieko neprovokavo, stovėjo prie mašinos, brolis A. K. su vaikais stovėjo šone. Jie atėjo ir pradėjo priekaištus reikšti, kodėl pjauna žolę, ar dabar laikas tą žolę pjauti. Dar jie liudytoją apšmeižė, kad jis pavogė žoliapjovę ir „trimerį“. L. J. užėjo priepuolis, nes jie atėjo jau pasiruošę, atėjo nešini dujų balionėliais. T. J. sudaužė liudytojui galvą, pirmiausia papurškė dujų L. J., po to T. J. sudaužė galvą, kai jis nukrito ant žemės, A. K. gavo dujų. Kaip suprato, liudytoją daužė rankomis, gal norėjo ir kojomis spirti, bet A. K. nebeleido jo mušti. Po to jie išsigando, U. B. pasakė: „D., D., skambink policijai“. Jau ne pirmas kartas, kada vienas daro, o kitas skambina policijai. Manė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, bet kai nuėjo pas ekspertus, jie pasakė, kad yra suduoti trys ar keturi smūgiai. Jie iškvietė policiją. L. J. pusė savo policiją kvietė, asmenys iš liudytojo pusės kvietė savo policiją. Jiems paskambinus pasakė, kad jau iškviesta policija. Iš pradžių jie skambino Nr. 112, kad iškviestų greitąją pagalbą. Septyni metai kaip konfliktuoja, kai tėvas mirė, L. J. vaikai jau buvo suaugę. Konfliktai vyksta su L. J., nes ji yra intrigantė. Nesutinka prijungti prie bylos dokumentų, kurie susiję su liudytoju, nes vyksta kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra nukentėjęs.

2022 m. birželio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, apžiūros objektas yra sodybos kiemas, įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai neaptverta negyvenama sodyba, ant kurios įvažiavimo priekiu į kiemą stovi pilkos spalvos lengvasis automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į kiemą veda žole apaugęs takas, žolė iki kiemo ant šio tako nupjauta. Kairėje kiemo pusėje stovi ūkinis pastatas, kurio kairė ir dešinė pusė yra medinė, pastato vidurys yra mūrinis. Ties žalios spalvos medinio pastato dalimi, per pastato vidurį, yra suguldyta aukšta žolė. Prie minėto pastato stovi pilkos spalvos lengvasis automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio galo ant žemės yra padėta benzininė krūmapjovė. Toliau kieme stovi priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir džipas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinė atidaryta. Bagažinėje yra sudėti įvairūs daiktai, tarp kurių 5 vnt. alaus skardinių „1410“ – visa tai pavaizduota fotolentelėje. Apžiūrint įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 19-28).

2022 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens – L. J. – sužalojimai pasireiškė paraudimu kairėje veido pusėje (kairiajame skruoste) (1 t., b. l. 29-32).

2022 m. birželio 4 d. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios L. J. kūną, ant jos veido kairės pusės skruostikaulio matosi paraudimas, kuris pavaizduotas fotolentelėje, ant kairės pusės apatinio žandikaulio matosi paraudimas (1 t., b. l. 33-38).

2022 m. birželio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant ranka. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51-52).

2022 m. birželio 8 d. viešosios įstaigos „Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties“ rašte Nr. A3-186 nurodyta, jog 2022 m. birželio 4 d., 14.24 val., buvo gautas iškvietimas pas pacientę (duomenys neskelbtini). Pacientė teigė, kad buvo užpilta, jai trenkė į galvą ir veidą, skauda galvą. Stebimas kairės skruosto dalies paraudimas (1 t., b. l. 45-46).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. Įrodomumo prasme svarbu, kad skausmo pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vyko konfliktas sodyboje, tačiau jis prieš seserį nesmurtavo. Paaiškino, kad nuvyko į sodybą su sūnumis V. K. ir D. K., taip pat sodyboje buvo V. K., sodyboje šienavo, padarius pertraukėlę, atvyko jų sesuo L. J., su kuria santykiai yra konfliktiški apie septynerius metus, su sūnumis T. ir A., taip pat atvyko U. B.. Sesuo atėjusi pradėjo reikšti pretenzijas dėl blogai pjaunamos žolės, prasidėjo konfliktas tarp L. J. ir V. K., metu L. J. papurškė dujų, o T. J. sudavė kelis smūgius V. K.. Tada A. K. įšoko į tarpą, liepė asmenims pasišalinti iš kiemo, tada konfliktas baigėsi, L. J. dar kartą papurškė dujų, Jo sūnus iškvietė greitąją pagalbą. Jo nuomone viskas prasidėjo nuo U. B., kuriai V. K. pasakė, kad čia ne jos kiemas, U. B. liepė T. J. viską filmuoti. Konflikto metu V. K. buvo paėmęs U. B. už rankos, vedė ją iš kiemo. Kaltinamasis nurodė, jog galbūt galėjo nukentėjusiajai suduoti netyčia po to, kai jam buvo papurkšta dujų, nes nuo dujų papurškimo nesiorientavo.

Teismas, nuosekliai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, sprendžia, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia vieną kartą delnu sudavė L. J. į veidą, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą. Kaltinimą patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų T. J., D. K., U. B., A. J. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai: 2022 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens – L. J. – sužalojimai pasireiškė paraudimu kairėje veido pusėje (kairiajame skruoste) (1 t., b. l. 29-32); 2022 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios L. J. kūną, ant jos veido kairės pusės skruostikaulio matosi paraudimas, ant kairės pusės apatinio žandikaulio matosi paraudimas (1 t., b. l. 33-38); 2022 m. birželio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. J. kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant ranka; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51-52); 2022 m. birželio 8 d. viešosios įstaigos „Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties“ raštas Nr. A3-186, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 4 d., 14.24 val., buvo gautas iškvietimas pas pacientę L. J., (duomenys neskelbtini) , kuri teigė, kad buvo užpilta, jai trenkė į galvą ir veidą, skauda galvą. Stebimas kairės skruosto dalies paraudimas (1 t., b. l. 45-46).

Nukentėjusioji L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme davė nuoseklius parodymus, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jos brolis A. K., su kuriuo santykiai seniai yra konfliktiški, sodyboje kilusio žodinio konflikto metu jai sudavė į veidą, po to ji gavo smūgį į pakaušį, nematydama, kas tai padarė, bet šalia buvo A. K., todėl neabejoja, kad smūgis buvo suduotas A. K.. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2022 m. birželio 4 d. ji su sūnumi A. J. nuvyko į iš tėvų paveldėtą sodybą, kur pamatė A. K., V. K., tada į sodybą atvyko jos sūnus T. J., D. K. ir U. B. L. J. sukonfliktavo su V. K. dėl pjaunamos žolės. V. K. konflikto metu pradėjo grasinti jai ir T. J., pradėjo mojuoti „trimeriu“, jos sūnus T. V. K. pastūmė, tada A. K. trenkė nukentėjusiajai į veidą, ji pasisuko ir trenkė į galvą, tuomet parkrito, juto fizinį skausmą, keturiais balais dešimtbalėje sistemoje. Tuomet ji pamatė T., gulintį ant žemės, išsitraukė dujų balionėlį ir purškė į A. K. pusę. Po to V. K. pačiupo U. B., smaugdamas už kaklo, ji, norėdama ją apginti, papurškė dujų ir V. K. paleido U. B.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų T. J., D. K., U. B., A. J. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja vienas kitam. Liudytojas T. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis su D. K., U. B. atvyko į sodybą, kur tarp jo, mamos ir V. K. ir A. K. įvyko konfliktas, D. K. liko automobilyje, V. K. jį pradėjo pulti su „trimeriu“, jis V. K. pastūmė, pamatė, kad A. K. sudavė kiek pasisukusiai mamai į galvos kairę pusę, o ji papurškė dujų, kad A. K. nepultų, matė, kad mama (nukentėjusioji) buvo parklupusi. Po to mama (nukentėjusioji) purškė dujų V. K., kad šis paleistų U. B., nes jis ją laikė per kaklą, sulenkęs per alkūnę, kažkas iškvietė policiją. Mamos veidas po įvykio buvo patinęs, ji skundėsi galvos skausmu, matė, kad už ausies mamai buvo guzas.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji su T. J. ir U. B. atvyko į sodybą, kur turėjo susitikti su L. J. pasitarti dėl gėlių pirkimo, sodyboje buvo A. K. ir V. K.. Ji sėdėjo automobilyje ir gerai matė įvykį iš tolo, kad konflikto dalyviai stovėjo vienas prieš kitą, ji girdėjo pakeltą toną, V. K. mosikavo T. J. prieš veidą su „trimeriu“, A. K. ranka trenkė L. J. į skruostą, tada ji papurškė dujų, tada V. K. pradėjo smaugti U. B., kažkuriuo metu L. J. purškė dujas ir visi užsiėmė už akių, konfliktas baigėsi. Kažkuriuo momentu T. J. buvo pargriuvęs.

Liudytoja U. B., kuri nėra giminaitė su kaltinamuoju ar nukentėjusiąja, parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. su draugais T. J. ir D. K. buvo atvykusi vienu automobiliu į sodybą, tada atvyko T. mama L. J. su T. broliu A. J. Pirmiausia ten nuėjo T. J. ir L. J.. Kuomet ji nuėjo į sodybą, ten jau vyko konfliktas, matė kaip T. J. laikė telefoną, manė, kad jis viską filmuoja, visi šaukė apie turtus ir sodybą. Ji pasakė visiems baigti, nes blogai baigsis, kad ji dirba žurnalistikoje. V. K. jai pasakė, kad čia ne jos teritorija, liepė pasišalinti. Ji matė kaip V. K. mosikavo T. J. „trimeriu“ prieš veidą, pamatė, kad T. J. gulėjo pargriuvęs (kaip jis pargriuvo ji nepastebėjo). Taip pat ji matė, kaip A. K. sudavė L. J. kumščiu į veidą. Ji žengė žingsnį į priekį, kad daugiau nemuštų L. J., tuo metu V. K. sulenkta ranka paėmė jai už kaklo, pradėjo smaugti, tuo metu ji pajuto ašarines dujas, ji atsidūrė tarp A. K. ir V. K.. Ji suprato, kad dujas purškė L. J.. Kai ją paleido, pradėjo D. K. šaukti, kad ši kviestų policiją. Po įvykio L. J. sakė, kad jai skauda, pradėjo tinti kairė jos veido pusė. Prie automobilio stovėję dar du berniukai į konfliktą nesikišo.

Liudytojas A. J. parodė, kad sodyboje tarp V. K. ir L. J. įvyko konfliktas dėl pjaunamos žolės. V. K. pradėjo mosikuoti „trimeriu“ prieš veidą T. J.. Tuomet A. K. ėjo prie nukentėjusiosios ir jai sudavė porą smūgių į galvą ir veidą, trenkė į kairį žandą dešinės rankos kumščiu. Vienas smūgis buvo į kairį skruostą, kitas į galvą. Po antro smūgio mama suklupo, išsitraukė balionėlį, nuo smūgio ji buvo užsidengusi veidą. Antro smūgio tiksliai nematė, bet smūgis jo manymu buvo suduotas kumščiu. Nukentėjusioji dujas purškė du kartus, antrą kartą purškė, kai V. K. buvo smaugiama U. B..

Kaltinamojo A. K. ir liudytojų D. K. ir V. K. parodymai nėra nuoseklūs ir logiški. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių aiškino, kad konfliktas prasidėjo tarp L. J. ir V. K., V. K. pasisuko dėti ant žemės „trimerį“ ir tuo momentu L. J. iš karto purškė dujas, po ko T. J. sudavė kelis smūgius V. K.. Vis tik vėliau, atsakydamas į klausimus, kaltinamasis aiškino, kad V. K. pasisuko link U. B., tada labai greitai L. J. purškė dujas, dar vėliau nurodė, jog konfliktas prasidėjo nuo U. B., kuri buvo arčiausiai, ir kuriai V. K. pasakė, kad čia ne jos kiemas, kad U. B. liepė T. J. viską filmuoti, o konflikto metu V. K. buvo paėmęs U. B. už rankos ir vedė ją iš kiemo. Taip pat, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji V. K. papurškė dujų, po ko T. J. jam sudavė kelis smūgius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė, jog prieš T. J. smūgiuojant nukentėjusioji taip pat purškė dujas. Kaltinamojo sūnus liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat iš pradžių parodė, kad į sodybą atvykus nukentėjusiajai iš karto kilo konfliktas tik tarp V. K. ir L. J. dėl žoliapjovės ir L. J. tiesiog pradėjo purkšti dujas V. K. į akis, po ko T. J. sudavė porą smūgių V. K. į ausį, tada kaltinamasis stojo į tarpą tarp jų, pasakydamas „skirstykitės“, o L. J. ir A. J. abu purškė dujas. Vis tik vėliau atsakydamas į klausimus, liudytojas taip pat nurodė, kad U. B. taip pat buvo konflikto vietoje, stovėjo toliau, jog ji sakė T. J., kad jis viską filmuotų, V. K. pasakė jai išeiti iš kiemo, tačiau ji jo neklausė. Šis liudytojas apie tai, kad V. K. vedė U. B. už rankos iš sodybos, nenurodė, ir net nurodė, kad U. B. stovėjo toliau, kas prieštarauja kaltinamojo parodymams. Tokie liudytojo paaiškinimai prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų, o taip pat ir kaltinamojo A. K. parodymas. Be to, šio liudytojo parodymų, kad liudytojas A. J. konflikto metu purškė dujas nepatvirtino kiti teisme apklausti asmenys. Pažymėtina, kad ir pats liudytojas pripažino, kad jam vienu momentu vaizdą užstojo A. K..

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti išsamesnius parodymus, tačiau nurodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad konflikto metu brolis A. K. buvo toli nuo L. J., tačiau įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jį užpuolė L. J. su T. J., A. K. nukentėjo, nes gavo dujų, kai jis užstojo liudytoją, kad jo nemuštų gulinčio ant žemės. Kai jis nugriuvo ant žemės, gavęs daug dujų, susiėmė už akių, brolis A. K. šaukė „ką jūs čia darot?“, o U. B. pasakė: „D., D., skambink policijai“. Taigi, šis liudytojas taip pat nenurodė, jog konflikto metu vedė U. B. iš sodybos, turėdamas fizinį kontaktą su ja. Nors V. K. nurodė, jog A. K. buvo toli nuo L. J., kuri buvo prie jo, tačiau tuo pačiu nurodo, kad A. K. sugebėjo jį užstoti. Taigi, jo argumentas, kad A. K. negalėjo sužaloti L. J. dėl per didelio atstumo yra nepagrįstas. Be to, V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, kokius veiksmus atliko A. K. prieš L. J., tačiau teisme kategoriškai tvirtino, kad A. K. L. J. nemušė.

Teismo vertinimu, aptartų parodymų nenuoseklumas patvirtina, kad kaltinamasis ir liudytojai V. K. bei D. K. vengė teisme nurodyti tikslią įvykių seką, nevienodai aiškino aplinkybes apie U. B. buvimo vietą, V. K. judėjimą, dujų purkšimo momentą ir aplinkybes, bei A. K. buvimo vietą. Tai, suponuoja išvadą, kad jų parodymai nėra patikimi, duodami parodymus jie siekė teismą suklaidinti nutylint tam tikrus faktus, iškreipiant įvykio eigą, tuo sudarant teismui regimybę, jog A. K. negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo. Šių asmenų parodymai, kad kilus trumpam žodiniam konfliktui nukentėjusioji iš karto be jokios priežasties purškė dujas arba kad, kaip aiškino kaltinamasis, jam įšokus į tarpą tarp nukentėjusiosios ir V. K., konfliktas baigėsi, nėra logiški ir prieštarauja jų paaiškinimui, kad vis tik žodinio konflikto metu vyko kiti įvykiai – kad U. B. prieš tai buvo liepta išeiti, ji iki dujų purškimo V. K. dar buvo vedama iš kiemo, ir kad L. J. po A. K. įstojimo į tarpą, dar kartą papurškė dujas. Kaltinamojo versija, kad galbūt jis blaškydamasis nuo papurkštų dujų galėjo netyčia užgauti nukentėjusiąją nepagrįsta jokių kitų byloje apklaustų asmenų parodymais.

Aptartų asmenų parodymus paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų T. J., D. K., U. B., A. J. parodymai, kurie neprieštarauja vieni kitiems. T. J. matė, kaip nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė vieną kartą į galvos kairę pusę, A. J. matė, kaip A. K. nukentėjusiajai sudavė porą smūgių į galvą ir veidą (trenkė į kairį žandą dešinės rankos kumščiu, kitas smūgis – į galvą), D. K. patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis ranka trenkė L. J. į skruostą, U. B. matė, kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai – į veidą, šie asmenys patvirtino, kad dujos buvo papurkštos po to. Tai, kad liudytojai U. B. ir A. J. nurodė, jog į veidą nukentėjusiajai buvo pataikyta kumščiu, nelaikytina esminiu prieštaravimu, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo smūgiuota ranka, o liudytojai susiklosčiusioje situacijoje galėjo gerai neįvertinti, kuria tiksliai rankos dalimi buvo pataikyta. Be to, šie liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji iš karto skundėsi skausmu galvos srityje, kad matėsi paraudimas ir patinimas jos veide. Tai, kad liudytojas A. J. netiksliai nurodė žymę ant nukentėjusiosios veido, nurodydamas, kad „buvo kaip nubrozdinimas ant kairio skruosto, kraujo nebuvo“ nelaikytina esminiu prieštaravimu bylos medžiagai, nes paraudimas skruoste buvo užfiksuotas ir atvykusių pareigūnų bei medikų. Be to, tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką patvirtino aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad jai kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jai kaltinamojo buvo suduoti du smūgiai, kad dėl skausmo ji kreipėsi į medikus, o specialistas išvadoje patvirtino, kad kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant ranka, kad tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 51-52). Eksperto Ąžuolo Sutkaus kvalifikacija ir gebėjimas įvertinti surinktus duomenis teismui nekelia abejonių, todėl kaltinamojo gynėjo išsakyta kritika atliktai specialisto išvadai vertinama kaip nepagrįsta.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2022 m. birželio 4 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė L. J. į veidą, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį, tuo sukeldamas L. J. fizinį skausmą ir padarydamas kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamojo A. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. K. jam inkriminuotą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti jos sveikatą, ir to norėjo. Pažymėtina, kad nors gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, jog žmogus turi teisę į būtinąją gintį pagal įstatymą, tačiau plačiau nedetalizavo kuo šiuo atveju pasireiškė būtinoji gintis. Šiuo atveju teismas nenustatė būtinosios ginties sąlygų (kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi). Priešingai – teismas nustatė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, kai jokia grėsmė nei jam, nei kitam asmeniui ar nuosavybei nekilo, nes jis šią veiką prieš nukentėjusiąją padarė tik kilus žodiniam konfliktui, o nukentėjusioji dujas papurškė po jai kaltinamojo suduotų smūgių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Byloje pareikštas L. J. civilinis ieškinys dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-57). Nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė galvos skausmą, patyrė ir jaučia gėdą, pažeminimą, kadangi smurtauta buvo jos artimųjų akivaizdoje, ji pasijautė silpna ir bejėgė, jai buvo sukeltas išgąstis, šokas, iki šiol nukentėjusioji bijo prie kaltinamojo prisiartinti.

Kaltinamasis nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jo netenkinti, tvirtindamas, kad nukentėjusioji jį apkaltino neteisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo įvykdytas smurtinis nusikaltimas yra tyčinis, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio minimumo ar maksimumo, o žalos dydį įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti dvasinių ir fizinių kančių patyrimą vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimą, recidyvas; laiko tarpą nuo pažeidimo padarymo, sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, neatsargų žalą padariusio asmens veikimą, teigiamą žalą padariusio asmens elgesį po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visišką ar dalinį turtinės, neturtinės žalos kompensavimą, nekentėjusiojo netinkamą, provokuojamą elgesį, pirmą kartą padarytą pažeidimą. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo 200 Eur iki 1 500 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-875/2022, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-354/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-296-616/2021, kt.).

Nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, vieną kartą jai buvo delnu suduota į veidą ir vieną kartą suduota kumščiu į pakaušį, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – skausmą, išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą, stresą. Nukentėjusioji dėl smurto jautė skausmą, nurodė, kad vartojo vaistus nuo skausmo (greitosios pagalbos medikų buvo paskirti vaistai nuo skausmo), jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Tačiau nukentėjusioji jaučiamą skausmą iškviestiems medikams įvertino 3 balais (1 t., b. l. 51-52), į gydymo įstaigą vykti atsisakė, kaip pati aiškino, nesant tam reikalo, jai buvo nustatytas kairės skruosto dalies paraudimas, jokių kitų sužalojimų požymių, padarinių nebuvo nenustatyta. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl prieš ją pavartoto smurto ji iki šiol patiria nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į visą įvykių seką bei aplinkybes, kad smurtauta buvo konflikto metu artimųjų akivaizdoje, į tai, kad nukentėjusiajai buvo suduota į galvos sritį du kartus, vieną kartą kumščiu, vieną kartą delnu, taip pat į tai, kad kaltinamasis neprisipažino ir neatsiprašė, nesistengė sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiosios kančias, į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis yra iš dalies darbingas (50 procentų) (2 t., b. l. 84), dirba, tačiau darbo užmokestis itin nedidelis (375,00 Eur) (2 t., b. l. 40-42), augina neįgalų sūnų (1 t., b. l. 149), kurį prižiūri jo žmona, negalinti dėl to dirbti, kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą ir nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pakankama kompensacija yra 600 Eur neturinės žalos priteisimas. Teismas nukentėjusiosios prašomą 1 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti vertina kaip subjektyvų, racionaliais argumentais nepagrįstą pageidavimą, kurio tenkinti pilna apimtimi nėra pagrindo. Teismo vertinimu, teisingumo principą, nustatantį tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 600 Eur neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos.

Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog prašo priteisti ir jos išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kad pateiks duomenis apie išlaidas vėliau, tačiau iki proceso pabaigos tokių duomenų teismui nepateikė, nepatikslino, kokia suma sudaro šias išlaidas, nepateikė duomenų, kad nukentėjusioji yra apmokėjusi už advokato darbą, baigiamųjų kalbų metu nukentėjusios atstovas taip pat neprašė priteisti šių išlaidų, todėl nukentėjusiosios išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimas nespręstinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kaltinamasis laikomas neteistu išnykus jo teistumui (1 t., b. l. 190-194), ne kartą baustas administracinių nusižengimų teisena, tačiau paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 195-197) kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 40-42), yra 50 procentų darbingas (2 t., b. l. 84), augina neįgalų sūnų (1 t., b. l. 149). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį A. K. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš artimą giminaitį – seserį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 4 d. 15.30 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 12.45 min. (b. l. 79, 81) – dvi paros, dvi paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms.

A. K. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132-135), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 4 d. 15.30 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 12.45 min., t. y. dvi paras, dvi paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. civilinei ieškovei L. J. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė