Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismas, atsižvelgęs į šalių poziciją dėl bylos nagrinėjimo ir pateiktus įrodymus, 2021-02-01 nutartimi nutarė laikyti, kad byla parengta nagrinėti teisme. Siekdamas užtikrinti ieškovės teisę susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais ir pateikti dėl jų savo poziciją, o atsakovei siūlydamas patikslinti pateiktus įrodymus, teismas bylos nagrinėjimo iš esmės nepradėjo, jį atidėjo, skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. vasario 8 d., 13.00 val. nuotoliniu būdu.

6. Šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, nuotoliniu būdu jame nedalyvavo, apie posėdį šalims pranešta tinkamai. Teismas, atsižvelgęs į šalių 2021-02-01 prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, į šalių pateiktas pozicijas, nutarė bylą nagrinėti ir išnagrinėjo iš esmės šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl suteikto kredito priteisimo.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020-07-28 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 3000,00 Eur kreditas 36 mėn. laikotarpiui (grąžinimo terminas iki 2023-07-13), metinė palūkanų norma 32,42 proc., Sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito kaina 2999,04 Eur (1703,04 mokėjimo palūkanos ir 1296,00 Eur administravimo mokestis). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė (neatliko nei vienos įmokos), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu ir Sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 punktu 2020-12-10 Sutartis buvo nutraukta. Atsakovė negrąžino 3000,00 Eur kredito sumos. Apie Sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota elektroniniu pranešimu.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 3000,00 Eur negrąžinto kredito ieškovei yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl kredito mokesčio priteisimo.

9. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 5.1 punktais bei Sutarties specialiosiomis sąlygomis atsakovė už naudojamasi kreditu įsipareigojo mokėti fiksuotas palūkanas, taip pat įsipareigojo mokėti Sutarties administravimo mokestį. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko nei vienos įmokos pagal Sutartimi numatytą mokėjimų grafiką, todėl už laikotarpį nuo pirmos įmokos sumokėjimo termino praleidimo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos 2020-12-10 susidarė 348,81 Eur pelno palūkanų ir 162,00 Eur sutarties administravimo mokesčio įsiskolinimas, viso: 510,81 Eur suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovei būtų sumokėjusi 510,81 Eur įsiskolinimą už palūkanas bei Sutarties administravimo mokestį (CPK 178 str.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 348,81 Eur pelno palūkanų ir 162,00 Eur sutarties administravimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl negautų pajamų.

10. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

11. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2488,23 Eur negautų pajamų. Negautų pajamų (nuostolių) suma, paskaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-12-10) iki Sutarties termino pabaigos (2023-07-13), t. y. ieškovė nurodo, kad 2488,23 Eur pajamas tikėjosi gauti iki Sutarties termino pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020-12-10 Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal Sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų (3000,00 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 32,42 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Atsakovės neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastinių ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis).

13. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 1080 dienų laikotarpiui suteikiama už 68,06 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju sudarytų 2999,04 Eur (1703,04 Eur palūkanos + 1296,00 Eur administravimo mokestis). Ieškovės palūkanų suma nuo sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties pabaigos sudaro 1354,23 Eur (1703,04 Eur – 348,81 Eur (palūkanos iki sutarties nutraukimo)). Atsakovė nepateikė savo atsikirtimų, todėl teismo vertinimu, atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, todėl iš atsakovės priteistinos 1354,23 Eur negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma).

14. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 36,00 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Kaip minėta šiame sprendime, administravimo mokestis po sutarties nutraukimo negali būti priteisiamas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokestį nuo sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 1134,00 Eur (1296,00 Eur – 162,00 Eur (administravimo mokestis iki sutarties nutraukimo)) negautų pajamų forma netenkintinas. Susiklosčiusioje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį išnyksta administravimo objektas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 4865,04 Eur (3000,00 Eur + 510,81 Eur + 1354,23 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis.

16. Atsakovė savo atsiliepimu, minėta, prašo teismo leisti skolą mokėti kas mėnesį po 100,00 Eur. Atsakovė nurodo, kad yra dirbanti, gauna 500 Eur darbo užmokestį, santaupų neturi. Teigia, kad skola yra labai didelė, todėl iškart sumokėti neturi jokių galimybių. Pažymi, kad gaunamas darbo užmokestis yra reikalingas atsakovės pragyvenimui, kasdienėms išlaidoms, būsto paskolos mokėjimui, dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovė pateikė teismui sekančius dokumentus: dokumentą pavadinimu „Sutartis (duomenys neskelbtini)1 priedas. Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas“; internetinio puslapio iš Elektroninio deklaravimo sistemos vaizdą apie deklaruotas pajamas už 2020 metus; 2021-01-31 mokėjimo nurodymo Nr. 2 nuorašą; 2020-12-02 Ambulatorinio apsilankymo Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje aprašymą.

17. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis.). Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti trumpiausio ir ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

18. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020; 2019 m. gegužės 30 d. e2-477-302/2019).

20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustatęs, kad atsakovo (nagrinėjamu atveju – ieškovės) dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

21. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti teismo sprendimu priteistinų sumų iš karto. Be to, teismo nuomone, atsakovės veiksmai – sąmoningas prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas nuo pat pradžios, jokių veiksmų (kuriais atsakovė galėtų pagrįsti savo įsipareigojimų nevykdymą) neatlikimas, nekontaktavimas su ieškove – sudaro pagrindą atsakovės veiksmus (jai prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą) vertinti, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokiu būdu paneigiant aukščiau minėtą išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, siekiant nepagrįsto interesų pranašumo ieškovės atžvilgiu. Savo poziciją teismas grindžia sekančiais argumentais.

22. Pirmiausia, įvertintini atsakovės pateikti dokumentai, kuriais ji grindžia savo negalėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimų priteistinas sumas.

23. Pateiktas Sutarties (duomenys neskelbtini)1 priedas (Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas) neįrodo, kad: Sutartis (duomenys neskelbtini)sudaryta atsakovės ir atitinkamos kredito įstaigos; atsakovė pagal tokią, galbūt, sudarytą kredito sutartį vis dar yra skolinga (pats savaime, kredito grąžinimo grafikas nepaneigia galimo išankstinio kredito grąžinimo). Teismas siūlė atsakovei tikslinti pateiktą įrodymą (žr. teismo 2021-02-01 nutartį), bet atsakovė į teismo siūlymą nesureagavo, pateiktų dokumentų nepatikslino. Net, jei ir daryti prielaidą, kad minėta kredito sutartis (duomenys neskelbtini)egzistuoja ir nėra iki šiol įvykdyta, tokiu atveju, spręstina, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, leidžianti prisiimti ilgalaikių didelių finansinių įsipareigojimų iš vienos kredito įstaigos, turint neįvykdytų pakankamai didelių įsipareigojimų kitoje kredito įstaigoje.

24. Internetinio puslapio iš Elektroninio deklaravimo sistemos vaizdas apie deklaruotas pajamas už 2020 metus patvirtina tik atitinkamos deklaracijos vieno puslapio pildymo nebaigtą etapą, kuris, galbūt, patvirtina atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę apie gaunamo darbo užmokesčio dydį – 500 Eur. Tačiau, minėta, teismui pateiktas deklaracijos pildymo žingsnio vaizdas, neatspindintis pilno VMI pateiktos deklaracijos turinio. Be to, vien tik minėta deklaracija nepatvirtina, kad atsakovė negauna kitokių su darbo santykiais susijusių pajamų. Minėta, atsakovei buvo siūlyta teikti įrodymus, kuriais ji galėtų pagrįsti savo turtinę padėtį (žr. teismo 2021-01-11 nutartį), taip pat siūlyta tikslinti pateiktus įrodymus (žr. teismo 2021-02-01 nutartį), bet atsakovė į teismo siūlymą nesureagavo, išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, o pateiktų duomenų nepatikslino.

25. Atsakovė pateikė 2021-01-31 mokėjimo nurodymo Nr. 2 nuorašą, iš kurio matyti, kad atsakovė nurodo banko įstaigai atlikti 100 Eur dydžio mokėjimą iš atsakovės sąskaitos į ieškovės sąskaitą pagal turimus įsipareigojimus. Tačiau minėto mokėjimo nurodymo nuorašas nepatvirtina, kad toks mokėjimas buvo atliktas. Kai atitinkamas mokėjimas yra atliktas, pateikiamas mokėjimo nurodymo nuorašas su įvykdyto mokėjimo atžyma. Šiuo atveju, toks įrodymas nepateiktas. Teismas įsitikinti atliktu mokėjimu bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės, nes į teismo siūlymus teikti ir tikslinti įrodymus atsakovė tinkamai nesureagavo, o į paskirtus posėdžius (tiek parengiamąjį, tiek iš esmės) atsakovė neatvyko. Nagrinėjamu atveju, atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje privalomumas teismui nėra būtinas, nes rūpintis savo teisėmis yra atsakovės pareiga, juolab, kad teismas suteikė atsakovei visas galimybes minėtai pareigai užtikrinti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovės mokėjimas buvo atliktas, tai neužkerta kelio ieškovei įskaityti minėtą mokėjimą ir skolos dydį sumažinti, išieškant likusią skolos dalį.

26. Atsakovės pateiktas 2020-12-02 Ambulatorinio apsilankymo Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje aprašymo nuorašas patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovė dar iki bylos iškėlimo teisme dienos turėjo sveikatos problemų. Aktualių duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, turinčią įtakos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, teismui nepateikta. Atsakovė neįrodė, kad jos sveikatos būklė neleido ir neleidžia jai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų nei nuo pat jų atsiradimo pradžios, nei šiuo metu.

27. Galiausiai, atsakovė nepateikė teismui kitų duomenų apie savo finansinę padėtį – turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; kredito įstaigose, įskaitant Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, turimas santaupas / pinigines lėšas; bet kokio tipo vertybinius popierius, (ne)terminuotus indėlius, esančius kaupiamosiose, einamosiose sąskaitose; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teiktas metines gyventojo turto ir pajamų deklaracijas, jeigu tokios buvo teiktos, išsamių duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams ir pan. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos šeimos sudėtį, todėl teismas negali spręsti dėl atsakovės nurodytos aplinkybės apie turimus nepilnamečius vaikus, be to, teismas negali spręsti dėl atsakovės šeimos turtinės padėties, atsakovei, galbūt, turint sutuoktinį ar partnerį ir neturint duomenų apie tokio asmens gaunamas pajamas, turtinę padėtį.

28. Teismo vertinimu, atsakovė neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, kuri sudarytų teismui pagrindą spręsti dėl būtinybės nagrinėjamu atveju išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Spręstina, kad atsakovės prašomas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, šiuo atveju, pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius realiai ir operatyviai atgauti įsiskolinimą. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu iš dalies tenkintiną ieškovės turtinį interesą.

29. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 81,09 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 110,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

31. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) negrąžintą kreditą, 510,81 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 81 ct) kredito mokesčio, 1354,23 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 23 ct) negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4865,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“, įmonės kodas 302453988.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.