Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

18. Nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00238, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2SP-4018-901/2018 dėl 8640,19 Eur skolos bei 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Bigbank AS filialo naudai. Antstolio 2020 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S1e-20242 paskelbtos pirmosios skolininkui priklausančio ginčo nekilnojamojo turto varžytynės, 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S1e-28759 jos paskelbtos neįvykusiomis ir 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. S1e-34729 paskelbtos antrosios varžytynės.

19. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

20. CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai, vien deklaratyvūs skolininko teiginiai apie tai, kad jis pajėgus padengti įsiskolinimą CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, nėra pakankami šiai nuostatai taikyti.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolininkas nėra pajėgus CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Įvertinęs pareiškėjo įsiskolinimų ir darbo užmokesčio dydį, tai, kad duomenų apie kitas pajamas nepateikta, kito turto, kurio vertės pakaktų padengti skoloms, nėra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytu 18 mėnesių laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

22. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur.

23. Nors apeliantas argumentuoja, kad jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 156 Eur per mėnesį ir skirdamas pusę šių pajamų skoloms dengti, t. y. po 578 Eur per mėnesį, per 18 mėnesių jis sumokėtų 10 412 Eur, iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad apelianto argumentai nepagrįsti. Nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 27 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. matyti, jog matematiškai skaičiuojant skolininko vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 1 156 Eur per mėnesį, tačiau jo pajamos nebuvo pastovaus dydžio, jos kito ir per tris mėnesius, iš kurių apskaičiuotas vidurkis, svyravo nuo 1 728 Eur iki 221,87 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog skolininkas daugiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas, išskyrus aptariamą pažymą, nepateikė.

24. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/19/00238 duomenų matyti, jog ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu išieškomos skolos dydis su vykdymo išlaidomis sudarė 10 449,57 Eur, prie antstolio A. S. vykdomo išieškojimo 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S-20-91-6461 prisidėjo antstolis G. J., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0091/20/00153 vykdo 3 670,27 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, prisidėjimo prie išieškojimo metu sudariusių 60,33 Eur dydžio išlaidų, taip pat 89,60 Eur būtinųjų ir 7,77 Eur papildomų vykdymo išlaidų išieškojimą.

25. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiavo ir antstoliui pervedė iš viso 315,54 Eur, t. y. 2020 m. vasario 17 d. – 98,26 Eur, 2020 m. kovo 6 d. – 150,72 Eur, 2020 m. balandžio 9 d. – 66,56 Eur, pats pareiškėjas yra sumokėjęs 250 Eur (2019 m. gruodžio 13 d.), kitas sumas antstoliui pervedė tretieji asmenys – 2019 m. liepos 8 d. pervesta 4,62 Eur, 2020 m. balandžio 16 d. pervesta 120 Eur, 2020 m. balandžio 27 d. – 261,38 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 158,42 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiavo ir pervedė 256,92 Eur, t. y. 2020 m. gegužės 11 d. pervesta 75,51 Eur, 2020 m. birželio 8 d. pervesta 89,60 Eur, 2020 m. liepos 10 d. pervesta 91,80 Eur. Pažymėtina, jog antstoliui pranešęs, kad nuo 2020 m. balandžio 14 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkas jokių duomenų apie gaunamą darbo užmokestį šioje įmonėje nei antstoliui, nei teismui nepateikė.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kitas faktines bylos aplinkybes, todėl jos nekartojamos. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog apeliantas konkrečių duomenų ir įrodymų apie gaunamų pajamų dydį, sudarančių pagrindą taikyti aptariamo CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikė, o iš bylos ir vykdomosios bylos duomenų matyti, jog lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, ar kito turto, kurio vertės užtektų įsiskolinimui padengti, iš esmės nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl skolininko pateiktų duomenų vertinimo yra pagrįsta ir teisinga. Pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 18 mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Taigi apelianto dėstomi deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 1 dalį.

27. Apeliantui akcentuojant antstolio pareigas ir skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyros principą, pažymėtina, jog skolininkas vykdymo procese taip pat turi pareigas ir privalo būti aktyvus, siekti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, šiuo atveju – teismo nutartį, kuria patvirtinta skolininko ir kreditoriaus taikos sutartis. Iš vykdomojoje byloje esančios taikos sutarties priedo, kuriame išdėstytas skolos mokėjimo grafikas, matyti, jog susitarta skolą mokėti dalimis po 250 Eur per mėnesį pradedant 2018 m. vasario 28 d. Vykdomasis raštas Nr. 2SP-4018-901/2018 kreditorei išduotas 2019 m. sausio 15 d., antstolis jį priėmė vykdyti 2019 m. sausio 24 d. patvarkymu. Skolininkas nevykdė savo paties pasirašytos taikos sutarties, taip pat, deklaruodamas, kad gali mokėti po 578 Eur per mėnesį ir skolą bei vykdymo išlaidas sumokėti per 18 mėnesių, pusantrų metų to nedarė, o skundą padavė tik paskelbus antrąsias jo turto varžytynes. Taigi byloje nėra duomenų, kad skolininkas iš tikrųjų siekia sumokėti skolas. Vykdomoji byla yra vilkinama.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkas, gavęs pajamų, turi teisę jomis padengti išieškomą skolą, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą yra galimas.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.