Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti, kad K. B.,(duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklausė pastatas – (duomenys neskelbtini)2) pripažinti ieškovei M. Š. nuosavybės teises į 1/6 (vieną šeštąją) dalį pastato –(duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovių J. O. K. ir J. Č. solidariai 6 950,28 Eur nuostolių atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės J. O. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) už areštuoto turto sunaikinimą skirti atsakovėms baudą; 6) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. E. P. tėvas K. B.. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1439-358/2009 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. P. po jos tėvo K. B. mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-601-109/2010 Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B. 2009 m. gruodžio 21 d. išdavė atsakovei J. O. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į jos motinos O. B., mirusios(duomenys neskelbtini)., turtą - 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)M. E. P. (mirusios O. B. duktė) kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7936. M. E. P. 2012 m. gruodžio 6 d. mirė. Jos teises perėmė ieškovė. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-636-413/2014 pripažino 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 7936, negaliojančiu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylas nustatė, kad M. E. P. ir atsakovės J. O. K. tėvai - K. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini).) ir O. B. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Po O. B. mirties palikimą lygiomis dalimis į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, pažymėtų indeksais 2J1/m, 3J1/m, 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m su dalimi kiemo įrengimų, pagal O. B. testamentą priėmė atsakovės, kurioms 1994 m. balandžio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Dėl kitos paminėto turto dalies palikimo priėmimo įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad VĮ Registrų centras daiktinės teisės į ginčijamą 1/2 dalį turto O. B. nebuvo įregistruotos, įvardijant ją daikto naudotoja. Ši aplinkybė taip pat buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi. Todėl O. B. jos mirties dieną nebuvo viso turto savininkė. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-636-413/2014 nustatė, kad Kauno apskrities archyvo 2008 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. (10.6) V10-6632 patvirtina, jog kolūkiečių kiemo teisinis režimas B. šeimai buvo taikomas iki 1960 metų. Vėlesni įrašai, sudaryti 1971-1972; 1973-1979; 1983-1985; 1986-1990 metų laikotarpiu, liudija, kad B. ūkis buvo priskirtas visuomeninei ūkio grupei, darbininkų - tarnautojų kategorijai, kad ūkis įėjo į (duomenys neskelbtini) miškų tyrimo stotį. Taigi, nuo 1971 metų, dar iki K. B. mirties, kolūkiečių kiemo teisiniai santykiai nutrūko. Todėl ginčo turtas buvo O. B. ir K. B. bendroji nuosavybė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-601-109/2010, konstatavo, kad M. E. P. gyvenimas tėvų valdoje iki tėvo mirties bei tolesnis jos gyvenimas tame name dar apie 30 metų, rūpinimasis namo priežiūra, reiškia faktinį turto valdymą po palikėjo mirties, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties ji faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi, ir priėmė jį. Pažymėjo, jog O. B., sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentą, save laikė tik 1/2 dalies ginčo pastatų savininke, todėl akivaizdu, jog K. B. buvo likusios ginčo pastatų dalies savininkas. K. B. palikimo atsiradimo laiku priklausė nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini).Tai patvirtina 1922 m. rugsėjo 5 d. pirmasis akto išrašas Nr. 1354, kuriame nurodoma, kad O. B.-V. gavo iš brolio K. B. dešimt tūkstančių auksinių už pavestąją dalį; 1924 m. sausio 18 d. pirmasis akto išrašas rejestro Nr. 63, kuriame nurodoma, kad O. B. visą savo turtą, koks tik jai mirties dieną liks, be jokios išimties paveda savo sūnui K. B.; 1924 m. sausio 18 d. pirmasis akto išrašas rejestro Nr. 64, kuriame nurodoma, kad M. B. visas priklausančias jai palikimo teises po jos mirties be jokios išimties paveda pilnon nuosavybėn savo broliui K. B.. Iš archyvo išduotų pažymų bei kitų dokumentų matyti, kad K. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė turtas(duomenys neskelbtini)., nes jis buvo paveldėtas.

3. Ieškovė nurodė, kad M. E. P. 2007 m. liepos 25 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/22225 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo K. B. valdytą žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). K. B. vardu nuosavybė VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruota. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma. Ilgą laiką tarp M. E. P. ir atsakovės J. O. K. vyko teisminiai ginčai dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Dar vykstant teisminiams ginčams, atsakovės dalį statinių nugriovė. Nugriauta statinio dalis yra 52,02 kv.m. 1 kv. m. kaina yra 283,54 Eur. Nugriauto statinio dalies vertė yra 14 749,65 Eur (283,54 Eur/1 kv.m x 52,02 kv.m = 14749,65 Eur). Atsakovė neturėjo leidimo nugriauti statinį. M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalis kompensacija už nugriautą statinį - gyvenamąjį namą vertės, t. y. 2458,27 Eur. Likusios 68,20 kv. m ploto gyvenamojo namo dalies vertė šiuo metu yra 9 239 Eur, 1/6 dalies vertė – 1 539,83 Eur. VĮ Registrų centras 2009 m. gruodžio 22 d. pažymoje yra nurodyti ir kiti statiniai, taip pat yra nugriauti. M. E. P. turėtų priklausyti 1/6 dalis kompensacijos už šiuos nugriautus statinius vertės. Bendra kompensacija už nugriautų bei likusių nenugriautų statinių dalį, esančių(duomenys neskelbtini), yra 5 570,45 Eur. T. M. E. P. esant gyvai, tiek po jos mirties teises perėmus ieškovei, atsakovė J. O. K. visaip trukdė patekti į namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini). M. E. P. mirties metu ginčo turto vertė nėra tiksliai žinoma, t. y. visas turtas realiai neišlikęs dėl atsakovių kaltės. Tačiau nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. P. po jos tėvo K. B. mirties, priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, dar buvo visi statiniai ir ji turėjo teisę paveldėti išlikusį turtą. M. E. P. iki jos mirties momento turėjo turtinių teisių į pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).Šios teisės nebuvo nei prarastos, nei perleistos tretiesiems asmenims. M. E. P. po tėvo K. B. mirties turėjo teisę paveldėti dalį namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini)., t. y. 1/6 dalį. 1/2 dalis priklausė O. B., kuri 1993 m. liepos 12 d. testamentu savo dalį paliko atsakovėms. K. B. 1/2 dalį turto turėjo paveldėti įstatyminiai įpėdiniai pagal 1964 m. galiojusio civilinio kodekso nuostatas. Šiuo atveju tai būtų K. B. sutuoktinė O. B. ir dukterys M. E. P. bei atsakovė J. O. K., kurios teismų sprendimų pagrindu yra priėmę palikimą.

4. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, dėl atsakovės J. O. K. veiksmų žymiai pablogėjo M. E. P. sveikata. Po ilgo bylinėjimosi su atsakove, negalėjimo naudotis jai priklausančia turto dalimi ieškovės mamą ištiko insultas, dėl ko ji mirė. Ieškovė labai pergyveno dėl mamos mirties, turėjo išeiti iš darbo, be to, kaip teisių ir pareigų perėmėja, turėjo pabaigti jos teisminius procesus, į kuriuos buvo įtraukta M. E. P..

5. A. J. O. K. su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad statiniai buvę (duomenys neskelbtini)negali būti pripažinti buvę K. B. asmenine nuosavybe, nes: 1) gyvenamasis namas buvo priskirtas kolūkiečių kiemo turtui; 2) dalis statinių (lauko virtuvė, tvartas) buvo pastatyti santuokos metu; 3) dalis statinių (kluonas, malkinė, tvartas, kiemo statiniai) buvo pastatyti po K. B. mirties. Gyvenamasis namas buvo faktiškai atskirtas ir naudojamas kaip dvibutis. O. B., o vėliau J. O. K. ir J. Č. naudojosi dabar išlikusia gyvenamojo namo dalimi, o M. E. P. naudojosi sugriuvusia gyvenamojo namo dalimi. Tai rodo, kad tarp gyvenamojo namo naudotojų buvo nusistovėjusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Po 1993 m. M. E. P. apleido jos naudotą gyvenamojo namo dalį. Tai lemia, kad dėl M. E. P. neveikimo, jos valdoma gyvenamojo namo dalis, apimanti 1/6 K. B. palikimą, sunyko ir sugriuvo. Dėl juridinio fakto nustatymo ieškovė kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 10 metų po to, kai namo dalis, į kurią ji apsimestinai pretendavo, buvo visiškai sunykusi. Atsakovė neatliko faktinio namo dalies griovimo, nes šis jau buvo nugriuvęs, realiai reikėjo tik išvalyti sklypą dėl susikaupusių namo dalies liekanų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. ieškovei išdavė pažymą apie statinio nugriovimą. Atsakovė pastatą eliminavo tik gavusi leidimą ir tik tada, kai aptariama pastato dalis buvo išregistruota, todėl laikytina, kad šie veiksmai buvo atlikti tinkamai ir laikantis įstatymų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus griovimo veiksmus. Be to, faktiškai neišlikusių, sunykusių, neeksploatuojamų statinių likučių pašalinimas negalėjo sukelti ieškovei žalos, nes tariami statiniai buvo beverčiai. Ieškovės reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės yra nepagrįstas ir perteklinis.