- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-137-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00026-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. B., L. B.
- Ieškovas
- G. R., K. Č.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. R. ir K. Č.–R. ieškinį atsakovėms V. B. ir L. B. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. M. ir J. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. R. ir K. Č.–R. prašė priteisti solidariai iš atsakovių V. B. ir L. B. kiekvienam ieškovui po 26 606,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. statytoja K. P. pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuria deklaruota, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Pagal 2019 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Gyvenamąjį namą ir 490/1082 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovės V. B. ir L. B. Pagal 2020 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės pardavė joms po ½ dalį priklausančio Gyvenamojo namo su žemės sklypu ieškovams. Praėjus apytiksliai pusei metų po Gyvenamojo namo įsigijimo atsirado įtrūkimai sienoje, grindyse, lubose, per lubas pradėjo tekėti vanduo. Ieškovai kreipėsi į statybos ekspertą Vidmantą Šerepką, kuris, 2021 m. gruodžio 17 d. atlikęs Gyvenamojo namo apžiūros, matavimo ir skaičiavimo veiksmus, 2022 m. sausio 15 d. parengė Ataskaitą Nr. 22/01/15 (toliau – Ataskaita). Joje konstatuota, kad Gyvenamasis namas turi esminių defektų, kurių priežastis – neteisingai įrengti pamatai; dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti; Gyvenamojo namo atstatymas į jo pirkimo metu buvusią būklę pagal sudarytą objektinę sąmatą kainuotų 53 213,92 Eur (su PVM).
3. Ieškovų teigimu, apžiūrėjus Gyvenamąjį namą prieš jo įsigijimą nebuvo matyti jokių defektų, kuriuos galėjo pastebėti pirkėjas, neturėdamas specialių žinių ir neatlikęs specialių tyrimų. Sutartyje pardavėjos patvirtino, kad Gyvenamasis namas neturi jokių paslėptų trūkumų, kurie trukdytų naudoti daiktą pagal paskirtį. Atsakovės kaip Gyvenamojo namo pardavėjos yra atsakingos už paslėptus parduoto Gyvenamojo namo defektus, todėl ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi teisę reikalauti iš atsakovių solidariai priteisti Gyvenamojo namo defektų šalinimui apskaičiuotą kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui G. R. solidariai iš atsakovių V. B. ir L. B. 21 989,22 Eur ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei K. Č.–R. solidariai iš atsakovių V. B. ir L. B. 21 989,22 Eur ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš kiekvienos atsakovės po 2 666,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 5 332,34 Eur); priteisė atsakovei V. B. iš kiekvieno ieškovo po 273,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 547,06 Eur); priteisė atsakovei L. B. iš kiekvieno ieškovo po 273,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 547,06 Eur); priteisė valstybei iš kiekvienos atsakovės po 8,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso 16,62 Eur).
5. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjos (atsakovės) patvirtina, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų visai jo pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję (sutarties 9.1 punktas). Ši sutartinė garantija, anot teismo, iš esmės atitinka garantiją pagal įstatymą, nustatytą CK 6.317 straipsnio 2 dalyje.
6. Teismas, remdamasis ieškovų pateikta Ataskaita, konstatavo, kad Gyvenamasis namas jo pardavimo metu neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Ataskaitoje nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, kad Gyvenamojo namo pamatų trūkumai negalėjo būti pastebėti nei įprastos, nei kvalifikuotos apžiūros metu, nes šie trūkumai yra paslėpti. Kadangi apie šį trūkumą ieškovai nebuvo informuoti, teismas nusprendė, jog sutartyje esantis jų patvirtinimas, kad namo kokybė juos tenkina, negali būti laikomas patvirtinimu, jog ieškovams yra priimtini netinkamai įrengti pamatai.
7. Teismas atsižvelgė į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad esminiai namo trūkumai paaiškėjo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai po smarkaus lietaus pro lubas į namo vidų ėmė plūsti vanduo, skilo grindys, stipriai įtrūko siena. Anot teismo, byloje nėra šiuos ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų. Ieškinys byloje pareikštas 2022 m. sausio 31 d., todėl, teismo vertinimu, nuo sužinojimo apie esminius namo trūkumus iki ieškinio pareiškimo praėjo protingas laiko tarpas. Tai, kad dar 2020 m. ieškovai pastebėjo tam tikrus įtrūkimus namo sienoje, nesudaro pagrindo teigti, jog jau tuo metu ieškovai turėjo suprasti, kad namas turi esminių trūkumų. Ieškovai buvo neprofesionalūs pirkėjai, be to, įprasta, kad naujai pastatytas namas kurį laiką juda, vyksta vadinamas „pamatų sėdimas“, dėl kurių gali atsirasti tam tikri sienų įtrūkimai. Tik po 2021 m. gruodžio 17 d. Vidmanto Šerepkos atliktos namo apžiūros ir pamatų tyrimo, 2022 m. sausio 15 d. gavę jo parengtą Ataskaitą, ieškovai sužinojo tikrąsias ir konkrečias esminių namo trūkumų priežastis (blogai įrengti pamatai).
8. Teismas konstatavo, kad ieškovai pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi teisę reikalauti, jog atsakovės atlygintų nustatytų Gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal šią nuostatą gali būti priteistos ne tik realiai patirtos išlaidos, bet ir apskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, atsakovės, be kita ko, atsako ir už tuos trūkumus, kurie atsirado po namo perdavimo ieškovams ir yra atsakovių suteiktos daikto kokybės garantijos pažeidimo pasekmė. Atsakovių veiksmų neteisėtumas nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, kad jos pažeidė tiek įstatyminę (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), tiek sutartinę garantiją (sutarties 9.1 punktas), jog parduodamas namas yra kokybiškas, neturi paslėptų trūkumų. Atsakovių, kaip pardavėjų, atsakomybės ieškovams aspektu nėra teisiškai reikšminga, kas faktiškai kaltas, kad namo pamatai buvo įrengti netinkamai.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė įrodymų, jog Ataskaitoje pateiktose sąmatose nurodytos trūkumų šalinimo išlaidos yra per didelės, neatitinka rinkos kainų. Atsakovės šiuo aspektu apsiribojo tik abstrakčia kritika ir abejonėmis, savo skaičiavimų nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Teismas neturi pagrindo abejoti Ataskaitoje pateikiamose sąmatose, kurios, matyti, parengtos naudojant įprastai tokiu atveju naudojamą programinę įrangą, nurodytais skaičiavimais. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad privatus rangovas į savo siūlomą statybos darbų kainą paprastai įtraukia ir pelną, ir statybvietės išlaidas, ir kitus darbo užmokesčio priskaitymus, ir pridėtines išlaidas (šiuo aspektu taip pat žr. Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. informaciniame pranešime „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ išdėstytas Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, taip pat Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedą „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai“, kuriuose pateikti ir pridėtinių išlaidų, ir statybvietės išlaidų apibrėžimai (paaiškinimai). Tačiau teismas nusprendė, kad ieškovai nepagrįstai prašė priteisti ne tik įprastas trūkumų šalinimo išlaidas pagal pateiktas sąmatas, bet ir nuo jų apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį. Kadangi pridėtinės vertės mokesčio išlaidos, atliekant remonto darbus, gali būti nepatirtos, o jų atsiradimas priklauso nuo atsitiktinio pobūdžio aplinkybių (ar būtų samdomas PVM mokėtojas), ieškovams reikalaujant apskaičiuotų (o ne realiai patirtų) trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, hipotetinės pridėtinės vertės mokesčio išlaidos ieškovams nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Teismas pažymėjo ir tai, kad Ataskaitos išvadų dalyje nustatytų defektų šalinimo suma taip pat nurodyta be PVM (43 978,44 Eur).
10. Pasisakydamas dėl atsakovių argumento, kad Ataskaitoje pateikti skaičiavimai atlikti neįvertinus turto nusidėvėjimo, teismas pažymėjo, jog atsakovės nepateikė savo skaičiavimų, t. y. kokios Ataskaitose nurodytos eilutės ir kokia apimtimi turi būti koreguojamos dėl nusidėvėjimo. Šiuo aspektu atsakovės jokių įrodymų nepateikė, apsiribojo abstrakčiais argumentais ir svarstymais, teismo ekspertizės skirti neprašė. Be to, teismas pažymėjo, kad trūkumų šalinimo išlaidos Ataskaitoje yra apskaičiuotos 2021 m. spalio mėnesio kainomis. Pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio visų statybos sąnaudų kainos indeksas buvo net 18 proc. didesnis už 2021 m. spalio mėnesio indeksą (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S7R261#/). Vadinasi, egzistuoja tikimybė, kad dėl sparčios infliacijos Ataskaitoje pateiktose sąmatose nurodytos sumos nepadengs visų galimų ieškovų trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių). Tai, teismo vertinimu, sudaro papildomą savarankišką pagrindą teismui nesiimti mažinti ieškovų reikalaujamos priteisti sumos dėl turto, kuris turėtų būti remontuojamas, nusidėvėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovės V. B. ir L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovės turi teisę kvestionuoti ieškovų argumentus dėl daikto trūkumų fakto įrodytumo, defektų turinio, apimties, nuostolio dydžio nepagrįstumo, priežastinio ryšio tarp deklaruojamų defektų ir reikalaujamos atlyginto žalos dydžio nebuvimą, tačiau neprivalo teismo prašyti ekspertizės ir (ar) įrodinėti (paneigti) tų aplinkybių, kurias privalo įrodyti ieškovai.
11.2. Vidmanto Šerepkos parengta Ataskaita neįrodo, nepagrindžia ieškovų prašomų priteisti nuostolių, o kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovų patirtus nuostolius, byloje nėra. Gyvenamojo namo apžiūra buvo atlikta ir Ataskaita parengta vienašališkai, neinformavus atsakovių, turint ketinimą subjektyviai nustatyti kuo didesnę tariamą žalą. Vidmanto Šerepkos parengta Ataskaita yra tik asmens, kuriam už atliktą darbą ieškovai sumokėjo reikšmingą pinigų sumą, nuomonė. Atsakovių įsitikinimu, tokia nuomonė yra subjektyvi ir šališka. Vidmantas Šerepka neteisingai nurodo, kad kvalifikacijos atestatu Nr. 21909 jam suteikta teisė atlikti ypatingojo statinio statybos ir ypatingojo statinio techninės priežiūros ekspertizes (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių). Pagal šį atestatą Vidmantas Šerepka turi teisę ekspertuoti tik susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechnikos statinius, taigi, jis neturi kvalifikacijos ekspertuoti Gyvenamojo namo projekto ir (ar) paties Gyvenamojo namo.
11.3. Ataskaitoje nėra fiksuota, kad Gyvenamojo mano pamatai (rostverkas) yra suskilę, sulūžę ar kitaip pažeisti. Kaip matyti iš Ataskaitos turinio, Vidmantas Šerepka tyrimo metu neatliko (tai pripažino apklaustas bylos nagrinėjimo metu) pamatų stiprumo testo ar geologinių tyrinėjimų (nors Ataskaitoje nurodo, kad darbai turėjo būti atlikti pagal įmonės, turinčios teisę atlikti geologinius tyrimus, atliktą tyrimą), todėl nenustatė ir objektyviai negalėjo nustatyti, ar esami pamatai yra nepakankami Gyvenamajam namui.
11.4. Vidmantas Šerepka Ataskaitoje nepateikia pamatų įrengimo (sustiprinimo) sprendimo, todėl neaišku, pagal ką apskaičiuota pamatų įrengimo lokalinė sąmata. Ataskaitoje nurodyta, kad, tik atlikus geologinius tyrimus, pamatus daranti įmonė gali tiksliai suprojektuoti (t. y. parengti defektų ištaisymo sprendimą) ir tiksliai suskaičiuoti pamatų įrengimo kainą. Vadinasi, neatlikus būtinų veiksmų, t. y. nenustačius, kokiu būdu bus šalinamas nustatytas defektas, nėra galimybės nustatyti defektų šalinimo kaštų – ieškovų patirtos žalos. Todėl ieškovai neįrodė žalos dėl tariamai netinkamai įrengtų pamatų. Teismas, priteisdamas žalą pagal tokią preliminarią sąmatą, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.
11.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės argumentavo, kad ieškovai tarp tariamai neteisėtai įrengtų pamatų ir kitų defektų neįrodė ir netgi neįrodinėjo priežastinio ryšio. Vidmanto Šerepkos Ataskaitoje išvada, kad kitus Gyvenamojo namo defektus lėmė blogai įrengti pamatai, yra niekuo nepagrįsta. Teismas savo sprendime ignoravo tokį atsakovių argumentą. Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo metu nebuvo sumontuotas vandens nuvedimas nuo namo stogo. Ši aplinkybė pirkėjams (ieškovams) buvo žinoma Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo metu. Akivaizdu, kad ant Gyvenamojo namo stogo besikaupiantis vanduo galėjo skverbtis į namo vidų ir gadinti (pūdyti) namo stogą, fasadą, pro parapetą patekti į namo sienas ir gadinti jas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, sąlygoti nuolatinę drėgmę bei pelėsį. Dėl to ieškovų reikalavimas atlyginti 15 106,67 Eur nuostolius pagal Vidmanto Šerepkos lokalinę sąmatą yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas visa apimtimi.
11.6. Ieškovai Gyvenamąjį namą įsigijo 2020 m. balandžio 1 d., kaip ieškinyje patys nurodo, praėjus pusei metų po namo įsigijimo pastebėjo namo defektus – sienos įtrūkimą, kuris plėtėsi, trūko grindys, įtrūko lubos, supuvo stogo konstrukcija, buvo sugadinta visų sienų apdaila. Nepaisydami aiškiai matomų atsiradusių namo pažeidimų, ieškovai į specialistą dėl atsiradusių namo trūkumų kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 22 d., t. y. beveik po pusantrų metų nuo įtrūkimų pastebėjimo (atsiradimo). Ieškovai delsė, nesiėmė jokių priemonių, leido trūkumams plėstis, kilti dar didesniems namo pažeidimams ir tuo pačiu didesniems nuostoliams bei didesniems remonto (defektų šalinimo) kaštams, palyginus su tais, kurie būtų buvę, jei būtų kreiptasi į specialistus per protingą terminą – vos pastebėjus atsiradusius defektus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad atsakovės nėra šio namo statytojos ir dėl to nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimus namo statybos defektus, vadovaujantis CK 6.348 straipsnio 2 dalimi, pardavėjos (atsakovės) turi teisę atsisakyti visiškai patenkinti ieškovų reikalavimus pašalinti daikto trūkumus. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį ieškovai neteko teisės remtis įsigyto statinio (namo) neatitikimu, nes ieškovai per protingą laiką po to, kai neatitikimą (defektus) pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė atsakovėms ir nenurodė, kokių reikalavimų statinys (namas) neatitinka bei kokie atsirado (paaiškėjo) namo defektai.
11.7. Ieškovai iš namo neišsikraustė, gyvendami beveik dvejus metus name nurodytų trūkumų nešalino, tai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovai neįrodė, jog tie trūkumai yra esminiai.
11.8. Teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į turto nusidėvėjimą. Tokiu atveju ieškovų padėtis nepagrįstai pagerėja – ieškovai gauna žalos atlyginimą naujo remonto verte, nors įsigijo nenaują Gyvenamąjį namą ir patys jame kurį laiką gyveno. Atsakovės, kvestionuodamos žalos dydį, neprivalo įrodyti, kiek ieškovai iš tikrųjų, objektyviai patyrė žalos, todėl teismas nepagrįstai sprendime tokią įrodinėjimo naštą perkelia atsakovėms (įrodyti nusidėvėjimo apimtį).
12. Ieškovai G. R. ir K. Č.–R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovių apeliacinį skundą; ieškovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skunde išdėstytus argumentus:
12.1. Ieškinys nėra grindžiamas bendrosios civilinės atsakomybės normomis, o specialiomis pirkėjų teisių gynybos normomis. Tai lemia, kad ieškovai turi įrodyti trūkumų faktą, o atsakovės, norėdamos išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad trūkumai atsirado po Gyvenamojo namo pardavimo ir dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės. Atsakovės šių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo.
12.2. Vidmantas Šerepka, turėdamas statybos inžinieriaus, gyvenamųjų namų statybos vadovo ir statybos priežiūros vadovo kvalifikacijas, turi pakankamai specialių žinių, kad galėtų pateikti specialisto išvadą šioje byloje dėl Gyvenamojo namo defektų, jų atsiradimo priežasčių ir apskaičiuoti jų ištaisymo kainą.
12.3. Specialisto išvada yra pakankamai išsami, logiška ir nuosekli. Atliktas tyrimas aiškiai
atskleidžia, kad pamatai yra įrengti blogai, o kiti trūkumai – susiję su konstrukcijų skilimu
ir nulemti konstrukcijų skilimo – yra akivaizdi netinkamai įrengtų pamatų pasekmė.
Atsakovės šios išvados nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kurie jai prieštarautų.
Nors pamatų trūkumų ištaisymo sąmata yra preliminari, atsakovės nepateikė kitos
sąmatos, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, o ne atsakovių
prielaidomis ir pasvarstymais.
12.4. Ieškovai laiku pareiškė reikalavimus atsakovėms, nes esminiai trūkumai paaiškėjo tik 2021 m. rugsėjo mėn., o trūkumų atsiradimo priežastis (netinkamai įrengti pamatai) buvo paslėpto pobūdžio. Iki 2021 m. rugsėjo mėn. atsiradę kosmetinio pobūdžio trūkumai (kas dažnas naujos statybos defektas) nekėlė susirūpinimo ir neleido numatyti, kad namo pamatai yra įrengti blogai ir namas pradės griūti.
12.5. Atsakovių prielaidos apie Gyvenamojo namo nusidėvėjimą nėra pagrindas mažinti ieškovų naudai priteistinos sumos dydžio. Atsakovės galėjo įrodinėti nusidėvėjimo apimtį, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Atsakovės (apeliantės) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų pareikštas ieškinys dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su įrodinėjimo naštos paskirstymu ir įrodymų vertinimu sprendžiant tokio pobūdžio ginčą.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. statytoja K. P. pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuria deklaruota, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Šios deklaracijos pagrindu įregistruota K. P. nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą (Nekilnojamojo turto registre nurodytas šio pastato adresas – (duomenys neskelbtini). Po K. P. mirties pagal 2019 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Gyvenamąjį namą ir 490/1082 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovės V. B. ir L. B. Pagal 2020 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės pardavė joms po ½ dalį priklausančio Gyvenamojo namo su žemės sklypu ieškovams. Ginčas tarp šalių kilo dėl Gyvenamojo namo sienoje, grindyse, lubose atsiradusių defektų, kurių, anot ieškovų, nebuvo įsigyjant šį nekilnojamąjį daiktą ir kuriuos lėmė paslėpti trūkumai, t. y. netinkamai įrengti Gyvenamojo namo pamatai.
17. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktą).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 22 punktą).
20. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 23 punktą). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).
21. Šioje byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjos (atsakovės) patvirtina, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų visai jo pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję (sutarties 9.1 punktas). Taigi šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, joje jokių Gyvenamojo namo paslėptų trūkumų neaptarė.
22. Ieškovai nurodė, kad praėjus apytiksliai pusei metų po Gyvenamojo namo įsigijimo, jie pastebėjo įtrūkimą namo sienoje, kuris plėtėsi, trūko grindys, atsirado įtrūkimai lubose, namo išorėje, per lubas pradėjo tekėti vanduo. Ieškovai kreipėsi į statybos ekspertą Vidmantą Šerepką, kuris, 2021 m. gruodžio 17 d. atlikęs Gyvenamojo namo apžiūros, matavimo ir skaičiavimo veiksmus, 2022 m. sausio 15 d. parengė Ataskaitą. Joje konstatuota, kad Gyvenamasis namas turi esminių defektų, kurių priežastis – neteisingai įrengti pamatai; dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų pateikta Ataskaita, pagrįstai konstatavo, kad Gyvenamasis namas jo pardavimo metu neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų. Netinkamai įrengti Gyvenamojo namo pamatai yra paslėpti trūkumai, buvę jau daikto perdavimo metu, kurių pirkėjai (ieškovai) įprastos apžiūros metu negalėjo pastebėti. Šie pamatų trūkumai, kaip minėta, lėmė kitus vėliau atsiradusius Gyvenamojo namo defektus.
24. Apeliantės laikosi pozicijos, kad ieškovų pateikta Ataskaita nepagrindžia, jog Gyvenamojo namo pamatai yra netinkamai įrengti, kad jie (rostverkas) yra suskilę, sulūžę ar kitaip pažeisti ir kad būtent tai lėmė vėliau atsiradusius kitus Gyvenamojo namo defektus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes iš Ataskaitos matyti, kad ją parengęs ekspertas rėmėsi jam pateiktu Gyvenamojo namo projektu, kuris yra be inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (nors projekte yra nurodymas atlikti tokius tyrimus); ekspertas atliko keliose vietose atkastų Gyvenamojo namo pamatų matavimus ir nustatė, kad jų gylis yra nepakankamas, pamatai įrengti augaliniame supiltiniame grunte ir nesiremia į natūralų (atsparų, kietą) laikantįjį gruntą; statant Gyvenamąjį namą buvo pažeisti statybos techninio reglamento STR 2.01.01.(1):2005 ,,Esminis statinio reikalavimas ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455, reikalavimai. Ekspertas konstatavo, kad dėl neteisingai, ne pagal projektą įrengtų pamatų Gyvenamasis namas yra nestabilus, o tai lėmė vėliau atsiradusius kitus Gyvenamojo namo defektus, t. y. namo vidaus sienų, lubų apdailos, sienos skilimo, grindų skilimo, lubų užpylimo vandeniu defektus, kurie užfiksuoti Ataskaitoje.
25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vien tai, jog ieškovų pasamdytas statybos ekspertas Gyvenamojo namo apžiūrą atliko ir Ataskaitą parengė apie tai neinformavus atsakovių ir joms (ar jų atstovui) nedalyvaujant, teismas šiuo įrodymu negalėjo vadovautis, nes tai, anot apeliančių, tėra subjektyvi ir šališka nuomonė. Pažymėtina, kad ginčo klausimas dėl išaiškėjusių Gyvenamojo namo defektų ir jų atsiradimo priežasčių reikalauja specialių atitinkamos srities žinių. Ieškovai dėl to kreipėsi į statybos ekspertą Vidmantą Šerepką. Jo parengta Ataskaita yra rašytinis įrodymas, kuris vertintinas kaip specialisto išvada.
26. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vidmantas Šerepka neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertuoti Gyvenamojo namo projekto ir (ar) paties Gyvenamojo namo. Ekspertas Vidmantas Šerepka įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pagal kvalifikacijos atestatą Nr. 21909, galiojusį ir ginčui aktualiu laikotarpiu, jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, kiti statiniai). Vidmantas Šerepka taip pat turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai; inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo; hidrotechnikos statiniai) pagal kitą jam išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 31425. Tačiau vien ta aplinkybė, kad pagal pastarąjį kvalifikacijos atestatą jam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas tik statant susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechnikos statinius, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti jo kaip statybų srities specialisto kompetencija teikiant išvadas šioje byloje aktualiais ginčo klausimais. Apeliantės nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie prieštarautų Ataskaitoje nurodytoms išvadoms dėl Gyvenamojo namo defektų ir jų atsiradimo priežasčių, teismo ekspertizės byloje neprašė skirti.
27. Apeliantės ginčija eksperto nustatytą Gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų dydį, nurodydamos, kad Ataskaitoje nepateiktas pamatų įrengimo (sustiprinimo) sprendimas, todėl neaišku, pagal ką apskaičiuota pamatų įrengimo lokalinė sąmata. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš Ataskaitos matyti, jog ekspertas pagal 2021 m. gruodžio 17 d. apžiūros metu užfiksuotą Gyvenamojo namo pamatų padėtį ir iškastas duobes iki natūralaus grunto šalia esamų pamatų sudarė preliminarią lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti konkretūs darbai ir jų apimtys, reikalingi namo pamatams įrengti ar sustiprinti. Būtinybės atlikti minėtoje sąmatoje nurodytus darbus apeliantės nepaneigė jokiais įrodymais ar pagrįstais argumentais.
28. Apeliantės taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu atlyginti 15 106,67 Eur išlaidas, reikalingas stogo, fasado ir vidaus apdailos remonto darbams atlikti pagal eksperto Vidmanto Šerepkos sudarytą lokalinę sąmatą. Apeliančių teigimu, Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovams buvo žinoma, kad nėra sumontuotas vandens nuvedimas nuo namo stogo. Anot apeliančių, ant stogo besikaupiantis vanduo galėjo skverbtis į namo vidų ir gadinti (pūdyti) namo stogą, fasadą, pro parapetą patekti į namo sienas ir gadinti jas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, sąlygoti nuolatinę drėgmę bei pelėsį. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, nes ekspertas Ataskaitoje nurodė, kad vanduo patenka per Gyvenamojo namo stogą, kurio konstrukcija sutrūko dėl blogai įrengtų namo pamatų. Dėl sutrūkusios stogo dangos supuvo paklotas, dėl per stogą patenkančio vandens pradėjo pelyti sienos. Taigi šių trūkumų atsiradimą lėmė būtent minėti paslėpti defektai, kurie jau buvo sudarant Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovai pagrįstai reikalauja atlyginti šiems trūkumams pašalinti reikalingas išlaidas, kurias pagrindžia eksperto sudaryta atitinkamų darbų sąmata. Be to, apeliantės nenurodė, kokiame Ataskaitoje pateikiamų sąmatų eilutėje įtrauktas naujų lietvamzdžių įrengimas, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad į Ataskaitoje pateiktus trūkumų šalinimo išlaidų skaičiavimus (sąmatas) buvo įtrauktas papildomo (naujo) lietvamzdžio įrengimas. Kaip matyti iš Ataskaitoje esančios fasado remonto darbų sąmatos, jose numatytas tokio pat kiekio (ilgio) lietvamzdžių nuardymas (juos išsaugant) ir jų sumontavimas, nenumatant išlaidų medžiagoms (naujiems lietvamzdžiams). Išlaidos lietvamzdžiams (kaip naujoms medžiagoms) įsigyti nenumatytos ir kitose Ataskaitoje pateiktose sąmatose.
29. Apeliančių teigimu, teismas, nustatydamas priteistinų išlaidų atlyginimo dydį, nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į turto nusidėvėjimą. Tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, atsakovės nepateikė įrodymais pagrįstų skaičiavimų, t. y. kokios Ataskaitose nurodytos eilutės ir kokia apimtimi turi būti koreguojamos dėl nusidėvėjimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovėms pateikus įrodymą, t. y. Ataskaitą, kurioje sudarytos trūkumams pašalinti reikalingų darbų sąmatos, atsakovės, nesutikdamos su prašomu priteisti išlaidų dydžiu, gali jį ginčyti pateikdamos savo įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau šiuo atveju apeliantės tokių įrodymų byloje nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vadovautis vien jų abstrakčiais argumentais ir svarstymais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
30. Kadangi apeliančių argumentai nepaneigia ieškovų pasitelkto eksperto Vidmanto Šerepkos Ataskaitoje nurodytų išvadų pagrįstumo tiek dėl Gyvenamojo namo defektų ir jų atsiradimo priežasčių, tiek dėl šiems defektams pašalinti reikalingų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu priimdamas skundžiamą sprendimą.
31. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, kad ieškovai per protingą terminą atsakovėms nepranešė apie atsiradusius Gyvenamojo namo defektus, delsė, nesiėmė jokių priemonių, leido trūkumams plėstis, kilti dar didesniems namo pažeidimams, dėl to padidėjo remonto (defektų šalinimo) kaštai. Dėl šios priežasties, apeliančių teigimu, pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį ieškovai neteko teisės remtis įsigyto daikto (Gyvenamojo namo) neatitikimu, o pardavėjos turi teisę atsisakyti visiškai patenkinti ieškovų reikalavimus pašalinti daikto trūkumus pagal CK 6.348 straipsnio 2 dalį.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos atsakovių argumentus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, pirma, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad esminiai Gyvenamojo namo trūkumai paaiškėjo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai po smarkaus lietaus pro lubas į namo vidų ėmė plūsti vanduo, skilo grindys, stipriai įtrūko siena. Byloje nėra šiuos ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys byloje pareikštas 2022 m. sausio 31 d., teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuo sužinojimo apie esminius namo trūkumus iki ieškinio pareiškimo (ieškovai atskiros pretenzijos iki kreipimosi į teismą atsakovėms nepareiškė) praėjo protingas laikotarpis. Antra, byloje nėra įrodymų, kad apie esminius namo trūkumus ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti anksčiau nei 2021 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad dar 2020 metais ieškovai pastebėjo tam tikrus įtrūkimus namo sienoje, nesudaro pagrindo teigti, jog jau tuo metu ieškovai turėjo suprasti, kad namas turi esminių trūkumų. Ieškovai buvo neprofesionalūs pirkėjai, be to, įprasta, kad naujai pastatytas namas kurį laiką juda, vyksta vadinamas „pamatų sėdimas“, dėl kurių gali atsirasti tam tikri kosmetiniai sienų įtrūkimai. Vadinasi, ieškovai galėjo pagrįstai manyti, kad namas neturi esminių trūkumų, o įtrūkimai atsirado dėl įprastų priežasčių. Trečia, net ir sužinoję apie esminius įsigyto Gyvenamojo namo trūkumus 2021 m. rugsėjį (trūkęs namo stogas, skilusi siena ir grindys, vandens bėgimas pro lubas į vidaus patalpas ir kt.), ieškovai nežinojo, kokia yra tų trūkumų atsiradimo priežastis. Tik po 2021 m. gruodžio 17 d. Vidmanto Šerepkos atliktos Gyvenamojo namo apžiūros ir pamatų tyrimo, 2022 m. sausio 15 d. gavę Vidmanto Šerepkos parengtą Ataskaitą, ieškovai sužinojo tikrąsias ir konkrečias esminių namo trūkumų priežastis – blogai įrengti pamatai. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad ieškovai pakankamai operatyviai pareiškė pretenziją (2022 m. sausio 31 d. pateikto ieškinio forma) atsakovėms. Ketvirta, atsižvelgdama į nustatytų esminių Gyvenamojo namo trūkumų pobūdį (netinkamai įrengti pamatai) ir galimus jų pašalinimo kaštus, kurie yra gana dideli, teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad ieškovai neturėjo pareigos savo sąskaita imti šalinti trūkumus, todėl jokia atsakomybė (pvz., visiškai ar iš dalies netenkinant jų reikalavimų) už tai jiems kilti negali. Penkta, atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl pirkėjų (ieškovų) veiksmų (ankstesnio pretenzijos nepateikimo) nebeįmanoma įvykdyti jų reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjų išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės nepripažįsta savo atsakomybės dėl netinkamos parduoto Gyvenamojo namo kokybės, tad net jei ieškovai būtų anksčiau pareiškę pretenziją atsakovėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog labiau tikėtina, kad jos nebūtų tenkinusios ieškovų reikalavimų ir nebūtų savo sąskaita nedelsiant pradėjusios šalinti nustatytus trūkumus ar nedelsiant atlyginusios ieškovų nuostolius. Be to, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, ieškovų reikalavimo suma yra grindžiama 2021 m. spalio mėnesio (t. y. mėnesio, einančio iš karto po 2021 m. rugsėjo, kai ieškovai suvokė, kad namas turi esminių trūkumų) kainų pagrindu atliktais skaičiavimais. Byloje pateikta eksperto Ataskaita patvirtina, kad Gyvenamojo namo defektai yra esminiai, dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti. Šios išvados nepaneigia apeliančių argumentas, kad ieškovai iš namo neišsikraustė ir jame gyvendami beveik dvejus metus nurodytų trūkumų nešalino. Kaip minėta, ieškovai iki kreipimosi į ekspertą nežinojo atsiradusių Gyvenamojo namo defektų priežasčių, o apie jas sužinoję – per protingą terminą pareiškė reikalavimus atsakovėms.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
34. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovių pateikto apeliacinio skundo, ieškovei K. Č.–R. priteistinos jos pagal pateiktus dokumentus patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos iš atsakovių priteistinos lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 605 Eur (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei K. Č.–R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.