Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Ingrida ir Ko“ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Muzikevičienė, M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateiktu skundu pareiškėja (skolininkė) UAB „Ingrida ir Ko“ (toliu – pareiškėja) prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00644 antstolės 2022-06-27 patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-22-151-10552.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą, vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų ir efektyvų, laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Audronė Muzikevičienė atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00644, užvestoje pagal vykdomąjį dokumentą – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-91-445/2020 dėl skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojui M. M. (toliau – išieškotojas). Antstolė Audronė Muzikevičienė 2022-06-27 patvarkymu dėl nekilnojamojo turto arešto ir turto arešto aktu areštavo UAB „Ingrida ir Ko“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: 5909/89039 (59,09 kv. m.) sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą, 2022-06-20 skolininkei išsiųstas raginimas Nr. S-22-151-10189 per 10 dienų įvykdyti sprendimą gera valia bei kiti jį lydintys dokumentai. Tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Patikrinus informaciją apie atsakovę juridinių asmenų registre, buvo nustatyta, kad UAB ,,Ingrida ir Ko“ buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini). Kadangi pirmasis raginimas skolininkei nebuvo įteiktas, tai 2022-07-11 buvo priimtas naujas raginimas Nr. S-22-151-11179, kuriuo buvo informuojama skolininkė, kad per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti antstoliui 1900,00 Eur skolos ir 68,60 Eur vykdymo išlaidų. Šis raginimas buvo paskelbtas viešoje antstolių svetainėje Antstoliai.lt. Antstolė nurodė, kad šį raginimą taip pat išsiuntė ir skolininkei elektroniniu paštu, t. y. matyti, kad iš antstolės elektroninio pašto buvo išsiųstas atsakymas, kuris įvardintas ,,Nr. S-22-151-11190 į Jūsų 2022-07-02 rašytą raštą“. Šiame atsakyme antstolė nurodė, kad ,,Artimiausiu metu nenumatomas areštuoto turto pardavimas, o laukiama skolininkės UAB ,,Ingrida ir Ko“ skolos bei vykdymo išlaidų sumokėjimo. Raginimo terminu iki 2022-07-21 dienos skolininkei reikia sumokėti 1968,60 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. LT737300010082639153, esančią AB ,,Swedbank““.

Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkei buvo nustatytas įstatymo numatytas terminas geruoju sumokėti išieškotojui priteistą pinigų sumą ir apie tai skolininkė buvo informuota 2022-07-11. Paskutinė diena skolai sumokėti gera valia buvo liepos 21 diena.

Kaip teisingai nurodo antstolė, CPK 658 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išsiuntęs raginimą skolininkui, antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, nelaukiant 10 dienų termino sumokėti skolą geruoju. Vadovaujantis šia įstatymo norma buvo priimtas patvarkymas dėl turto arešto akto Nr. S-22-151-10552 ir areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas (vienas objektas). Surašytas turto arešto aktas Nr. S-22-151-10553, kuriame areštuoto turto kainos nenustatytos. Nurodyto pagrindu vertinama, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog antstolė neva netinkamai pasielgė, jog areštavo turtą nesulaukus 10 dienų termino, nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad antstolė, pagrįstai areštavo pareiškėjo (skolininko) turtą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Dėl arešto vertės CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad areštuotas turtas turto arešto akte nebuvo įvertintas, nebuvo nurodyta jo vertė. Antstolė savo rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad to nedarė todėl, kad skolininkė dar turėjo galimybę sumokėti skolą gera valia, dar nebuvo pasibaigęs raginime nurodytas 10 dienų terminas. Antstolė 2022-07-11 atsakyme į raštą ,,Prieštaravimas dėl akto“ Nr. S-22-151-11190 pažymėjo, kad artimiausiu metu nenumatomas areštuoto turto pardavimas, o laukiama skolininkės skolos bei vykdymo išlaidų sumokėjimo per raginime nustatytą terminą. Nesumokėjus minėtos sumos, bus pradėtos taikyti CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-06-27 turto arešto akte nebuvo nustatyta turto kaina. Taigi, skolininkė, būdama akyvi proceso dalyvė turėjo teisę naudotis savo procesinėmis teisėmis ir reikšti prašymus, kad antstolė nustatytų areštuoto turto vertę arba pati galėjo teikti įrodymus apie areštuoto turto vertę arba prašyti, kad turto vertei nustatyti būtų paskirta ekspertizė. Konkrečiu gi atveju skolininkė nepateikė antstolei jokių įrodymų apie areštuoto turto vertę ir neteikė jokių prašymų dėl turto vertės nustatymo ir nemokėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų išieškotojui. Kadangi areštuojant turtą nebuvo žinoma areštuoto turto vertė, kito turto skolininkė nuosavybės teise neturėjo, tai antstolė, siekdama užtikrinti išieškotojo interesus, turėjo pagrindą areštuoti turtą. Turto areštas buvo pritaikytas 2022-06-27, kadangi dar nebuvo pasibaigęs įstatyme įtvirtintas 10 dienų terminas (po raginimo) pareiškėjai teismo sprendimą įvykdyti gera valia, tai antstolė jokių kitų veiksmų nesiėmė. Pažymėtina, jog areštuotas turtas (dalis pastato - sandėlio) nėra parduotas ir net neinicijuotas pardavimo procesas. Todėl nustatytų aplinkybių pagrindu vertinama, kad antstolė savo veiksmais jokios žalos išieškotojai nepadarė.

Teismas pažymi, kad nors CPK antstoliui visų pirma nustato pareigą užtikrinti, kad turto nebūtų areštuota iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti, vis dėlto, siekiant vykdymo procese užtikrinti veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, būtina, kad pačios vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas – būtų aktyvios, domėtųsi vykdymo eiga, bendradarbiautų su teismo baigiamąjį aktą vykdančiu antstoliu ir elgtųsi sąžiningai. Skolininkė, gavusi visą informaciją apie pradėtą vykdymo procesą, žinodama savo pareigą įvykdyti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ir pusantrų metų nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiskaitytų su išieškotoju.

Nors skolininkė skunde nurodo, kad antstolė areštavo turto žymiai daugiau nei reikia skolai padengti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokį savo teiginį nepateikė. Įrodyti, jog antstolė areštavo turto žymiai daugiau nei reikalinga skolai padengti, pagrįsti jas dokumentais yra skundą padavusio asmens pareiga (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis.

Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad arešto metu turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, antstolė neįvertino ir CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko. Klausimas dėl realios turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, vertės vykdomojoje byloje dar nėra išspręstas. Taigi, aplinkybė, jog turto arešto akte nebuvo nurodyta areštuoto turto kaina, negali būti vertinama kaip esminis trūkumas, kuris šiuo atveju darytų patį veiksmą negaliojančiu. Kaip jau buvo nurodyta, tiek skolininkė, tiek išieškotoja turi teisę teikti prašymus antstoliui, kad turtas būtų tinkamai įvertintas skiriant ekspertizę. Tačiau visa tai kartu reiškia ir didesnes vykdymo proceso išlaidas. Todėl antstolės nurodytas argumentas, jog ji nepradėjo aktyvių priverstinių vykdymo proceso veiksmų, laukdama, kol pasibaigs savanoriško sumokėjimo terminas, buvo logiškai pagrįstas.

Skolininkė nurodo, kad antstolė areštavo per didelės vertės turtą ir tuo padarė jai žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad padarius užklausą nekilnojamojo turto registre buvo gautas atsakymas, jog UAB ,,Ingrida ir Ko“ vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 5909/89039 dalis pastato ir nuomos teisė į žemės sklypą, t. y. skolininkė savo vardu turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą. Todėl antstolė, siekdama užtikrinti vykdymą taikė šiam turtui turto areštą, uždrausdama jo perleidimą kitiems asmenims, tačiau palikdama teisę naudotis daiktu.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nesant pagrindo konstatuoti antstolės atliekamų veiksmų neteisėtumą vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00644, pareiškėjai skunde niekaip nepagrindus ir neįrodžius argumentų, jog šiuo atveju antstolė arešto aktu be pagrindo areštavo vertingesnį turtą, tuo padarė žalą, dėl ko nėra pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00644 panaikinti 2022-06-27 patvarkymą dėl turto arešto akto Nr. S-22-151-10552, 2022-06-27 turto arešto aktą Nr. S-22-151-10553, nes antstolė atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje jai įstatymų nustatytas pareigas vykdė tinkamai, įgaliojimų neviršijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl ko pareiškėjos skundas dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Pareiškėja dar nurodė argumentą, jog antstolė nesuteikė skolininkei galimybės pateikti įrodymus, kad skolą ir vykdomąsias išlaidas ji gali padengti per 6 mėnesius, kaip tai reglamentuoja CPK 663 straipsnio 1 dalis. Tačiau ši teisės norma yra taikoma tik tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas iš fizinio asmens. Šiuo atveju skolininkė yra juridinis asmuo, todėl šie apribojimai, kurie numatyti CPK 663 straipsnyje, netaikytini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 512 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Ingrida ir Ko“ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00644 atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Audronei Muzikevičienei vykdomąją bylą Nr. 0151/22/00644.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.