Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4629-535/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: eI2-4629-535/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09928-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: K. N.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovei „HTF group“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4629-535/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09928-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovei „HTF group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-12-01 sprendimą Nr. 23S216119, kuriuo pareiškėjui nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo bei priteisti iš atsakovo Migracijos departamento visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde teigė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtinti imperatyvai dėl privalomo elgesio modelio priimant individualius administracinius aktus, buvo privalomi ir Sprendimą priėmusiam atsakovui, todėl jame turėjo būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turėjo būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tačiau atsakovas Sprendimo teisinį pagrindą nurodė netiksliai, kadangi priimdamas Sprendimą nurodė, jog pareiškėjo darbdavys neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku kokių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių (pastaba: pareiškėjas skunde mini UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčius, kadangi pareiškėjo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą) pareiškėjas neatitinka. Taip pat teigė, kad atsakovas Sprendime tik bendrai nurodė, kad pareiškėjo darbdavė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HTF group“ neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų bei nevykdo deklaruotos ūkinės komercinės veiklos, tačiau UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra net užsimenama apie tokius reikalavimus. Manė, jog minėtas Sprendimo turinio trūkumas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir ši aplinkybė daro ginčijamą Sprendimą negaliojančiu. Pareiškėjas skunde taipogi nurodo, kad , jo nuomone, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje numatyto gero viešojo administravimo principo. Sprendimas neatitinka VAĮ nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Tvirtino, jog, nors atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo darbdavė – trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HTF group“ – nevykdo deklaruojamos veiklos, tačiau UAB „HTF group“ yra sėkmingai pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis veiklą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje vykdanti bendrovė, kuri deklaruoja krovininių kelių transporto veiklą, kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitas, kurios klientų yra apmokamos ir būtent šios veiklos vykdymui yra reikalingi darbuotojai (ir pareiškėjas), kurie dirbdami pagal sutartį leidžia bendrovei priimti daugiau užsakymų ir juos įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog priėmė teisėtą, VAĮ normas ir teismų praktikos reikalavimus atitinkantį, pagrįstą Sprendimą. Teisės normas Sprendime pritaikė tinkamai. Nurodo, kad Sprendimas motyvuotas, motyvų išdėstymas Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, kuris susietas su taikomomis teisės normomis.

Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) pilietis K. N., UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu, kreipėsi į Migracijos departamentą prašymu – pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tuo pagrindu, kad ketina ir toliau dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) UAB „HTF group“. Išsamiai ištyręs surinktą medžiagą bei nustatęs, kad UAB „HTF group“ nevykdo deklaruotos krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir tokiu būdu pareiškėjas neatitinka UTPĮ sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu, Migracijos departamentas šį pareiškėjo prašymą išnagrinėjimo ir priėmė ginčijamą Sprendimą – vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, surinkti ir ištirti išsamūs rašytiniai duomenys, UAB „HTF group“ sudarytos galimybės pateikti visus reikšmingus duomenis atsakovui. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą), 2023 m. gruodžio 04d. dirbo 82 darbuotojai. Ši įmonė viešai deklaravo vykdanti licencijuojamą krovininių kelių transporto ir kitų statybos baigiamųjų bei apdailos darbų veiklą bei turėjo jai išduotą EBKR licenciją (LIC-008649-EBKR), kuria jai buvo suteikta teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis (kurių didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos), 15 EBKR licencijos kopijų. Taip pat UAB „HTF group“ turėjo 2 krovinines kelių transporto priemones. Tyrimo metu iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF group“ paaiškinimų bei pateiktų paslaugų teikimo bei perleidimo sutarčių atsakovė taip pat nustatė, jog UAB „HTF group“ įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka ne su darbdavei UAB „HTF group“ priklausančiomis transporto priemonėmis, tačiau su Vokietijos įmonių FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma, Jakob G. G. transporto priemonėmis. Atsakovas padarė išvadą, kad UAB „HTF group“ realiai nevykdo licencijuotos profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) reikalavimus, taigi ir deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, o tik aprūpina kitas įmones žmogiškaisiais ištekliais. Paaiškino tyrimo metu taip pat patikrinę pareiškėjo vairuotojo kortelės ir transporto priemonės, su kuria pareiškėjas vykdė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais veiklą, tachografo kortelės duomenis ir nustatę, jog darbo pas darbdavę UAB „HTF group“ tikslu turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas darbo funkciją atliko ne su prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytos pareiškėjo darbdavės UAB „HTF group“ turima transporto priemone, o su Vokietijos įmonei priklausančia krovinine kelių transporto priemone. Atsakovas nurodo, kad įvertinus visus tyrimo metu surinktus faktinius duomenis bei aplinkybes, nustatė rimtą pagrindą manymui, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dirbtų ne pas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytą darbdavę UAB „HTF group“, tačiau visai kitoje (Vokietijos) įmonėje.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ straipsnį.

Paaiškino, jog tam, kad pareiškėjui, kaip turinčiam į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją užsieniečiui, galėtų būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jį darbui Lietuvoje kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamoje ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Taigi šios bylos atveju tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčio pareiškėjo, kaip užsieniečio, profesija pagal esamą UPTĮ 44 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio reglamentaciją galėjo būti laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą tik tuo atveju, jeigu jį įsipareigojanti įdarbinti darbdavė UAB „HTF group“ vykdo veiklą paslaugų sektoriuje, t. y. tarptautinius krovinių pervežimus ir turėtų galimybę aprūpinti pareiškėją darbo sutartyje nurodytu darbu. O kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėją įsipareigojusi pagal tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją įdarbinti UAB „HTF group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos – krovininio kelių transporto veiklos, todėl manė, jog pareiškėjas neatitiko aukščiau nurodytų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti.

Nurodo, kad UAB „HTF group“, teikdama kitoms įmonėms paslaugas, susijusias su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėjo įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo kreiptis į Migracijos departamentą, vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HTF group“ atsiliepime į skundą palaikė pareiškėjo poziciją, prašydamas patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „HTF group“ yra sėkmingai ne vienerius metus Lietuvoje ir užsienyje veikianti bendrovė, kuri verčiasi krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla iš to gauna pajamas , iš gautų pajamų moka atlyginimus darbuotojams bei mokesčius Lietuvos valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023-12-01 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas ir toliau dirbti pagal darbo sutartį UAB „HTF group“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir yra nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinant dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi)).

2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Nr. 23S216119, kuriuo, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas konstatavo, jog UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas ketino ir toliau dirbti pagal Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas K. N. neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 44 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų sąlygų. Sprendimu, spręsdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas įvertino pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, viešai prieinamus bei visus trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie UAB „HTF group“ veiklą, nuosavybės teise turėtas 6 transporto priemones, 2 galiojančias Bendrijos licencijas - licenciją vežti keleivius (toliau – EBKL) ir licenciją vežti krovinius (toliau – EBKR), EBKR licencijos 15 kopijų, UAB „HTF group“ dirbusių darbuotojų skaičių, transporto priemonių perleidimo ir paslaugų teikimo sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimų bei pareiškėjo vairuotų transporto priemonių tachografų duomenis ir kitą trečiojo suinteresuoto asmens tyrimui pateiktą rašytinę medžiagą. Sprendime fiksuotos Migracijos departamento nustatytos faktinės aplinkybės, jog: pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai padavė turėdamas galiojanti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei ketindamas ir toliau dirbti UAB „HTF group“ pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas); prašymo padavimo metu pareiškėjas turėjo nuo 208-03-27 iki 2022-07-09 galiojusias nacionalines vizas, nuo 2019-10-08 iki 2021-09-06 ir nuo 2021-12-01 iki 2023-11-30 galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2018-05-29 iki 2021-10-11 pareiškėjas dirbo kitose Lietuvos įmonėse, nuo 2021-10-29 dirbo UAB „HTF group“, kurios deklaruota veiklos rūšis – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominė veiklos rūšis – 4339); pareiškėjas neturėjo šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; pareiškėjo darbdavė UAB „HTF group“ 2023-12-01 duomenimis turėjo 82 darbuotojus, tačiau tik vieną galiojančią (15 kopijų turinčią) EBKR licenciją ir 2 transporto priemones, kurioms EBKR licencijos kopijos nepriskirtos. Transporto priemonių perleidimo sutartimis, transporto priemonių registracijos liudijimais ir tachografų duomenimis nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas pagal Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne UAB „HTF group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis.

Iš viešai prieinamų ir atsakovo pateiktų Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų informacinės sistemos „e.VKTI“ bei Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo informacinės sistemos „VEKTRA“ informacijos apie kelių transporto veiklos licencijas turinčius vežėjus nustatyta, jog UAB „HTF group“ yra išduota: 2022 m. rugpjūčio 29 d. licencija Nr. LIC-009867-EBKL (galiojanti iki 2032 m. rugpjūčio 29 d., RBKL licencijos kopijų nėra) bei 2022 m. rugpjūčio 10 d. licencija Nr. LIC-008649-EBKR (galiojanti iki 2031 m. rugpjūčio 10 d., turimų licencijos kopijų skaičius – 15).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis).

UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (tame tarpe ir ginčo situacijai aktualiu 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu – leidimo laikinai gyventi keitimas, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas) išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti UTPĮ 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pagal LVAT praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024).

Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. , kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies nustatytu pagrindu. Be to, Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad pareiškėjo darbdavys UAB „HTF group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir pareiškėjas realiai Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją – atliko ne UAB „HTF group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė rimtą pagrindą manymui, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį UAB „HTF group“, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento Sprendime atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo tikslu ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų. Pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas UAB „HTF group“ ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas UAB „HTF group“ neturi pakankamo ryšio su pačios įmonės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas UAB „HTF group“ yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir darbdavį UAB „HTF group“ siejantys darbo santykiai nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti UAB „HTF group“. Aplinkybių, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papaunkčiuose, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė ir teismas.

Iš esmės Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo 2021-10-29 ir ketino tęsti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijas, veiklos vertinimas. Tačiau Sprendimu Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo įdarbinimo UAB “HTF group” aplinkybių ir pareiškėjo su UAB “HTF group” sudarytos darbo sutarties turinio bei aplinkybių, ar pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarčių su Sprendime nurodytomis Vokietijos įmonėmis. Todėl šios Sprendime apie UAB „HTF group“ veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas įmonėje UAB „HTF group“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi negali būti pakeistas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Nors Sprendime Migracijos departamentas, įvertinęs UAB „HTF group“ veiklą, mini, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, tačiau šio teiginio tiesiogiai nesusieja su pareiškėjo įdarbinimo aplinkybėmis bei darbo sutarties turiniu. Be to, nors Migracijos departamentas Sprendime mini faktines aplinkybes, jog pareiškėjo darbo santykiai su UAB „HTF group“ yra tęstiniai (įdarbintas nuo 2021-10-29), tačiau Sprendime nenurodo kokios su pareiškėju bei jo darbu susijusios aplinkybės pakito po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jog pareiškėjas nebeatitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių ar vieno jų sąlygų. Šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne darbdavio UAB “HTF group” veiklos organizavimo vertinimas. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė faktinio Sprendimo pagrindo.

Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. LVAT, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). LVAT praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).

Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.). Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, tačiau pažymėtina, jog ši norma yra nukreipiamoji teisės norma, kurią atsakovas Sprendime siejo su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti. Todėl, atsižvelgęs į tai, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi net trijuose (a, b, c) papunkčiuose reglamentuotas sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvoje ketinantis dirbti ir norintis leidimą laikinai gyventi gauti užsienietis, teismas daro išvadą, kad teisinis pagrindas Sprendime atsakovo buvo nurodytas netiksliai, nes atsakovas jame aiškiai nenurodė kurio ar kurių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių (įtvirtintų a papunktyje, ar 1 b, ar c papunktyje) sąlygų pareiškėjas neatitiko

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 papunkčių reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčo administracinis aktas, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to atsakovas, priimdamas Sprendimą , nepagrįstai vertino UAB „HTF group“ vykdomos veiklos atitiktį KTK normoms, taip paržengdamas savo kompetencijos ribas (valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija (KTK 14 straipsnio 2, 5 dalys)), ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir šiuo aspektu. T. S. panaikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi .

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas V. K. prašė, patenkinus skundą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur už skundą sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti – 700 Eur.

UAB HTF group“ advokatas M. K. pateikė teismui prašymą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą ir paaiškinimus trečiajam suinteresuotam asmeniui).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Patenkinus skundą pareiškėjui priteistina 722,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos patvirtintos mokėjimo dokumentais, yra pagrįstos ir proporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 01 d. sprendimą Nr. 23S216119. Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo K. N. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo.

Priteisti pareiškėjo K. N. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos UAB „HTF group“ naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė